- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-21
- Bylos Nr.
- 2A-1493-823/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14077-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Vidas Stankevičius, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
- Atsakovas
- UAB „ENPR“
- Ieškovas
- UAB „Pramonta“
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „ENPR“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Pramonta“ ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Pramonta“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „ENPR“ 36 453,00 EUR skolą, 1312,308 EUR delspinigių, 525,00 Lt išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, 6 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2011 m. spalio 21 d. tarp atsakovo UAB „ENPR“ ir ieškovo UAB „Pramonta“ buvo sudaryta sutartis Nr. 2011-10-21 (toliau – ir Sutartis), kuria užsakovas, t. y. UAB „ENPR“ pavedė, o rangovas, t. y. UAB „Pramonta“ įsipareigojo atlikti užsakovo statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), ??? vamzdynų gamybos bei montavimo darbų organizavimą, priežiūrą, kontrolę ir koordinaciją su kitais užsakovo subrangovais, paruošti visą dokumentaciją, reikalingą darbams pradėti ir vykdyti, suderinti ją su ??? Genrangovu (Latvijas Energo Celtnieks SIA) bei „Gama Power“ įmone, vesti būtiną darbo procesų apskaitą, kontrolę ir pan., o užsakovas, t.y. UAB „ENPR“ įsipareigojo sumokėti Sutartyje sulygtą kainą. Sutarties 2.1 punkte buvo numatyta, kad užsakovas už atliktas paslaugas sumoka pagal paslaugos teikėjo išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą per 35 kalendorines dienas po PVM sąskaitos-faktūros pateikimo dienos, o už kiekvieną uždelstą dieną moka 0,02 procento dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos (Sutarties 5.1. punktas). Už suteiktas paslaugas pagal Sutartį atsakovui UAB „ENPR“ buvo pateiktos apmokėti: 2012-01-31 PVM sąskaita-faktūra Nr. PRA 00080, 2012-04-27 PVM sąskaita-faktūra Nr. PRA 00087, 2012-07-31 PVM sąskaita-faktūra Nr. PRA 00098, 2012-09-28 PVM sąskaita-faktūra Nr. PRA 000102, 2012-07-31 PVM sąskaita-faktūra Nr. PRA 00098, 2012-11-07 PVM sąskaita-faktūra Nr. PRA 00109 bei 2012-11-30 PVM sąskaita-faktūra Nr. PRA 00112 bendrai 58 793 EUR (203 000,47 Lt sumai). Atsakovas iki 2012 m. gruodžio 31 d. sumokėjo ieškovui 17 000 EUR (58 697,60 Lt). 2013 m. balandžio 11 d. ieškovo atstovas UAB „Pramonta“ vardu UAB „ENPR“ pateikė pretenziją dėl skolos pagal seniausias sąskaitas faktūras (2012-01-31 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. PRA 00080 bei 2012-04-27 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. PRA 00087). Po minėtos pretenzijos pateikimo, atsakovas UAB „ENPR“ neženklią dalį skolos, t. y. 1 600 EUR (5 524,48 Lt), ieškovui sumokėjo, o 2013 m. gegužės 2 d., t.y. po ieškinio pateikimo, sumokėjo dar 3 740 EUR (12 913,47 Lt), už suteiktas paslaugas pagal Sutartį likdamas skolingas 36 453 EUR (125 864,91 Lt). Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas ne tik tinkamai neįvykdė savo sutartinių prievolių, bet ir vengė bendradarbiauti su ieškovu, net ir nustačius papildomą terminą prievolei įvykdyti, jos neįvykdė.
