Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-04-04 · Civilinė byla Nr. 2-975/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-04
Bylos Nr.
2-975/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audronė Jarackaitė
Pareiškėjas
S. P.
Ieškovas
M. A., V. A., J. A.
Atsakovas
S. P.
Trečiasis asmuo
L. P.
Civilinė byla Nr. 2-975/2013Procesinio sprendimo kategorija 124.2.2; 124.2.7. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė Jarackaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo S. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-6278-232/2012, kuria atsisakyta atnaujinti procesą pagal pareiškėjo S. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-757-578/2010, išnagrinėtoje pagal ieškovų M. A. (M. A.), V. A. (V. A.) ir J. A. (J. A.) ieškinį atsakovui S. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo (trečiasis asmuo - L. P.) bei atsakovo S. P. priešieškinį minėtiems ieškovams dėl paskolos sutarties ir paskolos raštelio pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

n u statė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-757-578/2010 iš dalies patenkino ieškinį, priteisė iš atsakovo ieškovams 172000 Lt negrąžintos paskolos, 25800 Lt palūkanų, 31,12 Lt išlaidų už VĮ „Registrų centras“ išduotas pažymas, 5 procentus metinių palūkanų nuo 197800 Lt sumos nuo 2006-07-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; atmetė atsakovo priešieškinį (80-84 b. l.). Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. vasario 20 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą (85-87 b. l.).

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. P. 2012-10-19 pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje byloje Nr. 2-757-578/2010 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų pagrindais, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį (1-8 b. l.).

Nurodė, kad 2012-07-19 iš UAB „Archyvų sistemos“ buvo gautas UAB „Roda“ 1997-12-15 visuotinio akcininkų susirinkimo dalyvių sąrašas bei nutarimas, iš kurių matyti, kad minėta įmonė nutarė garantuoti suteiktos 172000 Lt paskolos grąžinimą, įkeičiant turtą, ir įgaliojo pareiškėją UAB „Roda“ vardu pasirašyti turto įkeitimo ir paskolos sutartį su M. A. (gim. 1926 m.), M. A. (gim. 1956 m.), R. A. ir J. A.; iš buvusio UAB „Roda“ darbuotojo A. U. gautas AB „Vilniaus bankas“ banko sąskaitos išrašas, patvirtinantis aplinkybę, jog į UAB „Roda“ sąskaitą 1997-09-25 įnešta 48 000 Lt. Pareiškėjo teigimu, minėti dokumentai paneigia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų konstatuotą aplinkybę, kad jis skolinosi pinigus asmeniniams poreikiams; pareiškėjas nuo 1991-04-25 iki 2008-09-19 buvo UAB „Roda“ direktorius, todėl, įmonei trūkstant apyvartinių lėšų veiklos vystymui (degalams įsigyti), M. A. (gim. 1926 m.) perdavė 10 000 USD (40 000 Lt), kurių perdavimo faktui patvirtinti 1997-12-19 sudaryta paskolos sutartis, o visi pinigai panaudoti UAB „Roda“ veiklai. Nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu apie UAB „Roda“ 1997-12-15 visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą nežinojo proceso šalys, nes jis buvo saugomas UAB „Archyvų sistemos“ archyve, be to, akcininkų nutarimų, paskolos ir įkeitimo sutarčių sąlygų projektus rengęs bei jas su notare derinęs M. A. (gim. 1926 m.), bylos nagrinėjimo metu buvo miręs; neturėdamas teisinio išsilavinimo, jis negali įvertinti, kodėl 1997-12-19 Įkeitimo sandoris sudarytas įmonės vardu, o 1997-12-19 Paskolos sutartis – pareiškėjo vardu, nors, sudarant sandorius, notarei buvo pateikti pareiškėjo įgaliojimai, ką patvirtina tai, jog minėtos sutartys sudarytos tą pačią dieną, o sutarčių registro numeriai skiriasi tik vienu skaičiumi, o UAB „Roda“ sumokėjo už sudarytus sandorius, kas patvirtina aplinkybę, jog abiejų sandorių šalis buvo minėta įmonė, o ne jos vadovas, tačiau UAB „Roda“ neįtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nors sprendimas turi tiesioginės įtakos jos turtinei padėčiai, be to, teismas iš esmės pasisakė dėl UAB „Roda“ teisių ir pareigų, atleidžiant ją nuo paskolos sutarties vykdymo.

