Tauragės apylinkės teismo sprendimas, e2-1793-367/2019

Teismas: Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-11-05
Bylos Nr.: e2-1793-367/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-46-3-00356-2018-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Raimonda Pauparienė
Ieškovas: E. Š.
Atsakovas: D. Š.
Trečiasis asmuo: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės, Pagėgių skyrius
Advokatai: Stanislava Jorudienė

Kategorijos

2.4.4.1Servitutas

Civilinė byla Nr. e2-1793-367/2019Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00356-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 2.4.4.1 (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 5 d.Tauragė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Raimonda Pauparienė,sekretoriaujant Laimai Mažrimienei,dalyvaujant ieškovei E. Š., jos atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei,atsakovui D. Š., jo atstovui advokatui R. N.,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus atstovui Raimondui Urbučiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui D. Š. dėl atlygintinio kelio servituto nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pateiktu ieškiniu ieškovė prašo nustatyti atlygintinį kelio servitutą, t. y. teisę neterminuotai naudotis 1 403 kv. m ploto, 3 m. pločio ir 430,55 m. ilgio keliu UAB „Rolvita“ parengtame sklypo plane pažymėtu taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10 su apsisukimo aikštele žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame atsakovui D. Š., suteikiant teisę patekti į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), t. y. važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems, varyti gyvulius; atsakovui iš ieškovės priteisti 184,63 Eur vienkartinę kompensaciją už 1 403 kv. m. kelio servitutą, nustatytą atsakovui priklausančiame žemės sklype; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodo, kad 2006 m. rugpjūčio 21 d. privačios žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu nusipirko 10,6700 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas, kai buvo formuojamas, priklausė A. G.. Šiuo metu jai priklausantis žemės sklypas pirmą kartą buvo paženklintas 1993 m. spalio 29 d. žemės sklypo skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir paženklinimo vietoje akte. Akte apie kelius yra parašyta, kad žemės sklypo ribose esamų ir projektuojamų vietinių kelių priklausomybė ir kategorija – reikalingas gruntkelis, abrise kelias nebuvo pažymėtas. 2001 m. kovo 2 d. Tauragės apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 331 „Dėl Tauragės rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto II etapo patvirtinimo“, patvirtintame Tauragės r., (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, privažiavimo kelias pažymėtas privačios žemės sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini). Atliekant žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, kelias, kuriuo patenkama į ieškovei priklausantį žemės sklypą, nėra pažymėtas ir nepriklauso valstybei. Kito privažiavimo į ieškovei priklausantį žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nėra. Ankstesnis žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas A. Š. 2018 m. sausio 24 d. dovanojimo sutarties pagrindu minėtą žemės sklypą padovanojo savo sūnui D. Š.. Tarp žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantis faktinis 4 m. pločio kelias yra vienintelis, kuriuo ieškovė gali patekti į jai priklausantį žemės sklypą. Su žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku A. Š. dėl naudojimosi keliu, kuris veda į jai priklausantį žemės sklypą, 2018 m. vasario 8 d. pasirašė servituto sutartį, kurią patvirtino notarė V. J.. Pagal šią sutartį jai nustatytas 1 456 kv. m. ploto kelio servitutas, kurio ilgis 485,35 m., plotis 3 m. Ieškovė pažymėjo, kad taikiai išspręsti servituto nustatymo klausimą su atsakovu D. Š. nepavyko, jis 2018 m. vasario 28 d. 13.00 val. neatvyko pas Tauragės rajono 3-iojo notaro biuro notarę V. J. pasirašyti atlygintinės servituto nustatymo sutarties. Ieškovės teigimu, nustačius kelio servitutą iš pareiškėjos atsakovui turėtų būti priteisiama vienkartinė kompensacija už žemės sklypo dalį - 184,63 Eur suma.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis nuomojasi sklypus, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie ribojasi su ieškovės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini). Jis prašė ieškovės leisti patekti per jai priklausantį žemės sklypą vakariniu sklypo pakraščiu. Tuo tikslu atsakovas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrių dėl servituto nustatymo, tačiau jam buvo paaiškinta, kad jis gali privažiuoti prie nuomojamų sklypų iš šiaurinės pusės. Atsakovo teigimu, ieškovė į jai priklausantį sklypą taip pat gali privažiuoti iš šiaurinės pusės. Atsakovui nėra žinoma, kodėl 2016 m. birželio mėn. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 34NŽ-141- (14.34.73) 3 priedas neatitinka tikrovės. Situacijos schemoje nurodytas kelias, kurio nėra tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Galimai tai turėtų būti žemės sklypas (duomenys neskelbtini), priklausantis E. Š., ir yra privažiavimas iš šiaurinės pusės, kuriuo naudojasi visi, tame tarpe ir jis. Situacijos schemoje šis kelias pažymėtas raide A. Jam nesuprantama, kam reikalingas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) kelio tarp A. Š. ir jo, D. Š., sklypų, kurio niekuomet nebuvo ir juo niekas nesinaudos, nes jis veda į niekur. Jam žinoma, kad A. Š. sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuomojasi E. Š., t. y. ji sudarė servitutą su pačia savimi. Į minėtą sklypą yra kelias iš šiaurinės pusės. Todėl su minėtu ieškiniu dėl atlygintinio servituto nustatymu nesutinka visiškai.

