Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi šalių pateiktą prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žalvaris“ patikslintą ieškinį atsakovams M. N. ir uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų veža“ dėl žalos atlyginimo ir atsakovo M. N. priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Žalvaris“ dėl dalies susitarimo pripažinimo negaliojančiu

Aprašomoji dalis

nustatė:

4. Byloje dalyvaujančios šalys 2018 m. gruodžio 11 d. pateikė teismui prašymą rašytinio proceso tvarka patvirtinti tarp šalių pasirašytą Taikos sutartį. Prašymas teisėjos rezoliucija priimtas.

5. Byloje 2018 m. gruodžio 17 d. buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis, kuris neįvyko, nes teisėjos nebuvo darbe dėl teisėtos priežasties. Posėdis buvo atidėtas be datos.

Motyvuojamoji dalis

6. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, taip pat tai, jog Taikos sutarties .1 ir .2 punktuose šalys prašo Klaipėdos apygardos teismo šios Taikos sutarties patvirtinimo ir kitus su tuo susijusius klausimus išspręsti rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant šią Taikos sutartį pasirašiusioms šalims ar jų atstovams, taip pat sutinka, kad vienai iš šalių vienašališkai pateikus Taikos sutartį tvirtinti Klaipėdos apygardos teismui papildomas kitos šalies informavimas ar sutikimas dėl Taikos sutarties tvirtinimo nėra reikalingas, teismas klausimą dėl Taikos sutarties patvirtinimo nagrinėja rašytinio proceso tvarka, apie tai neinformavęs byloje dalyvaujančių asmenų.

Taikos sutartis tvirtintina. Byla nutrauktina.

7. Civilinio Proceso Kodekso 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai) (CPK 231 straipsnio 2 dalis).

8. Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Vis dėlto dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliutūs. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui.

9. Teismas, įvertinęs taikos sutarties sąlygas, mano, kad taikos sutarties patvirtinimas neprieštarauja viešajam interesui ir imperatyviosioms įstatymo normoms ir nepažeidžia bylos šalių ar kitų asmenų teisių ar įstatymo saugomų teisėtų interesų. Be to, šalys taikos sutartyje nurodė, kad joms yra žinomas ir suprantamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 2 dalies, 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 140 straipsnio 3 dalies, 293 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 294 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnio 1 dalies turinys ir taikymo pasekmės, t. y. kad sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus bei nutraukus dėl to civilinę bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, o teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Šalys taip pat žino, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 584 straipsniu, teismo patvirtinta Taikos sutartis laikoma vykdytinu dokumentu

10. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas tvirtina 2018 m. gruodžio 11 d. byloje dalyvaujančių asmenų sudarytą taikos sutartį ir nutraukia šią civilinę bylą (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas).

11. Šalims sudarius taikos sutartį, grąžintina 75 proc. jų sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad 2018 m. vasario 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 30atliktu AB SEB bankas, ieškovas buvo sumokėjęs 2019,00 Eur dydžio žyminį mokestį, todėl ieškovei UAB „Žalvaris“ grąžintina 1514,25 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovė paduodama priešieškinį sumokėjo 90,00 Eur dydžio žyminį mokestį (2018 m. balandžio 27 d. mokėjimo nurodymas Nr. 22809, atliktas AB SEB bankas), todėl atsakovui M. N. grąžintina 67,50 Eur jo sumokėto žyminio mokesčio.

12. Kadangi šalys, sudarydamos taikos sutartį, nurodė, kad nė viena iš šalių neatlygina priešingos šalies (šalių) turėtų bylinėjimosi išlaidų ar kitų ryšium su civilinės bylos iškėlimu ir nagrinėjimu susijusių išlaidų, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto (CPK 94 straipsnio 2 dalis).

13. Nustatyta, jog ieškovas UAB „Žalvaris“ 2018 m. spalio 23 d. prašyme Dėl įrodymų prijungimo ir bylos medžiagos pripažinimo nevieša prašė pripažinti teikiamą 2018 m. spalio 22 d. UAB „Žalvaris“ pažymą Nr.375 „Klaipėdos skyriaus darbuotojų judėjimas nevieša bylos medžiaga. Atsakovai 2018 m. spalio 24 d. pateikė byloje teismo išreikalautus įrodymus ir prašymą kartu su šiuo pareiškimu teikiamus dokumentus, duomenis (teikiamus kaip priedai Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 6) pripažinti nevieša bylos medžiaga. Abi šalys nurodė, jog pateiktuose dokumentuose yra užfiksuoti tiek byloje dalyvaujančių, tiek kitų asmenų (kurie yra ieškovo darbuotojai arba net konkurentai – atliekų tvarkytojai) konfidenciali informacija. Tokios konfidencialios informacijos atskleidimas ne byloje dalyvaujantiems asmenims gali sukelti neigiamų pasekmių, taip pat nenuasmenintų bendrovės esamų ir buvusių darbuotojų asmeninių duomenų pateikimas susipažinti tretiesiems asmenims yra nesuderinamas su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 5 straipsnio principu.