Atsakovas UAB „ENPR“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad sąskaitas-faktūras Nr. PRA 00080, Nr. PRA 00087 atsakovas raštu pažadėjo apmokėti iki 2013 m. gegužės 10 d. ir jos visiškai buvo apmokėtos 2013 m. gegužės 2 d. Šiai dienai UAB „ENPR“ yra visiškai atsiskaičiusi su ieškovu už visas tinkamai priimtas paslaugas. Jokios kitos sąskaitos-faktūros, kurias atsakovas privalo apmokėti, ieškovo pretenzijoje nebuvo minimos. Ieškovas UAB „Pramonta“ be pretenzijoje paminėtų sąskaitų-faktūrų, kurios apmokėtos atsakovo, nurodo 2012-07-31 sąskaitą-faktūrą Nr. PRA 00098 dėl 17 468 EUR, tačiau ši sąskaita-faktūra yra atsakovo nepriimta, nepatvirtinta ir neįtrauktą į UAB „ENPR“ apskaitą, kadangi darbo laiko apskaitos žiniaraštis iš atsakovo atsakingų asmenų patvirtintas nebuvo, todėl paslaugos, už kurias prašoma apmokėti, nėra priimtos ir reikalauti apmokėjimo už jas nėra pagrindo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškovo UAB „Pramonta“ ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovo UAB „ENPR“ ieškovo UAB „Pramonta“ naudai 125 864,91 Lt skolos, 4 531,14 Lt delspinigių, 525 Lt išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu, iš viso 130 921,05 Lt, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo 2013 m. balandžio 26 d. iki visiško sprendimo įvykdymo, 3 618 Lt žyminio mokesčio, 3 965,50 Lt advokato atstovavimo išlaidų, 244,85 Lt antstolio išlaidų; priteisė iš UAB „ENPR“ 53,92 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
Teismas sprendė, kad ginčui spręsti taikomas atlygintinų paslaugų teikimo santykiams taikytinas teisinis reguliavimas, o ginčas tarp šalių kilo dėl neapmokėtų PVM sąskaitų - faktūrų : 2012-07-31 PVM sąskaitos - faktūros PRA Nr. 00098 (13728 EUR); 2012-09-28 PVM sąskaitos- faktūros PRA Nr. 000102 (9465 EUR); 2012-11-07 PVM sąskaitos - faktūros PRA Nr. 00109 (4766 EUR), 2012-11-30 PVM sąskaitos - faktūros PRA Nr. 00112 (4724 EUR) ir 2013-01-03 PVM sąskaitos - faktūros Nr. 00117 (3770 EUR).
Teismas nurodė, kad iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovas nesutiko sumokėti ieškovui nurodytos sumos už atliktą darbą už 2012 metų gegužės-gruodžio mėnesius, nes genrangovas Latvijos bendrovė SIA „Latvijas Energoceltnieks“ (toliau – ir LEC) sustabdė visus mokėjimus už nurodytą laikotarpį; teismo proceso metu atsakovas teigė, kad negavo sutarto planuoto finansavimo iš genrangovo ir patyrė dėl savo veiklos 200000 EUR, 31000 EUR netektį, dėl to nemokėjo UAB „Pramonta“, be to darbai buvo baigti iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas sprendė, kad atsakovui UAB „ENPR“ užsakovas LEC sumokėjo mažiau ne dėl UAB „Pramonta“ netinkamos veiklos, o dėl to, kad įskaitė atlygį už suteiktas paslaugas. UAB „ENPR“ atstovas T. S. dirbo objekte iki 2012 m. gruodžio 31 d., darbai vyko objekte iki 2012 metų pabaigos. Nors atsakovas pateikė teismui duomenis, kad AB „Montuotojas“ bei UAB „Ausga GAMA“ dirbo objekte tik iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., iš byloje esančios medžiagos matyti, jog objekte buvo ir daugiau subrangovų, atliekančių rangos darbus, o darbai vyko iki 2013 metų kovo mėnesio, pretenzijų T. S. pagrindinis užsakovas LEC neturi.
Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu pagal ieškovo pateiktas PVM sąskaitas - faktūras, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 36453 EUR (125864,91 Lt) skolos už 2012 metų kovo - gruodžio mėnesiais suteiktas paslaugas. Sutarties Nr. 2011-10-21 5.1. punktu šalys susitarė, kad užsakovas už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną moka 0,02 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos. Delspinigiai už 180 dienų sudaro 1312,308 EUR. Ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad ruošė atsakovui pretenziją dėl skolos, delspinigių ir patyrė 525 Lt išlaidų. Šios išlaidos, teismo vertinimu, yra su prievolės įvykdymu susijusios išlaidos, kurias turi atlyginti atsakovas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „ENPR“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Pramonta“ ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo atsakovui suteiktų paslaugų, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias atlygintinų paslaugų teikimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą. Teismas rėmėsi išimtinai elektroniniu susirašinėjimu tarp šalių, kuris nepatvirtina paslaugų, numatytų Sutartyje, teikimo fakto ar jų kokybės.
