Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. S. ir trečiojo asmens viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Jūsų Panevėžys“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos (toliau – MB) Kristinos veterinarijos centro ieškinį atsakovei G. S., tretiesiems asmenims VšĮ „Jūsų Panevėžys“, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Lietuvos ryto“ televizijai dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo ir žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundų ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinių skundų faktinių ir teisinių pagrindų.

26. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys atsakovei dėl neteisingos ir tikrovės neatitinkančios informacijos portalų straipsniuose paneigimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kadangi apeliaciniais skundais neskundžiama teismo sprendimo dalis, kuria dalis ieškinio atmesta, teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą pagal apeliacinių skundų ribas, dėl šios teismo sprendimo dalies nepasisako.

27. Byloje nustatyta, kad 2021 m. gegužės 24 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas susitarimas dėl veterinarinių procedūrų gyvūnui / gyvūnams atlikimo. 2021 m. gruodžio 21 d. atsakovės gyvūnui dėl peraugusių, stipriai pasisukusių viršutinių kandžių, dėl neįmanomo taisyklingo dilimo buvo nutarta priekinius dantis išrauti, žaizdą užsiuvant lėtai tirpstančiais siūlais. 2021 m. gruodžio 27 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl augintinio pūliuojančių akių. Gyvūną apžiūrėjus nustatyta, kad pašalintų dantų vietoje išdraskytos siūlės, dantų kanalai supūliavę, todėl paskirtas medikamentinis gydymas. 2022 m. sausio 7 d. atsakovės augintiniui buvo suplanuotas dantų kanalų praplovimas dėl pūliavimo ir ašarojimo, tačiau nepradėjus procedūros gyvūnui sustojo širdis, gyvūnas reanimuotas, jo atgaivinti nepavyko.

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsakovės teiginius laikydamas tikrovės neatitinkančia nuomone, konstatavo ieškovės, kaip juridinio asmens, dalykinės reputacijos pažeidimą ir priteisė ieškovei iš atsakovės 1000 Eur turtinę ir 300 Eur neturtinę žalą.

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs, o juos paskleidęs asmuo yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo. Taigi asmens reiškiama nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, būti reiškiama sąžiningai bei etiškai, ja neturi būti siekiama įžeisti, pažeisti dalykinę reputaciją, nuslėpti ir iškraipyti faktus ir duomenis. Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo nuomonės paskleidimo atveju kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įrodinėjimo našta bylose dėl nuomonės paskleidimo paskirstoma taip pat, kaip ir bylose dėl tikrovės neatitinkančių duomenų, žinios paskleidimo, t. y. taikoma nuomonės nepagrįstumo prezumpcija ir atsakovas turi įrodyti, kad jo paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovo ar kitaip specialiai jam pakenkti (CK 1.8 straipsnio 1 dalis). Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009; 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2020). Esant tokiai teismų praktikai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tyrė, vertino ir analizavo, ar atsakovės portale apie ieškovę paskleista nuomonė turėjo pakankamą faktinį pagrindą ir ar tokiu paskleidimu nebuvo siekta sumenkinti ir/ar pažeisti ieškovės dalykinę reputaciją.

32. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą apeliantės apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės teiginių vertinimo, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

33. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 ir 30 punkte nurodyta teismų praktika).

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio tenkinimo iš dalies padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo taisyklių. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas ginčo informaciją vertino viso straipsnio kontekste. Teisėjų kolegija, susipažinusi su naujienų portale www.jp.lt. patalpinto straipsnio turiniu, daro išvadą, jog paskelbti teiginiai yra atsakovės reakcija į tam tikras buvusias ar esamas aplinkybes, tai yra atsakovės asmeninis tam tikrų aplinkybių vertinimas, o pasakyti ginčo teiginiai yra neigiamo, žeminančio pobūdžio, nes ieškovė tiesiogiai nurodoma asmeniu, netinkamai suteikusiu veterinarines paslaugas ir nužudžiusiu atsakovės augintinį (triušį).

35. Bylos duomenys rodo, kad ginčo teiginiai buvo paskelbti ne tik naujienų portale www.jp.lt. (2022 m. sausio 17 d.), tačiau ir www.lrytas.lt. (2022 m. sausio 21 d.), todėl akivaizdu, kad jie tapo pakankamai plačiai žinomi tretiesiems asmenis. Šiuo atveju ieškinio reikalavimas grindžiamas specialaus delikto pagrindu, kurio taikymui būtina sąlyga – duomenų paskleidimas. Paskleidimo faktui per naujienų portalus konstatuoti nėra reikalinga identifikuoti portalo skaitytojo asmenybę. Koks konkretus asmuo perskaitė paskelbtą naujieną neturi jokios teisinės reikšmės, nes, kaip jau minėta, užtenka fakto, kad teiginiai tapo žinomi bent vienam pašaliniam asmeniui. Ginčo teiginių paskleidimo mastas aktualus sprendžiant dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, tačiau ne dėl paskleidimo juridinio fakto.

