Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-07-24 · Civilinė byla Nr. e2S-2255-910/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-24
Bylos Nr.
e2S-2255-910/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-40536-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Atsakovas
M. L. B., S. A. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2255-910/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40536-2017-7 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.5.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. liepos 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų M. L. B. ir S. A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo 250-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį atsakovams M. L. B. ir S. A. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam solidariai iš atsakovų 729,28 Eur užmokestį už daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, priežiūros ir komunalines paslaugas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.

Šalies argumentai

3. Atsakovai 2018 m. gegužės 2 d. pateikė apeliacinį skundą dėl 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo.

4. 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi apeliantams nustatytas terminas iki 2018 m. gegužės 25 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti: dokumentams, patvirtinantiems apeliantų (atsakovų) turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, arba apeliaciniam skundui, pasirašytam advokato ar atstovo, nurodyto CPK 56 straipsnio 4, 5, 6 ir 7 punktuose, pateikti, konkrečiam ir aiškiam apeliacinio skundo dalykui suformuluoti.

5. Atsakovai nustatytu terminu apeliacinio skundo trūkumų nepašalino.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi atsakovų apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį atsakovams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atsakovai M. L. B. ir S. A. B. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutarties, prašydami skundžiamą nutartį laikyti pertekline, skundžiamą sprendimą panaikinti, o bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Atsiliepimas

7.1. Atsiliepime į ieškinį atsakovai nurodė, kad ši byla nebus vedama per advokatą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi apeliantams nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti yra perteklinis. Apeliaciniame skunde atsakovai nurodė konkrečius Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo trūkumus.

8. Ieškovas 250-oji daugiabučių namų savininkų bendrija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1. Pateiktame atskirajame skunde atsakovai perrašė savo atsiliepimo į ieškinį argumentus, tik papildomai teigdami, kad su teismo sprendimais nesutinka. Atsakovai nesumokėjo žyminio mokesčio dėl apeliacinio skundo, pateikė apeliacinį skundą, kuris neatitiko tokio pobūdžio dokumentui keliamų reikalavimų. Ieškovo nuomone, jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo, tenkinant ieškinį, atsakovai nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovų apeliacinis skundas, nepašalinus jo trūkumų, laikytas nepaduotu ir grąžintas atsakovams. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė apeliacinio skundo trūkumų šalinimą reglamentuojančias teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

12. CPK 301 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtina dalyvaujančių byloje asmenų teisė skųsti pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusius sprendimus apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinių skundų formai ir turiniui yra nustatyti ne tik bendri procesiniams dokumentams keliami reikalavimai, numatyti CPK 111 straipsnyje, bet ir specialieji reikalavimai, numatyti CPK 306 straipsnyje. Jeigu apeliacinis skundas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Apeliantui teismo nustatytu terminu pašalinus apeliacinio skundo trūkumus, apeliacinis skundas laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 316 straipsnio 2 dalis).

13. Byloje nustatyta, kad atsakovai 2018 m. gegužės 2 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui savo vardu surašytą ir pasirašytą apeliacinį skundą dėl 2018 m. balandžio 3 d. teismo sprendimo. 2018 m. gegužės 3 d. teismas nustatė atsakovams terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – dokumentams, patvirtinantiems atsakovų turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, arba apeliaciniam skundui, pasirašytam advokato ar atstovo, nurodyto CPK 56 straipsnio 4, 5, 6 ir 7 punktuose, pateikti, konkrečiam ir aiškiam apeliacinio skundo dalykui suformuluoti. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, atsakovams nepašalinus apeliacinio skundo trūkumų, apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims.

14. Pažymėtina, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas siejamas su įstatymo reikalavimu apeliantui aiškiai suformuluoti apeliacinio skundo dalyką (apelianto prašymą), kuris turi būti susijęs su pirmosios instancijos teismo sprendimu, dėl kurio yra paduotas skundas. Pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliaciniame skunde turi būti nurodytas apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas). Pagal šios įstatymo nuostatos prasmę apelianto prašymu (apeliacinio skundo dalyku) turi būti išreiškiamas procesinis teisinis reikalavimas, atitinkantis vieną iš CPK 326 straipsnyje nurodytų apeliacinės instancijos teismo teisių. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas turi teisę pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, pakeisti sprendimą, jį panaikinti ir priimti naują sprendimą ar perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą (CPK 326 straipsnis).

15. Aptariamu atveju atsakovai apeliaciniame skunde išdėstė priežastis, jų manymu, patvirtinančias skundžiamo sprendimo nepagrįstumą, tačiau nepasisakė, koks konkretus teismo sprendimas tenkintų atsakovus. Apeliacinės instancijos teismo galimybės išsiaiškinti atsakovų poziciją dėl jiems ieškiniu pareikšto reikalavimo apeliacinės bylos nagrinėjimo metu yra ribotos, kadangi apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, o žodinis apeliacinės bylos nagrinėjimas skiriamas tik išimtiniais CPK 322 straipsnyje numatytais atvejais (CPK 321 straipsnis). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad iš apeliacinio skundo negalima suprasti konkretaus atsakovų apeliaciniu skundu formuluojamo prašymo. Ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta apeliacinio skundo trūkumu ir pagrįstai nustatytas terminas atsakovams tinkamai suformuluoti apeliacinio skundo dalyką.

16. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo Civilinio proceso kodekso pakeitimai, pagal kuriuos apeliacinės instancijos teisme įstatyme nurodytus procesinius veiksmus iš byloje dalyvaujančio asmens yra reikalaujama atlikti privalomai atstovaujamam advokato. Pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti CPK 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo. Minėtos CPK normos imperatyvios, jų tikslas yra užtikrinti, kad apeliacinės instancijos teismą pasiekiantys skundai būtų parengti tinkamai, juose būtų nurodyti esminiai teisiniai motyvai, kurie gali lemti ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

17. Kaip nustatyta byloje, pirmosios instancijos teismui pateiktą apeliacinį skundą surašė ir pasirašė tik patys atsakovai M. L. B. ir S. A. B.. Teismui atsakovai nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jie turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir apeliacinį skundą galėjo surašyti, pasirašyti jie patys. Atsakovai taip pat nepatenka ir į CPK 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodytų asmenų kategorijas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovų apeliacinis skundas yra su trūkumais, kurių nepašalinus, pagrįstai skundžiama nutartimi laikė apeliacinį skundą nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims (CPK 316 straipsnio 2 dalis).

18. Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias apeliacinio skundo trūkumų šalinimą. Dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų naikinti apskųstą teismo nutartį, kuri yra teisėta bei pagrįsta, nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Ieškovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 110 Eur bylinėjimosi išlaidų.

20. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011-02-07 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

22. Nagrinėjamu atveju ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotų už tokio pobūdžio procesinius dokumentus atlygintinų bylinėjimosi išlaidų maksimalių dydžių. Kartu pažymėtina, kad ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nenagrinėta naujų, sudėtingų teisės klausimų. Įvertinus bylos sudėtingumą, atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį, galimas ieškovo atstovo laiko ir darbo sąnaudas šiam procesiniam dokumentui parengti, dėl ieškovui atlygintinų išlaidų dydžio nėra pagrindo spręsti pagal maksimalius rekomenduojamus atlyginti išlaidų dydžius. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą teismas pagrįsta ir ieškovui atlygintina pripažįsta 50 Eur dydžio sumą, kuri lygiomis dalimis priteistina iš atsakovų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų M. L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo 250-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos (juridinio asmens kodas 124985625) naudai lygiomis dalimis 50 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) iš kiekvieno atsakovo.

Teisėja Laima Ribokaitė