Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-11-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2640-667/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-11-22
Bylos Nr.
1-2640-667/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10199-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis
E. G.
Nukentėjusysis
O. T. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2640-667/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10199-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.2.25.4.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 22 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei,kaltinamajai E. G.,nukentėjusiajam O. T. J., jo atstovui advokatui T. D.,vertėjai G. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. G. 2022 m. kovo 25 d. apie 14.30 val. Kaune, ties (duomenys neskelbtini) g. pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodama kelių transporto priemonę - automobilį „Volkswagen Touareg“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir važiuodama nuo pastato link (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies, pažeidė Kelių eismo taisyklių 27, 101 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, prieš pradėdama važiuoti ir važiuodama atbula neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu parbloškė ir sužalojo pėsčiąjį O. T. J., kuriam dėl šio įvykio nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamoji E. G. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. kovo 25 d. palaidojusi savo tėtį važiavo į kavinę, esančią (duomenys neskelbtini) g., pasiimti gedulingų pietų. Išėjusi iš kavinės vyro nepastebėjo. Ji sėdo į draugui V. Ž. priklausantį automobilį „Volkswagen Touareg“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir važiavo atbuline eiga. „Parktronikai“ nesucypė. Išgirdo bumbtelėjimą, išlipo iš automobilio ir pamatė suklupusį vyriškį. Paklausė, kuo jam gali padėti. Vyriškis kalbėjo angliškai, jis tik įžeidinėjo ir rėkė ant jos. Ji klausė, ar iškviesti medikus. Vyriškis sakė, kad jam ranką sulaužė. Ji paprašė moters iškviesti medikus. Atvyko medikai ir policijos pareigūnai, nukentėjusįjį išsivežė į gydymo įstaigą. Ji bandė gauti nukentėjusiojo kontaktus, kad pasiteirautų, kokia jo sveikata, tačiau jis nesutiko. Ji nukentėjusiojo atsiprašė tik teisme, nes anksčiau jo nebuvo sutikusi. Ji vairavo blaivi, transporto priemones vairuoja 15 metų. Mano, kad įvykiui įtakos turėjo tą dieną vykusios jos tėvo laidotuvės, emocijos. Gyvena su mama, su ja gerai sutaria, pasikalba, ji jai pataria. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jos mamą L. G..

Nukentėjusysis O. T. J. parodė, kad jis eidamas sulėtino tempą, nes pamatė automobilį. Apsižvalgė ir netikėtai iš nugaros buvo partrenktas automobilio. Jis keturiomis nukrito ant žemės. Nuropojęs gatve link VW automobilio paprašė vairuotojos padėti jam atsikelti. Ji nepadėjo. Jis pasikėlė atsiremdamas į automobilį. Pasakė, kad, ar ji kvaila, kad labai ačiū, jog sulaužė jam ranką. Jam taip pat skaudėjo kelius, bėgo kraujas. Jis buvo piktas. Tą dieną buvo jo gimtadienis. Mano, kad kaltinamoji sužalojo jį netyčia. Iš kavinės išėję du žmonės iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Greitoji medicinos pagalba jį išsivežė. Po įvykio kairės rankos riešas prarado dalį judrumo, jo spalva kitokia, tebeskauda. Draudimo bendrovė jam atlygino 3000 eurų žalos. Negali priimti kaltinamosios atsiprašymo, nes ji nebandė jam padėti.

Kaltinamajai visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2022 m. kovo 25 d. apie 14.35 val. ties (duomenys neskelbtini), restorano „400 laipsnių“ automobilių stovėjimo aikštelėje, E. G. vairuodama automobilį „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga partrenkė ties įvažiavimu į automobilių stovėjimo aikštelę stovėjusį pėsčiąjį O. T. J.. Abu asmenys blaivūs (nustatyta 0,00 prom.). Po eismo įvykio greitosios medicinos pagalbos brigada 1515 O.T. J. išsivežė į gydymo įstaigą tolimesnei apžiūrai. Iš vairuotojos E. G. paimtas paaiškinimas. Telefonu susisiekus su skubios pagalbos ir traumų skyriaus darbuotojais, šie nurodė, jog nukentėjusiajam O. T. J. gydymo įstaigoje diagnozuotas kairiojo stipinkaulio ir kairiojo alkūnkaulio lūžis, po atliktų tyrimų pastarasis išleistas gydytis namo ambulatoriškai (1 t., b. l. 1–6).

