Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėjas Erminijus Baziulis Proceso Nr. 1-96-2-00014-2004-9 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.,1.1.12.1. (S)

2012 m. balandžio 19 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo L. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 182 str. 2 d. paskiriant 90 (devyniasdešimties) MGL (11 700 Lt) dydžio baudą.

Baudą L. J. įpareigotas sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Civilinio ieškovo LR Žemės ūkio rūmų civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir civiliniam ieškovui iš L. J. priteista 199 300 Lt (vienas šimtas devyniasdešimt devyni tūkstančiai trys šimtai litų) turtinės žalos atlyginimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu baudžiamoji byla A. P. atžvilgiu, kuris buvo kaltinamas pagal LR BK 182 str. 2d., nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, tačiau nuosprendis dėl šios dalies neskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su A. P., apgaule, savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: būdamas ŽŪK „R.“ direktoriumi, pažadėjo ŽŪK „R.“ darbuotojui A. P. neišskaičiuoti iš atlyginimo žalos už dėl A. P. kaltės sugadintus mėsos gaminius su sąlyga, jog jis sutiks būti jo kuriamo ŽŪK „S. A.“ valdytoju, A. P. sutikus eiti ŽŪK „S. A.“ valdytojo pareigas, suruošė dokumentus, reikalingus sutarčiai su Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmais sudaryti, siekiant gauti 263 290 litų negrąžinamos paramos, po to 2000-12-19 A. P., kaip ŽŪK „S. A.“ valdytojui ir (duomenys neskelbtini) direktoriui L. K. pasirašius sutartį, o A. P. pateikus Lietuvos (duomenys neskelbtini) su L. J. suruoštus suklastotus dokumentus: notariškai patvirtintą 2000-12-22 sutartį, pagal kurią ŽŪK „S. A.“ fiktyviai įgijo iš A. M. dirbtuves-karvidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kasos išlaidų orderį Nr., pagal kurį sumokėjo pardavėjui 2000-12-29 160 350 Lt, (pinigai A. M. neišmokėti), ŽŪK „S. A.“ verslo planą ir jame melagingai nurodžius, jog lėšas ketina skolintis iš Vokietijos piliečio J. H. bei už skolintas lėšas įsigyti žemės ūkio technikos iš ūkininkų už 1 077 259 Lt, (duomenų apie Vokietijos pilietį J. H. nėra), pažymą apie ŽŪK „S. A.“ narius ir joje melagingai nurodžius 32 narių pavardes (realiai žmonės į kooperatyvo narius nebuvo priimti), bei (duomenys neskelbtini) darbuotojams patikėjus pateiktų dokumentų tikrumu, pervedus lėšas į ŽŪK „S. A.“ sąskaitą Nr., esančią AB (duomenys neskelbtini) banke, 2001-01-17 A. P. pagal čekį Nr. nuo ŽŪK „S. A.“ sąskaitos nuėmus 34 000 Lt ir neįnešus jų į ŽŪK „S. A.“ kasą, bei nuimtus pinigus be jokių pateisinamų dokumentų perdavus L. J., pastarasis įgijo (duomenys neskelbtini) priklausančius 34 000 Lt, toliau tęsiant nusikalstamą veiką, 2001-02-15 A. P. pagal čekį Nr. nuėmus nuo ŽŪK „S. A.“ sąskaitos 46 000 Lt, neįnešus jų į ŽŪK „S. A.“ kasą, bei nuimtus pinigus be jokių pateisinamų dokumentų perdavus L. J., pastarasis įgijo (duomenys neskelbtini) priklausančius 46 000 Lt, toliau tęsiant nusikalstamą veiką, 2001-02-27 A. P. pagal čekį Nr. nuėmus nuo ŽŪK „S. A.“ sąskaitos 16 000 Lt, neįnešus jų į ŽŪK „S. A.“ kasą, bei nuimtus pinigus be jokių pateisinamų dokumentų perdavus L. J., pastarasis įgijo (duomenys neskelbtini) priklausančius 16 000 Lt, toliau tęsiant nusikalstamą veiką, 2001-03-06 A. P. pagal čekį Nr. nuėmus nuo ŽŪK „S. A.“ sąskaitos 900 litų, neįnešus jų į ŽŪK „S. A.“ kasą, bei nuimtus pinigus be jokių pateisinamų dokumentų perdavus L. J., pastarasis įgijo (duomenys neskelbtini) priklausančius 900 Lt, toliau tęsiant nusikalstamą veiką, 2001-11-23 L. J. pranešė ŽŪK „S. A.“ valdytojui A. T. melagingą informaciją apie tai, kad (duomenys neskelbtini) pervedė į ŽŪK „S. A. “ sąskaitą, esančią AB (duomenys neskelbtini), paramą už tariamai iš jo lėšų ŽŪK „S. A.“ įsigytus pastatus ir žemės ūkio techniką, A. T. patikėjus šia melaginga informacija, nuėmus pagal čekį Nr. nuo sąskaitos Nr., esančios AB (duomenys neskelbtini) Šiaulių skyriuje, 62 000 litų, neįnešus jų į ŽŪK „S. A.“ kasą, bei nuimtus pinigus be jokių pateisinamų dokumentų perdavus L. J., pastarasis įgijo Lietuvos Ž. Ū. rūmams priklausančius 62 000 Lt, toliau tęsiant nusikalstamą veiką, 2001-12-22 L. J. pranešė ŽŪK „S. A.“ valdytojui A. T. melagingą informaciją apie tai, kad (duomenys neskelbtini) pervedė į ŽŪK „S. A.“ sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini), paramą už tariamai iš jo lėšų ŽŪK „S. A.“ įsigytus pastatus ir žemės ūkio techniką, A. T. patikėjus šia melaginga informacija, nuėmus pagal čekį Nr. nuo sąskaitos Nr. 461010, esančios AB (duomenys neskelbtini), Šiaulių skyriuje, 40 400 Lt, neįnešus jų į ŽŪK „S. A.“ kasą, bei nuimtus pinigus be jokių pateisinamų dokumentų perdavus L. J., pastarasis įgijo (duomenys neskelbtini) priklausančius 40 400 Lt, iš viso tokiais veiksmais įgydamas 199 300 Lt, priklausančius (duomenys neskelbtini).