36. Pažymėtina, kad šios nutarties 28 punkte nurodytame straipsnyje atsakovė, neturėdama išankstinės ginčo ikiteisminio sprendimo institucijos išvadų dėl augintinio nugaišimo priežasčių, veterinarijos gydytojo parinkto triušio gydymo tinkamumo ar kitokių patikimų faktinių duomenų, todėl nepagrįstai ir nepamatuotai, savo nuomonei apie augintinio nugaišimo priežastis išreikšti pasirinko tvirtinti, kad jį tiesiog nužudė ieškovė (jos gydytojai), nors, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, teismo posėdžio metu paaiškėjo, jog atsakovė nematė gydytojos kaltės dėl augintinio mirties, jai trūko tik gydytojos atsiprašymo (CK 6.246 straipsnis). Pažymėtina, jog byloje esančiame Žurnalistų etikos inspektorės 2022 m. gegužės 9 d. sprendime dėl publikacijoje „Kristinos veterinarijos centro gydytojams – baisūs panevėžiečių kaltinimai“ (www.jp.lt, 2022 m. sausio 17 d.) paskelbtos informacijos nurodyta, kad nesėkme pasibaigusio augintinio gydymo apibūdinimas žodžiu „nužudė“ savaime yra itin neigiamas, neatitinka tikrovės ir faktinių duomenų, todėl tokio elgesio priskyrimas ieškovės centro veterinarijos gydytojai K. M.-M., kurios vardu pavadintas pats centras, pažeidė ne tik ieškovės atstovės garbę ir orumą, bet ir MB Kristinos veterinarijos centro dalykinę reputaciją.

37. Nors apeliantė laikosi pozicijos, kad jos tikslas buvo informuoti visuomenę apie ieškovės darbuotojų abejingumą ir galimą nekompetenciją, tačiau, kaip minėta, išsakyti teiginiai siejami ne tik su ieškovės, kaip gydytojos, bet ir kaip centro vadovės – reprezentacinio asmens, dalykinės reputacijos neigiamu įvertinimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal bylos duomenis reikšminga ir tai, kad gydytojos, ieškovės atstovės K. M.-M. veiksmai nelėmė triušio nugaišimo, ką patvirtino ir Lietuvos smulkių gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacijos Ginčų nagrinėjimo komisija, kuri, išnagrinėjusi skundą, nenustatė netinkamų gydytojos veiksmų. Šiuo atveju apeliantė neįrodė, jog savo neigiamai nuomonei apie ieškovę išreikšti, juo labiau tam, kad informuotų visuomenę apie ieškovės abejingumą ir galimą nekompetenciją, buvo būtina naudoti ieškovę įžeidžiančio ir/ar žeminančio pobūdžio žodžius (CPK 178 straipsnis). Atsakovės teiginių turinys yra pakankamas, kad jie būtų įvertinti kaip atsakovės nuomonė, kuri paskelbta neetiškai, įžeidžiant ieškovę ir pažeidžiant jos dalykinę reputaciją, nes teiginiai neatitiko tikrovės, įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidė asmens orumą, gerą vardą visuomenėje, suformavo neigiamą visuomenės nuomonę apie ieškovę, jos veiklą. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės pozicija, kad paskelbti teiginiai nepažemino ieškovės orumo ir dalykinės reputacijos.

38. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta paskleistų duomenų neatitikties tikrovei prezumpcija, dėl to pareiga įrodyti paskleistų duomenų tikrumą (aplinkybę, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę) tenka duomenis paskleidusiam asmeniui (atsakovei), bet ne asmeniui, apie kurį tie duomenys. Tokia pati įrodinėjimo pareiga nustatyta ir nuomonės paskleidimo atveju. Taigi nagrinėjamoje byloje būtent atsakovė turėjo pareigą įrodyti, kad jos paskelbti teiginiai – duomenys atitinka tikrovę, o paskelbta nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą. Atsakovė šios pareigos neįvykdė. Byloje nustatyta, kad atsakovės nuomonė (ginčo straipsnis) buvo viešai paskelbta portaluose www.jp.lt. (2022 m. sausio 17 d.) ir www.lrytas.lt. (2022 m. sausio 21 d.), kurie yra pakankami populiarūs Lietuvoje, ir gali būti peržiūrėti bet kurio asmens. Ieškovės atstovė K. M.-M. nurodė, kad po straipsnio pasirodymo, jo perpublikavimo www.lrytas.lt portale registruotus vizitus pas gydytojus per dieną atšaukdavo 5-6 klientai, gydyklos klientai klausinėjo dėl straipsnyje nurodytų aplinkybių. Nors apeliantė nesutinka su nurodytais ieškovės argumentais, tačiau priešingų duomenų šiems teiginiams paneigti nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taigi, esant ištirtai įrodymų visumai, nepaneigtos teismo padarytos išvados, kad atsakovės paskleista nuomonė apie jos augintinio triušio nužudymą veterinarijos centre neturi jokio faktinio pagrindo, neatitinka tikrovės, yra įžeidžiamo pobūdžio ir menkinanti ieškovės dalykinę reputaciją.

