- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-06
- Bylos Nr.
- 2-2-341/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02518-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Rapolas Žukas
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- S. P.
- Trečiasis asmuo
- valstybinės įmonės „Vilniaus regiono keliai“, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM
dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei I. Šapokaitei,
trečiojo asmens valstybinės įmonės „Vilniaus regiono keliai“ atstovui T. Sobenkai, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovui K. Baužai,
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei S. P. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Patikslintu ieškiniu ieškovas nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius civilinėje byloje Nr. 2-2-341/2012 patikrino vietoje ir surašė 2012-04-03 žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ZN-(14.48.73)-42, nustatė tvorų, esančių (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, šalia žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvimo vietą, o Vilniaus rajono skyriaus vyriausioji specialistė D. B. 2012-04-16 parengė matavimų schemą M1 :500 (toliau - Schema). Patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovė S. P. (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, šalia žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) valstybinėje žemėje pastatė 1,8 - 2 m aukščio 23,65 m ilgio plytų mūro tvorą esančią šalia sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtą Schemoje taškais 4, 5, 6. Atsakovė, pastatydama minėtas tvoras, pažeidė statybos teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-812 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“ 2 lentelės „Inžineriniai statiniai“ 3.1 eilutės reikalavimus 1,8 m - 2,0 m aukščio plytų mūro tvora priskirtina I grupės nesudėtingiems statiniams. Atsakovė, vykdydama minėtas statybas, pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuriame nurodyta, kad statytojas savo teisę gali įgyvendinti, kai žemės sklypą, kuriame statomas statinys valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Šiuo atveju atsakovė vykdė statybas valstybinės žemės sklype, kurio ji nevaldo jokia teise ir neturi sutikimo juo naudotis. Taip pat atsakovė pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kuriame nustatyta, kad statytojas turi turėti statybą leidžiantį dokumentą. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 92 punktą statybą leidžiantis dokumentas - (...) rašytinis (rašytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų (sklypų) savininko (savininkų) ar valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos. Darytina išvada, kad žemės sklypo savininko sutikimas vykdyti statybas pagrįstai laikytinas statybas leidžiančiu dokumentu ir šiuo atveju vykdant I grupės nesudėtingų statinių statybą valstybinės žemė sklype atsakovė turėjo laikytis statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų, kurie numato, kad tais atvejais, kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus - šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai.
Taip pat nurodė, jog (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, šalia žemės sklypo kadastrinis Nr. 4154/1900:55 pastatytos tvoros yra magistralinio kelio Vilnius - Lyda juostoje. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 6 punktas nustato, kad kelio juosta - žemės juosta, kurioje nutiestas ar tiesiamas kelias. Kelių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad automagistralių kelio juostos minimalus plotis yra 39 m. Tai, kad ginčo tvoros pastatytos kelio juostoje patvirtina Schema. Daro išvadą, kad atsakovė savavališkais veiksmais pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 straipsnio reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad buvo vykdomos statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus 2007-10-31 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (100)-11 .39-32 dėl savavališkai vykdytų tvorų statybos darbų (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone. Savavališkos statybos aktu yra užfiksuojamas savavališkos statybos faktas, o 2010-07-30 reikalavimu Nr. RE-206 buvo pareikalauta iš S. P. savavališkos statybos padarinius pašalinti iki 2010-12-01, t. y. savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytas plytų mūro tvoras bei sutvarkyti teritoriją. Šio reikalavimo atsakovė neginčijo. 2011-05-18 patikrinus ginčo objektą buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. FAK-337, kuriuo konstatuota, kad savavališkai pastatytos tvoros nenugriautos ir reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo nėra įvykdytas.
Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punktas pateikia savavališkos statybos sąvoką „Savavališka statinio statyba - statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento (...).“ Daro išvadą, kad atsakovė, vykdydama statybos darbus be statybą leidžiančio dokumento - valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, valstybinės žemės sklype vykdė savavališkas statybas. Vadovaujantis statybos techniniu reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statyba pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinto aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr.D1-827, jeigu statomi statiniai neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento, tai laikoma savavališka statyba. Šiuo atveju atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir faktines aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovė savavališkai vykdė statybos darbus. Pažymėjo, jog savavališkos statybos padarinių šalinimą bei civilines teisines pasekmes reglamentuoja Statybos įstatymo 28 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnis ir statybos techninis reglamentas STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtintas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr.D1-827.
Ieškinį ieškovas pareiškė remdamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 str., 28 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 str. 2 d., pagal kurį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (viešojo administravimo subjektas) turi teisę kreiptis į teismą, prašydama įpareigoti statytoją vykdyti nurodymus - pašalinti savavališkos statybos padarinius, Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 273 str. 1 d., Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 str., 20 str., 23 str., 27 str., 28 str., 35 str. ir atsižvelgdami į anksčiau nurodytas aplinkybes, teismo prašo 1) įpareigoti atsakovę S. P. per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t. y. nugriauti (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, šalia žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytą 23,65 metrų ilgio 1,8 m - 2,0 m aukščio plytų mūro tvorą ir sutvarkyti statybvietę; 2) atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu - leisti Inspekcijai, kodas 288600210, pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t. y. nugriauti (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, šalia žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytą 23,65 metrų ilgio 1,8 m - 2,0 m aukščio plytų mūro tvorą išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės S. P..
Atsakovė S. P. atsiliepimo į ieškinį nėra pateikusi.
Tretysis asmuo valstybės įmonės „Vilniaus regiono keliai“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškovo reikalavimais, pareikštais patikslintame ieškinyje sutinka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos patikėjimo teise įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudoja ir jais disponuoja Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės. Kelias Nr. A15 Vilnius-Lyda yra valstybinės reikšmės magistralinis kelias, o vadovaujantis Kelių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu minėtos kategorijos kelio minimalus kelio juostos plotis yra 39 metrai. Atsiliepime teigiama, kad kartu su ieškiniu pateikta medžiaga įrodo, jog atsakovė pastatė plytų mūro tvorą su mūro plytų stulpeliais, (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, valstybinės reikšmės magistralinio kelio Nr. Al5 Vilnius-Lyda juostoje. Minėto statinio pastatymo atsakovė su VĮ „Vilniaus regiono keliai“ nederino, todėl rašytinis sklypo savininko (valdytojo) sutikimas dėl statybos minėto kelio juostoje, numatytas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 92 punkte, nebuvo duotas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, palaiko ieškovo reikalavimus dėl įpareigojimo atsakovę savo lėšomis nugriauti plytų mūro tvorą su mūro plytų stulpeliais, esančią (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, valstybinės reikšmės magistralinio kelio Nr. Al5 Vilnius-Lyda kelio juostoje ir sutvarkyti statybvietę, o minėto reikalavimo atsakovei nustatytu terminu neįvykdžius, leisti ieškovui nugriauti mūro plytų tvorą, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovės.
Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad patikrino ginčo vietą ir 2012-04-03 surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-(14.48.73)-42, t.y. nustatė tvorų, esančių (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, šalia žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvimo vietą; pateikė Vilniaus rajono skyriaus vyriausiosios specialistės D. B. 2012-04-16 parengtą matavimų schemą M1:500. Pažymėjo, kad ieškovas prašo teismo įpareigoti atsakovę nugriauti savavališką statinį dalyje, kur ji be jokių abejonių stovi ant valstybinės žemės sklypo kelio Vilnius - Lyda apsaugos juostoje atkarpoje tarp taškų 4-5-6 pagal teismui pateiktą minėtą matavimų schemą M 1:500. Nurodo, kad prašomos nugriauti tvoros atkarpa yra priešais daugiabutį esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone. Šiame daugiabutyje butą Nr. 1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise turi atsakovės sutuoktinis S. P.. Be jo šiame name dar yra 3 butai, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patikėjimo teise valdomi Vilniaus rajono savivaldybės.
Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte sakoma, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. < > Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal nekilnojamo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje 1 punkte sakoma, kad kelių apsaugos zonose draudžiama statyti gyvenamuosius namus, visuomeninius ir kitus pastatus, kurie nesusiję su transporto priemonių ir keleivių aptarnavimu. Šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje sakoma kelio apsaugos zonas miestuose, kaimo gyvenamosiose vietovėse įstatymų nustatyta tvarka gali tikslinti teritorijų planavimo įstatyme numatyti planavimo organizatoriai, turintys teisę tvirtinti teritorijų planavimo dokumentus (bendruosius, detaliuosius, specialiuosius planus). Atsižvelgiant į paminėtas teisės normas dėl pareikštų ieškinio reikalavimų prašo teismo spręsti savo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė patikslintame ieškinyje nurodytais pagrindais; papildomai paaiškino, kad tvora pastatyta magistralinio kelio Vilnius-Lyda saugos juostoje. Kelių įstatyme numatyti parametrai nagrinėjamu atveju pažeidžiami, tvora pastatyta 12 m. nuo kelio ašies, kai numatytas minimalus atstumas – 18 m. nuo kelio ašies. Pažeidžiami ir Kelių įstatymo 13 str. reikalavimai. Kadangi tvora yra valstybinėje žemėje ir kelio apsaugos zonoje, todėl mano, jog turi būti nugriauta. Nurodė, jog atsakovė šio žemės sklypo negalėtų privatizuoti, nes pagal Kelių įstatymą valstybės patikėtinis VĮ Vilniaus regiono keliai nesutiktų pažeisti Kelių įstatymo reikalavimo dėl kelio juostos pločio; tvora turėtų būti nugriauta, net jei ji būtų asmeninėje žemėje – būtų pažeistas Kelių įstatymo 13 str. Prašo ieškinį tenkinti, nugriauti tvorą, pažymėtą taškais Nr. 4, 5, 6, kuri yra valstybinėje žemėje.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad tai nuosava žemė; atliekant matavimus atsakovė nedalyvavo. Atsakovės atstovas adv. B.Paulauskas paaiškino, jog byloje nėra duomenų, kad tvora pastatyta valstybinėje žemėje, be to atsakovė yra pateikusi duomenis, kad jai leista tą žemės sklypą išpirkti; yra žemės sklypo įkainojimo aktas, mokėjimo pavedimas. Schema buvo sudaryta vienašališkai, tuo metu, kai atsakovė buvo iškviesta į seniūniją. Atsakovės pateiktoje kadastrinių matavimų byloje yra kitoks brėžinys; sklypo ribos nėra patikslintos. Pažymėjo, kad Vilniaus regiono keliai sutinka su kadastrinių matavimų byloje esančiu planu, sklypo ribomis. Atkreipė dėmesį, kad neaišku, kada statytas namas, ir kada nutiestas kelias. Kadangi kelias magistralinis, turėjo būti pastatyti statiniai, saugantys nuo triukšmo, atsakovė tvora norėjo apsisaugoti nuo triukšmo, automobilių. Kadastriniai matavimai buvo paduoti 30 arų žemės (vieno aukšto namo).
Trečiojo asmens valstybės įmonės „Vilniaus regiono keliai“ atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė atsiliepime nurodytais pagrindais, paaiškino, kad į šią įmonę statant tvorą nebuvo kreiptasi, niekas šio klausimo nederino. Patvirtino, jog ginčo objektas stovi šalia valstybinės reikšmės magistralinio kelio Vilnius-Lyda A-15, žemė ten priklauso valstybei, o Vilniaus regiono keliai ją valdo patikėjimo teise ir išduoda leidimus atlikti statybos darbus. Atstumas turėtų būti 19,5 m nuo kelio ašies į kiekvieną pusę. Nurodė, kad keičiant žemės paskirtį, derinimas su VĮ „Vilniaus regiono keliai“ būtų reikalingas; teigia nesutiksiantys dėl statinio patekimo į privačią žemę, nes tai prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms; neprieštarautų tik primityvesnio statinio pastatymui, pvz. dėl tinklinės tvoros. Remiasi Kelių įstatymo 13 str. 1 d. ir Kelių priežiūros tvarkos aprašu, patvirtintu 2004-02-11 Vyriausybės nutarimu Nr. 155 (34 p.). Kelio juostos ribose tokia statyba negalima.
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas ieškinio reikalavimą prašė spręsti teismo nuožiūra, teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovės sutuoktinis šalia ginčo objekto turi butą ir pagal žemės įstatymą gali išsipirkti žemės sklypą, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų apie tai, kad atsakovė būtų pateikusi prašymą dėl žemės sklypo išpirkimo – yra prašymai tik dėl kitų žemės sklypų, kurie nesusiję su byla. Teigia, jog atsakovė iškreipia faktus, nes paduoti kadastriniai matavimai yra dėl gretimų žemės sklypų. Ginčo objektas nesusijęs su tvoros dalimi šalia S. P. nuosavybės teise priklausančio daugiabučio. Teigia, jog ginčo objektas yra ant valstybinės žemės. Dėl P. priklausančio namo – kadastriniai matavimai buvo atmesti, ir byla perduota matininkui. Pažymėjo, kad atsakovė apie patikrinimą buvo informuota 2012-03-15 laišku. Pabrėžė, kad atsakovė nėra realizavusi teisės išsipirkti žemės šalia atsakovės sutuoktiniui priklausančio buto; tokie duomenys teismui nepateikti. Tik tuomet Vilniaus regiono keliai išreikštų sutikimą (ar nesutikimą) dėl mažesnio atstumo nuo kelio.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatyta, kad tuometinės Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento specialistai 2007-10-31 surašė Savavališkos statybos aktą Nr. (100)-11.39-32, kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. S. P. savavališkai pastatė mūrines tvoras: iš plytų mūro (aukštis 1,8 – 2,00 m., ilgis 28 m., ir aukštis – 1,80 m., ilgis - 100 m.) (b.l. 15-20). Akte nurodyta, kad tvoros pastatytos be suderinto projekto kelio apsaugos juostoje. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas A. K. 2010-07-30 S. P. surašė reikalavimą iki 2010-12-01 savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti plytų mūro tvoras, pastatytas neturint suderinto projekto ir valstybinėje žemėje, bei sutvarkyti teritoriją (b.l. 24). 2011-05-18 Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu nustatyta, kad statytoja S. P. neįvykdė reikalavimo, kuriuo iki 2010-12-01 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos (plytų mūro tvoros, (duomenys neskelbtini), Vilniaus r.) padarinius; šis aktas S. P. įteiktas pasirašytinai (b.l. 25).
CK 4.103 str. 1 d. nustato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai.Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punkte apibrėžta savavališkos statybos sąvoka – tai statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Tarp statybą leidžiančių dokumentų Statybos įstatymo 2 str. 92 p. numatytas statinio projektas, kuriam raštu pritarė įgaliotas (įgalioti) valstybės tarnautojas (tarnautojai); rašytinis (rašytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos ir kt.
Pagal to paties įstatymo 3 str. 2 d. - statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais - statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Taigi, žemės sklypo įsigijimo pagrindas yra viena iš būtinų prielaidų statytojo teisei įgyvendinti, nes teisių į įsigytą žemės sklypą pobūdis ir apimtis turi įtakos statytojo teisės apimčiai ir jos įgyvendinimui.
Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija aplinkybės, jog tvorą pastatė ji, tačiau nesutinka su reikalavimu nugriauti ginčo tvorą, nes jos manymu žemę naudoja teisėtai, yra pateikusi dokumentus išpirkti žemės sklypą.
Ieškovas su ieškiniu pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodyta, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise (2007-03-14 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu) priklauso atsakovei S. P. (b.l. 11-12). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2012-04-03 patikrinimo metu sudarytos Matavimų schemos M1:500 matyti, jog tvoros dalis, schemoje pažymėtos taškais 4-5-6, dėl kurios nugriovimo pareikštas ieškinys, nepatenka į minėtą atsakovei priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 78-84). Kadangi patikrinimą atliko bei schemą sudarė kompetentingi specialistai, abejoti pateikto įrodymo tinkamumu nėra pagrindo. Atsakovė bei jos atstovas, teigdami, kad pagal atsakovės atliktus kadastrinius matavimus sklypo ribos yra kitokios, jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė, vėliau atstovas nurodė, jog kadastriniai matavimai atlikti dėl vieno aukšto namo. Pažymėtina, kad ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovas patvirtino, jog atsakovė yra pateikusi prašymus tik dėl kitų žemės sklypų, nesusijusių su byla. Įvertinus aptartus įrodymus, darytina išvada, jog ginčo tvora yra valstybinėje žemėje. Įrodymų, kad šį žemės sklypą atsakovė valdo kitais teisėtais pagrindais, byloje nėra. Taigi atsakovė, pastatydama ginčo tvorą žemės sklype, kuris jai nepriklauso nuosavybės teise ir neturint jokio kito teisėto žemės valdymo pagrindo, pažeidė Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p.
Be to, iš byloje esančių dokumentų bei šalių paaiškinimų matyti, kad ginčo objektas, t.y. 23,65 m. tvoros dalis yra valstybinės reikšmės magistralinio kelio Nr. A15 Vilnius-Lyda juostoje (b.l. 21-23, 79); atstumas nuo kelio ašinės linijos iki tvoros dalies, schemoje pažymėtos taškais 4-5-6 yra nuo 12,07 m. iki 12,861 m. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 11 str. 1 d. 1 p. nustato, kad automagistralės kelio juostos minimalus plotis yra 39 metrai. Šio įstatymo 13 str. 1 d. numatyta, kad keliuose, kelių juostose ir jų apsaugos zonose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo draudžiama, 3 d. 1 p. sakoma, kad kelių apsaugos zonose draudžiama statyti gyvenamuosius namus, visuomeninius ir kitus pastatus, kurie nesusiję su transporto priemonių ir keleivių aptarnavimu. Kelių įstatymo 4 str. 2 d. įtvirtinta, jog valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei; juos turto patikėjimo teise įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudoja ir jais disponuoja Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės ar jos įgaliota Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
Įvertinus surinktus įrodymus bei išanalizavus paminėtus teisės aktų reikalavimus, darytina išvada, kad atsakovė S. P. 23,65 m. tvorą, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vyriausiosios specialistės D. B. 2012-04-16 parengtoje matavimų schemoje M1:500 pažymėtą taškais 4, 5, 6, esančią (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., pastatė valstybinėje žemėje, magistralinio kelio juostoje ir neturėdama statybą leidžiančio dokumento (sutikimo), todėl šio statinio (tvoros dalies) statyba laikytina savavališka.
Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovas nurodė, jog prašomos nugriauti tvoros dalis yra priešais daugiabutį, kuriame atsakovės sutuoktinis S. P. nuosavybės teise turi butą Nr. 1, ir pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (b.l. 98-99). Kaip minėta, šios tarnybos atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų, apie tai, kad atsakovė (jos sutuoktinis) būtų išreiškusi prašymą dėl žemės sklypo, kuriame yra ginčo tvora, išpirkimo. Tokių įrodymų nepateikė teismui ir pati atsakovė. Atsižvelgiant į VĮ „Vilniaus regiono keliai“ argumentus, jog jie nesutiktų žemės sklypą perleisti privačion nuosavybėn ir įteisinti statinio statybą, nes tai dėl per mažo atstumo nuo kelio ašies iki statinio prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms, į ieškovo atstovės paaiškinimą, jog tokio statinio statybos nebūtų galima įteisinti net ir atsakovei žemę įgijus nuosavybės teise, darytina išvada, jog įteisinti ginčo statinio statybą nebus galimybės, todėl ieškinys tenkintinas visiškai, atsakovė S. P. įpareigotina per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t. y. nugriauti (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, šalia žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytą 23,65 metrų ilgio 1,8 m - 2,0 m aukščio plytų mūro tvorą ir sutvarkyti statybvietę; atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu - leisti ieškovui pašalinti savavališkos statybos pasekmes pačiam išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės S. P. (CK 4.103 str., Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 2 p., 9 d., 35 str. 2 d.).
Iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 139 Lt žyminio mokesčio bei 28,03 Lt pašto išlaidų valstybei (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Įpareigoti atsakovę S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t. y. nugriauti (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, šalia žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytą 23,65 metrų ilgio 1,8 m - 2,0 m aukščio plytų mūro tvorą, 2012-04-16 parengtoje matavimų schemoje M1:500 pažymėtą taškais 4, 5, 6, ir sutvarkyti statybvietę.
Atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu - leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kodas 288600210, pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t. y. nugriauti (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, šalia žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytą 23,65 metrų ilgio 1,8 m - 2,0 m aukščio plytų mūro tvorą išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės S. P..
Priteisti iš atsakovės S. P. 167,03 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt septynis litus 3 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.