Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Omega Invest OU ieškinį atsakovei D. K. dėl skolos ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Viso skola pagal Sutartį 2018 m. gruodžio 28 d. dienai sudarė 1 513,76 Eur. Pagal sutartį yra skaičiuojamos 32,00 procentų metinės palūkanos. Delspinigių dydis 0,05 proc. per dieną. Ieškovo, paskaičiuotos kompensuojamosios palūkanos iki visiško paskolos sumos grąžinimo yra 435,60 Eur, paskaičiuotos už 724 dienas, už laikotarpį (2018 m. gruodžio 29 d. – 2020 m. gruodžio 21 d.). Papildomai priskaičiuota delspinigių sumą 366,81 Eur už laikotarpį 1069 dienų (nuo Sutarties nutraukimo 2018 m. sausio 18 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d.). Mokėjimo palūkanos ir delspinigiai skaičiuojami tik nuo 686,27 Eur negrąžinto paskolos likučio. Atsakovė nuo 2019 m. balandžio 25 d. iki 2020 m. lapkričio 24 d. atliko kelis dalinius mokėjimus ieškovui, iš viso 850 Eur, nurodytais mokėjimais visų pirma buvo dengiami priskaičiuoti delspinigiai (354,88 Eur), taip pat paskaičiuotos palūkanos (495,12 Eur). Tokiu būdu visa atsakovės skola šiai dienai sudaro 1 466,17 Eur (iš kurių 686,27 Eur yra negrąžinto kredito suma, 282,84 Eur palūkanos, 213,74 Eur delspinigiai ir 283,32 Eur administravimo mokestis).

Ieškinys teisme priimtas 2020 m. gruodžio 30 d., atsakovei D. K. nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovei buvo siunčiami ieškinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu, tačiau grįžo neįteikti. Jokie kiti atsakovės buvimo vietos adresai teismui nėra žinomi. Vadovaujantis Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovė deklaravusi savo išvykimą į Jungtinę Karalystę. 2021 m. sausio 20 d. minėti procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnyje nustatytos tvarkos, t. y. procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant nustatyto turinio pranešimą specialiame www.teismai.lt tinklapyje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 18 d. atsakovė D. K. ir pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Creditstar Lithuania“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 137123783537, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 738,20 Eur kreditas. Kredito grąžinimo terminas 2020 m. gegužės 8 d. Atsakovei nevykdant mokėjimų pagal grafiką, paskolos sutartis 2018 m. sausio 17 d. buvo nutraukta prieš terminą. Pagal 2018 m. gruodžio 28 d. Reikalavimų perleidimo sutartį ieškovas Omega Invest OU įsigijo iš pradinės kreditorės UAB „Creditstar Lithuania“ reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Atsakovė nesumokėjo skolos nei pradinei kreditorei, nei ieškovui. Ieškovas nurodo, kad atsakovės skola ieškinio pateikimo dienai sudaro 1 466,17 Eur (iš kurių – 686,27 Eur negrąžintas kreditas, 282,84 Eur palūkanos, 213,74 Eur delspinigiai, 283,32 Eur administravimo mokestis).

Dėl skolos

Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1–6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Ieškovas suteikė atsakovei vartojimo kreditą, tačiau atsakovė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, todėl atsakovė pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį ar įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes, nepateikė, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina prievolės neįvykdymo faktą (CPK 178 straipsnis). CK 6.101 straipsnio 1 dalis kreditoriui suteikia teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu, tačiau reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Atsižvelgiant į šias materialinės teisės normas, šalių sutartimi sutartas sąlygas, atlikus įrodymų vertinimą, ieškovo reikalavimas dėl negražinto kredito pripažįstamas pagrįstu, todėl tenkintinas, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 686,27 Eur negrąžintas kreditas.

Dėl palūkanų ir delspinigių

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 52 punktas).

Ieškovas reiškia reikalavimą dėl 282,84 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad ieškovės nurodomos 32 proc. metinės palūkanos turi būti vertinamos kaip pelno palūkanos, nes jos yra mokestis už pinigų skolinimą. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 435,60 Eur palūkanų sumą sudaro palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d., t. y. už 724 dienas. Ieškovas ieškinyje taip pat nurodė, kad atsakovė laikotarpyje nuo 2019 m. balandžio 25 d. iki 2020 m. lapkričio 24 d. atliko dalinius mokėjimus ieškovei, iš viso 850 Eur. Nurodytais mokėjimais buvo dengiami priskaičiuoti delspinigiai (354,88 Eur), taip pat paskaičiuotos palūkanos (495,12 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis buvo nutraukta 2018 m. sausio 17 d. ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal Sutartį vykdymas natūra, o atsakovė po reikalavimo perleidimo atlikusi ieškovei dalinį mokėjimą, padengė paskaičiuotas palūkanas ir delspinigius, ieškovės reikalavimas dėl 282,84 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų po sutarties nutraukimo, atmetamas kaip nepagrįstas, vadovaujantis pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