39. Pirmosios instancijos teismas, detaliai išanalizavęs bylos duomenis, pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra įrodyta, jog paskleisti faktai atitinka tikrovę, o atsakovės pateikti įrodymai nepaneigia prezumpcijos, jog teiginiai neatitinka tikrovės. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog paskelbti duomenys yra neteisingi.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė be pagrindo skunde teigia, kad teismas nepagrįstai iš jos atsakovei priteisė turtinę žalą ir netinkamai nustatė jos dydį.

41. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši įstatymo nuostata reiškia, jog tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio; sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018).

42. Iš byloje esančios 2022 m. kovo 1 d. ieškovės MB Kristinos veterinarijos centras pajamų pokyčių pažymos matyti, kad antros 2022 m. sausio mėnesio pusės (16-30 dienų, po straipsnio pasirodymo) pajamos, lyginant su to paties mėnesio pirmąja puse (1-15 dienos), sumažėjo 1 696,27 Eur. 2022 m. vasario mėnesio pajamos, lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 748,95 Eur suma. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra jokio pagrindo ieškovės pateiktą 2022 m. kovo 1 d. pajamų pokyčio pažymą vertinti kaip nepagrindžiančią ieškovės teiginių dėl turtinės žalos. Net ir nesant duomenų apie ieškovės pajamas 2021 m. sausio mėnesį, iš pateiktos pažymos matyti, kad po atsakovės nuomonės publikavimo trečiųjų asmenų portaluose ieškovės pajamos mažėjo, 2022 m. vasario mėnesio pajamos buvo mažesnės už tą patį 2021 m. laikotarpį. Apeliantės teiginiai dėl ieškovės pajamų dydžio nesumažėjimo nepaneigė ieškovės pateiktų įrodymų, nes atsakovė vadovavosi vidutiniu 2021 metų ieškovės gautų pajamų per mėnesį dydžiu, neįvertinus tikimybės, kad 2021 metų pajamos per mėnesį nebuvo stabilios (to paties dydžio). Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad ieškovės mėnesinė apyvarta ne sumažėjo, bet netgi padidėjo, vertintini, kaip deklaratyvaus pobūdžio, nepaneigiantys ieškovės patirtų išlaidų dydžio, reikalingumo ir pagrįstumo. Pajamų mažėjimas per 2022 metų pirmus du mėnesius bei lyginant su 2021 metų laikotarpiu, pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, kad taip atsitiko ir dėl atsakovės apie ieškovę paskleistos dalykinę reputaciją menkinančios, tikrovės neatitinkančios nuomonės, kas reiškia, jog yra priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtos turtinės žalos (CK 6.247 straipsnis). Teisėjų kolegija, įvertinus bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė turtinę žalą, t. y. tiesioginius nuostolius, kuriuos, atsižvelgęs į paskleistos informacijos paplitimo mastą, poveikį bei tinkamai nustatęs protingą ir teisingą jų dydį, pagrįstai priteisė iš apeliantės ieškovei.

43. Apeliantė išsamesnių argumentų, dėl kurių nesutinka su iš jos ieškovei priteistu neturtinės žalos dydžiu, nenurodė, o ir teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų teisinis pagrindas naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

44. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Visais atvejais neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

45. Nagrinėjamas atveju atsakovei taikytina deliktinė atsakomybė. Nors specialus įstatymas nenumato, jog tokiais atvejais nukentėjusiajai šaliai atlygintina ir neturtinė žala, tačiau pagal aukščiau šioje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes ieškovei buvo padarytas reikšmingas neigiamas poveikis dalykinei reputacijai, kuris sukėlė klientų praradimą, nevienkartinius ir netrumpalaikius neigiamus išgyvenimus, sudarė kliūtis veikti gaunant stabilias pajamas iš verslo, kurias įveikti ieškovei reikėjo laiko ir papildomų pastangų. Todėl faktinis ir teisinis pagrindas priteisti neturinės žalos atlyginimą buvo, jos dydis atitinka šioje byloje nustatytus faktinius duomenis.

46. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti. Nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina Tais atvejais, kai paskleidžiama pirmiau nurodytų kriterijų neatitinkanti, asmens garbę ir orumą žeminanti ar dalykinę reputaciją pažeidžianti nuomonė, tai padaręs asmuo pažeidžia CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją pareigą įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, taip pat pažeidžia ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, CK 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021).

47. Nagrinėjamo klausimo kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje pagrįstai ir teisėtai nuomonė pripažinta peržengiančia leistinas ribas ir žeminančia ieškovės dalykinę reputaciją bei pritaikytas ieškovės prašytas ir šiuo atveju galimas pažeistos teisės gynimo būdas – turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimas. Skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovė, paskelbdama ginčo teiginius, pažeidė ieškovės dalykinę reputaciją, pagrįstai pripažino, jog yra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai, kurie yra vieną iš sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei taikyti (CK 6.246 straipsnis).

48. Įvertinusi byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytą faktinių aplinkybių visetą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pritaikytu ieškovės pažeistų teisių gynimo būdu bei su teismo išvada, kad vien tik teisės pažeidimo fakto konstatavimas šiuo konkrečiu atveju nėra pakankama padarytos žalos kompensavimo priemonė.

49. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Dėl trečiojo asmens VšĮ „Jūsų Panevėžys“ patirtų bylinėjimosi išlaidų sprendė, jog jos nepaskirstytinos, nes pateiktu atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo atsikirtinėjo į ieškovės reikalavimus, kurie jam nebuvo pareikšti. Apeliantas trečiasis asmuo VšĮ „Jūsų Panevėžys“ apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes nesilaikė CPK 93 straipsnio 1 dalies reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos (350 Eur už atsiliepimo surašymą) susidarė būtent dėl ieškovės pateikto ieškinio ir privalo būti atlygintos. Tokie apelianto argumentai stokoja teisinio pagrįstumo, todėl atmestini.

50. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalyke nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

51. Bylos duomenys rodo, kad ieškovė MB Kristinos veterinarijos centras materialinius teisinius reikalavimus pareiškė atsakovei G. S.. Ieškovės reikalavimai atsakovei skundžiamu teismo sprendimu buvo iš dalies patenkinti, todėl ieškovės atsakomybės dėl proceso nėra. Atsakovė gynėsi nuo pareikšto ieškinio teikdama atsiliepimą. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų VšĮ „Jūsų Panevėžys“, gavęs ieškovės ieškinį, atsakovės poziciją palaikė, teikė argumentus, kodėl ieškinys turėtų būti atmestas. Taigi, tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, VšĮ „Jūsų Panevėžys“ pozicijos buvo identiškos. Pastebėtina ir tai, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VšĮ „Jūsų Panevėžys“ pats pasirinko teikti atsiliepimą byloje per atstovę (advokatę), kuri tuo pačiu atstovavo ir atsakovę, be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo atsikirtinėjo į ieškovės reikalavimus, kurie jam nebuvo pareikšti. Taigi, patirti bylinėjimosi išlaidas kartu su šio pasirinkimo pasekmėmis pasirinko pats apeliantas. Ieškovė, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, tokių išlaidų trečiajam asmeniui atlyginti neprivalo.

52. Pažymėtina ir tai, kad, sprendžiant trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, esminę reikšmę turi tai, kurios iš šalių pusėje tas asmuo dalyvavo. Jeigu trečiasis asmuo dalyvavo šalies, kurios nenaudai išspręsta byla, pusėje, toks asmuo neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės, kurios naudai priimtas sprendimas. Šiuo atveju trečiasis asmuo VšĮ „Jūsų Panevėžys“ dalyvavo atsakovės pusėje, atsiliepime nesutiko su ieškiniu. Iš dalies patenkinus ieškinį, kurį trečiasis asmuo prašė atmesti, nėra pagrindo trečiajam asmeniui priteisti visas bylinėjimosi išlaidas tik iš ieškovės.

53. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, VšĮ „Jūsų Panevėžys“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisingai įvertino faktines ir teisines bylos aplinkybes, todėl šioje dalyje priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti.

54. Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

55. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo. Apeliaciniai skundai netenkinami, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

56. Netenkinus apeliacinių skundų, nėra pagrindo atsakovei ir trečiajam asmeniui VšĮ „Jūsų Panevėžys“ priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašymo su bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.