2022 m. kovo 25 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta eismo įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Duomenims rinkti naudotas bepilotis orlaivis (1 t., b. l. 16–18).

2022 m. kovo 25 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas automobilis „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas savininkas G. J., fiksuoti automobilio apgadinimai, sudaryta fotolentelė. Paimtas biologinis pėdsakas nuo galinio bamperio vidurio (1 t., b. l. 19–28).

Nukentėjusysis O. T. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie aštuonerius metus jis nuolat gyvena Lietuvoje. Lietuvių kalbą supranta silpnai, gali šiek tiek perskaityti lietuvišką tekstą, tačiau nerašo lietuviškai. Pageidauja parodymus duoti anglų kalba. 2022 m. kovo 25 d. buvo jo gimtadienis. Jis lankėsi pramogų centre „Mega“, o tada per tiltą atėjo iki (duomenys neskelbtini) g. Laikas galėjo būti apie 14.00 val. Jis buvo susitaręs, kad jį atvažiuos paimti draugas su automobiliu. Tikslios susitikimo vietos sutarę nebuvo, tačiau tai turėjo būti (duomenys neskelbtini) g. Buvo šviesus paros metas, nelijo, šiek tiek buvo apsiniaukę. Atėjęs nuo tilto pusės, jis ėjo palei (duomenys neskelbtini) g. šaligatviu, kol priėjo barą/piceriją, kurioje anksčiau yra tekę būti, tačiau ne tą dieną. Tą dieną vilkėjo pilkos spalvos viršutinį drabužį, mūvėjo džinsus. Kol jis stoviniavo prie baro, tikrai joks automobilis tuo metu iš (duomenys neskelbtini) gatvės link baro neįvažiavo. Pasisukęs link (duomenys neskelbtini) g. jis stovėjo šiek tiek kampu, bet labiau veidu į kelio važiuojamąją dalį. Vieną akimirką pajuto stumtelėjimą iš nugaros, t. y. smūgis buvo į sėdmenis. Prieš tai tikrai negirdėjo atvažiuojančio link jo automobilio garso. Po smūgio jis buvo pastumtas apie 5 metrus, tad smūgis nebuvo švelnus. Griūdamas jis atsiklaupė ant kelių ir ant ištiestų rankų. Nukrito ant važiuojamosios dalies, bijojo, kad jo nepervažiuotų kita transporto priemonė. Jis pakilo pasiremdamas į automobilį, kuris jį ir partrenkė. Tuo metu pastebėjo, kad tai buvo „Volkswagen Touareg“ automobilis, šviesios spalvos. Kuomet pakilo matė, kad prie jo stovėjo mergina. Aiškiai matė, kad jam yra lūžusi ranka, nes ties riešu ji kabėjo ir tino. Jis buvo suirzęs dėl to, kas nutiko, angliškai kreipėsi į šalimais stovinčią merginą sakydamas, kad ji yra idiotė ir akla, jei nemato, kur važiuoja. Mergina taip pat buvo išsigandusi. Ji nuolat kartojo, kad nematė jo, atsiprašinėjo. O jis klausinėjo, ar jos automobilyje nėra veidrodėlių. Mano, kad automobilio vairuotoja labiau žvelgė link (duomenys neskelbtini) g. sankryžos, stebėjo, ar nėra atvažiuojančių automobilių. Nes šis automobilis, važiuodamas atbuline eiga, būtų turėjęs įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) g. Kita mergina, atėjusi iš baro, iškvietė medikus ir policiją. Į įvykio vietą atvykus medikams, jis buvo nuvežtas į Kauno klinikas. Po atliktų tyrimų, apžiūros jam buvo sugipsuota ranka, jis buvo išleistas į namus. Po dvylikos dienų vėl atvyko į gydymo įstaigą, kur jam buvo atlikta rankos operaciją, parą laiko praleido ligoninėje. Iki šiol lankosi toje pačioje sveikatos priežiūros įstaigoje, ranka yra ištinusi, per riešą negali lankstyti rankos. 2022 m. gegužės 20 d. lankėsi pas gydytoją, naujų sužalojimų nenustatyta. Reabilitacija prasidės birželio 2 dieną. Tikėtina, kad iki to laiko praeis tinimas, tik tada bus galima reabilitacijos pradžia. Nori pabrėžti, kad nėra patyręs rankų ar kojų traumų prieš tai (1 t., b. l. 43–44).