2) Pagal ieškovo ir atsakovo sudarytą Sutartį visos pareigos, susijusios su dokumentacijos parengimu, buvo perkeltos ieškovui, todėl būtent ieškovas privalėjo parengti ir suderinti 2011 m. lapkričio 11 d. GAMA (pagrindinio užsakovo) rašte nurodytą dokumentaciją. Byloje yra pateiktas tik ieškovo parengtas darbų vykdymo planas, kurį pateikė atsakovas, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dokumentus, kuriuos privalėjo parengti pagal Sutartį, parengė. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nurodyta dokumentacija nebuvo parengta ir pripažino, kad atsakovas privalo mokėti už paslaugas, kurios be kita ko apėmė ir dokumentacijos parengimą.
3) LEC savo reikalavimą atsakovui dėl mokėjimo už faktiškai suteiktas paslaugas sumažino daugiau nei 50 proc. Toks drastiškas LEC reikalavimo sumažinimas leidžia pagrįstai teigti, kad pirminė LEC reikalaujama suma buvo absoliučiai nepagrįsta ir neatitiko faktiškai LEC teiktų paslaugų ir medžiagų apimties. Jei ieškovas būtų tinkamai vykdęs darbo procesų apskaitą, LEC nebūtų pateikęs reikalavimo dėl visiškai nepagrįstos sumos. Be to, ieškovas, būdamas atsakingas už darbo procesų apskaitą, taip pat informavo atsakovą, kad bendras atliktų dažymo darbų kiekis yra 6 522 m², kai pagal LEC skaičiavimus atliktų dažymo darbų kiekis buvo 4 134,86 m². Taigi ieškovo atlikti skaičiavimai ir užsakovo LEC atlikti skaičiavimai skiriasi beveik 40 proc. Jeigu ieškovas būtų tinkamai teikęs paslaugas, susijusias su darbo procesų apskaita, nebūtų galėjęs atsirasti beveik 40 proc. neatitikimas tarp ieškovo ir LEC skaičiavimų. Ieškovas nevykdė pareigos vesti darbo procesų apskaitą, todėl neturi teisės reikalauti atlyginimo už paslaugas, kurios nebuvo suteiktos. Pirmosios instancijos teismas ignoravo akivaizdžius įrodymus, patvirtinančius, kad nebuvo vykdoma darbo procesų apskaita, ir priteisė iš atsakovo atlyginimą už nesuteiktas paslaugas.
4) Iš į bylą pateiktų atliktų darbų aktų matyti, kad ieškovas nerengė nei vieno akto. Visus aktus parengė arba atsakovo darbuotojas V. P., arba pats atsakovo vadovas A. L.. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nors visą dokumentaciją privalėjo rengti ieškovas, faktiškai ją rengė atsakovas, t.y. ieškovas Sutarties tinkamai nevykdė.
5) Vertinant ieškovo atstovo T. S. buvimo darbų objekte faktą, būtina pažymėti, kad ieškovas buvo sudaręs tiesioginę sutartį su LEC, remiantis kuria ieškovas įsipareigojo skirti 10-20 suvirintojų, kontroliuoti ir prižiūrėti jų darbą. Taigi šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovo atstovo T. S. buvimas objekte buvo sąlygotas ne paslaugų teikimo atsakovui, bet ieškovo ir LEC sudarytos sutarties vykdymo. Ieškovo ir LEC sudarytos sutarties faktas leidžia pagrįstai abejoti dėl ieškovo ir LEC susirašinėjimo elektroniniu paštu apie atliekamus darbus, kadangi minimas susirašinėjimas galėjo būti susijęs su ieškovo ir LEC sutarties vykdymu.