14. CPK 10 straipsnio 1 dalis numato, jog visa išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys. Priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis.

15. Teismas, vadovaudamasis CPK 10 straipsniu, siekiant saugoti byloje pateiktą konfidencialią informaciją, šalių komercines paslaptis, darbuotojų asmeninius duomenis, nustato, jog nurodyta bylos medžiagos dalis, t. y. ieškovo, kartu su 2018 m. spalio 23 d. prašymu pateikta 2018 m. spalio 22 d. UAB „Žalvaris“ pažyma Nr.375 „Klaipėdos skyriaus darbuotojų judėjimas“ ir atsakovų 2018 m. spalio 24 d. pateiktus byloje teismo išreikalautus įrodymus, teikiamus kaip priedai Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 6, pripažinti nevieša bylos medžiaga

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nutaria:

patvirtinti 2018 m. gruodžio 11 d. tarp uždarosios akcinės bendrovės „Žalvaris“, juridinio asmens kodas: 120504795, registruotos buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus V. S., veikiančio pagal bendrovės įstatus (toliau – ieškovas), iš vienos pusės, bei M. N., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovas 1), ir uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų veža“, juridinio asmens kodas: 304493013, registruotos buveinės adresas: (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovas 2), atstovaujamos direktoriaus M. N., veikiančio pagal bendrovės įstatus, iš kitos pusės, toliau kartu vadinamų „Šalimis“, o kiekvienas atskirai – „Šalimi“, byloje sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė:

1.1. Šia Taikos sutartimi ieškovas atsisako visų civilinėje byloje ieškovo ieškiniu keliamų reikalavimų atsakovo 1 ir atsakovo 2 atžvilgiu bei patvirtina, kad neturi ir neturės jokių su civilinėje byloje pareikšto ieškinio reikalavimais susijusių pretenzijų.

1.2. Šia Taikos sutartimi atsakovas 1 atsisako visų civilinėje byloje priešieškiniu keliamų reikalavimų ieškovo atžvilgiu bei patvirtina, kad neturi ir neturės jokių su civilinėje byloje pareikšto priešieškinio reikalavimais susijusių pretenzijų.

1.3. Atsakovas 1 ir atsakovas 2 solidariai įsipareigoja ieškovui sumokėti 5500 EUR (penkių tūkstančių penkių šimtų eurų) sumą per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo šios Taikos sutarties įsigaliojimo dienos į ieškovo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB Šiaulių bankas.

1.3.1. Praleidus Taikos sutarties 1.3 p. nustatytos piniginės prievolės įvykdymo terminą, atsakovas 1 ir atsakovas 2 solidariai įsipareigoja ieškovui mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną iki visiško prievolės įvykdymo.

1.4. Ieškovas ir atsakovas 1 susitaria, kad 2017 m. sausio 25 d. Susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo 4 ir 6 punktų nuostatos ir jose numatyti įsipareigojimai nustoja galioti nuo šios Taikos sutarties įsigaliojimo dienos. Atsižvelgiant į tokį susitarimą dėl 2017 m. sausio 25 d. Susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo 4 ir 6 punktų nuostatų ir jose numatytų įsipareigojimų galiojimo pabaigos, ieškovas ir atsakovas 1 taip pat susitaria pakeisti 2017 m. sausio 25 d. Susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo 5 punktą, numatant, kad 2017 m. sausio 25 d. Susitarimo 5 punkte numatyta 4 000 EUR kompensacija yra sumokėta atsakovui 1 ne už 2 (dvejų) metų laikotarpį nuo darbo santykių pasibaigimo, o už laikotarpį nuo darbo santykių pasibaigimo iki šios Taikos sutarties įsigaliojimo dienos.

1.5. Ieškovas patvirtina, kad atsakovo 1 ir atsakovo 2 atžvilgiu neturi ir ateityje neturės jokių pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su atsakovo 2 įsteigimu, atsakovo 1 ir atsakovo 2 veikla (ir/ar veiksmais), vykdyta iki šios Taikos sutarties įsigaliojimo dienos.

1.6. Atsakovas 1 patvirtina, kad ieškovo atžvilgiu neturi ir ateityje neturės jokių pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su 2017-01-25 Susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo, sudaryto tarp atsakovo 1 ir ieškovo, 4, 5 ir 6 punktų galiojimu, teisėtumu ar kompensacijos dydžiu.

2. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių.

2.1. Nė viena iš šalių neatlygina priešingos šalies (šalių) turėtų bylinėjimosi išlaidų ar kitų ryšium su civilinės bylos iškėlimu ir nagrinėjimu susijusių išlaidų.

2.2. Teismo išlaidas, patirtas ir susijusias su civilinės bylos nagrinėjimu, jeigu tokių būtų, šalys įsipareigoja sumokėti lygiomis dalimis į valstybės biudžetą.

2.3. Šia Sutartimi šalys, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, taip pat prašo teismo (i) ieškovui sugrąžinti 75 procentus už 2018 m. kovo 2 d. ieškinį sumokėto žyminio mokesčio; (ii) atsakovui 1 sugrąžinti 75 procentus už atsakovo 1 2018 m. balandžio 30 d. priešieškinį sumokėto žyminio mokesčio.

