Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Jurisdictus“ ieškinį atsakovams J. L. ir R. D. dėl išlaidų priteisimo už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas, remdamasis Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi Nr.11/6 tarp UAB „Sauda" ir UAB „Trade grupp", 2001 m. lapkričio mėn. 27 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos patvirtinimo" 12 straipsniu, 2001 m. gegužės mėn. 04 d. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Sauda" sutartimi ir LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d., pateikė ieškinį prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų (R. D. (kaip transporto priemonės valdytojo) ir J. L. (kaip transporto priemonės savininko)) 1623,90 EUR (5607,00 Lt) už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą; 12,52 Eur kitų išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei lygiomis dalimis priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas ir UAB „Sauda" 2001 m. gegužės 4 d. sudarė sutartį, kuria UAB „Sauda" įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugas. 2013 m. birželio 04 d. surašytas transporto priemonės AUDI 80 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo protokolas ir nurodytas automobilis perduotas nuvežti jį į UAB „Sauda" saugojimo aukštelę. Nurodytą automobilį sustabdė policijos pareigūnai ir paaiškėjo, kad jį vairavo nepilnametis atsakovas R. D.. Jo atstovė pagal įstatymą yra motina J. D.. Automobilis nuosavybės teise priklauso atsakovui J. L., nors VĮ „Regitra“ transporto priemonės savininku yra nurodytas M. A., kuris yra perleidęs transporto priemonę ir perleidimo sutartį pateikęs VĮ „Regitra“. Ieškovas nurodė, kad automobilis aikštelėje saugomas iki šiol. Ieškovas ir UAB „Sauda" 2012 m. balandžio 17 d. sudarė reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį, kuria UAB „Sauda" perleido ieškovui teisę reikalauti iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Ieškovo teigimu iki ieškinio pateikimo dienos saugojimo išlaidos sudaro 6230 Lt, tačiau ieškovas mažina išlaidas iki 5607,00 Lt, tai yra 1623,90 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2013-06-04 buvo surašytas transporto priemonės Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini), priverstinio nuvežimo aktas ir transporto priemonė nuvežta į aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas R. D. buvo sulaikytas vairuojantis ginčo automobilį, būdamas nepilnametis ir neturėdamas teisės vairuoti. 2013-06-11 buvo priimtas nutarimas Nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, kadangi R. D., padariusiam priešingą teisei veikimą nėra sukakę šešiolikos metų amžius. UAB „Sauda“, vadovaudamasi 2001 m. gegužės 4 d. sutartimi, sudaryta tarp Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Sauda“ „Dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo“ ir transporto priemonės paėmimo protokolu, protokolo surašymo dieną nuvežė transporto priemonę į saugojimo aikštelę. Transporto priemonė saugoma nuo jos pastatymo į saugojimo aikštelę dienos, t.y. nuo 2013-06-04 iki šiol. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2013-06-01 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi M. A. transporto priemonę Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini), pardavė J. L.. 2012-09-07 tarp UAB „Sauda“ ir ieškovo UAB „Trade grupp“ sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 11/6 bei 2015-03-23 Reikalavimo teisės perleidimo patvirtinimo ir su juo susijusių dokumentų priėmimo-perdavimo akto Nr. 21-65 pagrindu, ieškovas įgijo reikalavimo teisę į skolą už transporto priemonės Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini), priverstinį nuvežimą bei saugojimą.

R. D. 2014-09-30 buvo siųstas antstolės B. P. pranešimas apie neapmokėtą įsiskolinimą, kuris buvo įteiktas jo įstatyminei atstovei J. D.. 2015-03-27 atsakovui R. D. buvo siųstas ieškovo reikalavimas dėl įsiskolinimo apmokėjimo bei pranešimas apie kreditoriaus pasikeitimą perleidus reikalavimo teisę.

Atsakovui J. L. 2015-01-19 buvo siųstas antstolės B. P. pranešimas apie neapmokėtą įsiskolinimą, kuris įteiktas nebuvo. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2015-05-20 informavo ieškovą, kad transporto priemonės savininkas J. L. nuo 2012-11-06 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, todėl jam apie sulaikytą transporto priemonę Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini) pranešimai nebuvo siųsti. 2015-03-27 atsakovui J. L. buvo siųstas ieškovo reikalavimas dėl įsiskolinimo apmokėjimo bei pranešimas apie kreditoriaus pasikeitimą perleidus reikalavimo teisę.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovo reikalavimo atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas iš transporto priemonės valdytojo pagrįstumo.

Ginčo sprendimui aktualus Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (toliau – SEAKĮ) taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-11-27 nutarimu Nr. 1426 patvirtintos Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos aprašas (toliau- Aprašas) bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2001-12-19 įsakymu Nr. 622 patvirtintos Paimtų, areštuotų, konfiskuotų daiktų, daiktinių įrodymų priėmimo apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcija.

SEAKĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-11-27 nutarimu Nr. 1426 patvirtinto Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos aprašo 12 punktą priverstinai nuvežta transporto priemonė laikoma teritorinės policijos įstaigos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ar jam pavaldžios įstaigos saugomoje vietoje arba ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelėje. Šiuo atveju tokiu ūkio subjektu buvo UAB „Sauda“, kuri su Vilniaus miesto vyriausiuoju policijos komisariatu 2001-05-04 sudarė Sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo bei 2007-10-16 Susitarimą dėl 2001-05-04 Sutarties Nr. 32 9 punkto aiškinimo. Minėta Sutartis ir 2007-10-16 Susitarimas galiojo Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto surašymo metu bei visą laikotarpį, kai priverstinai nuvežta ginčo transporto priemonė buvo saugoma UAB „Sauda“ saugojimo aikštelėje. 2012-09-07 UAB „Sauda“ (pirminis kreditorius) ir ieškovas UAB „Trade grupp“ (naujasis kreditorius) sudarė Reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 11/6, pagal kurią pirminis kreditorius perleido, o naujasis kreditorius priėmė reikalavimo teisę į patirtų išlaidų už suteiktas transporto priemonės transportavimo ir saugojimo paslaugas. Reikalavimo perleidimo sutarties 1 punktas nustato, kad pirminis kreditorius UAB „Sauda“ perleidžia naujajam kreditoriui UAB „Trade grupp“ reikalavimo teisę į visą skolą susidariusią ar ateityje susidarysiančią dėl konkrečios transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo paslaugų teikimo. Tai reiškia, kad perleidžiamas reikalavimas yra susietas su konkrečia transporto priemone ir skolos dydis kinta atsižvelgiant į saugojimo laikotarpį. Naujasis kreditorius turi teisę pats apskaičiuoti skolos dydį remdamasis nustatytais Transporto priemonių specializuotų aikštelių ir techninės pagalbos įkainiais bei nuspręsti ar reikalauti išlaidų už visą saugojimo laikotarpį ar už jo dalį.

Tai, kad turintis teisę vykdyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo ūkinę komercinę veiklą ūkio subjektas taip pat turi teisę imti už tai atlyginimą, o priverstinai nuvežtos ir saugomos transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo pareiga šį atlyginimą sumokėti yra imperatyviai reglamentuota įstatyme, t. y. SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalyje. Pažymėtina, kad šioje įstatymo normoje nustatyti du subjektai – transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kurie privalo solidariai atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju ieškovas skolą prašo priteisti iš transporto priemonės savininko bei jos valdytojo solidariai, kaip kad tai nustatyta SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalyje.

Atsakovas R. D. nesutinka su jam pareikštu reikalavimu, motyvuodamas tuo, kad jis buvo neteisėtas automobilio valdytojas, o priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas solidariai privalo atlyginti tik automobilio savininkas ir (ar) teisėtas valdytojas. Minėtą atsakovo argumentą teismas pripažįsta nepagrįstu dėl tokių priežasčių.

Vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 1 dalimi, solidarioji skolininkų pareiga nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas nedalus.

Pagal SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalį, išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Taigi SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalyje nustatytas vienas iš solidariosios prievolės atvejų (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). SEAKĮ 2 straipsnio 61 dalyje nustatyta transporto priemonės valdytojo samprata, pagal kurią valdytoju laikomas asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę. Nagrinėjamos bylos atveju aktuali yra CK 6.6 straipsnio 3 dalis, pagal kurią solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Solidariosios prievolės prezumpcija, esant kelių asmenų bendrai padarytai žalai, taip pat pakartota ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamos bylos atveju reikšminga yra tai, kad atsakovas R. D. neturėdamas teisės vairuoti vairavo atsakovui J. L. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę ir pažeidė KET 14 punktą. Nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Nurodyto pažeidimo pagrindu, vadovaujantis UAB „Sauda“ ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 2001 m. gegužės 4 d. sutartimi „Dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo“, atsakovo R. D. valdytas automobilis buvo priverstinai nuvežtas ir saugomas UAB „Sauda“ aikštelėje. Taigi dėl atsakovo R. D. neteisėtų veiksmų UAB „Sauda“ patyrė priverstinio automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidų, t. y. žalos. Tai, kad R. D. dėl savo amžiaus negali būti laikomas teisėtu transporto priemonės valdytoju, nesudaro pagrindo teigti, kad jis, kaip viešosios teisės pažeidėjas neatsako už jo padaryto pažeidimo pasekmių-atsiradusių išlaidų- šalinimą. Automobilis jį vairavusiam asmeniui R. D. buvo perduotas valdyti ne be automobilio savininko žinios ir sutikimo, kadangi šios transporto priemonės užvaldymas nusikalstamu ar neteisėtu būdu nenustatytas. Darytina išvada, kad yra visos pastarojo atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246–6.249 straipsniai, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.276 straipsnis). Dėl to jis turi pareigą atlyginti automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas, kaip kad nustato įstatymas.