6) Atsakovo vykdomi darbai buvo baigti 2012 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovui nebevykdant darbų, ieškovas nebegalėjo teikti paslaugų pagal Sutartį, kadangi paslaugos buvo susiję išimtinai su darbų vykdymu. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ieškovo pateiktu LEC raštu, kuriame buvo nurodyta, kad objekte dirbo ir kiti subrangovai, nevertino, jog tai buvo ne atsakovo, o LEC samdyti subrangovai. Ieškovas laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo iki 2013 m. balandžio 24 d. nebuvo išrašęs atsakovui nei vienos sąskaitos, o sąskaitos Nr. PRA 00109, PRA 00112 ir PRA 00117 buvo išrašytos po 2013 m. balandžio 24 d., sąskaitose suklastojant datas. Tai, kad atsakovas ir jo subrangovai nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. darbų nebevykdė, patvirtina ir ieškovo į bylą pateiktas susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad laiškai nėra siunčiami atsakovo atstovui, o juose aptarinėjami UAB „Arimetras“, UAB „Lietemas“ ir kitų bendrovių atliekami darbai. Taip pat ir pats ieškovas neginčija, kad nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. objekte dirbo nebe atsakovo subrangovai, bet LEC samdytos įmonės.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Pramonta“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1) Kadangi Sutarties vykdymo laikotarpiu bendravimas tarp šalių vyko tik elektroniniu paštu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino elektroninius laiškus kaip tinkamus įrodymus. Atsakovas niekada neginčijo nei elektroninio susirašinėjimo fakto, nei turinio, be to, ir pats atsakovas kaip įrodymus į bylą teikė elektroninių laiškų kopijas. Paslaugų teikimo faktą bei jų kokybę patvirtino ir generalinis rangovas LEC, be to, pats atsakovas nei karto nereiškė ieškovui pretenzijų dėl teikiamų paslaugų nesuteikimo ar netinkamo suteikimo.
2) Prieš pradedant gamybos bei montavimo darbus objekte reikėjo suderinti su užsakovu LEC visus dokumentus. Tik suderinus visus dokumentus LEC ir atsakovas gavo generalinio rangovo „Gama Power“ leidimus pradėti gamybos bei montavimo darbus, kurie prasidėjo 2011 m. lapkričio 7 d. Paruošus visus reikiamus dokumentus, reikalingus darbams pradėti, UAB „Pramonta“ pateikė atsakovo vadovui atliktų darbų aktą Nr. 1 už 2011 m. lapkričio – 2012 m. sausio mėn. bei sąskaitą-faktūrą Nr. PRA 0080. Neturėdamas pretenzijų ieškovo atliktiems darbams, atsakovo vadovas priėmė ir pasirašė minėtą aktą bei sąskaitą-faktūrą ir ją apmokėjo. Ieškovas paruošė tuos dokumentus, kuriuos jam nurodė atsakovas, atsakovas pretenzijų neteikė, apmokėjo už šiuos darbus, o gamybos darbai buvo pradėti. Ieškovas savo pareigas pagal Sutartį įvykdė tinkamai.
Šalies argumentai
3) Apelianto teiginys, kad Sutartimi ieškovas įsipareigojo apskaičiuoti darbų atlikimui reikalingų medžiagų kiekius, neatitinka tikrovės. Būtent atsakovas su savo rangovu LEC savarankiškai atliko visus reikiamus skaičiavimus (Rangos sutarties Nr. 701/11-310 punktas). Dažymo darbų kiekius atsakovas su LEC derino 2013 m. vasario - kovo mėn., be ieškovo atstovo, todėl ieškovas už šiuos kiekius nėra atsakingas.
4) Į bylą pateikti elektroniniai laiškai patvirtina, kad visus atliktų darbų aktus (WPS) ruošė, teikė, derino projekto vadovas A. V. ir projekto vadovas T. S. (UAB „Pramonta“). UAB „ENPR“ atstovai A. L. ir V. P. nepateikė ir nesuderino su generaliniu rangovu nei vieno dokumento. A. P. negalėjo to padaryti objektyviai, nes nekalba anglų kalba, kuria ir vyko bendravimas tarp šalių. Byloje esantys LEC elektroniniai laiškai patvirtina, kad T. S. ruošė, derino, tvarkė visą reikiamą dokumentaciją, o LEC neturėjo jokių pretenzijų dėl ieškovo atstovo darbo bei visiškai atsiskaitė su UAB „ENPR“ už T. S. atliktus darbus.
5) Pagal apelianto minimą sutartį su LEC ieškovas suteikė tik darbo jėgą, kurios valdymą pagal sutartį perėmė LEC, todėl T. S. nebuvo jokios būtinybės dirbti objekte pagal sutartį su LEC. UAB „Pramonta“ komandiruotų darbuotojų darbą kontroliavo ne T. S., bet specialiai tam pasamdytas darbų vadovas S. B..