Trečiasis asmuo pateiktu atsiliepimu prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Šalies argumentai

Teismo posėdžių metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Sutiko su atsakovo prašymu surengti išvažiuojamąjį posėdį. Papildomai nurodė, kad 2006 m. ieškovė iš I. B. nusipirko 10,67 ha dydžio žemės sklypą, kuriame buvo kelias, kuriuo naudojosi ankstesni žemės sklypo savininkai. Pažymi, kad ieškovė kreipėsi į žemėtvarkos instituciją, su tikslu išspręsti šį ginčą, tačiau jai buvo nurodyta, kad atsakovui priklausančiame sklype buvo numatytas kelias, o dėl servituto nustatymo rekomendavo kreiptis į teismą. Nurodo, kad ginčo kelias yra ir jis yra faktiškai naudojamas, prieš tai gražiuoju susitarus su vienu iš žemės sklypo savininku A. Š., sudarant ieškovei galimybę naudotis 3 metrų pločio keliu, einančiu A. Š. žemės sklype. Nurodo, kad minėtas žemės sklypas ribojasi su atsakovo žemės sklypu, todėl prašo nustatyti servitutą atsakovo žemėje, kadangi sunkiasvorei žemės ūkio technikai pravažiuoti 3 metrų ploto kelio neužtenka, reikia 6 metrų. Pažymi, kad kitų galimybių (kelių) patekti į jai priklausantį žemės sklypą nėra. Nurodo, kad jai yra aiškinama, jog egzistuoja kelias palei (duomenys neskelbtini) upę, tačiau su šia faktine aplinkybe nesutinka, pažymi, kad tokiu atveju jai reiktų derinti servituto nustatymą su trimis žemės savininkais, o ir apskritai, toje vietoje, kurioje turėtų būti minėtas kelias, iki pat upelio pakrantės žemė yra išarta ir užsėta javais. Siūlo sumokėti vienkartinę kompensaciją.

Atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jis yra nepagrįstas, kadangi servitutai yra nustatomi tik išimtiniais atvejais, kuomet nėra įmanoma kitais būdais patekti savo žemės sklypą, o nagrinėjamu atveju, ieškovė turi mažiausiai dvi galimybes, t. y. į savo sklypą gali patekti per nuomojamą žemę, kuriame numatytas servitutas, arba keliu, esančiu palei (duomenys neskelbtini) upelį. Pažymi, kad pastarasis kelias yra suformuotas žemėtvarkos projektuose, juo naudojasi kitų žemės sklypų savininkai taip pat ir atsakovas. Taip pat nesutinka su ieškovės pateiktomis aplinkybėmis, jog jai neužtenka 3 metrų pločio kelio, nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog ji su savo žemės technika nepravažiuoja būtent tokio pločio keliu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nagrinėjamoje byloje surengė išvažiuojamąjį teismo posėdį, kurio metu nuvykus prie ginčo objekto – kelio, konstatuota, kad kairėje kelio pusėje yra A. Š. priklausantis žemės sklypas, dešinėje pusė – atsakovui priklausantis žemės sklypas. 53 metrai kelio yra valstybinėje žemėje. A. Š. žemėje, kurią ieškovė iš minėto asmens nuomoja, ieškovė turi nusistačiusi 3 metrų pločio kelio servitutą. Apžiūrėjus ginčo kelią buvo važiuojama į atsakovo siūlomo servitutinio kelio vietą, kuris eina pagal (duomenys neskelbtini) upę. Nuvykus į minėtą vietą, nustatyta, jog žemė, kurioje pasak atsakovo turi būti kelias, buvo suarta ir apsėta javais iki pat upelio kranto. Iš minėtoje vietoje buvusių vėžių matėsi, kad nuėmus derlių buvo pravažiuota žemės ūkio technika, tačiau vien dėl ši aplinkybė, nepatvirtina faktinio kelio buvimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė 2006 m. rugpjūčio 21 d. privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 4255, pagrindu iš I. B. nusipirko 10,6700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Minėtas ieškovei priklausantis žemės sklypas ribojasi su kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad į savo žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ji gali patekti tik vienu būdu – važiuojant keliu, kuris randasi tarp žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Iš byloje esančių nekilnojamo turto registro išrašų nustatyta, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. sausio 24 d. dovanojimo sutarties pagrindu, notarinio reg. Nr. 37, priklauso atsakovui, kuris nesutinka, kad jam nuosavybės teise priklausančiame sklype būtų nustatytas 1403 kv. m. ploto servitutas. Atsakovas teigia, kad ieškovė turi mažiausiai dvi galimybes patekimui į jai priklausantį žemės sklypą, t. y. gali važiuoti per nuomojamą žemę, kuriame numatytas servitutas, arba keliu, einančiu pagal (duomenys neskelbtini) upelį, todėl nagrinėjamu atveju servituto nustatymas jam priklausančiame žemės sklype nėra būtinas. Žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. Š., su kuriuo ieškovė 2018 m. vasario 8 d. pasirašė servituto sutartį. Pagal šią sutartį jai nustatytas 1456 kv. m. ploto, 485,35 m. ilgio, 3 m. pločio kelio servitutas. Pažymėtina, kad ieškovė nuomojasi šį A. Š. priklausantį žemės sklypą.

Ieškovė nurodo, kad A. Š. žemės sklype nustatyto servituto pločio jai neužtenka, kadangi vykdant žemės ūkio veiklą, tokio pločio keliu neįmanoma važiuoti didžiagabarite žemės ūkio technika. Vadovaudamasi šia aplinkybe, iki ieškinio pateikimo teismui dienos, ji kreipėsi į Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrių (toliau – NŽT) bei atsakovą dėl kelio servituto nustatymo šalių sutarimu, pasidarė servituto nustatymo planą.

2018 m. sausio 10 d. rašte Nr. 34SS-6-(14.34.32) Nacionalinė žemės tarnyba ieškovei nurodė, kad išnagrinėjus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriuje esančią dokumentaciją, buvo nustatyta, kad Tauragės rajono (duomenys neskelbtini) buvusios žemės ūkio įmonės (duomenys neskelbtini) vietoves žemės reformos žemėtvarkos preliminariame projekte tarp A. Š. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu A. Š. (buvusi savininkė O. Š.) nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nepažymėtas bendro naudojimo kelias. 4 metrų pločio privažiavimo kelias žemės sklypų abrisuose pažymėtas pietinėje žemes sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pusėje ir per žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) upelio. Nurodyta, kad A. Š. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas buvo paženklintas 1992 m. vasario mėn. Žemės sklypo skiriamo privačiam ūkiui steigti vietos apžiūrėjimo akte nurodyta, kad žemės sklypo, plane pažymėtu numeriu 18, ribos projektuojamos taip: vakaruose ribojasi su mišku, šiaurėje eina apsauginio kanalo viduriu, rytuose ribojasi su O. Š. sklypu, pietuose iki gruntkelio. Minėto akto 4 punkte nurodyta, kad projektuojamam žemės sklypui kelio nereikia, nes yra gruntkelis, bet kelio reiktų tarp 18 ir 19 sklypų. Žemės sklypo abrise kelias parodytas pietinėje žemės sklypo pusėje. A. Š. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas paženklintas 1992 m. vasario mėn. žemės sklypo skiriamo privačiam ūkiui steigti vietos apžiūrėjimo akte nurodyta, kad žemės sklypo plane pažymėtu numeriu 19, ribos projektuojamos taip: šiaurėje upelio (duomenys neskelbtini) viduriu, rytuose (duomenys neskelbtini) upelio viduriu, pietuose ribojasi su bendrijos, o vakaruose su A. Š. sklypu. Minėto akto 4 punkte nurodyta, kad projektuojamam žemes sklypui numatyti keliai – kelias reikalingas tarp 18 ir 19 sklypų. Taip pat nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemes sklypas (kadastro N r. (duomenys neskelbtini), paženklintas 1993 m. spalio 29 d. Žemės sklypo skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akte parašyta, kad žemės sklypo ribose esamų ar projektuojamų vietinių kelių priklausomybė ir kategorija – reikalingas gruntkelis. Žemės sklypo abrise kelias nepažymėtas. Pažymėjo, kad 2001 m. kovo 2 d. Tauragės apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 331 „Dėl Tauragės rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto II etapo patvirtinimo“ patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte privažiavimo kelias pažymėtas privačios žemės sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaudamiesi išdėstytomis aplinkybėmis, ieškovei pasiūlė susitarti su A. Š. ir A. Š. dėl kelio servituto nustatymo, kuris suteiktų teisę ieškovei patekti į jai priklausantį žemės sklypą.

