Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui V. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2020 m. kovo 30 d. pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalį – atsakovui procesiniai dokumentai įteikti pagal jo deklaruojamosios gyvenamosios vietos adresą, numatant su trisdešimt dienų įteikimo terminą. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. atsakovas su uždarąja akcine bendrove „mogo LT“ sudarė transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią uždaroji akcinė bendrovė „mogo LT“ suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis transporto priemone (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), o atsakovas priėmė transporto priemonę, įsipareigojo mokėti įmokas, valdė bei naudojosi transporto priemone su teise ją išpirkti. (duomenys neskelbtini) d. pradinė kreditorė dėl esminės sutarties pažeidimo – Sutartyje numatytų įmokų nemokėjimo - nutraukė sutartį.

(duomenys neskelbtini) d. Skolų perleidimo sutarties pagrindu uždaroji akcinė bendrovė „mogo LT“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujai kreditorei Risk Management Services OU, o ši (duomenys neskelbtini) d. Periodinės reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu (duomenys neskelbtini) d. perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovą ieškovui. Ieškovas, būdamas naujuoju kreditoriumi, (duomenys neskelbtini) d. pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą bei ragino padengti susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovas skolos negrąžino.

Pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.522 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsakovė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir laiku nemokėjo įmokų už transporto priemonės nuomą Sutartyje nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Sutarties 13.9.1.2 punktu, jeigu Sutartis nutraukiama dėl gavėjo kaltės, nuo jo priklausančių priežasčių ar jam priskirtų rizikų bei atsakomybių, gavėjas pagal Sutartį įsipareigoja sumokėti visas įmokas, kurių mokėjimo terminas suėjo. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 588,40 Eur sumą, kurią sudaro nesumokėtas nuomos mokestis – 465,96 Eur, ir Sutarties sudarymo mokestis – 122,44 Eur, yra pagrįstas ir tenkinamas.

Vadovaujantis CK 6.524 straipsniu, nuomininkas nuomos laikotarpiu privalo techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą, jeigu sutartis nenustato ko kita. Sutarties 8.4.7 punkte nustatyta, kad nuomininkas turi savo sąskaita užtikrinti, kad transporto priemonė būtų kasdien tinkamai prižiūrima bei pasirūpinti reguliariu jos remontu, priežiūra, aptarnavimu, kapitaliniu remontu ir kitais veiksmais, kurių reikia norint užtikrinti, kad transporto priemonė būtų tinkama naudoti. Sutarties 12.7. punkte nustatyta, kad grąžinama transporto priemonė privalo būti ne blogesnės būklės ir komplektiškumo, nei ji buvo Sutarties sudarymo dieną, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Sutarties 1.1.34. punkte nurodyta, jog transporto priemonės negrąžinimo atveju nuomininkas įsipareigoja sumokėti likutinę transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju atsakovas nuomotos transporto priemonės iki šiol nėra grąžinęs. Ieškovas, įvertinęs tai, jog Sutarties nutraukimo dieną nuo transporto priemonės nuomos pradžios buvo praėję beveik 12 mėnesių, nustatė likutinę transporto priemonės vertę – 1587,04 Eur. Sutinkamai su aukščiau išdėstytu, atsakovas už laiku negrąžintą transporto priemonę turi pareigą sumokėti 1587,04 Eur kompensaciją.

Ieškovas taip pat prašo atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovo 85,47 Eur baudą bei 195,79 Eur delspinigius. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai), tuo tarpu šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis.). Nagrinėjamu atveju sutarties pažeidimas pasireiškė tiek įmokų už transporto priemonės nuomą nemokėjimu, tiek transporto priemonės negrąžinimu.

Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą kreditorius negali reikalauti ir netesybų, ir nuostolių, todėl netesybos įskaitomos į nuostolius. Iš Sutarties turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju sutartyje už tą patį pažeidimą įtvirtintos dvigubos netesybos, tai yra ir delspinigiai, ir bauda. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sulygtos dvigubos netesybos (delspinigiai ir bauda) pripažintinos baudinėmis, todėl jų kumuliatyvus taikymas yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju taikytinas įskaitymo principas, todėl bauda (mažesnioji suma) įskaitytina į delspinigių sumą ir ieškovui iš atsakovo priteistini 195,79 Eur delspinigiai, o reikalavimas dėl 85,47 Eur baudos atmetamas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos ((duomenys neskelbtini) d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnis 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Įvertinus tai, jog teismas patenkino 96,50 procentų (2371,23 Eur / 2456,7 Eur x 100 procentų) ieškovo reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteistinos 53,1 Eur (55 Eur x 96,50 procentai) bylinėjimosi išlaidos.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 285–287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2175,44 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų 44 ct) skolą, 195,79 Eur (vieno šimto devyniasdešimt penkių eurų 79 ct) delspinigius, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme ((duomenys neskelbtini) d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 53,1 Eur (penkiasdešimt trijų eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovui PlusPlus Capital AS, juridinio asmens kodas 11919806, buveinės adresas Gynėjų g. 16, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Swedbank“ bankas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 1-4 dalių bei 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.