- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-24
- Bylos Nr.
- 2A-1008-492/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Henrichas Jaglinskis, Virginija Volskienė
- Atsakovas
- J. Z.
- Ieškovas
- J. Z.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2055-391/2009 pagal ieškovės J. Z. ieškinį atsakovei J. Z. dėl namo dalies dovanojimo sutarties panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. Z. prašė panaikinti namo, esančio, duomenys neskelbtini, dovanojimo sutarties, sudarytos S. Z. ir J. Z., ½ dalį. Nurodė, kad ieškovės sutikimu jos sutuoktinis S. Z. santuokoje įgytą gyvenamąjį namą, esantį, duomenys neskelbtini, 1995-06-12 dovanojimo sutartimi perleido jų dukros atsakovės J. Z. nuosavybėn. Prašymą panaikinti dalį dovanojimo sutarties ieškovė grindė CK 6.472 straipsniu ir nurodė, kad atsakovė ieškovės atžvilgiu naudoja fizinį bei psichologinį smurtą, atlieka ieškovę žeminančius, skriaudžiančius, geros moralės požiūriu smerktinus veiksmus. Atsakovė 1998-11-30 pateikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui J. Z. vardu atsakovės surašytą prašymą, kuriame suklastotas ieškovės parašas, norėjo ieškovę apgauti, išpirkti žemę, esančią, duomenys neskelbtini, sau naudingomis sąlygomis, ieškovės atžvilgiu naudojo smurtą, apgaulę, keiksmažodžius.
Atsakovė J. Z. su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti, nes: 1) ieškovė J. Z. nėra dovanojimo sutarties šalis, 2) suėjęs ieškinio senaties terminas, nes nuo dovanojimo momento, 1995-06-12, praėjo daugiau kaip 13 metų, 3) šis ieškinys yra vienas iš daugelio veiksmų prieš atsakovę, atliekamų ieškovės, paveiktos vyresniosios dukters L. S. Atsakovė J. Z. pažymėjo, kad yra nepagrįstai kaltinama suklastojusi ieškovės J. Z. parašą paraiškoje į Žemėtvarkos skyrių, nes prokuratūra nustatė, kad pasirašyta ne atsakovės. Atsakovė su ieškove nesimušė, konfliktai kyla dėl vyresniosios ieškovės dukters (atsakovės sesers) L. S. , ji savo tikslų siekia prisidengdama motina, naudodama melą, apgaulę, šmeižtą, klastodama faktus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškovės J. Z. ieškinį atmetė; išieškojo iš ieškovės 11,20 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Nurodė, kad priešingai nei teigia atsakovė J. Z. , ieškovė J. Z. turi teisę reikalauti panaikinti namo dovanojimą, nes iki 1995-06-12 dovanojimo sutarties sudarymo namą valdė J. ir S. Z. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Nors turtas buvo įformintas vieno sutuoktinio vardu, priklausė abiems sutuoktiniams. Nagrinėdamas bylą teismas nenustatė, kad atsakovė būtų pasikėsinusi į motinos ieškovės J. Z. ar kitų ieškovės artimų giminaičių gyvybę, kad būtų sunkiai ieškovę sužalojusi. Vilniaus apylinkės prokuratūros atlikto ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad atsakovė J. Z. užpildė ieškovės bei L. S. prašymus Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, tačiau jų nepasirašė, juos pasirašė kitas asmuo. Šis prašymo pateikimo faktas ieškovės teisėms ar teisėtiems interesams nesukėlė neigiamų pasekmių. Šalių ginčai dėl servituto nustatymo, dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, buvo sprendžiami teismuose. CK 6.472 str. nurodytais pagrindais reikalauti panaikinti dovanojimą galima per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Atsakovė pateikė prašymą taikyti ieškinio senatį, todėl atsakovės veiksmų ieškovės atžvilgiu tarp šalių 2005-09-01 bei iki 2005 m. įvykusių konfliktų metu kaip ieškovės reikalavimą dėl dovanojimo panaikinimo pagrindžiančių veiksmų teismas nenagrinėjo. Teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė nederami tarpusavio santykiai, prieštaraujantys gerai moralei. Konfliktai, į kuriuos įtraukiami kiti šalių artimieji, rodo šalių tarpusavio pasitikėjimo, sąžiningumo, lojalumo stoką, dėl netinkamo moralinių pareigų motinai vykdymo atsakovei tenka moralinė atsakomybė. Teismas padarė išvadą, kad surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės nesudaro įstatyminio pagrindo namo dalies dovanojimo sutarties panaikinimui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė J. Z. prašė panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti pilnai, panaikinti 1995-06-12 dovanojimo sutartį dėl ½ namo, esančio, duomenys neskelbtini, dalies dovanojimo J. Z.