Iš 2018 m. vasario 21 d. ieškovės pasiūlymo dėl servituto nustatymo bendru sutarimu matyti, jog ieškovė kreipėsi į atsakovą D. Š. siekdama sudaryti sutarimą dėl atlygintinio servituto nustatymo tarp žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Iš 2018 m. vasario 22 d. Tauragės rajono 3-iojo notaro biuro notarės V. J. pranešimo matyti, kad notarė pranešė D. Š. atvykti 2018 m. vasario 28 d., 13.00 val., į Tauragės rajono 3-iojo notaro biurą dėl servituto sutarties pasirašymo su ieškove, tačiau nurodytu laiku D. Š. į notarinę kontorą neatvyko, gera valia servituto nustatymo klausimo nesprendė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servitutas nustatomas savanoriškai arba priverstinai. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos dvi būtinosios sąlygos, kurioms esant, servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Taigi teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas nustatyti servitutą ir taip apriboti tarnaujančiojo daikto savininko teises, privalo konstatuoti šių abiejų sąlygų kumuliatyvų egzistavimą.

Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto suvaržymas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014). Joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016).

Pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovės daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (ieškovui).

Nagrinėjamu atveju, ieškovė įrodinėja, jog kito privažiavimo į jai priklausantį žemės sklypą nėra, todėl egzistuoja būtinybė nustatyti kelio servitutą per atsakovui priklausantį žemės sklypą. Kaip jau buvo minėta, ieškovė A. Š. priklausančioje žemėje 2018 m. vasario 8 d. servituto sutarties pagrindu įgijo teisę naudotis 1456 kv. m. ploto, 485,35 m. ilgio, 3 m. pločio kelio servitutu, tačiau nagrinėjamu atveju, ji reikalauja nustatyti kelio servitutą ir atsakovui priklausančiame žemės sklype, suteikiant teisę naudotis 1 403 kv. m ploto, 3 metrų pločio ir 430,55 m. ilgio keliu UAB „Rolvita“ parengtame sklypo plane pažymėtu taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10 su apsisukimo aikštele. Šį reikalavimą motyvuoja tuo, kad didžiagabaritei žemės ūkio technikai pravažiuoti būtinas 6 metrų ploto kelias. Atsakovas su šiomis ieškovės pateiktomis faktinėmis aplinkybėmis nesutinka teigdamas, kad ieškovė į savo sklypą gali patekti važiuodama servitutiniu 3 metrų pločio keliu, esančiu A. Š. žemės sklype arba per specialiai suprojektuotą kelią valstybinėje žemėje. Pažymi, kad pastarasis kelias yra suformuotas žemėtvarkos projektuose, juo naudojasi kitų žemės sklypų savininkai taip pat ir atsakovas. Taip pat nesutinka su ieškovės pateiktomis aplinkybėmis, jog jai neužtenka 3 metrų pločio kelio, nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog ji su savo žemės technika nepravažiuoja būtent tokio pločio keliu.

Taigi, iš esmės bylos šalys nesutaria dėl ieškovės prašomo nustatyti kelio servituto objektyvaus būtinumo sąlygos egzistavimo.