Dėl visų pirmiau išdėstytų priežasčių teismas konstatuoja, kad prievolė atlyginti automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas yra solidarioji. Nurodytos solidarios prievolės atveju yra skolininkų daugetas, t. y. keli skolininkai: automobilio valdytojas ir savininkas.

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas pareiškė ieškinį atsakovams cesijos (t. y. reikalavimo perleidimo) sutarties pagrindu.

Pagal CK 6.109 straipsnio 1 dalį, reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. CK 6.109 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininko buvimo vieta nežinoma, apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešta viešu skelbimu (CK 1.65 straipsnis).

Atsakovui R. D. apie sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį pranešta. Ieškovas bandė pranešti ir atsakovui J. L. apie cesijos sutartį, bet reikalavimas, kuriame, be kita ko, nurodyta informacija apie reikalavimo perleidimo faktą, pastarajam atsakovui grįžo neįteiktas. Tačiau po bylos iškėlime teisme teismas įteikė procesinius dokumentus, taip pat ir ieškinį su jo priedais (taip pat ir cesijos sutartį) atsakovui J. L. viešo paskelbimo būdu. Dėl to, vadovaujantis CK 6.109 straipsnio 2 dalimi, laikytina, kad atsakovas J. L. tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą.

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų 5607 Lt už priverstinį nuvežimą ir už saugojimą. Tokį reikalavimą ieškovas reiškia sumažinęs pagal UAB „Sauda“ įkainius apskaičiuotą automobilio atvežimo ir saugojimo kainą, kuri ieškinio pateikimo dienai sudaro 6230 Lt.

Atsakovo išdėstyti prieštaravimai dėl prašomo priteisti užmokesčio dydžio atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad iš atsakovų reikalaujama priteisti suma paskaičiuota vadovaujantis Transporto priemonių specializuotų aikštelių ir techninės pagalbos įkainiais, kurie patvirtinti 2008-06-16 UAB „Sauda“ direktoriaus. Pagal minėtus įkainius taikytinas 15 Lt už parą pirmąjį automobilio statymo mėnesį tarifas, o už kitus mėnesius skaičiuojamas 240 Lt per mėnesį mokestis. Be to, iš priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko ar valdytojo yra imamas 260 Lt mokestis už transporto priemonės nuvežimą. Automobilio saugotojas, kai transporto priemonė saugoma priverstinio nuvežimo atveju, o transporto priemonės savininkas (valdytojas) neatsiima automobilio, neturi teisės pasirinkti saugoti transporto priemonę ar ne. Išsaugoti transporto priemonę, nepriklausomai nuo jos vertės ir būklės, yra saugotojo pareiga. Ir nors atsakovas nurodo, kad jis negalėjo atsiimti transporto priemonės iš saugojimo aikštelės, kadangi jis nebuvo teisėtas transporto priemonės valdytojas, tačiau šiems savo argumentams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jis, ar jo teisėti atstovai, kreipėsi į policiją, siekdami atsiimti automobilį, tačiau jiems nebuvo išduotas leidimas. Be to, pažymėtina, kad pats atsakovas turėjo galimybes pranešti teisėtam automobilio savininkui, kad jis iš saugojimo paimtų transporto priemonę, tačiau minėtų veiksmų taip pat nebuvo imtasi. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas ėmėsi aktyvių priemonių, siekiant nustatyti saugomos transporto priemonės savininką, tačiau jam policija nurodė, kad tai asmuo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Ieškovas pranešimus transporto priemonės savininkui siuntė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytu adresu, tačiau pranešimai grįždavo neįteikti. Teismo vertinimu, transporto priemonės valdytojui ir savininkui nesiimant aktyvių veiksmų, siekiant susigrąžinti paimtą saugoti transporto priemonę, nesudaro pagrindo laikyti, kad ieškovas yra kaltas, kad transporto priemonė yra saugoma nuo 2013-06-04 iki dabar ir atsirastų pagrindas mažinti paskaičiuotas automobilio saugojimo išlaidas.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ieškinys tenkintinas ir ieškovui iš atsakovų priteistina solidariai 1623,90 EUR išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą.

CK 6.37 str. nustatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 str. 1 d., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą 1623,90 EUR nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-06-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 3 d.).

Ieškovas patyrė 12,52 EUR kitų išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu, kurios priteistinos iš atsakovų.

Ieškinį patenkinus ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis (po 163,5 EUR) priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 37 EUR žyminis mokestis bei 290 EUR išlaidos advokato pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 265, 268, 269, 270 straipsniais teismas

nusprendė:

patenkinti ieškinį.

Priteisti ieškovui UAB „Jurisdictus“, j.a.k 301851658, solidariai iš atsakovo J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 1623,90 EUR išlaidų, susijusių su priverstiniu automobilio nuvežimu ir saugojimu, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 1623,90 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015-06-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 12,52 EUR išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu bei iš atsakovo J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) po 163,50 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant Vilniaus miesto apylinkės teismą.