- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-29
- Bylos Nr.
- 2A-268-252/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06275-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Laimantas Misiūnas, Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- BUADBB „Sekmės pulas“
- Atsakovas
- L. P., R. R.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 268 - 252 - 2013
Virginija Svirplienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06275-2012-8
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 29 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno, Birutės Valiulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal
ieškovo BUADBB „Sekmės pulas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-188-452-2013 pagal ieškovo BUADBB „Sekmės pulas“ ieškinį atsakovams L. P., R. R. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
ieškovas BUADBB „Sekmės pulas“ prašė priteisti iš atsakovų L. P. ir R. R. solidariai 28 316 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atnaujinti terminą ieškiniui paduoti kaip praleistą dėl svarbios priežasties bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-12-18 nutartimi Panevėžio apygardos teismas UADBB „Sėkmės pulas“ iškėlė bankroto bylą. Administratoriui patikrinus bendrovės sudarytus sandorius, nustatyta, jog atsakovai neteisėtais veiksmais yra padarę bendrovei žalą. Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2012-01-11 priėmė sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. SAT-4. Sprendime nurodyta, kad buvo atliktas UADBB „Sėkmės pulas“ patikrinimas už laikotarpį nuo 2001-01-01 iki 2004-09-30, remiantis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-04-11 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 14-529/2011. Nustatyta, kad R. R., būdamas bendrovės direktoriumi, laikotarpyje nuo 2002-01-01 iki 2002-12-31 aplaidžiai tvarkė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, L. P., būdama bendrovės buhaltere, laikotarpyje nuo 2002-01-01 iki 2002-12-31 aplaidžiai tvarkė bendrovės apskaitos dokumentus. Inspekcija nustatė, kad bendrovė per 2001-2002 metų laikotarpį neapskaitė registruose 129 686 Lt pajamų. Sprendime bendrovei paskaičiuotos baudos ir delspinigiai: 601 Lt atskaitymų į Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti (delspinigiai); 17 371 Lt pelno mokesčio delspinigiai; 312 Lt atskaitymų Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti; 10 032 Lt pelno mokesčio. Viso – už 28 316 Lt. Bendrovei padaryta reali žala, nes yra paskaičiuotos baudos ir delspinigiai, kuriuos bendrovė privalo sumokėti į biudžetą. Dėl žalos atsiradimo yra kalti atsakovai, kurie netinkamai tvarkė apskaitą, laiku nesumokėjo mokesčių. Atsakovų kaltė yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Žala padaryta nusikaltimu, sutinkamai su DK 255 str. 1 ir 2 punktais pagal DK 253 str. Ieškovo teigimu, terminas ieškiniui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių, nes apie padarytą žalą bendrovės administratorius sužinojo ne anksčiau kaip 2012-01-11 gavęs Sprendimą ir 2011-04-11 Panevėžio miesto apylinkės teismui priėmus nuosprendį baudžiamojoje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad 2009-12-18 Panevėžio apygardos teismo nutartimi uždarajai akcinei draudimo brokerių bendrovei „Sėkmės pulas“ iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas L. P.. 2010-10-04 teismo nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia. 2011-04-11 Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu R. R. (bendrovės vadovas) ir L. P. (buhalterė) pagal BK 25 str. 2 d., 182 str. 2 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Baudžiamoji byla pagal 1961 m. BK 322 straipsnį jiems nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės terminui. Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2012-01-11 priėmė sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. SAT-4 apie UADBB “Sėkmės pulas“ pelno mokestį nuo 2001-01-01 iki 2003-12-31, atskaitymus nuo pajamų pagal Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą nuo 2001-01-01 iki 2003-12-31, fizinių asmenų pajamų mokestį nuo 2001-01-01 iki 2003-12-31, mokestį už aplinkos teršimą nuo 2001-01-01 iki 2003-12-31, įmokas į garantinį fondą nuo 2001-01-01 iki 2003-01-31, valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo 2000-01-01 iki 2004-09-30. Baudos ir delspinigiai viso sudaro 28 316 Lt, kurių bendrovė nesumokėjo nuo 2001 iki 2002 metų laikotarpį. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje yra praleistas 3 metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo pažeidimo padarymo pabaigos (2003-01-01) (CK 1.125 str. 8 d.) ir atnaujinti jo nėra pagrindo. Tai, jog administratorius apie žalą sužinojo priėmus nuosprendį ir gavęs VMI sprendimą, teismas nelaikė aplinkybėmis, lėmusiomis ieškovo negalėjimą laiku nustatyti mokestinę nepriemoką, nes mokesčių inspekcija atliekant patikrinimą nėra saistoma baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių būtinumu. Teismas nurodė, jog pagal CK 6.66 str. 3 d. nuostatas ieškiniai (actio Pauliana) gali būti reiškiami per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Nustatant, ar nepraleistas šis terminas, taikytinos ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p. nuostatos, reglamentuojančios terminą, nuo kurio bankroto administratorius sužinojo apie bankrutuojančios įmonės sandorius. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad bankroto byla ieškovui iškelta ir L. P. administratoriumi paskirtas 2009-12-18, tuo tarpu ieškinys pareikštas tik 2012-09-10, nagrinėjamu atveju yra praleistas ĮBĮ nustatytas terminas ieškiniui pareikšti. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad patikrinimas atliktas remiantis 2011-04-11 Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu, tačiau šiuo nuosprendžiu nėra nustatyti kokie nors atsakovų pažeidimai, padaryti 2001 metais. Tokiu būdu, teismas laikė, kad negalima neginčijamai tvirtinti, jog žala atsirado dėl atsakovų kaltės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas BUADBB „Sekmės pulas“ prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, neteisingai nustatė, kad ieškinio senaties terminas žalai atlyginti pradedamas skaičiuoti nuo pažeidimo padarymo pabaigos, t. y. 2003-01-01. Priešingai, Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2012-01-11 priėmė sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Būtent šiuo sprendimu ir yra konstatuotos bendrovės prievolės valstybei, ir tik tada atsirado galimybė ieškovui reikalauti žalos atlyginimo, todėl laikytina, kad ieškinys pareikštas laiku, t. y. nepraleidus 3 metų senaties termino. Be to, neaišku, kodėl teismas pasisakė dėl CK 6.6 str. nustatyto termino, kadangi ieškovas jokio sandorio neginčijo, o prašė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė L. P. prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas visiškai pagrįstai taikė ieškinio senatį. Tarp VMI priskaičiuotų apeliantui baudų ir atsakovės veiksmų tvarkant apelianto buhalterinę apskaitą nėra jokio priežastinio ryšio.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, turi teisę panaikinti pirmosios teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą teismui nagrinėti iš naujo vadovaudamasis CPK 329 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kai yra pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, ir šis pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme. Be to, apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti pirmosios teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą teismui nagrinėti iš naujo vadovaudamasis CPK 327 str. taisyklėmis. Minėtas straipsnis nustato, kad byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo trimis atvejais: pirma, kai nustatomi CPK 329 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse nurodyti absoliutūs sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindai; antra, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas negali išnagrinėti bylos iš esmės; trečia, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Bylos esmė pagal CPK 327 straipsnio nuostatas suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 str. 1 d. 2 p. taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių pobūdį. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio yra pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme.
Byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ir šiuo pagrindu atmetė ieškinį, taip pat ar teisingai pirmosios instancijos teismas taikė ieškinio senatį bei civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas.
Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nebekartoja. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties terminą skaičiavo nuo pažeidimo padarymo pabaigos (2003-01-01) ir iš esmės vien šiuo pagrindu, t. y. laikydamas, kad nagrinėjamoje byloje yra praleistas 3 metų ieškinio senaties terminas, ieškovo ieškinį atmetė.
Apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas be pagrindo vadovavosi kreditoriaus teise ginčyti skolininko sudarytus sandorius. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto pozicija ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime be pagrindo taikė CK 6.66 straipsnio 3 d. CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje prašoma atlyginti ieškovo patirtą žalą dėl atsakovų padaryto nusikaltimo – aplaidaus apskaitos tvarkymo, t. y. CK 6.249 str., DK 245 str. pagrindais. DK 27 str. 2 d. numato, kad
bendrasis ieškinio senaties terminas šio Kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis Kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; kt.). Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 str. 1 d.). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008). Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje teismas neteisėtai ir nepagrįstai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžią, t. y. ją siejo su pažeidimo padarymo pabaiga (2003-01-01). Šioje byloje ieškovo BUADBB „Sekmės pulas“ administratorius kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovų L. P. ir R. R. solidariai 28 316 Lt žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas būtent gavęs Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-01-11 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. SAT-4, kur nustatyta, kad R. R., būdamas bendrovės direktoriumi, laikotarpyje nuo 2002-01-01 iki 2002-12-31 aplaidžiai tvarkė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, o L. P., būdama bendrovės buhaltere, laikotarpyje nuo 2002-01-01 iki 2002-12-31 aplaidžiai tvarkė bendrovės apskaitos dokumentus. Sprendime bendrovei paskaičiuotos baudos ir delspinigiai. Būtent tik šiuo 2012-01-11 sprendimu konstatuota bendrovės pareiga sumokėti baudas ir delspinigius valstybei, ir šiai sumai (28 316 Lt) VMĮ įtraukta į kreditorių sąrašą bankroto byloje. Tokiu būdu, tik paaiškėjus esant prievolei sumokėti mokesčius, BUADBB „Sekmės pulas“ administratoriui atsirado galimybė (jam tapo žinoma) reikalauti žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys teismui pareikštas 2012-09-10, laikytina, jog, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas formaliai vertino kai kurias faktines aplinkybes, pvz., ieškovo elgesį dėl galimybių pateikti ieškinį. Byloje nėra duomenų apie tai, kokia buvo įmonės finansinė būklė 2001 – 2002 metais, ar buvo lėšų mokėti mokesčius ir kodėl jie nebuvo mokami. Iš byloje esančio 2012-12-19 teismo posėdžio protokolo (b. l. 76-80) taip pat matyti, kad teismas šių aplinkybių nesiaiškino. Teismo vertinimu, šias aplinkybes byloje būtina išsiaiškinti, kad galima būtų spręsti ieškinio pagrįstumo klausimą.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad neatskleista bylos esmė ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.