Liudytoja V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. kovo 25 dieną ji buvo darbe bare. Apie 14.30 val. užėjo E. G., kuri kažkada yra pas jas dirbusi, o tą dieną atvyko pasiimti užsakyto maisto. Jai buvo žinoma, kad tą dieną E. palaidojo tėtį, todėl nebuvo ilgo pokalbio su ja. Ji matė, kad E. savo automobilį „VW“, šviesios spalvos, pasistatė ties baro pastatu prie tujų. Paskui ji užėjo į barą. Kai ji išėjo iš baro, palydėjo ją akimis. Matė, kad ji nuėjo link savo automobilio. Pro baro vitrininius langus matė, kad E. vairuojamas automobilis važiuoja atbuline eiga, o tada nukrenta netoliese stovėjęs žmogus. Matė, kad E. išlipo iš savo automobilio. Ji paskubomis išėjo iš pastato ir nuskubėjo prie nukritusio žmogaus. Kai priėjo, vyras jau stovėjo. Girdėjo kaip E. angliškai paklausė kažko vyriškio, o tas atsakė, kad reikalingi medikai. Tada ji iš darbo telefono surinko 112 numerį, pranešė apie įvykį, pasakė, kad reikalingi medikai. Kartu su E. ir vyriškiu nepasiliko įvykio vietoje, sugrįžo prie baro. Kai vėliau atvyko medikai, ji vėl išėjo į lauką. Kai po įvykio E. kalbėjosi su vyriškiu, ji jų pokalbio nesiklausė. Bare dirba apie metus, tačiau jai vyras, kuris buvo sužalotas, nėra matytas. Matė, kad atvykę medikai vyriškį išvežė į gydymo įstaigą. Girdėjo E. sakant, kad ji nematė vyriškio, jai buvo sunku suprasti, kaip viskas įvyko (1 t., b. l. 39–40).

Iš 2022 m. kovo 28 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. 11K-95 (22) matyti, kad suformuota įvykio vietos schema, mastelinė ortomozaika ir 3D modelis įrašyti į optinę duomenų laikmeną (1 t., b. l. 33–37).

2022 m. birželio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1048 2022 (02) nurodyta, jog O. T. J. nustatytas alkūnkaulio ir stipinkaulio apatinių dalių lūžis. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu sužalojimas laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 71–72).

2022 m. rugpjūčio 26 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas vaizdo įrašas, kuris perfilmuotas iš restorano „(duomenys neskelbtini)“ administracijos (duomenys neskelbtini), Kaune, automobilių stovėjimo aikštelę filmuojančios kameros. Vaizdo įrašas spalvotas, 2 min. 03 sek. trukmės. Vaizdo įraše matomas vaizdas iš automobilių stovėjimo aikštelės, kurioje matomas stovintis automobilis „Volkswagen“, už šio automobilio matomas stovintis žmogus, kuris tai vaikštinėja, tai sustoja. Vaizdo įrašo 00:47 sek. matoma kaip prie automobilio „Volkswagen“ prieina žmogus, įsėda į vairuotojo vietą ir pradeda važiuoti atbuline eiga. Tuo metu už šio automobilio ties galine dalimi, atsukęs nugarą į automobilį stovi žmogus, vaizdo įrašo 01:23 sek. matoma, kaip automobilis „Volkswagen“ susiduria su minėtu už jo stovėjusiu žmogumi, po susidūrimo automobilio „Volkswagen“ vairuotojas išlipa, nueina link galinės automobilio dalies, stovi, tada nubėga iš vaizdo kameros fiksavimo zonos ir tampa nebematomas (1 t., b. l. 77).

Iš AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje pateiktos informacijos matyti, kad nukentėjusiajam O. T. J. buvo apskaičiuota ir išmokėta 3000 eurų dydžio draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 99, 100).