Apelianto nuomone, pasisakydamas dėl galimumo taikyti senatį jo atžvilgiu, apylinkės teismas padarė esminę klaidą, nes netaikė patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties dėl to, kad jis (apeliantas), teismo nuomone, 2008-10-03 padarė nusikalstamą veiką ir teismas nepriėmė jo atžvilgiu išteisinamojo teismo nuosprendžio.

Tokia teismo išvada, apelianto nuomone, prieštarauja ne tik Konstitucijos, baudžiamojo proceso įstatymo, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, bet ir sveikai logikai. Nurodo, kad jam inkriminuota neva 2008-10-03 padaryta nusikalstama veika, buvo nurodyta tik prokuroro surašytame kaltinamajame akte. Šiaulių miesto apylinkės teismas tą veiką savo 2010-11-04 nutartyje įvardijo, kaip „galimai“ padarytą nusikalstamą veiką. Nurodo, kad prokurorai neretai surašo kaltinamuosius aktus, kuriais asmenis kaltina jų nepadarytomis nusikalstamosiomis veikomis, todėl įstatymo leidėjas teisingumo vykdymo pareigą yra nustatęs tik teismams, todėl, apelianto nuomone, kol nėra apkaltinamojo teismo nuosprendžio, asmuo nėra laikomas padaręs nusikalstamą veiką.

Nurodo, kad teismas, nagrinėjęs jo bylą, nusprendė, kad asmuo laikomas kaltu, kol jo atžvilgiu nėra priimtas išteisinamasis nuosprendis. Atsižvelgdamas į tai, nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai jam taikė patraukimo baudžiamojo atsakomybėn senaties principą, todėl jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra naikintinas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo argumentai, kad jo padarytam nusikaltimui yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, nepagrįsti.

BPK 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš tokių aplinkybių, numatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas. BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, kuriems praėjus apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis BK 95 straipsnio prasme – tai tokia teisinė situacija, kai suėjus baudžiamajame įstatyme nustatytam terminui ir esant kitoms baudžiamajame įstatyme nustatytoms sąlygoms nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Šioje byloje L. J. nuteistas už sunkų LR BK 182 str. 2 d. numatytą nusikaltimą. Tęstinis BK 182 str. 2 d. numatytas nusikaltimas baigtas daryti 2001 m. gruodžio 22 d. L. J. nusikalstamos veikos senaties terminui taikant 2000 m. LR BK 95 str. redakciją, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis būtų suėjusi po 8 metų, t. y. 2009 m. gruodžio 22 d.

Pagal BK 95 straipsnio 4 dalį, jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Tai reiškia, kad senaties laikas, praėjęs nuo pirmosios iki antrosios nusikalstamos veikos padarymo momento, anuliuojamas, o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už kiekvieną nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti iš naujo nuo antros nusikalstamos veikos padarymo momento.