3. Taikos sutarties įsigaliojimas.

3.1. Ši Taikos sutartis įsigalioja nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama Taikos sutartis, įsigaliojimo dienos.

3.2. Šalims pasirašius Taikos sutartį, atsakovas 1 nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas pateikia Klaipėdos apygardos teismui tvirtinti šią Taikos sutartį.

4. Taikos sutarties tvirtinimas.

4.1. Šalys prašo Klaipėdos apygardos teismo šios Taikos sutarties patvirtinimo, civilinės bylos nutraukimo, žyminio mokesčio grąžinimo ir kitus su tuo susijusius klausimus išspręsti rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant šią Taikos sutartį pasirašiusioms šalims ar jų atstovams.

4.2. Šalys pareiškia bei sutinka, kad vienai iš šalių vienašališkai pateikus šią Sutartį tvirtinti Klaipėdos apygardos teismui papildomas kitos šalies informavimas ar sutikimas dėl Taikos sutarties tvirtinimo nėra reikalingas.

4.3. Šalys pareiškia ir patvirtina, kad joms yra žinomas ir suprantamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 2 dalies, 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 140 straipsnio 3 dalies, 293 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 294 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnio 1 dalies turinys ir taikymo pasekmės, t. y. kad sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus bei nutraukus dėl to civilinę bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, o teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią.

4.4. Šalys taip pat žino, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 584 straipsniu, teismo patvirtinta Taikos sutartis laikoma vykdytinu dokumentu.

2. Baigiamosios nuostatos.

5.1. Šalys ir Taikos sutartį pasirašantys jų atstovai pareiškia ir patvirtina, kad turi teisę ir visus reikiamus įgaliojimus, sutikimus, pritarimus ir (arba) kitokio pobūdžio patvirtinimus pasirašyti šią Taikos sutartį bei vykdyti visus šia Taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

5.2. Šalys pareiškia, kad ši Taikos sutartis sudaryta laisva valia, taip pat patvirtina, kad nėra jokių priežasčių, kurios darytų šią Taikos sutartį neteisėta ar negaliojančia. Šalys konstatuoja, kad sudaryta Taikos sutartis nepažeidžia kieno nors teisių ir/ar įstatymo saugomų interesų. Šalys taip pat konstatuoja, kad tarp jų nėra ginčo nei dėl Taikos sutarties sąlygų, nei dėl jos teisminio patvirtinimo.

5.3. Jeigu kuri nors Taikos sutarties nuostata prieštarauja teisės aktams arba dėl kokios nors priežasties tampa iš dalies arba visai negaliojančia, ji nedaro negaliojančiomis likusių Taikos sutarties nuostatų. Tokiu atveju, šalys privalo pakeisti negaliojančią nuostatą teisiškai veiksminga nuostata, kuri, kiek tai įmanoma, turėtų tą patį teisinį ir ekonominį rezultatą kaip ir pakeistoji nuostata, ir pateikti pakeistą Taikos sutartį tvirtinti teismui.

5.4. Šalys susitaria, kad ši Taikos sutartis, informacija, esanti šioje Taikos sutartyje ar su ja susijusi, dokumentai ir korespondencija, susijusi su šia Taikos sutartimi, laikoma konfidencialia ir negali būti atskleista tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus, kai toks atskleidimas yra privalomas pagal teisės aktus arba būtinas, siekiant šaliai tinkamai įvykdyti įsipareigojimus pagal šią Taikos sutartį, o taip pat išskyrus Taikos sutarties pateikimo tvirtinti teismui atvejį.

5.5. Ši Taikos sutartis sudaroma ant trijų lapų, vienu egzemplioriumi, kuris pasirašomas apsikeičiant sutarties skenuotomis kopijomis elektroniniu paštu ir pateikiamas Klaipėdos apygardos teismui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą spręsti šios Taikos sutarties patvirtinimo, civilinės bylos nutraukimo ir kitus su tuo susijusius procesinius klausimus.

Nutraukti civilinę bylą Nr. e2-1048-796/2018.

Nustatyti, jog šios civilinės bylos medžiagos dalis, tai yra, ieškovo, kartu su 2018 m. spalio 23 d. prašymu pateikta 2018 m. spalio 22 d. UAB „Žalvaris“ pažyma Nr.375 „Klaipėdos skyriaus darbuotojų judėjimas“ ir atsakovų 2018 m. spalio 24 d. pateikti priedai Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 6 yra nevieša bylos medžiaga ir negali būti teikiamas susipažinti ir bet kokiu būdu kopijuoti (skenuoti, fotografuoti ar kitokiu techniniu būdu kopijuoti) tretiesiems asmenims.

Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Žalvaris“ sugrąžinti 1514,25 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai keturiolika eurų 25 ct), atsakovui M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sugrąžinti 67,50 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 50 ct) sumokėto žyminio mokesčio.

Nutarties dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.