BK 281 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo tiesioginis objektas – saugus kelių eismas (ar transporto priemonių saugus eksploatavimas), kurį teisiškai reglamentuoja atitinkamos taisyklės. Kelių eismo taisyklių paskirtis – užtikrinti tokį transporto priemonių eismo reguliavimą, kad būtų užkirstas kelias žalai padaryti, kad asmuo, vairuojantis didesnį pavojaus šaltinį, nekeltų grėsmės kitiems eismo dalyviams. Priežastinis ryšys yra BK 281 straipsnio atitinkamoje dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinas objektyvusis požymis, jungiantis neteisėtą veiką su pavojingais padariniais ir nustatantis, kad būtent kaltininko padaryti KET pažeidimai dėsningai nulėmė nusikalstamą rezultatą.

Kaltinamoji E. G. pripažino, kad 2022 m. kovo 25 d. apie 14.30 val. Kaune, ties (duomenys neskelbtini) g. pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atgal nepastebėjo nukentėjusiojo O. T. J. ir partrenkė jį, dėl ko šis patyrė sužalojimus. Nukentėjusysis patvirtino, kad buvo sužalotas eismo įvykio metu, jį partrenkus kaltinamosios vairuojamam automobiliui. Įvykio aplinkybes patvirtina liudytojos V. M. parodymai, kad dirbdama bare pro baro vitrininius langus matė, kaip E. G., pasiėmusios užsakytą maistą tėvo laidotuvėms, vairuojamas automobilis važiuoja atbuline eiga, o tada nukrenta netoliese stovėjęs žmogus. Matė, kad E. išlipo iš savo automobilio. Ji paskubomis išėjo iš pastato ir nuskubėjo prie nukritusio žmogaus. Kai priėjo, vyras jau stovėjo. Girdėjo kaip E. angliškai paklausė kažko vyriškio, o tas atsakė, kad reikalingi medikai. Tada ji iš darbo telefono surinko 112 numerį, pranešė apie įvykį, pasakė, kad reikalingi medikai. Įvykio aplinkybės yra užfiksuotos restorano „(duomenys neskelbtini)“ administracijos (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelę filmuojančios kameros įrašu, kurį apžiūrėjus matyti, kad vaizdas iš automobilių stovėjimo aikštelės, kurioje stovi automobilis „Volkswagen“, už šio automobilio matomas žmogus, kuris tai vaikštinėja, tai sustoja. Vaizdo įrašo 00:47 sek. matoma kaip prie automobilio „Volkswagen“ prieina žmogus, įsėda į vairuotojo vietą ir pradeda važiuoti atbuline eiga. Tuo metu už šio automobilio ties galine dalimi, atsukęs nugarą į automobilį stovi žmogus, vaizdo įrašo 01:23 sek. matoma, kaip automobilis „Volkswagen“ susiduria su minėtu už jo stovėjusiu žmogumi, po susidūrimo automobilio „Volkswagen“ vairuotojas išlipa, nueina link galinės automobilio dalies, stovi, tada nubėga iš vaizdo kameros fiksavimo zonos ir tampa nebematomas (1 t., b. l. 77).

Tai, kad nukentėjusiajam O. T. J. eismo įvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtina 2022 m. birželio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1048 2022 (02), kurioje nurodyta, jog O. T. J. nustatytas alkūnkaulio ir stipinkaulio apatinių dalių lūžis. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu sužalojimas laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 71–72).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad E. G. 2022 m. kovo 25 d. apie 14.30 val. Kaune, ties (duomenys neskelbtini) g. pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodama kelių transporto priemonę - automobilį „Volkswagen Touareg“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir važiuodama nuo pastato link (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies, pažeidė Kelių eismo taisyklių 27, 101 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, prieš pradėdama važiuoti ir važiuodama atbula neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu parbloškė ir sužalojo pėsčiąjį O. T. J., kuriam dėl šio įvykio nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad E. G. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Sprendžiant kaltinamosios E. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje teisiamojo posėdžio pareikštas kaltinamosios mamos L. G. prašymas perduoti kaltinamąją jos atsakomybėn pagal laidavimą.