6) Apelianto pateikti AB „Montuotojas“ ir UAB „Ausga“ raštai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir galimai yra surašyti vėliau. Be to, šiuose raštuose pateiktą informaciją paneigia atsakovo iniciatyva apklausto liudytojo V. P. parodymai, kuriuose nurodoma, kad dažymo darbų dokumentacija buvo „priduota“ 2012 m. lapkričio mėn.
7) Pasirašęs sutartį su LEC, atsakovas parėmė visus LEC įsipareigojimus atliekant gamybos ir montavimo darbus, t.y. už visų LEC subrangovų darbą pagal Sutartį buvo atsakingas ir ieškovas. Būtent dėl to praktiškai iki darbų objekte pabaigos objekte dirbo T. S. ir L. B., kuris patvirtino šį faktą apklaustas liudytoju pirmosios instancijos teisme. LEC pateikė teismui laišką, kuriame nurodė, jog iki darbų projekte pabaigos, t.y. iki 2013 m. kovo, objekte dirbo AB „Montuotojas Vilnius“, AB „Montuotojas Panevėžys“, UAB „Pramonta“ ir kiti LEC/UAB „ENPR“ subrangovai.
Atsiliepimas
8) Atsakovas klaidina teismą, nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, neva laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 29 d. iki 2013 m. balandžio 24 d. ieškovas nebuvo išrašęs sąskaitų atsakovui už atliktus darbus. Byloje yra sąskaitų-faktūrų Nr. PRA 0098, PRA 00102, PRA 00112 ir PRA 00117, elektroninių laiškų bei pašto kvito kopijos, kurios patvirtina, kad sąskaitos-faktūros laiku buvo išsiųstos atsakovui ir atsakovas jas gavo. Atsakovas pats tiesiogiai pripažino minėtų sąskaitų gavimo faktą savo siųstame ieškovui 2013 m. vasario 28 d. elektroniniame laiške. Atsakovo parodymų bei apeliacinio skundo motyvų prieštaringumą patvirtina ir atsakovo teismo posėdyje išdėstyta pozicija neva pastarasis iš ieškovo jokios informacijos apie darbų (paslaugų) teikimą negaudavo, tuo pačiu teigiant, kad pats užsakovui kiekvieną mėnesį išrašydavo sąskaitas-faktūras ir už atliktus darbus. Nors atsakovas tvirtina, kad objekte ieškovas dirbo tik iki 2012 m. rugsėjo, tokią atsakovo pozicija paneigta ne tik atsakovo iniciatyva apklaustų liudytojų bei ieškovo vadovo parodymais, bet ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais: 2013 m. birželio 11 d. LEC raštu, kuriame vienareikšmiškai nurodoma, jog ieškovas objekte dirbo nuo 2011 m. spalio iki 2012 m. gruodžio 31 d., o užsakovas su atsakovu yra visiškai atsiskaitęs už ieškovo atliktus darbus (suteiktas paslaugas). Ieškovo nuomone, atsakovas tyčia sąmoningai klaidina teismą, siekdamas išvengti turtinės prievolės vykdymo ieškovui ir tokiu būdu pasisavinti ieškovui mokėtinas lėšas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas neteisingu įrodymų vertinimu pirmosios instancijos teismui nagrinėjant ginčą, kilusį iš tarp šalių sudarytos sutarties. Pirmosios instancijos teismas ginčo sutartį kvalifikavo kaip atlygintinių paslaugų teikimo sutartį, kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka, šios pirmosios instancijos teismo išvados neginčija ir proceso šalys.
Paslaugų sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus ar vykdyti veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalis). Sutartyje numatyta paslaugų atlikimo kaina – 5 220 EUR per mėnesį pagal pateiktą darbo laiko žiniaraštį (b.l. 7, t. I). Vykdant tarp šalių sudarytą sutartį atsiskaitymai tarp šalių buvo atliekami ieškovui pateikiant sąskaitas – faktūras ir atliktų darbų aktus, kuriuose suteiktos paslaugos nurodomos apibendrintai (BOP vamzdynų gamybos bei montavimo darbų organizavimas, priežiūra, kontrolė ir koordinacija Rygos TEC-2 pagal Sutartį už konkretų kalendorinį laikotarpį). Tokia atsiskaitymo praktika tenkino ginčo šalis. Pažymėtina, kad iki kylant šioje byloje nagrinėjamam ginčui dėl atsiskaitymo, atsakovas ieškovui jokių pretenzijų dėl teikiamų paslaugų fakto ar kokybės nėra pareiškęs.
Kaip pagrįstai ginčijamame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjant ginčą, kylantį iš atlygintinių paslaugų teikimo teisinių santykių būtina nustatyti, ką paslaugos teikėjas įsipareigojo daryti, ir kokius reikalavimus turi atitikti suteikta paslauga. Paslaugų teikėjo įsipareigojimai nustatomi aiškinant tarp šalių sudarytą sutartį. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbios faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Paslaugų teikimo ir jų atitikimo tarp šalių sudarytos sutarties reikalavimams faktas gali būti įrodinėjamas visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, paslaugų teikimo atsakovui faktą laikė nustatytu įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą. Kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi į bylą pateikta šalių elektroninio susirašinėjimo medžiaga. Ši medžiaga yra leistinas įrodymas civiliniame procese ir teismo turėjo ir galėjo būti vertinama kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovo teikiamos paslaugos neapėmė konkrečių darbų, sukuriančių materialų rezultatą. Pažymėtina ir tai, kad, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas šių įrodymų tikrumo, leistinumo ar įrodomosios vertės neginčijo.
Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Iš į bylą pateiktos Sutarties matyti, kad ji galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d. (Sutarties 7.2 punktas), paslaugų teikimas gali būti nutrauktas bet kurios iš šalių iniciatyva, rašytiniu šalių susitarimu nutraukiant sutartį ar kitais teisės aktų nustatytais atvejais (Sutarties 6.1. punktas). Įrodymų, patvirtinančių paslaugų teikimo nutraukimą Sutartyje nustatyta tvarka iki Sutarties galiojimo pabaigos į bylą nepateikta. Tai, kad T. S., įgaliotas atstovauti UAB „ENPR“, dirbo objekte iki 2012 m. gruodžio 31 d., patvirtina į bylą pateikti LEC raštai (b.l. 67, 89, t. I; b.l. 165, t. III). Nors apeliantas teigia, kad T. S. objekte buvo galimai vykdydamas su kitais asmenimis sudarytas sutartis, šiuose raštuose aiškiai nurodoma, jog jis veikė būtent kaip UAB „ENPR“ įgaliotas asmuo pagal tarp LEC ir UAB „ENRP“ sudarytą sutartį, o nuo 2012 m. rugsėjo iki 2012 m. gruodžio UAB „ENPR“ buvo paskirtas perduoti atliktus darbus generaliniam subrangovui „Gama Power“ (b.l. 165, t. III).
Į bylą pateikta šalių susirašinėjimo medžiaga patvirtina, kad ieškovo atstovas T. S. 2012 m. rugsėjo - gruodžio mėn. bendravo su atsakovu darbų objekte klausimais (b.l. 111-118, 141-162, t. II). Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas L. B. nurodė, kad iš objekto išvažiavo darbams dar nepasibaigus, 2012 m. spalio mėn., T. S. buvo jo tiesioginis vadovas (b.l. 72, t. II). Liudytojas V. P. paaiškino, kad iš objekto išvyko vasaros viduryje, dažymo darbų dokumentacija priduota apie lapkričio mėnesį (b.l. 72, t. III). Galų gale, iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovas iki teismo proceso pradžios ir jam prasidėjus (teikdamas atsiliepimą į ieškinį, pirmuosiuose teismo posėdžiuose) net nesirėmė aplinkybe, kad ieškovas neva neteikė jam paslaugų pagal Sutartį 2012 m. rugsėjo – gruodžio mėn. Priešingai, atsisakymas apmokėti už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės iki 2012 m. gruodžio buvo grindžiamas tik genrangovo LEC mokėjimų sustabdymu (b.l. 74, 77, t. I). Argumentas, kad ieškovas neva neatliko darbų pagal Sutartį 2012 m. rugsėjo – gruodžio mėn. atsakovo išsakytas tik 2013 m. spalio 21 d. vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b.l. 71, t. II). Taigi, byloje surinktų įrodymų visetas, kolegijos vertinimu, buvo pakankamas pirmosios instancijos teismui spręsti, kad 2012 m. rugsėjo – gruodžio mėn. paslaugos pagal Sutartį atsakovui ieškovo buvo teikiamos, o apeliacinio skundo argumentai šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia.
