- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-04-13
- Bylos Nr.
- AS-469-263-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Nijolė Piškinaitė, Sigita Rudėnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- M.D.M.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Piškinaitės, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M.D.M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006-03-17 nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos M.D.M. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl įpareigojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjos skundas Kauno miesto savivaldybei dėl įpareigojimo išduoti teisės aktų reikalavimus atitinkančią valstybės garantiją. Pareiškėja taip pat prašė teismą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - uždrausti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui valstybės garantijos dokumente įrašyti ir savo parašu patvirtinti žymą apie valstybės garantinio rašto jai išdavimą. Tuo atveju, jeigu atsakovė jau bus padariusi minėtą žymą, pareiškėja prašė uždrausti vykdyti tokią valstybės garantiją. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad Kauno miesto savivaldybė 2006 m. sausio 19 d. laikraštyje „Kauno diena" pakvietė pareiškėją pasirašyti valstybės garantinį raštą, nurodydama, jog priešingu atveju savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo valstybės garantijos dokumente įrašys ir savo parašu patvirtins atitinkamą žymą apie valstybės garantinio rašto jai išdavimą, kuris Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 13 d. sprendimu pripažintas neteisėtu. Pareiškėja taip pat nurodė, kad teismui nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir patenkinus jos skundą, sprendimą įvykdyti būtų sunku arba neįmanoma, nes vietoj to, kad atsakovas išduotų teisės aktų reikalavimus atitinkantį valstybės garantinį raštą, atsakovas bus išdavęs valstybės garantinį raštą, kurį teismas sprendimu jau pripažino neteisėtu, ir teks vėl kreiptis į teismą dėl minėtos garantijos panaikinimo. Pareiškėjos teigimu, toks įrašas ant garantinio rašto iš esmės užkirstų jai kelią efektyviai ir greitai apginti savo pažeistas teises ir gauti teisės aktų reikalavimus atitinkantį valstybės garantinį raštą.
2006 m. kovo 17 d. nutartimi Kauno apygardos administracinis teismas pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių atmetė. Teismas rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalimi. Teismo nutartyje konstatuota, jog pareiškėja į teismą kreipėsi dėl naujos garantijos išdavimo, tačiau prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones 2003 m. spalio 6 d. išduotos garantijos atžvilgiu. Nurodyta valstybės garantija nėra ginčo dalykas, ši garantija Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 13 d. sprendimu jau pripažinta neteisėta. Tokiu būdu, kaip nurodyta nutartyje, pareiškėja prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones galimiems atsakovo veiksmams, dėl kurių neatlikimo ji inicijuoja teisminį ginčą. Teismas paaiškino, jog atsakovui geranoriškai, ne teisminio ginčo sprendimo tvarka, patenkinus pareiškėjos prašymą, neliktų ginčo dalyko, o jeigu savivaldybės priimtas sprendimas pareiškėjos netenkintų, ji turėtų teisę į teisminę gynybą, tačiau kitu pagrindu ir dėl kito ginčo dalyko. Remiantis aptartomis aplinkybėmis, padaryta išvada, kad taikyti pareiškėjos nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemones nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo 2006 m. kovo 17 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartį panaikinti ir pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones - uždrausti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui arba jo įgaliotam asmeniui valstybės garantijos dokumente įrašyti ir savo parašu patvirtinti žymą apie valstybės garantinio rašto jai išdavimą, o tuo atveju, jeigu atsakovė jau bus padariusi minėtą žymą, uždrausti vykdyti tokią valstybės garantiją. Pareiškėja teigia neprašiusi teismą pasisakyti dėl bylos baigties. Pareiškėjos teigimu, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, atsakovė neišduoda jai valstybės garantijos ir net ėmėsi neteisėtų veiksmų, bandydama išduoti valstybės garantiją, kuri Kauno miesto apylinkės teismo 2005-10-13 sprendimu pripažinta neteisėta. Todėl ji prašanti reikalavimo užtikrinimo priemonėmis užkirsti kelią tolesniems neteisėtiems atsakovės veiksmams, kurie gali apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pareiškėja nurodo, kad tuo atveju, jeigu teismas nepritaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių ir neuždraustų atsakovei padaryti įrašo garantiniame dokumente, o iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos atsakovė tokį įrašą padarytų, teismui patenkinus pareiškėjos skundą, teismo sprendimą įvykdyti būtų sunku ar net neįmanoma, nes vietoj to, kad išduoti pareiškėjai teisės aktų reikalavimus atitinkantį valstybės garantinį raštą, atsakovė išduos pareiškėjai valstybės garantinį raštą, kurį Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. spalio 13 d. sprendimu jau pripažino neteisėtu. Pareiškėjos teigimu, minėto įrašo padarymas iš esmės užkirstų kelią jai efektyviai ir greitai apginti savo pažeistas teises ir gauti teisės aktų reikalavimus atitinkantį valstybės garantinį raštą. Pareiškėja remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-04-24 nutartimi administracinėje byloje Nr. AS11-68-05, pagal kurią tai, jog pareiškėjas privalėtų ginčyti naujus viešojo administravimo subjekto priimtus administracinius aktus, apsunkintų teismo pareiškėjui palankaus teismo sprendimo vykdymą. Pareiškėja pažymi skunde aiškiai nurodžiusi ir pateikusi įrodymus, jog atsakovas veikė neteisėtai, kad jis siekia padaryti įrašą valstybės garantijoje, kuri įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta neteisėta. Pareiškėja paaiškina skundžianti atsakovo vilkinimą išduoti jai teisės aktų reikalavimus atitinkančią valstybės garantiją. Jeigu atsakovas padarytų minėtą įrašą valstybės garantijoje, tai, kaip teigia pareiškėja, priešingai nei nutartyje nurodė teismas, toks veiksmas nereikštų ginčo dalyko išnykimo, o sąlygotų tolimesnius ginčus. Pareiškėjos teigimu, atsakovas imasi neteisėtų veiksmų, kurių atlikimas iš esmės apsunkintų galimybę jai tinkamai realizuoti teisę gauti teisės aktų reikalavimus atitinkančią valstybės garantiją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvio prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje numatytos šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurių gali imtis teismas: uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas ir ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja 2003-10-06 jai išduoto garantinio rašto pripažinti negaliojančiu neprašė, pagal minėtą garantinį raštą jai skirtos lėšos buvo deponuotos į notaro depozitinę sąskaitą, tačiau 2005-10-13 Kauno miesto apylinkės teismo sprendime (b.l. 33-39) konstatuota, kad valstybės garantija šiuo atveju buvo išduota netinkamai. Minėtame teismo sprendime nurodyta, jog nors pagal Civilinį kodeksą garantija yra vienašalis sandoris (Civilinio kodekso 6.90 straipsnio 1 dalis), tačiau valstybės garantija laikytina specifiniu sandoriu, kadangi yra reglamentuota specialaus norminio akto, ir pripažintina dvišaliu sandoriu (jį sudarant išreiškiama dviejų šalių priešpriešinė suderinta valia – valstybė įsipareigoja gražintino namo ar buto nuomininkui įvykdyti jo pasirinktą garantiją, o garantijos turėtojas įsipareigoja, kai bus įvykdyta garantija, patuštinti gyvenamąsias patalpas per įstatymo nustatytą terminą). Todėl, išreikšdami savo valią, garantinį dokumentą turi pasirašyti tiek vykdomosios institucijos atstovas, tiek garantijos turėtojas, o valstybės garantija laikytina išduota ne tada, kai ją surašo ir pasirašo išduodančios institucijos atstovas, o kai yra ir garanto turėtojo parašas, patvirtinantis jo sutikimą su garantijos sąlygomis. Šiuo atveju, kaip nurodyta teismo sprendime, garanto turėtojas garantijos nepasirašė, o ją išdavusi institucija jos garanto turėtojui net nesiuntė ir nebandė įteikti.
Pareiškėja byloje prašo įpareigoti atsakovę išduoti jai naują teisės aktų reikalavimus atitinkančią valstybės garantiją. Tai, kad pagal Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio 5 dalį, jeigu garantijos turėtojas (nuomininkas ir jo šeimos nariai) nepasirašo arba atsisako pasirašyti valstybės garantiją, savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo valstybės garantijos dokumente įrašo ir savo parašu patvirtina atitinkamą žymą, vadovaujantis minėtoje Kauno miesto apylinkės teismo nutartyje konstatuotais faktais, nėra pagrindas teigti, kad pasirašius atitinkamą žymą 2003-10-06 valstybės garantijos dokumentas būtų laikomas išduotu ir atlikus tokius Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens veiksmus, pasunkėtų teismo sprendimo patenkinti pareiškėjos reikalavimą ir įpareigoti atsakovę išduoti jai naują valstybės garantiją vykdymas, nes pareiškėjos atžvilgiu jau būtų išduotas kitas garantinis raštas. Šiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismo nutartis dėl atsisakymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pripažintina pagrįsta ir paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
M.D.M. atskirąjį skundą atmesti, Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 17 d. nutartį paliekant nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.