L. G. parodė, kad E. G. yra jos dukra. 2022 m. kovo 25 d. laidojo savo vyrą, kaltinamosios tėvą. Jie buvo užsakę maistą kavinėje. Dukra atvažiavo paimti maisto ir išeidama iš kavinės matė už pėsčiųjų perėjos vaikščiojantį vyriškį. Susidėjusi maistą automobiliu pajudėjo atbuline eiga ir kliudė nukentėjusįjį. Jis staiga atsirado už automobilio. Po įvykio dukra labai pergyveno, gailisi. Ji su dukra kartu gyvena, gerai sutaria, gali daryti jai teigiamą įtaką. Prašo atleisti E. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir skirti ją laiduotoja.

Prokurorė siūlė taikyti laidavimą be užstato

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Sprendžiant klausimą dėl E. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010).

Kaltinamoji E. G. BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdama neteista (2 t., b. l. 36), bausta administracine tvarka, šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 37–39), pakaltinama (2 t., b. l. 27), teisme savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ji pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bylos duomenys patvirtina, jog L. G., kaltinamosios E. G. mama, yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka. Ji su dukra E. G. sutaria gerai, kartu gyvena, gali daryti jai teigiamą įtaką. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad L. G. yra tikrai verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo dukrai ir gali daryti jai teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant L. G. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją E. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jos atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamoji atiduotina pagal laidavimą 1 metams be užstato mamos L. G. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis).

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusysis O. T. J. ir jo atstovas advokatas T. D. prašo priteisti iš kaltinamosios nukentėjusiojo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bylinėjimosi išlaidas sudaro 2057 Eur suma (2 t., b. l. 85–89).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiojo O. T. J. patirtos išlaidos už advokato T. D. suteiktas paslaugas įrodytos pateiktais dokumentais – PVM sąskaitomis faktūromis, patvirtinimu apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, pinigų priėmimo kvitu (2 t., b. l. 86–89), iš kurių matyti, kad nukentėjusysis už atstovavimą procese advokatui sumokėjo 2057 eurus.

BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-303/2017). Nagrinėjamu atveju, įvertinus faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą, šios bylos apimtį, nagrinėjimo teisme trukmę, teismas konstatuotina, kad nukentėjusiosios patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra vertintinos kaip aiškiai per didelės.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu advokatui T. D. leista dalyvauti procese atstovaujant O. T. J. teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. DP-2022-04-28-001 pagrindu (1 t., b. l. 59). Advokatas T. D. atstovavo nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo metu: rašė pranešimą apie civilinio ieškinio nepateikimą (1 t., b. l. 83), prašymus dėl duomenų pateikimo (1 t., b. l. 87, 90), bei teisme. Jis dalyvavo 2022 m. lapkričio 8 d. teisiamajame posėdyje, kuris truko 1 valandą.

Civilinis ieškinys byloje nėra pareikštas.

Teismas atsižvelgdamas į nukentėjusiajam teiktų teisinių paslaugų apimtį (atstovavimas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme), proceso teisme trukmę (byla teisme gauta 2022 m. rugsėjo 20 d.), sudėtingumą (byla teisme gauta 2 tomų, kaltinamoji padarė vieną nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, sprendžiamas kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimas, išnagrinėta per vieną teisiamąjį posėdį), kaltinamosios turtinę padėtį, nukentėjusiojo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma, kurią prašoma priteisti iš kaltinamosios, yra per didelė, todėl iš kaltinamosios nukentėjusiajam priteistina 500 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Kaltinamajai E. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: usb laikmena ir kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso medžiaga (1 t., b. l. 32, 37, 76, 2 t., b. l. 14) paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. G., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

E. G. perduoti laiduotojos L. G. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą.

Nukentėjusiojo O. T. J. turėtas 500 Eur (penkių šimtų eurų) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti nukentėjusiajam O. T. J. iš E. G. 500 Eur (penkis šimtus eurų) advokato teisinei pagalbai atlyginti. Likusioje dalyje prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo atmesti.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: usb laikmeną ir kompaktinius diskus su vaizdo ir garso medžiaga, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti E. G., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai L. G., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius