Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-07-28 · Administracinė byla Nr. I-7532-596/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-07-28
Bylos Nr.
I-7532-596/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02113-2016-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
E. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-7532-596/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02113-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė,dalyvaujant pareiškėjui E. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 420 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2015-02-15 iki 2015-02-22 kartu su 6 asmenimis gydėsi LAVL Terapijos skyriaus 3 palatoje, kurios plotas – 25 kv. m. Neatskaičius baldų, vienam asmeniui teko apie 4,1 kv. m kameros ploto. Palatoje yra 6 lovos, 2 spintelės, spinta, 2 kėdės. Prausykla ir tualetas yra atskiroje patalpoje, surūdijęs paviršius užėmė 79 proc. kriauklės, unitazo nebuvo. 81 proc. sienų, 44 proc. lubų ir 54 proc. grindų paviršiaus palatoje buvo avarinės ir antisanitarinės būklės, todėl mano, kad remontas paskutinį kartą buvo darytas 2005 m. Kadangi nebuvo ventiliacijos, palatoje buvo drėgna. Vidutinis oro drėgnumas siekė 65 proc., todėl rūbai nedžiūvo ir puvo. Maisto energetinė vertė buvo nuo 1500 iki 1600 kcal, todėl jautėsi alkanas. Dėl LAVL neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė orumo pažeminimu, dvasiniais skausmais, depresija, sužalota sveikata. Pareiškėjas patirtą žalą taip pat grindžia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuota praktika tokio pobūdžio bylose (b. l. 1).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus ir prašė skundą tenkinti remdamasis jame išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovės atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas LAVL Vidaus ligų skyriaus 3 palatoje buvo gydomas nuo 2015-02-17 iki 2015-02-24. Statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų LAVL neveda, kadangi galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja.

Pažymėjo, kad Lietuvos higienos normose HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatytos. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 11¹ p. nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 m² – LAVL palatose.

Žemesnės instancijos teismas

Atkreipia dėmesį į tai, kad ligoninėje yra teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios yra nepertraukiamas procesas. LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, kadangi privalo užtikrinti stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas visiems (imperatyviai) to reikalaujantiems nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems. Pažymėjo, kad įstaigos administracija visada stengiasi paskirstyti pacientus atsižvelgiant į rekomendacijas dėl ploto normų vienam asmeniui. Tik atsiradus galimybei suimtiesiems/nuteistiesiems – iš karto užtikrinamas teisės aktuose numatytas plotas. LAVL Vidaus ligų skyriuje, kuriame buvo gydomas pareiškėjas, yra sudaryta galimybė nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro, laisvu nuo medicininių procedūrų laiku, būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje. Todėl mano, kad minimalaus ploto neatitikimas teisės aktų reikalavimams buvo kompensuotas sudarant pareiškėjui galimybę laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose. Pažymėjo, kad analogiškos nuostatos laikosi ir LVAT.

Informuoja, kad vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) nuostatomis, kurios nenustato pataisos įstaigoms, kokie baldai turi būti įrengti gyvenamojoje patalpoje. Ligoninėje palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat yra remontuojamas ir/arba keičiamas. Paaiškino, kad vadovaujasi Eksploatavimo taisyklių 16.5 p. Visose kamerų tipo palatose bei palatose yra įrengta 1,5 metro sienelė, Visuomenės sveikatos centras patikrinimo metu nepateikė jokių pastabų dėl sienelės neatitikimų numatytiems teisės aktų reikalavimams.

LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimų. Paaiškino, kad visi atsiradę pažeidimai ir/ar neatitikimai Higienos normai ar normoms dėl suimtųjų ir/ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant LAVL turtą, šalinami minimaliausiais terminais. Kiekvienais metais šiam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) LAVL pilnai panaudojamos ir LAVL gydomųjų skyrių patalpos yra nuolatos remontuojamos.

Pažymėjo, kad visose kamerų tipo palatose bei palatose oro temperatūra bei santykinė oro drėgmė atitinka HN 76:2010 nustatytus reikalavimus.

Vasaros laikotarpiu vienas kameros lango rėmas yra išimamas tam, kad būtų užtikrinamas vėdinimas per atidarytą langą ir nebūtų karšta patalpoje. Kiekvienoje kameroje yra ventiliacinė vėdinimo šachta (mechaninė vėdinimo sistema), kuri užtikrina oro cirkuliaciją ir vėdinimą patalpoje. Pažymėjo, kad LAVL kamerų tipo palatose bei palatose ant visų langų yra įrengtos apsauginės grotos, vadovaujantis eksploatavimo taisyklių 16.9 p.

Nurodo, kad asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 str. 4 d. ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 5 d. Pareiškėjui maitinimas buvo organizuojamas ir tiekiamas pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams.

Paaiškino, kad LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 išduotą Leidimą-Higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690. Pažymėjo, kad pareiškėjas į LAVL administraciją su įvairaus pobūdžio skundais nesikreipė.

Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą nėra pakankama nustatyti, kad LAVL deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pareiškėjas šiuo atveju nepagrindė žalos atsiradimo fakto.

Apibūdindamas tariamai patirtą žalą pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir/arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Pažymėjo, kad prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra nepagrįsta (b. l. 11–14).

Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurį jam buvo pranešta tinkamai, neatvyko, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė būdamas LAVL.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas E. J. laikotarpiu nuo 2015-02-17 iki 2015-02-24 buvo gydomas Vidaus ligų skyriaus 3 palatoje (b. l. 11–14, 15). Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde klaidingai nurodo laikotarpį, kuriuo buvo LAVL, t. y. vietoje laikotarpio nuo 2015-12-17 iki 2015-02-24 nurodo laikotarpį nuo 2015-02-15 iki 2015-02-22. Nagrinėjamu atveju nustačius, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-02-17 iki 2015-02-24 buvo gydomas LAVL Vidaus ligų skyriaus 3 palatoje, laikytina, jog ginčijamas laikotarpis nagrinėjamoje byloje yra nuo 2015-02-17 iki 2015-02-24.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) 11¹.4 punktą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-02-17 iki 2015-02-24 buvo gydomas LAVL (b. l. 11–14, 15). Kiek per ginčo laikotarpį palatoje buvo laikoma asmenų duomenų LAVL nepateikė. Pagal susiklosčiusią administracinių teismų praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose, darytina išvada, kad nesant objektyvių duomenų apie kartu su pareiškėju kamerų tipo palatose laikytų asmenų skaičių, visos abejonės yra vertinamos pareiškėjo naudai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-02-17 iki 2015-02-24 buvo gydomas Vidaus ligų skyriaus 3 palatoje, kurios plotas 19,8 m² ir kurioje yra įrengtos 6 lovos (vienam asmeniui tenkantis plotas sudarė 3,3 m²). Esant nurodytam vienam asmeniui tenkančio kamerų tipo palatos plotui, yra pagrindas teigti, kad laikotarpiu nuo 2015-02-17 iki 2015-02-24 pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui (5,1 m²), t. y. LAVL 8 dienas neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Pareiškėjo nusiskundimus dėl baldų matmenų teismas vertina kaip aplinkybę, akivaizdžiai didinančią kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, trūkumą ir todėl kilusio ginčo kontekste vertinamą kaip pareiškėjui palankią, sprendžiant jų reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo klausimą.

Atsakovės atstovės atsiliepime nurodyti argumentai, kad LAVL negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistų asmenų skaičiui, todėl ne visais atvejais gali atsižvelgti į rekomenduojamas ploto normas, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės valstybės atsakomybei. Viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 str. atsiranda ir tais atvejais, kai viešojo administravimo subjekto padaryti teisės aktų pažeidimai buvo nulemti objektyvių sąlygų – nepakako patalpų, trūko lėšų ir pan. Aplinkybė, kad ligoninės administracija neturėjo galimybių gydyti pareiškėjus teisės aktų nuostatas atitinkančiomis sąlygomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

Pabrėžtina, jog LAVL atsiliepime pažymėjo, jog patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimų (b. l. 11–14). Tai patvirtina 2015-03-18 darbų priėmimo aktas Nr. BD-474, iš kurio matyti, kad Vidaus ligų skyriaus 3 palatoje buvo atlikti remonto darbai (b. l. 17–18). Aplinkybę, kad patalpų būklė atitinka minimalias higienos sąlygas, ir tai, kad LAVL gali verstis asmens sveikatos priežiūros veikla, patvirtina Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 išduotas Leidimas-Higienos pasas (b. l. 21) ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011-02-24 išduota įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencija Nr. 3360 (b. l. 19). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, jog palatos yra avarinės ir antisanitarinės būklės, neremontuojamos, atmestini kaip nepagrįsti.

LAVL atsiliepime taip pat nurodė, jog visose kamerų tipo palatose bei palatose oro temperatūra bei santykinė oro drėgmė atitinka HN 76:2010 nustatytus reikalavimus.

HN 76:2010 24 p. nustato, jog gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (b. l. 11–14). Kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų ir LAVL antro aukšto plano, Vidaus ligų skyriaus 3 palatoje yra įrengti langai (b. l. 16, 22, 25). Priešingai negu nurodo pareiškėjas, langai atsidaro visiškai (b. l. 22, 25). Pažymėtina, kad pats pareiškėjas neneigia aplinkybės, kad palatas vėdindavo per langus. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo argumentai, jog kameroje nebuvo ventiliacijos, todėl kamerose trūko oro, buvo drėgna ir nedžiūvo rūbai, atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad neturtinė žala jam kilo dėl HN 76:2010 21 p. reikalavimų nesilaikymo. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju skundžiasi, jog prausyklos paviršius surūdijęs, nebuvo unitazo (buvo tik atvira ertmė).

Pagal HN 76:2010 21 p. pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 p., kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Prausykla taip pat yra atskirta (b. l. 26–28). Teismo nuomone, toks tualeto ir prausyklos įrengimas bei atskyrimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 p. reikalavimus. Duomenų dėl prausyklos surūdijimo nėra pateikta, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Be to, Eksploatavimo taisyklių 16.5 punkte nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Kadangi iš byloje esančių dokumentų matyti, jog LAVL sanitarinio mazgo kabinoje buvo įrengtas nerūdijančio plieno klozetas (b. l. 28), pažeidimo faktas šiuo atveju taip pat nenustatytas.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog jautėsi alkanas, kadangi maisto energetinė vertė buvo nuo 1 500 iki 1 600 kcal.

LAVL atsiliepime pažymėjo, jog pareiškėjui maitinimas buvo organizuojamas ir tiekamas pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams. Valgiaraštis yra patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose patvirtinimo“ (b. l. 11–14). Abejoti valstybės institucijos nurodomomis aplinkybės teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, jog pareiškėjo argumentai, jog LAVL neužtikrino tinkamo maitinimo pagal nustatytas fiziologines normas, yra visiškai abstraktūs ir neparemti jokiais duomenimis. Iš LAVL atsiliepimo matyti (b. l. 11–14), jog ginčo laikotarpiu jokių skundų dėl nurodytų aplinkybių LAVL administracijai pareiškėjas neteikė. Be to, pareiškėjas nenurodo, kada konkrečiai jam duoto maisto kaloringumas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo abejoti, kad maitinimas LAVL neatitiko nustatytų reikalavimų.

Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, 420 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą įvardijo kaip patirtą orumo pažeidimą, dvasinius skausmus, depresiją, sužalotą sveikatą. Nors pareiškėjas skunde nurodė, jog kalinimo sąlygos turėjo įtakos jo sveikatai, įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos gydytojų įrašus, minėtų sutrikimų ir jokių rimtų susirgimų, kuriems turėtų įtakos laikymo LAVL sąlygos, nenustatyta (b. l. 7–9, 15). Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų didesnį sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto pažeidimo. Taip pat nėra duomenų, kad jis būtų buvęs laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą; EŽTT 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2007-07-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; LVAT 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; LVAT 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; LVAT 2012-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A525–2542/2012 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje analogiško pobūdžio bylose (2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015) taip pat yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo gydymo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus. Akcentuotina, jog neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008).

Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui LAVL kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, t. y. 8 dienas, į pažeidimo mąstą, jo trukmę, formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus (LVAT 2015-03-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-533-442/2015; LVAT 2015-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-714-442/2015; LVAT 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015; LVAT 2015-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-442/2015), į tai, kad pareiškėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, skunde išdėstė nepagrįstus teiginius dėl netinkamų kalinimo sąlygų LAVL, išskyrus tai, kad Vidaus ligų skyriaus palata Nr. 3 laikotarpiu nuo 2015-02-17 iki 2015-02-27 buvo perpildyta, nesant įrodymų, kad kalinimo sąlygos LAVL pakenkė pareiškėjo sveikatai, taip pat į tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamą veiką, turėjo numatyti būsimas pasekmes, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjui priteisiamas 80 Eur neturtinės žalos dydis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1, 4 p., 132 str. 1 d., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. J. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 80 Eur (aštuoniasdešimties eurų) neturtinę žalą.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolita Rasiukevičienė