Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-04-18 · Civilinė byla Nr. e2S-362-755/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-18
Bylos Nr.
e2S-362-755/2019
Teisminio proceso Nr.
2-11-3-00242-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eigirdas Činka
Pareiškėjas
V. G.
Suinteresuotas asmuo
I. Š.
Išvadą teikia
Vaiko teisių apsaugos
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-362-755/2019

teisėjas Gintautas Būga Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00242-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.6; 3.3.2.3; (S) 3.3.2.4; 3.5.14
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 18 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. ir suinteresuoto asmens I. Š. (I. S.) atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. vasario 8 d. nutarties (tikėtina, nutartyje nurodyti klaidingi nutarties priėmimo metai „2018 m.“) civilinėje byloje Nr. eN2-386-758/2017 pagal pareiškėjo V. G. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo suinteresuotam asmeniui I. Š. (I. S.), institucijai teikiančiai išvadą – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. G. prašė teismo išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. eN2-386-758/2017.

2. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo I. Š. pažeidinėjo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, susijusias su jo bendravimu su vaikais bei dalyvavimu jų auklėjime.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2019 m. vasario 8 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė.

4. Nustatė, kad suinteresuotas asmuo I. Š. iš esmės vykdė Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimu patvirtiną V. G. ir I. Š. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

5. Sutiko su pareiškėjo argumentais I. Š. nesuderinus su pareiškėju dėl vaikų išvykimo į užsienį, tačiau tai vertino kaip vienkartinį pažeidimą, kokio I. Š. pasižadėjo ateityje nebedaryti. Taip pat teismas nurodė pareiškėjui, kad nepilnamečių vaikų trumpalaikėms - vienos dienos išvykoms į užsienį pagal mokymosi įstaigų organizuotas edukacines, kultūrines ar kitas programas abiejų tėvų sutikimas būtų perteklinis,ribojantis vaiko teisę vystytis, tobulėti.

6. Darė išvadą, jog pareiškėjas nepateikė neginčijamų įrodymų, kad I. Š. trukdė jo bendravimui su vaikais,kad reikalavo iš jos ataskaitų apie lėšų,skirtų vaikų išlaikymui panaudojimą. Pareiškėjo pateiktus elektroninių laiškų kopijas laikė netinkamais įrodymais.

7. Teismas nenustatė vengimo vykdyti patvirtintą sutartį ir sprendė, jog vykdomojo dokumento išdavimas dėl formalių taikos sutarties pažeidimų, be abiejų šalių valios, neduos kažkokio teigiamo rezultato.

8. Šalių bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant pareiškimus vykdymo procese, neatlygino.

III. Atskirųjų skundų teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. G. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. vasario 8 d. nutartį ir išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. eN2-386-758/2017 pagal pažeistus Sutarties 1.5, 1.7.2, 1.7.11, 1.7.12 ir 1.9 punktus.

10. Nurodo, kad teismas, gavęs pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, turėjo jį išduoti, o ne svarstyti ar sprendimas yra įvykdytas.

11. Tvirtina, jog suinteresuotas asmuo I. Š. teismo posėdžio metu neneigė, kad pažeidinėjo kai kuriuos taikos sutarties punktus, nepranešdama pareiškėjui apie vaikų išvykimą į Rusiją, neinformuodama jo apie vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą.

12. Teigia, kad I. Š. gudravo ,teigdama, jog nėra gavusi reikalavimų pateikti ataskaitą apie lėšų vaikų išlaikymui panaudojimą, nes abejotina, kad ji netikrino darbinio elektroninio pašto. Nurodo, jog I. Š. nepateikė įrodymų, kad vaikai patys nenori bendrauti su tėvu. Tvirtina, jog ji sistemingai ir piktybiškai pažeidinėja taikos sutarties sąlygas, todėl nesiėmus jos atžvilgiu priverstinių veiksmų, toks elgesys bus ir toliau toleruojamas, pažeis pareiškėjo teises vaikų atžvilgiu.

13. Suinteresuotas asmuo I. Š. atskiruoju skundu prašo pakeisti dalį Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. vasario 8 d. nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti I. Š. naudai 762,30 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

14. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas ne vykdymo procese klausimas, o klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo, todėl Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 593 straipsnio 5 dalies nuostatos negali būti taikomos.

15. Mano, jog nagrinėjamos bylos atveju turėtų būti taikomos bendrosios bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ( paskirstymo) taisyklės. Pažymi, kad skundžiama nutartis priimta ne pareiškėjo V. G. naudai, o bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl jo nepagrįsto prašymo išduoti vykdomąjį raštą ir netinkamai inicijuoto proceso, todėl šios išlaidos turėtų būti priteistos iš pareiškėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo V. G. atskirasis skundas atmetamas, suinteresuoto asmens I. Š. atskirasis skundas iš dalies tenkinamas, teismo nutartis keičiama (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Nustatyta, kad Visagino miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eN2-386-758/2017 nutraukė I. Š. ir V. G. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau - Sutartis). Be kita ko, šalys susitarė, kad I. Š. įsipareigoja nedaryti jokių kliūčių tėvui V. G. bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime (Sutarties 1.5 p.); tėvas V. G. turės teisę atostogauti su vaikais 14 dienų per kalendorinius metus pagal iš anksto suderintą grafiką (Sutarties 1.7.2 p.); apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą įsipareigojo vienas kitą informuoti raštu ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki gyvenamosios vietos pakeitimo (Sutarties 1.7.11 p.); vaiko (-ų) išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas esant abiejų tėvų raštiškam sutikimui, kuris gali būti išreikštas apsikeičiant elektroniniais laiškais arba SMS žinutėmis (Sutarties 1.7.12 p.); V. G. pareikalavus, I. Š. teiks ataskaitą apie lėšų vaikų išlaikymui panaudojimą (Sutarties 1.9 p.). V. G. pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo I. Š. nevykdant Sutarties 1.5, 1.7.2, 1.7.11, 1.7.12 ir 1.9 punktų sąlygų.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė neišduoti vykdomojo rašto, motyvuodamas tą I. Š. vienkartiniu Sutarties punktų pažeidimu ir pareiškėjui neįrodžius, kad I. Š. esmingai pažeidinėja Sutarties sąlygas.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei pareiškėjo atskirojo skundo motyvus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada (CPK 185 str.).