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas įvertino ne visus pateiktus įrodymus. Teismas nepasisakė dėl atsakovės J. Z. sugadinto vamzdyno ir ieškovės patirtų nepatogumų bei neplanuotų išlaidų dėl naujo vamzdyno ir šildymo įrengimo; neanalizavo aplinkybės dėl visiškai nutrūkusio bendravimo tarp ieškovės ir atsakovės, dėl atsakovės vengimo padėti savo motinai ieškovei, ją aplankyti, pasveikinti, teikti paramą ir pagalbą. Teismas nepasisakė dėl atsakovės atsisakymo susitaikyti su ieškove, dėl atsakovės kaltinimų pasirinkus neteisingą kelią. Nors teismas sprendime konstatavo, kad atsakovė ieškovės atžvilgiu elgiasi nederamai, neleistinai geros moralės požiūriu, jai taikytinos moralinio pobūdžio sankcijos, tačiau nenurodė, kokios. Be to, teismas netinkamai aiškino ir taikė įstatymą, nes ir priėjęs išvados, kad atsakovė ieškovės atžvilgiu elgiasi nederamai, neleistinai geros moralės požiūriu, ieškinį vis dėlto atmetė, nors dėl nurodyto atsakovės elgesio ieškinys turėjo būti tenkintas CK 6.472 str. pagrindu, dovanojimas panaikintas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė J. Z. prašė ieškinio netenkinti, nes praleista ieškinio senatis; yra netinkamas ieškovas; nėra pateikti įtikinami fizinio smurto įrodymai. Nurodė, kad, remiantis CK 1.41 str. 2 p., ginčijama dovanojimo sutartis negali būti pripažinta negaliojančia, nes jos forma atitinka įstatymo reikalavimus. Kadangi sutartis yra notarinės formos, ji gali būti pakeista ar papildyta tik notarine forma. Atsiliepime į apeliacinį skundą rėmėsi argumentais, išdėstytais atsiliepime į ieškinį, taip pat nurodė nesutinkanti su ieškovės teiginiais kad prieš ją naudojo jėgą. Motina (ieškovė) nepagrįstai kreipėsi dėl atsakovės veiksmų į prokuratūrą, linkėjo jai ir jos vaikui blogo, pati atsiribojo. Ieškovės teiginiai, kad dėl atsakovės kaltės jai labai brangiai kainavo remontas, teko keisti grindis, nepagrįsti, nes ieškovė ir jos vyresnioji dukra, gavusios mirusio tėvo santaupas, tiesiog nutarė jas investuoti į remontą. Teiginys, kad ieškovė kenčia nuo atsakovės užpuolimų visiškai nepagrįstas. Įvykiai klastojami ir ieškovė bei jos vyresnioji dukra L. S. nori atsakovę kankinti. Įstatymas neriboja tvoros aukščio, atsakovė ją pastatė tokią, kokią norėjo. Atsakovė nesutiko, jog jai ginčo sutartimi padovanotas namas buvo su geresnėmis sąlygomis, jame dar reikėjo atlikti daug pertvarkymų. Nesutiko su liudininkų parodymais dėl 2005-09-01 įvykio, teigė, kad jie melagingi. Ieškovė nepagrįstai teigia negalinti saugiai gyventi dėl atsakovės keikimosi, grasinimų, puolimų, nes iš tikrųjų tai ji pati linki atsakovei blogo, nori iš atsakovės atimti namą ir atiduoti savo vyresniajai dukrai, kuri, nors ir ėmėsi ieškove (savo motina) rūpintis, jai nepadeda, nelanko, neatveža nei vaistų, nei maisto produktų.
Ieškovės J. Z. apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.).
Dovanojimo sutartimi, sudaryta 1995-06-12 Vilniaus m. 15-ame notarų biure, registro Nr. 2-6308, ieškovės sutuoktinis S. Z. , turėdamas ieškovės sutikimą, padovanojo dukrai – atsakovei byloje – gyvenamąjį namą, plane pažymėtą indeksu 2A1/p, turintį 53,90 kv.m. naudingo ploto, esantį duomenys neskelbtini (l. 11). Remiantis dovanojimo sutartimi, namas atsakovės vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nuo 1997-01-16. S. Z. mirė duomenys neskelbtini (l. 16-18). Paveldėjimo teisės liudijimas ieškovei, atsakovei ir dar vienai įpėdinei dukrai L. S. į S. Z. palikimą išduotas 1997-12-30 (l. 14, 33).