Dėl delspinigių

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 213,74 Eur delspinigių, ieškovo paskaičiuotų už 1069 dienų už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 18 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d. Pažymėtina, kad ieškovas delspinigius prašo priteisti, paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos, kai tuo tarpu pirminis kreditorius jau buvo paskaičiavęs 201,81 Eur delspinigių iki reikalavimo perleidimo dienos.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, kurių dydis nustatomas sutartimi dėl netesybų (t. y. sutartinius nuostolius). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius už daugiau, nei 180 dienų, aiškiai prieštarauja imperatyviai įstatymo normai (Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis). Nagrinėjamu atveju už tai, kad atsakovė neįvykdė prievolės, t. y. negrąžino paskolos laiku, ieškovei turėtų būti priteistina 61,76 Eur (686,27 Eur negrąžinto kredito likutis × 0,05 proc. delspinigiai × 180 dienų) delspinigiai už 180 dienų (CK 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnis), tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ieškinyje nurodo, jog atsakovė laikotarpyje nuo 2019 m. balandžio 25 d. iki 2020 m. lapkričio 24 d. atliko dalinius mokėjimus ieškovei, iš viso 850 Eur, kuriais, be kita ko, buvo dengiami priskaičiuoti delspinigiai (354,88 Eur), todėl laikytina, kad dalinis atsakovės mokėjimas padengė paskaičiuotus delspinigius, o ieškovės reikalavimas dėl 213,74 Eur delspinigių, atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl administravimo mokesčio

Ieškovas taip pat reiškia reikalavimą dėl 283,32 Eur administravimo mokesčio priteisimo. Atsakovė su pirminiu kreditoriumi sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 1.7 punkte ir specialiųjų sutarties sąlygų 6.1 punkte administravimo mokestis priskiriamas prie bendros kredito kainos mokesčių. Šalys susitarė, kad administravimo mokestį atsakovė privalo mokėti iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui. Iš sutarties sąlygų nustatyta, kad kreditas ir kiti kredito sutartimi šalių sutarti mokesčiai mokami lygiomis dalimis (bendrųjų sąlygų 7.1 punktas). Taigi atsakovės mokamo administravimo mėnesio mokesčio dalis mėnesio įmokoje sudarė 8,65 Eur (311,52 Eur ÷ 36 mokėjimai). Susiklosčiusioje teisinėje situacijoje, kai vartojimo kredito sutartis yra nutraukta, reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi ją nutraukus, išnyksta administravimo objektas.

Pagal sutarties Bendrųjų sąlygų 1.7 punktą, bendra vartojimo kredito kaina - visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su kredito sutartimi susijusius mokesčius (kredito gavėjo registracijos mokestis, kredito sutarties sudarymo, administravimo ir kiti su Kredito sutarties sudarymu bei vykdymu susiję mokesčiai), kuriuos kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi kredito gavėjui. Pagal VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą, administravimo mokestis ir/arba kiti mokesčiai, kurie patenka į bendrą vartojimo kredito kainą, per dieną negali viršyti 0,04 proc. bendros vartojimo kredito sumos. Administravimo mokestis, neviršijantis VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto dydžio, gali būti skaičiuojamas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į šalių sulygto administravimo mokesčio paskirtį, teismas sprendžia, kad ieškovas įgijo teisę administravimo mokestį skaičiuoti nuo sutarties sudarymo, t. y. 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki sutarties nutraukimo, t. y. 2018 m. sausio 17 d., ir už šį laikotarpį priteistinas administravimo mokestis sudaro 147,10 Eur (8,65 Eur x 17 mėn.) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-205-934/2020).

Dėl procesinių palūkanų

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (833,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. gruodžio 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas – 33,00 Eur žyminį mokestį ir 275,00 Eur už teisines paslaugas, viso 308,00 Eur. Patenkinus ieškinį iš dalies (56,83 proc.), vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 175,03 Eur (308 Eur x 0,5683) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 268 str., 270 str., 279 str.,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui Omega Invest OU, juridinio asmens kodas 10866568, iš atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 686,27 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus, 27 ct) skolos, 147,10 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus, 10 ct) administravimo mokesčio, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą 833,37 Eur sumą nuo bylos iškėlimo (2020 m. gruodžio 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 175,03 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus, 3 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.