Vadovaujantis CPK 184 straipsniu, byloje dalyvaujantis asmuo gali pareikšti, kad į bylą pateiktas įrodymas yra suklastotas. Nors apeliantas teigia, kad ieškovo pateiktos sąskaitos - faktūros PRA 00109, PRA 00112, ir PRA 00117 yra išrašytos vėlesne nei jose nurodyta data, pareiškimo dėl įrodymo suklastojimo pirmosios instancijos teismui jis nebuvo pateikęs. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodo ieškovas, ne tik į bylą pateiktos sąskaitos faktūros, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai – šalių susirašinėjimo medžiaga, patvirtina, kad atliktų darbų aktai ir sąskaitos - faktūros atsakovui buvo pateiktos 2012 m. spalio – 2013 m. sausio mėn. (b.l. 147 149, 155, 169, 173, t. II). Kaip minėta, jokių prieštaravimų ieškovui, susijusių su tuo, kad laikotarpiu, už kurį išrašytos nurodytos paslaugos, ieškovas paslaugų pagal Sutartį neteikė, atsakovas nereiškė.
Apeliantas taip pat nurodo, kad ieškovo teikiamos paslaugos buvo nekokybiškos, t.y. tam, tikrų pagal Sutartį numatytų paslaugų (dokumentacijos parengimo) ieškovas neatliko, o kitas atliko netinkamai, t.y. neužtikrino tinkamos darbų apskaitos ir medžiagų panaudojimo kontrolės. Įrodinėjimo pareiga teigiant, kad faktiškai suteikta paslauga neatitiko kokybės reikalavimų, tenka paslaugos gavėjui (CPK 178 straipsnis). Kolegijos vertinimu, atsakovas aplinkybės, kad ieškovo teikiamos paslaugos neatitiko Sutarties nuostatų, neįrodė. Pagal Sutarties 1.1 punktą ieškovas turėjo parengti visą reikiamą dokumentaciją darbams pradėti ir vykdyti. Konkretūs dokumentai, kuriuos turėjo parengti ieškovas, Sutartyje nenurodyti, todėl sutiktina su ieškovo teiginiu, kad konkrečius rengtinus dokumentus jam turėjo nurodyti užsakovas, t.y. atsakovas. Tarp šalių nėra ginčo, kad darbai objekte buvo pradėti ir vykdomi (t.y. jiems pradėti reikalingi dokumentai buvo parengti), į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovas būtų reiškęs ieškovui pretenzijas dėl dokumentų neparengimo, pagal Sutartį ieškovo teikiami atliktų darbų aktai ir sąskaitos, tarp jų sąskaita - faktūra PRA 0080 už laikotarpį iki gamybos ir montavimo darbų pradžios, buvo atsakovo priimami ir apmokami. Ginčo dėl apmokėjimo už laikotarpį, kuomet turėjo būti parengti apelianto nurodomi dokumentai, nagrinėjamoje byloje nekyla. Taikos sutartis, sudaryta tarp atsakovo ir LEC, kolegijos vertinimu, negali būti nei įrodymu, patvirtinančiu akivaizdų pirminio LEC reikalavimo nepagrįstumą, nei tuo pačiu įrodymu, patvirtinančiu netinkamą ieškovo sutartinių prievolių vykdymą, kadangi tai dviejų ūkio subjektų tarpusavio nuolaidų būdu pasiektas susitarimas, kurio šalimi ieškovas nėra. Tuo pačiu, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas nėra atsakingas už šia sutartimi suderintą dažymo darbų kiekį. Pagal į bylą pateiktus LEC raštus pretenzijų T. S. darbui ši bendrovė neturėjo.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovui priteisiama 1 575 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (b.l. 99-101).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
UAB „ENPR“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „ENPR“ 1 575 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt penkis litus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.