Tauragės apylinkės teismo nutartis

2024-01-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-23-733/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-01-29
Bylos Nr.
II-23-733/2024
Teisminio proceso Nr.
4-43-3-00081-2023-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Robertas Povilaitis
Pažeidėjas
J. D.
Kategorijos
  • 16.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-23-733/2024 Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00081-2023-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.10. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 29 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Robertas Povilaitis,sekretoriaujant D. B.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam J. D., jo įgaliotam atstovui advokatui G. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. D. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023-11-14 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-4169-2023 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2023-11-14 nutarimu (toliau – ir nutarimas) J. D. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 170 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

J. D. nubaustas už tai, kad 2023-09-29, apie 15 val. 51 min., Šilutės r. sav., krašto kelyje Šilalė - Šilutė, 36 km, jis vairavo automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažeisdamas siauros ištisinės kelio ženklinimo linijos reikalavimus, lenkė priekyje ta pačia judėjimo kryptimi važiavusį automobilį sankryžoje, kuri pažymėta įspėjamuoju kelio ženklu „Sankryža su šalutiniu keliu“, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5 ir 8 punktų, 140.1 papunkčio ir 3 priedo 1.1 papunkčio reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas (toliau – ir pareiškėjas) J. D. skundu prašo Institucijos 2023-11-14 nutarimą pakeisti, t. y. taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarymą, neskirti administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, savo kaltę visiškai pripažįsta ir gailisi. Kitų galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus neturi, už tokio pobūdžio nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, padarytu KET pažeidimu niekam jokių teisinių pasekmių nesukėlė ir materialinės žalos nepadarė. Gyvena su (duomenys neskelbtini) atokiame (duomenys neskelbtini), augina nepilnametę dukrą G. D., gim. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) I. V. teisės vairuoti transporto priemones neturi, yra nedirbanti - (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena senyvo amžiaus pasiligojusi jo motina A. D.. Jis šiuo metu yra vienintelis šeimos maitintojas ir vienintelis asmuo šeimoje, turintis teisę vairuoti transporto priemones. Jis dirba (duomenys neskelbtini), kuri įsikūrusi (duomenys neskelbtini). Nuvykti į darbą visuomeniniu transportu labai sudėtinga, todėl naudojasi asmeniniu. (duomenys neskelbtini) direktorius jį charakterizuoja teigiamai. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) pagrindinė veikla - (duomenys neskelbtini), esančių įvairiose Vakarų Lietuvos vietovėse. (duomenys neskelbtini) J. D. pristato pagal užsakymą (duomenys neskelbtini). J. D. darbe yra pasižymėjęs kaip darbštus, sumanus, turi įdirbį ir patirtį šioje specifinėje srityje, nepriekaištingai savo pareigas atliekantis (duomenys neskelbtini). Jokių darbo drausmės pažeidimų neturi. Direktorius teigia, kad J. D. atlikti pareigas yra būtinybė vairuoti transporto priemones. Prašo, esant įstatymo numatytai galimybei, atsižvelgiant į išdėstytą, neatimti (duomenys neskelbtini) J. D. teisės vairuoti transporto priemones, o sudaryti galimybę atlikti darbines pareigas taikant švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu numatyta įstatyme.

Taip pat pareiškėjas J. D. nurodo, kad 2024-09-29 taip pat važiavo tarnybiniu automobiliu, priklausančiu (duomenys neskelbtini). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažint, kad prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, padėjo jį išaiškinti. Nors jo atžvilgiu, skiriant nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, individualizavimo klausimas iš dalies spręstas - taikyta administracinio pobūdžio priemonė ir pati nuobauda minimaliose ribose, tačiau administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusi institucija vis tik nepagrįstai atsisakė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytas nuostatas.

Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad rajone visuomeninio transporto tinklas yra beveik visiškai sunykęs ir juo naudotis praktiškai yra neįmanoma. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad supranta savo padaryto teisės pažeidimo svarbą, ir tai, kad neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones sukels nepatogumus tiek sau, tiek savo artimiesiems. Teisė vairuoti transporto priemones tiesiogiai susijusi su jo darbu.

Administracinėn atsakomybėn patraukto J. D. įgaliotas atstovas advokatas G. L. prašo tenkinti skundą, paaiškino, kad J. D. sumokėjo jam paskirtą baudą. Kreipėsi į policiją dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo. Iš vaizdo įrašo matyti, kad nebuvo sukelta jokia pavojinga avarinė situacija. Jo darbas susijęs su vairavimu. (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), todėl grįždamas namo, ekonomiškumo tikslais jis (duomenys neskelbtini). Darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Nuobaudos turi atitikti proporcingumo kriterijų. Mano, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnį. Siekti prevencinių tikslų atimant iš žmogaus darbą yra absurdiška. Pasibaigus greitį ribojančio ženklo galiojimui, J. D. pradėjo lenkimą per punktyrinę liniją, o lenkimą baigė kirsdamas ištisinę liniją. Vargu ar būtų buvę geriau, jei toje situacijoje jis, pamatęs ištisinę liniją manevro pabaigoje, būtų mėginęs stabdyti. Žmogus pripažino savo nusižengimą, sumokėjo baudą. Mano, kad yra pagrindas tenkinti prašymą, kad neatimti iš žmogaus darbo ir nedaryti žalos įmonei, kurioje jis dirba.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į skundą prašo palikti Institucijos 2023-11-14 nutarimą nepakeistą, o administracinėn atsakomybėn patraukto J. D. skundo netenkinti. Teigia, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje, kurio padarymu yra kaltinamas J. D., priskiriamas prie šiurkščių KET pažeidimų, už kurio padarymą ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda su privalomu specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones - atėmimu. J. D., turėdamas teisę vairuoti transporto priemones ir dalyvaudamas viešajame eisme kaip transporto priemonės vairuotojas, privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis, susipažinti su administracine atsakomybe už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu ir šių administracinių nusižengimų nedaryti. Asmuo, žinodamas, kad už tokio pobūdžio administracinius nusižengimus yra numatomas privalomas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, privalo suvokti ir numatyti savo elgesio pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, o tuo pačiu ir kitiems eismo dalyviams. Akivaizdu, kad administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiant prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens įvykdžiusio teisės pažeidimą asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Švelnesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas, ar jų neskyrimas, šioje administracinio nusižengimo byloje prieštarauja ANK 22 straipsnio nuostatoms. Nurodo, kad priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo keisti.

Institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, tačiau jos atstovas į posėdį neatvyko. Atsiliepime į skundą nurodo, kad nagrinėjant šią bylą Institucijos atstovas nedalyvaus. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byla išnagrinėta iš esmės, Institucijos atstovui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnis, 639 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nutarimas paliktinas nepakeistas ir skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė paskirtos pagal įstatymus, ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarkos, o nutarimo turinys atitinka ANK 618 straipsnio reikalavimų. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jis priimtas laikantis ANK 569 straipsnio nuostatų, t. y. įrodymai įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Svarbu ir tai, jog vertinant įrodymus bei nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Ginčo dėl padaryto administracinio nusižengimo nėra ir teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto J. D. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

Skunde keliamas paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas - netaikyti specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones - atėmimo.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. To paties straipsnio 6 dalis numato, kad už tokį nusižengimą privaloma skirti administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicija yra aprašyta alternatyviais požymiais ir yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, pirmiausia į teisinį reguliavimą, numatytą Kelių eismo taisyklėse.

Pagal KET 140.1 punktą draudžiama lenkti: sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. O KET 3 priedo „Kelio ženklinimas ir jo charakteristikos“ I skyriaus „Horizontalusis ženklinimas“ 1.1 papunktis nustato, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą; esant kelio ženklui Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ skiria dviračių eismui skirtą tako dalį nuo pėsčiųjų eismui skirtos tako dalies. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

Bylos medžiagos nustatyta, kad nutarimu administracinio nusižengimo byloje J. D. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, už tai, jog 2023-09-29, apie 15 val. 51 min., Šilutės r. sav., krašto kelyje Šilalė - Šilutė, 36 km, jis vairavo automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažeisdamas siauros ištisinės kelio ženklinimo linijos reikalavimus, lenkė priekyje ta pačia judėjimo kryptimi važiavusį automobilį sankryžoje, kuri pažymėta įspėjamuoju kelio ženklu „Sankryža su šalutiniu keliu“, tuo pažeidė KET 5 ir 8 punktų, 140.1 papunkčio ir 3 priedo 1.1 papunkčio reikalavimus. Jam paskirta ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta bauda - 170 Eur ir minimalios trukmės ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams. Institucija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės, bylos nagrinėjimo metu nenustatė pagrindų minėtų nuostatų taikymui.

Pareiškėjas J. D. skunde akcentuoja tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga dėl to, jog gyvena su (duomenys neskelbtini) atokiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teisės vairuoti transporto priemones neturi, yra nedirbanti, kad kartu gyvena senyvo amžiaus pasiligojusi jo motina A. D. bei tai, kad jis šiuo metu yra vienintelis šeimos maitintojas ir vienintelis asmuo šeimoje, turintis teisę vairuoti transporto priemones, dirba (duomenys neskelbtini). Teigia, kad pirmą kartą padarė tokio pobūdžio administracinį nusižengimą, savo neteisėtais veiksmais jokių teisinių pasekmių niekam nesukėlė, žalos nepadarė. Dėl padaryto administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi, padėjo jį išaiškinti. Neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones sukels nepatogumus tiek sau, tiek savo artimiesiems. Teisė vairuoti transporto priemones tiesiogiai susijusi su jo darbu.

Pareiškėjo nurodyti neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, tai nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Natūralu, jog asmeniui pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu, tačiau jo minimos aplinkybės egzistavo ir iki J. D. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, bet pastarojo nuo neteisėto elgesio tai nesustabdė. Taip pat pareiškėjas, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. J. D. elgėsi neatsakingai, priešingai teisei ir padarė KET pažeidimą, todėl jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio kelyje rezultatas ir pasekmė.

Galimybę paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra, nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo šeimos ar darbo pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai savaime neturėtų būti laikoma išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir/ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių J. D. administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Byloje nustatyta tik viena J. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. J. D. padarytas nusižengimas nėra mažareikšmis ar nedidelio pavojingumo ir nors, kaip tvirtina pareiškėjas, padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių realių padarinių, tačiau pažymėtina, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių.

Pareiškėjas J. D. skunde nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl ko būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pareiškėjo formaliais nurodytais motyvais kiekvienoje byloje kiekvienam pažeidimą padariusiam asmeniui galima būtų mažinti administracinio poveikio priemonės terminą ir tai galėtų tapti taisykle, tačiau tai neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų, paneigtų bendrosios taisyklės esmę, todėl teismas sprendžia, jog J. D. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.

Teismas pažymi, jog kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes. Šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytais nusižengimais. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, administracinio poveikio priemonės sutrumpinimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda, administracinio poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.

Teismas konstatuoja, kad Institucijos 2023-11-14 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-4169-2023, kuriuo J. D. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, priimtas teisėtai ir pagrįstai, J. D. paskirta minimali bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones minimaliam terminui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023-11-14 nutarimas paliktinas nepakeistu ir administracinėn atsakomybėn patraukto J. D. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023-11-14 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-4169-2023, kuriuo J. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį, palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto J. D. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėjas Robertas Povilaitis