Pažymėtina, kad tiek išvažiuojamojo posėdžio metu, tiek 2019 m. gegužės 7 d. atliekant žemės naudojimo patikrinimą, buvo nustatyta, kad ieškovė neturi objektyvios galimybės privažiuoti prie savo žemės sklypo per atsakovo deklaruojamą kelią, einantį pagal (duomenys neskelbtini) upelį. 2019 m. gegužės 7 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 34ŽN-59-(14.34-73) nurodyta, kad Tauragės rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietoves Žemes reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Tauragės apskrities viršininko 2001 m. kovo 2 d. Įsakymu Nr. 331 „Dėl Tauragės rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto II etapo patvirtinimo", yra suprojektuotas 4 metrų pločio vietinės reikšmes vidaus kelias (bendro naudojimo) pagal (duomenys neskelbtini) upelį, kuris jungiasi su vietines reikšmės viešuoju keliu. Vadovaujantis prie minėto patikrinimo akto pridėta schema apie suprojektuotą kelią (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Tauragės apskrities viršininko 2001 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 331 ir pažymėtą projekto plane (toliau – Schema), parengta remiantis minėtu 2001 m. projekto planu ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiu, bei patikrinimo akte pateiktu schemos paaiškinimu, nustatyta, kad Schemoje kelio atkarpa einanti greta privačių žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) yra valstybinėje žemėje. Greta žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kelio nėra nes jis yra faktiškai nenaudojamas ir yra apsėtas javais. Šis faktas taip pat buvo nustatytas išvažiuojamojo posėdžio metu. Pažymėta, kad Schemoje pažymėta kelio atkarpa einanti per privačios žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuota be teisinio pagrindo, kadangi eina per privačius žemės sklypus. Ši kelio atkarpa yra naudojama visuotinai, t. y. tiek žemės sklypų savininkų, tiek kitų asmenų, tačiau kelio servitutas per šiuos žemės sklypus nėra nustatytas ir žvelgiant iš teisinės perspektyvos, ieškovei naudotis Schemoje nurodytu keliu būtų galima tik nustačius kelio servitutą, einantį per žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis tuo kas išdėstyta, laikytina, jog aukščiau pateiktos aplinkybės pagrindžia kelio servituto nustatymo būtinumą atsakovo sklype, kadangi kitais būdais ieškovė į savo žemės sklypą patekti negali. Pažymėtina, kad atsakovas ieškovei oponavo remdamasis Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. gegužės 18 d. raštu Nr. 34SD-3363-(14.34.104.), pažymėdamas, kad minėtame rašte yra nurodoma, jog į žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (kurį valdo atsakovas) ir Nr. (duomenys neskelbtini) numatytas bendro naudojimo įvažiavimas iš šiaurinės pusės pagal (duomenys neskelbtini) upelį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtame rašte pirmiausia nurodoma, kad Tauragės apskrities viršininko administracijos 2001 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 331, „Dėl Tauragės rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto II patvirtinimo“ patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte 4 metrų pločio privažiavimo kelias yra pažymėtas privačios žemės sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Po to pažymima, kad į žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (kurį valdo atsakovas) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra numatytas bendro naudojimo įvažiavimas iš šiaurinės pusės pagal (duomenys neskelbtini) upelį. Šioje vietoje pažymėtina, kad žodis „numatytas“ savaime neįteisina kelio, tiesiog informuoja, kad egzistuoja galimybė, minėtus žemės sklypus pasiekti važiuojant iš šiaurinės pusės pagal (duomenys neskelbtini) upelį, tačiau, kaip buvo konstatuota aukščiau, faktiškai minėtu keliu, einančiu pagal upelį, naudotis galimybės nėra, kadangi reikia važiuoti per kitiems asmenims priklausančius privačius žemės sklypus, o teoriškai esantis kelias ties žemės sklypais Nr. (duomenys neskelbtini), yra suartas ir užsėtas grūdine kultūra.