Ieškovė J. Z. su ieškiniu dėl 1995-06-12 sudarytos dovanojimo sutarties nutraukimo CK 6.472 str. 1 d. numatytu pagrindu dalyje dėl ½ namo dalies dovanojimo į teismą kreipėsi 2008-04-22. CK 6.472 str. numato dovanotojo teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat, kai atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Šio straipsnio 4 d. numato, kad numatytais pagrindais reikalauti panaikinti dovanojimą galima per vienerių metų senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokio pagrindo atsiradimą. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovės prašymu, taikė senatį, nes dovanojimą panaikinti ieškovė reikalavo dėl atsakovės elgesio 2005-09-01 kilusio konflikto metu ir iki 2005 m. vykusių konfliktų metu. Įvertinęs, kad šalių tarpusavio santykiams trūksta pasitikėjimo, sąžiningumo ir lojalumo, kad atsakovė su savo motina geros moralės požiūriu elgiasi nederamai, teismas padarė išvadą, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka panaikinti dovanojimo sutartį CK 6.472 str. 1 d. numatytu pagrindu.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės veiksmų, kai pastaroji 2005 m. rudenį nupjovė vandentiekio vamzdžius ir ieškovės namo šildymo sistema buvo sugadinta, neleido naudotis servitutiniu priėjimu, 2007 m. ieškovės vardu parašė pareiškimą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, neleidžia patekti į dovanotą namą ir sodą šalia. Tokie apeliantės argumentai nėra pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas išsamiai tyrė visas reikšmingas aplinkybes byloje, objektyviai įvertino įrodymus. Ieškovės reikalavimams, kurie buvo gindžiami 2005-09-01 kilusio ir 2005 m. vykusių kitų konfliktų metu, taikė vienerių metų senaties terminą, numatytą CK 6.472 str., nes tokį prašymą reiškė atsakovė. Apeliantės nurodomas servitutas yra panaikintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Vilniaus m. 3 apylinkės teismo civ. byla Nr. 2-655-624/08), Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui parašytas ieškovės vardu pareiškimas nesukėlė jai kokių nors neigiamų padarinių, nėra nustatytas asmuo, jį pasirašęs, todėl šios aplinkybės nėra priežastimi dovanojimui panaikinti. Šalių ginčų sprendimo teismuose faktai taip pat nėra pakankamas pagrindas panaikinti dovanojimą. Sudaryta dovanojimo sutartis buvo besąlyginė, todėl apeliantės teiginiai, kad ji negali patekti į dovanotą namą ir sodą šalia nėra pagrįsti, jie tik patvirtina, kad šalių tarpusavio santykiai yra blogi. Apeliantė nurodo ir daugiau aplinkybių, kurios patvirtina, kad motinos ir dukros santykiai yra neatitinkantys geros moralės ir papročių. Šias aplinkybes taip pat įvertino pirmosios instancijos teismas, ir teisėjų kolegija su padaryta sprendime išvada, kad nagrinėjamo ginčo atveju nederami šalių tarpusavio santykiai nėra tiek teisiškai reikšmingi, kad sukeltų įstatyme – CK 6.472 str. 1 d. numatytas pasekmes, sudarytų pagrindą panaikinti dovanojimą. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl dovanojimo panaikinimo dėl tokių apdovanotojo veiksmų, kurie neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, situacija, šalių tarpusavio santykiai vertinami individualiai, turi būti atsižvelgiama tiek į pasekmes, kurias sukelia gerai moralei prieštaraujantys veiksmai, tiek į tokių veiksmų priežastis. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šalių konflikto priežastys yra abipusės, t.y. jis kilęs dėl abiejų šalių nepasitikėjimo, sąžiningumo, lojalumo stokos. Nors ieškovė dėl bendravimo su dukra patiria moralinę skriaudą, tai nėra pagrindas naikinti dovanojimą, be to sukeltų neproporcingas pasekmes atsakovei. Jai su šeima dovanotas namas yra vienintelis būstas, namą ji savo lėšomis užbaigė ir įrengė, turtas dovanotas prieš 14 metų. Sandorio panaikinimas nagrinėjamu atveju ne tik nėra susijęs su tomis netinkamo elgesio, kuriuo savo reikalavimus grindžia ieškovė, pasekmėmis, bet ir nesant svarių priežasčių pažeistų susiklosčiusius ilgalaikius civilinius santykius, iškiltų restitucijos – turto grąžinimo ir kompensavimo už jo pagerinimus klausimas. Nagrinėjamu atveju tokie šalių tarpusavio santykiai, kurie, nors ir neatitinka geros moralės, kai abiems pusėms už juos tenka atsakomybė, nelaikytini neabejotinai griežtai smerktinais, todėl nėra faktinio pagrindo taikyti CK 6.472 str. numatytas teisines pasekmes.
Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai ją išnagrinėjo, padarė pagrįstas išvadas, teisingai aiškino ir taikė dovanojimo panaikinimą reglamentuojančias teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą naikinti ar keisti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Iš apeliantės į valstybės pajamas, remiantis CPK 96 str., 88 str. 1 d. 3 p., priteistina 5,60 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti į valstybės pajamas iš ieškovės J. Z. 5,60 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.