Iš bylos duomenų matyti, kad L. J. atžvilgiu buvo pradėtas baudžiamasis procesas pagal LR BK 227 str. 3 d. dėl veikos, vykusios 2008-10-03, tačiau šis procesas 2010-11-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi buvo nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (6 t., 62–69 b.l.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai plenarinės sesijos 2008 m. sausio 15 d. nutartyje Nr. 2K-P-100/2008 konstatavo, jog tais atvejais, kai asmuo kaltinamas padaręs kelias nusikalstamas veikas, iš kurių antroji padaryta nepasibaigus senaties terminui dėl pirmosios nusikalstamos veikos ir, skaičiuojant pagal BK 95 straipsnio 4 dalyje nustatytas taisykles, senaties terminas dėl jos nėra pasibaigęs, tęsti bylos nagrinėjimo procesą kliūčių nėra.

Tai reiškia, kad, jeigu nustatoma, kad asmuo iki BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto termino pabaigos padarė nusikalstamą veiką, tačiau jam dėl šios veikos negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tai negali būti laikoma kliūtimi tęsti bylos nagrinėjimą, nes BK 95 straipsnio 4 dalies taikymas nėra susietas tik su apkaltinamojo nuosprendžio už naują nusikalstamą veiką priėmimu. Šiuo atveju lemiamą reikšmę turi ne apkaltinamojo nuosprendžio už antrąją nusikalstamą veiką priėmimas, o tai, ar nauja nusikalstama veika buvo padaryta per BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką ir per BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte a–f papunkčiuose nustatytus terminus. Dėl šių priežasčių apelianto teiginiai, kad senaties termino taikymas susijęs su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu antroje byloje, yra nepagrįsti, nes jie prieštarauja tiek taikomos BK normos imperatyviosioms nuostatoms, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-100/2008).

Atsakant į apelianto skundo argumentą, kad tol, kol nėra apkaltinamojo teismo nuosprendžio, asmuo nėra laikomas padaręs nusikalstamą veiką, pažymėtina, jog tai, kad nutraukiant procesą asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, dar nereiškia, jog tam tikrais atvejais nustačius, kad suėjo senaties terminai, teismas negali konstatuoti kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių ar vertinti jų atitikties baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiams (2010-07-29 LAT apžvalga Nr. AB-33-1 “Dėl LR BPK normų, nustatančių aplinkybes, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, taikymo teismų praktikoje“).

Iš byloje esančio 2011-02-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo apkaltinamojo nuosprendžio P. G. matyti, jog ji pripažinta kalta įsiteisėjusiu nuosprendžiu pagal LR BK 225 str. 1 d. dėl kyšininkavimo dėl to, kad 2008-10-03 apie 10.28 val. (duomenys neskelbtini), savo darbo kabinete Nr., iš L. J. tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį – tortą bei kavos pakelį, kurių bendra vertė ne daugiau kaip 30 litų, už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra už tai, kad pastaroji ateityje, kaip Šiaulių rajono statiniui pripažinti tinkamu komisijos pirmininkė, pasirašytų ir išduotų rekonstruojamų patalpų (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamomis naudoti aktą (6 t., 54–61 b.l.), o L. J. 2010-11-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi baudžiamasis procesas buvo nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui pagal LR BK 227 str. 3 d. dėl kyšio, kurio vertė mažesnė nei 1 MGL, davimo būtent dėl to paties įvykio, dėl kurio kalta pripažinta P. G., tik ji nuteista už kyšio ėmimą, o L. J. bylą dėl senaties nutraukta už kyšio davimą. Ir nors 2010-11-04 nutartyje nutraukiant L. J. baudžiamąjį procesą dėl senaties nebuvo konstatuota, ar jis padarė nusikalstamą veiką, nutraukiančią senaties eigą dėl ankstesnių veikų, pažymėtina, kad nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės ir jų atitikimas baudžiamajame įstatyme numatytos atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams buvo konstatuotos 2011-02-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendyje, todėl teigti, kad 2008-10-03 nebuvo padaryta nusikalstama veika, atitinkanti kyšininkavimo ir papirkimo požymius, nėra pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad LR BK 227 str. numatyta nusikalstama veika papirkimas neatsiejama nuo kyšininkavimo (BK 225 straipsnis).

Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas L. J. apkaltinamąjį nuosprendį, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir klaidų nepadarė, todėl skundžiamas nuosprendis laikytinas teisėtu ir pagrįstu, keisti jo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo L. J. apeliacinį skundą atmesti.