Taip pat, bylos nagrinėjimo metu ieškovė teigė, kad žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) visuomet buvo projektuojamas kelias patekimui į ieškovei šiuo metu priklausantį žemės sklypą, juo naudodavosi ankstesni žemės sklypo savininkai. Atsakovas su šia faktine aplinkybe nesutiko, teigė, kad kelio ten nėra, jo išvis nėra buvę ir juo niekas nesinaudos, nes jis veda į niekur. Tačiau byloje pateikti įrodymai paneigia šiuos atsakovo teiginius. Iš 1992 m. vasario mėnesio žemės sklypo skiriamo privačiam ūkiui steigti vietos apžiūrėjimo akto matyti, kad žemės sklypo, plane pažymėto Nr. 19, kuris priklausė O. Š., ribos buvo projektuojamos taip: šiaurėje upelio (duomenys neskelbtini) viduriu, rytuose upelio (duomenys neskelbtini) viduriu, pietuose ribojasi su bendrijos, o vakaruose su A. Š. sklypu. Akto 4 punkte nurodyta, kad projektuojamam žemės sklypui numatyta, kad kelias reikalingas tarp 18 ir 19 žemės sklypų, t. y. tarp A. Š. ir O. Š. sklypų. Valstybinio žemės kadastro duomenų registro Nr. 77/3918-1 5 punkte (duomenys apie žemės sklypo žemės naudmenų kiekybines charakteristikas ir kainą) nurodyta, kad O. Š. priklausančio žemės sklypo 0,2 ha dalis skirta keliui. Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. gegužės 7 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 34ŽN-59-(14.34-73) ir 2019 m. gegužės 29 d. rašte nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vyriausioji specialistė V. L. 2019 m. gegužės 7 d. dalyvaujant ieškovei, atsakovui ir A. Š., atliko žemės naudojimo patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad tarp žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra kelias, kuris yra naudojamas ir yra tinkamas privažiuoti prie ieškovės žemės sklypo. Pažymėta, kad minėti žemės sklypai (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra aptverti, o minėtas kelias randasi tarp aptvertų žemės sklypų. Taip pat išvažiuojamojo posėdžio metu nuvykus prie atsakovui ir A. Š. priklausančių žemės sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), buvo konstatuota, kad tarp minėtų žemės sklypų yra kelias, kurio kairėje pusėje yra A. Š. priklausantis žemės sklypas, dešinėje pusė – atsakovui priklausantis žemės sklypas. Faktą, kad ginčo kelias egzistavo seniau ir egzistuoja dabar patvirtino liudytoja I. B., kuri teismo posėdžio metu nurodė, kad ji ieškovei pardavė žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad kuomet buvo pradėti formuoti sklypai, tarp sklypų buvo paliktas kelias tarp „abiejų Š.“, kuriuo naudodavosi iki žemės sklypo pardavimo.

Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, laikytina, jog bylos medžiaga yra įrodyta, jog tarp atsakovui ir A. Š. priklausančių žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), faktinis kelias yra, tačiau jis nėra valstybinės reikšmės, neįregistruotas įstatymų tvarka, todėl norint juo teisėtai naudotis, yra būtina nustatyti kelio servitutą.

Surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovė į savo žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), objektyviai gali patekti tik per lauko kelią, kuris yra tarp atsakovo ir A. Š. žemės sklypų. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju servituto nustatymas yra objektyviai būtinas, kitokio nei ieškovės prašomas, patekimo į ieškovės sklypą ir išvažiavimo iš jo numatyti nėra galimybių. Atsakovo argumentas, kad ieškovei pakanka 3 metrų pločio kelio bylos medžiaga paneigtas antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 98-63 duomenimis, iš kurių matyti, kad kai kurios ieškovės naudojamos žemės ūkio technikos plotis žymiai viršija 3 metrus (pavyzdžiui kultivatoriaus konstatuotas plotis – 4,30 m; žemės lygintuvo, akėčių plotis – 4,90 m.; grudų kombaino plotis – 3,80 m.).

Pažymėtina, kad servituto nustatymas neabejotinai suvaržo tarnaujančio daikto savininko teises, nes atsakovas nebegalės naudotis viso savo žemės sklypo plotu, kadangi minėto žemės sklypo plotui nustatytinas servitutas. Ieškovė prašo nustatyti atlygintinį servitutą ir sutinka, kad iš jos atsakovui būtų priteista 184,63 Eur dydžio vienkartinė kompensacija. Ieškovė nurodė, kad nustatydama vienkartinės kompensacijos dydį, vadovavosi nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta vidutine rinkos kaina.

Teismo posėdžių metu (vykusių nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1539-377/2018) ieškovė nurodė, jog servituto vieta yra toje vietoje kaip yra nustatyta UAB ,,Rolvita‘‘ parengtame plane pažymėtu taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10 su apsisukimo aikštele, žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame atsakovui. Nurodė, kad iš kelio servituto jokių pajamų negaus, tai bus vienkartinė kompensacija už žemės sklypo dalį. Kompensacija paskaičiuota remiantis viešojo registro duomenis. Kadangi servitutas nustatytinas 1403 kv. m. žemės sklypui, viso žemės sklypas susideda iš 15.6172 ha, vidutinė rinkos vertė yra 20557 Eur: 156172 kv. m. = 0,1316 Eur x 1403 kv.m. =184,63 Eur. Ieškovė laikosi pozicijos, jog už servitutą atsakovui bus atlyginta tinkamai. Iš Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad paskutinį kartą vidutinė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) vertė buvo nustatyta 2018 m. sausio 16 d. Ieškovė jokių įrodymų, pagrindžiančių sklypų vertę daugiau nepateikė.

