Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. S. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarties R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2016 m. liepos 8 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje dėl to, kad jis 2016 m. birželio 21 d. apie 18.10 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), elgėsi chuliganiškai namo bendrijos pirmininko A. Ž. atžvilgiu, jam sakė necenzūrinį žodį, kai šis pasakė, kad negalima šioje vietoje statyti savo automobilio, elgėsi įžūliai bei nepagarbiai, ir jam paskirta 28 Eur bauda.Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartimi R. S. skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato 2016 m. liepos 8 d. nutarimo tenkintas iš dalies - minėtas nutarimas panaikintas ir byla grąžinta Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. R. S. skundžia Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą administracinio teisės pažeidimo byloje – R. S. skundą tenkinti.

R. S., sutikdamas su skundžiamą nutartį priėmusio teismo argumentais, jog ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo byla, vadovaujantis ATPK 281 straipsnio 1 dalimi, turi būti nagrinėjama pagal jo padarymo vietą, kelia galimai ją nagrinėsiančių Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų nešališkumo klausimą. Mano, kad A. Ž. išsakytos frazės bei interneto tinklalapiuose pateikiama vieša informacija apie tai, kad A. Ž. bei R. V. nuolat dėkoja policijos pareigūnams už pagalbą ir gerą darbą, kelia abejones dėl objektyvaus, teisingo ir visapusiško tyrimo. Pažymi, kad bylos perdavimas iš naujo tirti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui užvilkins pareiškimo nagrinėjimą. Skunde apeliantas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje kyla įrodymų pakankamumo problema, nes policijos pareigūnai nesurinko faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti ir patvirtintų, kad jis įvykdė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Pažymi, kad jo kaltė negali būti įrodyta vien tik subjektyviais konflikte dalyvavusių liudytojų A. Ž. ir R. V. parodymais, kurie be kita ko yra ir prieštaringi tarpusavyje. Atsiliepimų į R. S. apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. skundas atmestinas.ATPK 281 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama pagal pažeidimo padarymo vietą. To paties straipsnio 2–6 dalyse numatytos išimtys, kada administracinių teisės pažeidimų bylos gali būti nagrinėjamos pagal pažeidėjo gyvenamąją vietą arba pagal transporto priemonių įskaitos vietą.Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išrašas apie asmenį patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – R. S. yra Jurbarko rajono gyventojas. Iš bylos duomenų matyti, kad administracinis teisės pažeidimas galimai buvo padarytas (duomenys neskelbtini) namo automobilių stovėjimo aikštelėje. 2016 m. birželio 29 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas persiuntė R. S. administracinio pažeidimo medžiagą pagal teritorinį priklausomumą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariatui (toliau – Jurbarko rajono PK), motyvuodamas tuo, kad R. S. nurodė neturintis galimybės atvykti į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Jurbarko rajono PK 2016 m. liepos 8 d. nutarimu R. S. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, padarymą paskirta 28 Eur bauda.Skundžiamą 2016 m. spalio 6 d. nutartį priėmęs Jurbarko rajono apylinkės teismas, panaikindamas Jurbarko rajono PK 2016 m. liepos 8 d. nutarimą ir grąžindamas administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, konstatavo, kad, nesant įstatyme numatytos galimybės, administracinio teisės pažeidimo byla negalėjo būti persiųsta Jurbarko rajono PK, todėl buvo pažeistos bendrojo teismingumo taisyklės. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas, perduodamas administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti kitai institucijai pagal pažeidėjo gyvenamąją vietą, nesilaikė bylos nagrinėjimo teismingumo, o Jurbarko rajono PK neturėjo teisės priimti 2016 m. liepos 8 d. nutarimo. Todėl pirmosios instancijos teismas 2016 m. spalio 6 d. nutartimi teisingai nustatė, jog byla išnagrinėta ir minėtas nutarimas R. S. priimtas nesilaikant teismingumo taisyklių, panaikino Jurbarko rajono PK 2016 m. liepos 8 d. nutarimą bei pagrįstai administracinio pažeidimo bylą perdavė nagrinėti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pagal pažeidimo padarymo vietą. ATPK 281 straipsnyje yra nurodytas baigtinis pažeidimų sąrašas, kuriems egzistuojant byla gali būti nagrinėjama ne pagal bendrąsias teismingumo taisykles. Šiuo atveju, nesant minėto straipsnio 2–6 dalyse numatytų aplinkybių, netgi R. S. pateikus prašymą bylą nagrinėti pagal jo gyvenamąją vietą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas neturėjo teisinio pagrindo bylą perduoti nagrinėti Jurbarko rajono PK. Pastarojo įgaliotas pareigūnas neturėjo teisinio pagrindo priimti nutarimo dėl R. S. inkriminuojamo teisės pažeidimo, kadangi pagal faktinę situaciją (pažeidimo vietą, asmens gyvenamąją vietą) nei institucija, nei asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn neturėjo diskrecijos teisės pasirinkti, kur bus nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla. Pagal ATPK reikalavimus, ji turėjo būti nagrinėjama Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate.Pažymėtina, kad apelianto skunde keliamos abejonės dėl galimo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų nešališkumo, nesant tai objektyviai patvirtinančių duomenų, yra vertinamos kaip subjektyvios R. S. keliamos prielaidos, kurios negali būti pagrindu pažeisti įstatymo imperatyviai nurodytas administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo teismingumo taisykles. R. S. apeliaciniame skunde nurodo, jog nagrinėjamoje byloje kyla įrodymų pakankamumo problema, nes byloje nebuvo surinkta pakankamai faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad jis įvykdė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Kadangi bylos nagrinėjimas ginčijama teismo nutartimi buvo perduotas nagrinėti institucijai, įgaliotai tirti administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimti nutarimą, apeliacinės instancijos teismas R. S. apeliacinio skundo argumentų dėl įrodymų pakankamumo byloje nevertina ir dėl šių skundo motyvų nepasisako.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 312¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį nepakeistą ir R. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.