19. Vykdomojo rašto dėl teismo patvirtintos taikos sutarties nevykdymo išdavimo klausimas sprendžiamas pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas ir procedūras. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. V. G. skunde teigia,jog teismas neturėjo svarstyti ar sprendimas( taikos sutartis) vykdoma , o vien konstatavęs, jog taikos sutartis priskirtina vykdytinų dokumentų kategorijai, vykdomąjį raštą išduoti. Su šiuo apelianto teiginiu nesutinkama, nes pati CPK 646 straipsnio 3 dalies konstrukcija tokia ,jog ji numato ir galimybę išduoti vykdomąjį dokumentą, ir galimybę atsisakyti jį išduoti. Taigi, vien prašymo vykdomąjį dokumentą išduoti pateikimas nėra pakankamas ir besąlyginis pagrindas vykdomąjį dokumentą išduoti.

20. Kasacinis teismas irgi yra pastebėjęs, jog pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatą vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016).

21. Susipažinęs su ginčo šalių teiktais paaiškinimais teismo posėdžio metu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog formalūs Sutarties pažeidimai buvo padaryti , tą pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Vienok, teismo vertinimu, tuos pažeidimus I. Š. padarė netinkamai aiškindama pačios Sutarties sąlygas ir tai, apeliacinės instancijos teismo manymu, automatiškai nelemia jos veiksmų piktybiškumo ir sąmoningo vengimo susitarimo sąlygas vykdyti. Pastebima,jog apie vaikų svečiavimąsi Rusijos Federacijoje Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos buvo informuota, tai žinojo ir pats apeliantas V. G..

22. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo šalių vaikai yra tokio amžiaus, kada gali patys spręsti tam tikrus gyvenimo klausimus, tame tarpe ir dėl bendravimo su tėvu. Teismo posėdžio metu išvadą teikusios institucijos specialistė V. M. paaiškino, jog ne suinteresuotas asmuo I. Š. sukuria kliūtis vaikams bendrauti su tėvu, tačiau iš esmės patys vaikai vengia bendravimo su juo. Priežasčių abejoti tokiu specialistės paaiškinimu nenustatyta. Apeliacinės instancijos vertinimu, kaltinti dėl to I. Š. būtų neteisinga ir neprotinga, kadangi nenustatyta, jog ji trukdo vaikams bendrauti su V. G..

23. Vertinant apelianto V. G. argumentus dėl teiktų prašymų dėl ataskaitų apie lėšų vaikų išlaikymui panaudojimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto pateikti elektroniniai laiškai negali patvirtinti, kad juos tikrai I. Š. gavo (CPK 12 str., 178 str.). Apeliantas V. G. nepateikė pakankamų ir leistinų įrodymų, patvirtinančių jo siųstiems elektroniniams laiškams pasiekus adresato pašto dėžutę, todėl pripažinti I. Š. nepagrįstai nevykdžius Sutarties sąlygos dėl ataskaitų teikimo nebuvo pakankamo pagrindo (CPK 185 str.).

24. Kitų aplinkybių, paneigiančių skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, V. G. nepateikė, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą dėl atsisakymo išduoti vykdomąjį raštą, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo atskirojo skundo motyvais panaikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

25. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantės I. Š. atskirojo skundo motyvais dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje paskirstymo.

26. Remiantis CPK 593 straipsnio nuostatomis, nagrinėjant pareiškimus, paduotus teismui vykdymo procese, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 593 str. 5 d.). Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog vykdomasis raštas išduodamas dar neprasidėjus vykdymo procesui, kuriame veikia antstolis, skolininkas, išieškotojas. Tik su vykdomojo rašto pateikimu antstoliui vykdyti prasideda vykdymo procesas ir būtent nuo šio momento pareiškimus, nurodytus CPK 593 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjant teisme, šalių bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. CPK 646 straipsnis reglamentuoja vykdomojo dokumento išdavimo tvarką ir šiame straipsnyje nėra nuorodos į CPK 593 straipsnį, t. y. vykdomųjų raštų išdavimo tvarka nagrinėjama ne CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka, tad šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas remiantis bendromis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklėmis (CPK 93 str.).

27. Apeliantė I. Š. pirmosios instancijos teisme patyrė 762,30 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi V. G. prašymas išduoti vykdomąjį raštą buvo atmestas, I. Š. naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Jų dydis nustatomas atsižvelgiant į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Atsižvelgiant į maksimaliai leistiną priteisti atstovavimo išlaidų dydį, klausimo( ginčo) sudėtingumą( nebuvo spręsta sudėtingų materialinės teisės klausimų) , advokato darbo laiko sąnaudas( advokatė dalyvavo ankstesniuose procesuose) , sprendžiama, jog atlygintina 500 Eur atstovavimo išlaidų(CPK 98 str. 2,4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. vasario 8 d. nutartį pakeisti ir priteisti iš V. G. (a. k. duomenys neskelbtini) I. Š. (I. S.) naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjas Eigirdas Činka