Atsiliepimas

Ieškovai atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti (138-141 b. l.), teigdami, kad pareiškėjo nurodomos naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės neturi reikšmės bylai ir joje priimtam galutiniam teismo sprendimui dėl pareiškėjo prievolės pagal paskolos sutartį vykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi netenkino pareiškėjo S. P. prašymo atnaujinti procesą (CPK 371 str. 1 d. 1 p.); panaikino 2012 m. spalio 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-757-578/2010, sustabdymą (165-167 b. l.).

Nurodė, kad nei vienas iš pareiškėjo nurodytų faktų negali būti laikomas naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti jam žinoma bylos nagrinėjimo metu, ir nėra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Paskolos sutarties pasirašymo metu pareiškėjas S. P. buvo UAB „Roda“ akcininkas ir direktorius, kurį akcininkų susirinkimas įgaliojo sudaryti paskolos sutartį ir įkeisti nekilnojamąjį bendrovės turtą, pareiškėjas dalyvavo minėtame susirinkime, todėl ši aplinkybė jam buvo žinoma nuo akcininkų susirinkimo nutarimo priėmimo dienos. Teismas sprendė, kad pinigų panaudojimo aplinkybė, skolinimosi tikslai, paskolos davėjų žinojimas apie paskolos tikslus, mokestį sumokėjęs asmuo už sandorių patvirtinimą notarine forma nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl bylos atnaujinimo, kadangi jo elgesys su pasiskolintomis lėšomis negali tapti pagrindu pripažinti sutartį negaliojančia ar pakeisti sutarties šalį (paskolos gavėją) ir bylos šalį (pareiškėją). Tai, kad pareiškėjo nurodomi dokumentai, kuriais grindžiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo, buvo saugomi UAB „Archyvų sistemos“, taip pat neturi reikšmės prašymo dėl proceso atnaujinimo sprendimui, nes apie minėtus dokumentus ieškovas turėjo žinoti ir žinojo nuo pat jų sudarymo momento. Teismas taip pat sprendė, jog pareiškėjo argumentai, kad teismas privalėjo įtraukti UAB „Roda“ trečiuoju asmeniu, o neįtraukęs nusprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, yra nepagrįsti. Pareiškėjui paskolinus pinigus UAB „Roda“, atsirado paskoliniai santykiai tarp pareiškėjo S. P. ir UAB „Roda“, kas sudaro savarankišką pagrindą pareiškėjui S. P. kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo iš UAB „Roda“, tačiau tai nėra pagrindas atnaujinti šios bylos nagrinėjimo iš esmės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas S. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį bei tenkinti pareiškėjo S. P. prašymą ir atnaujinti procesą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (179-184 b. l.). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas turėjo žinoti apie UAB „Roda“ 1997-12-15 visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą nuo jo priėmimo dienos, o pareiškėjo pateikti teismui nauji įrodymai, patvirtinantys paaiškėjusias naujas esmines bylos aplinkybes po civilinės bylos Nr. 2-757-578/2010 išnagrinėjimo, neturi reikšmės prašymo sprendimui. Pareiškėjas apie pasirašytų dokumentų turinį nežinojo, kadangi jų neturėjo (dokumentai buvo perduoti ieškovams, vėliau – notarei bei UAB „Roda“), be to, akcininkų susirinkimo nutarimų, paskolos bei įkeitimo sutarčių projektus rengė M. A. (gim. 1926 m.), kuris bylos nagrinėjimo metu buvo miręs. Įrodymai, kad pareiškėjas paskolos sutartį sudarė UAB „Roda“ vardu, buvo gauti tik 2012-07-19, todėl bylos nagrinėjimo metu minėta aplinkybė nebuvo žinoma;