Atsakovas ir jo atstovas nesutiko su atlygintiniu kelio servituto nustatymu ir nurodė, kad servituto nustatymu patirtų didelių nuostolių, be to, žemės sklypo vertė yra didesnė nei nurodyta nekilnojamojo turto registro išraše. Tačiau atsakovas galimo nuostolio dydžio pagrindimui jokių dokumentų nepateikė. Nepateikė savo paskaičiavimų, kiek jis patirtų nuostolių iš jo paėmus 1403 kv. m. ploto, 3 m. pločio ir 430,55 m. ilgio žemės sklypo dalies.

Teismas daro išvadą, kad nors atsakovas savo paskaičiuotos sumos nepateikė, teismui tenkinus ieškovės ieškinį dėl servituto, ieškinyje nurodytoje vietoje, spręstinas klausimas dėl kompensacijos dydžio nustačius kelio servitutą.

CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu, administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Tai, kad servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2010/2012; kt.). Pasisakydamas dėl nustatytinos kompensacijos dydžio Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog teismas nėra saistomas tarnaujančiojo daikto savininko pageidavimų ar viešpataujančio daikto savininko pasiūlymų, o vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Pagal bendrąsias taisykles, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, turi atsižvelgti į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; kt.).

Kaip jau buvo minėta, ieškovė prašo nustatyti 1403 kv. m. ploto servitutą, todėl kompensaciją paskaičiavo vadovaudamasi nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta žemės sklypo vidutine rinkos kaina, kur D. Š. priklausančio 15.6172 ha sklypo kaina nurodyta 20557 Eur (20557 Eur:15.6172 kv. m. = 0,1316 Eur x 1403 kv. m. = 184,63 Eur). 184,63 Eur kompensacija mokama už nuostolius, patirtus dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.

Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui D. Š., žemės sklypų paskirtis – žemės ūkio. Iš Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad paskutinį kartą vidutinė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė buvo nustatyta 2018 m. sausio 16 d. Minėtame žemės sklype atsakovas vykdo žemės ūkio veiklą, iš kurios tikėtina, gauna naudos. Tačiau atsakovas teismui nepateikė duomenų, kokia veikla vykdoma minėtame žemės sklype, kiek naudos gauna ir kokias pajamas gauna. Nepateikė ir savo paskaičiavimų, kiek jis patirtų nuostolių iš jo paėmus 1403 kv.m. ploto, 3 m. pločio ir 430,55 m. ilgio žemės sklypo dalies.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju teisingas, protingas ir sąžiningas vienkartinės kompensacijos dydis atsakovui už ieškovei nustatytą servitutą yra 184,63 Eur (CPK 178, 185 straipsniai).

Jeigu ieškinys tenkinamas visiškai, bylinėjimosi išlaidos priteisimos ieškovui. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė mokėjimo kvitą, patvirtinantį, jog sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Patenkinus ieškinį iš atsakovo ieškovei priteistina 75 Eur žyminio mokesčio suma. Taip pat ieškovė patyrė 1625 Eur išlaidų už advokato pagalbą, 350 Eur už antstolio veiksmus nustatinėjant faktines aplinkybes bei 8,98 Eur už VĮ Žemė sūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažymą. Šios išlaidos pagristos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnis).

Pagal pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, teismas patyrė 13,92 Eur tokių išlaidų. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, tai šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti atlygintinį kelio servitutą, tai yra neterminuotai naudotis 1403 kv. m ploto, 3 m. pločio ir 430,55 m. ilgio keliu, sklypo plane pažymėtu taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10 su apsisukimo aikštele, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame atsakovui D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suteikiant teisę patekti į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), t y. važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems, varyti gyvulius.

Priteisti iš ieškovės E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 184,63 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt keturių eurų 63 ct) vienkartinę piniginę kompensaciją už 1403 kv. m. kelio servitutą, nustatytą atsakovui priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2058,98 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt aštuonis eurus 98 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,92 Eur (trylika eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas valstybei sumokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS "Citadele bankas" Lietuvos filiale, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Raimonda Pauparienė