2. Teismas nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjo gautų pinigų panaudojimo faktas nesudaro pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą. Bylos nagrinėjimo metu buvo įrodinėjama, jog ieškovai perdavė tik 10 000 USD, o visa paskolos suma pagal paskolos sutartį nebuvo perduota, tačiau teismas netyrė, kam buvo faktiškai perduota paskolos suma. Tai, kad pinigai buvo perduoti per pareiškėją, nereiškia, jog pinigus pareiškėjas skolinosi asmeniškai, o ne UAB „Roda“ veiklai, kadangi paskolą pagal sutartį gavo minėta įmonė, o pareiškėjas, veikdamas kaip įmonės atstovas, nėra tikroji paskolos sutarties šalis;

3. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo pateiktų UAB „Roda“ darbuotojo A. U. 2012-09-26 perduotų buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių pinigų įnešimo į minėtos įmonės sąskaitą faktą; nepagrįstai nurodė, jog paskolos teisiniai santykiai susiformavo ne tarp ieškovų ir UAB „Roda“, atstovaujamo S. P., kadangi teismas faktinį piniginių lėšų perdavimą bendrovės vadovui ir lėšų įnešimą į bendrovės sąskaitą, vertino kaip savarankiškus sandorius, vykusius tuo pačiu metu. Ieškovai pinigus skolino UAB „Roda“ vykdomai veiklai ir juos perdavė šios bendrovės vadovui, kuris gauta paskola papildė įmonės banko sąskaitą, todėl nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo tai aiškinti kaip savarankiškus sandorius;

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas nusprendė dėl teisių ir pareigų neįtrauktos į bylos nagrinėjimą UAB „Roda“, kuri neturėjo galimybės pareikšti savo nuomonės, ginčyti paskolos sutarties tuo pagrindu, jog negavo visos paskolos sumos.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovai prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį, o apelianto atskirąjį skundą atmesti (190-193 b. l.). Nurodo, kad pareiškėjas S. P. nepateikė buhalterinių duomenų apie tai, jog pagal 1997 m. guodžio 19 d. paskolos sutartį gautus 172 000 Lt būtų perdavęs UAB „Roda“, o, vykstant minėtos įmonės likvidavimo procesui, ieškovai būtų įtraukti į kreditorių sąrašą. Pareiškėjas UAB „Roda“ vadovu buvo iki įmonės likvidavimo, jis perdavė likviduojamos įmonės likvidatoriui turimus dokumentus, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad naujos aplinkybės paaiškėjo tik darbuotojui A. U. pateikus papildomus dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka, tarp jų – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, taip pat jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialinių teisių ir pareigų (CPK 365 str., 366 str. 1 d. 2 p., 7 p.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, kuris leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka, tačiau proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą bylinėtis ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2011, 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, jog tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011, 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010). Paminėtoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, prašyme nurodytoms aplinkybėms neatitinkant nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, be to, taikytiną ir tais atvejais, kai pareiškėjas pateikia naujų įrodymų, patvirtinančių, jog paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių, tačiau proceso atnaujinimui nepakanka tik pateikti naujų dokumentų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo netenkinti pareiškėjo S. P. prašymo dėl proceso atnaujinimo, pareikšto pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pagrįstai nustatęs, kad pareiškėjas turėjo žinoti apie 1997-12-15 visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą, kuriuo pareiškėjas buvo įgaliotas pasirašyti turto įkeitimo ir paskolos gavimo sutartį, nuo jo priėmimo dienos, kadangi jis pats dalyvavo minėtame susirinkime, ir neginčija aplinkybės, jog jis buvo ne tik UAB „Roda“ vadovas, bet ir akcininkas (14-15 b. l.). Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog UAB „Roda“ turėjo finansinių sunkumų ir jos veiklai reikėjo grynųjų pinigų (25 b. l.), žinojo apie paskolos sutartį ir jos užtikrinimą UAB „Roda“ turto įkeitimu, todėl pareiškėjui turėjo būti žinomas ir pavedimas pasiskolinti pinigus minėtos įmonės vardu. Pareiškėjo teigimas, kad minėtą visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo projektą, paskolos ir įkeitimo sutarčių projektus rengė bei su notare derino bylos nagrinėjimo metu miręs M. A. (gim. 1926 m.), nepaneigė aukščiau nurodytos teismo išvados, beje, šis teiginys nepagrįstas rašytiniais įrodymais (CPK 178 str., 314 str.).

Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal 1997-12-19 paskolos sutartį pareiškėjo gautos pinigų sumos panaudojimas bei faktas, jog už paskolos sutarties patvirtinimą mokestį notarui sumokėjo UAB „Roda“, nesudaro pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą. Pareiškėjo argumentas, jog pasiskolintus pinigus jis panaudojo UAB „Roda“ veiklos vystymui, neturi reikšmės, nustatant paskolos sutarties šalį (skolininką) ar sprendžiant dėl paskolos sutarties galiojimo, kadangi pareiškėjas turėjo teisę savo nuožiūra nuspręsti dėl pasiskolintų pinigų panaudojimo. Juolab kad byloje pateikti AB „Vilniaus bankas“ Lentvario filialo 1997-09-25 mokėjimo dokumentas ir kvitas Nr. 1233 bei PVM sąskaitos - faktūros (59-78 b. l.) nepagrindžia aplinkybės, jog 1997-12-19 paskolos sutarties pagrindu gauti pinigai panaudoti UAB „Roda“ veiklai, kadangi 1997-12-19 paskolos sutartis sudaryta praėjus beveik trims mėnesiams nuo šios įmonės sąskaitos papildymo grynaisiais pinigais, o pareiškėjas nepateikė įrodymų apie tai, jog UAB „Roda“ apskaitoje būtų įrašytas įmonės įsiskolinimas ieškovams, be to, išrašyti mokėjimo dokumentai už pirktas prekes nėra pagrindas konstatuoti, jog atsiskaityta pareiškėjo pasiskolintais pinigais.

Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (teismui nusprendus dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų), nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų, taip pat būtina įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo spendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2011).

Nagrinėjamu atveju apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad nebuvo pagrindo įtraukti UAB „Roda“ trečiuoju asmeniu į nurodytą bylą, kad nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog teismas nusprendė dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų. Paskoliniai santykiai tarp M. A. (gim. 1926 m.), R. A., J. A., M. A. (gim. 1956 m.) ir pareiškėjo susiklostė 1997 m. gruodžio 19 d. paskolos sutarties pagrindu, kuria ieškovai ir grindė reikalavimą pareiškėjui, o ieškovų reikalavimas buvo patenkintas Vilniaus apygardos teismo 2010-11-18 sprendimu (kuris įsiteisėjo priėmus Lietuvos apeliacinio teismo 2012-02-20 nutartį), todėl prievolė grąžinti paskolos sumą tenka pareiškėjui. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad pasiskolintus pinigus jis perdavė UAB „Roda“, vertintina kaip galimų paskolinių santykių tarp pareiškėjo ir UAB „Roda“ atsiradimas, dėl ko pareiškėjas gali kreiptis į teismą su savarankiškais reikalavimais dėl skolos priteisimo iš UAB „Roda“, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą UAB „Roda“ materialiųjų teisių ir pareigų. Juolab kad pareiškėjas apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2010-11-18 sprendimo pagrįstumo civilinėje byloje Nr. 2-757-578/2010 nekėlė klausimo dėl UAB „Roda“ neįtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu.

Taigi nėra pagrindo teigti, kad byloje, kurioje pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, buvo pažeistos UAB „Roda“ teisės ar teisėti interesai, kad teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl šio nedalyvavusio byloje asmens teisių ir pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.).

Dėl pasakyto apygardos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktus, bei nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

Atmetus atskirąjį skundą, priteistina iš pareiškėjo S. P. valstybės naudai 4956 Lt žyminio mokesčio už pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, kurio mokėjimas pareiškėjui atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartimi iki teismo sprendimo priėmimo (124-125 b. l.; CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str., 96 str., 302 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį.

Priteisti iš pareiškėjo S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 4956 Lt (keturis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio už pareiškimą dėl proceso atnaujinimo.

Teisėja Audronė Jarackaitė