Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-296-442/2020

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-03-04
Bylos Nr.: eA-296-442/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00418-2018-7
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Dainius Raižys (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Virginija Volskienė
Pareiškėjas: "GSM Linija"
Atsakovas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos UAB GSM Linija

Kategorijos

12.5.1Delspinigiai, atleidimas nuo delspinigių

Administracinė byla Nr. eA-296-442/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00418-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 12.5.1;.12.15.3; 12.15.7 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,GSM linija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,GSM linija“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,GSM linija“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija, VMI) 2017 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. (21.131-31-5)-FR0682-401 (toliau – ir Inspekcijos sprendimas) ir Mokestinių ginčų komisijos (toliau – ir MGK, Komisija) 2018 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. S-3(7-248/2017) (toliau – ir Komisijos sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad fiziškai neįmanoma nustatyti prieš keletą metų parduotų mobiliųjų telefonų faktinės būklės, todėl vienintelis objektyvus mobiliųjų telefonų būklę apibūdinantis šaltinis yra dokumentai. Bendrovės mobiliųjų telefonų įsigijimo dokumentuose nurodyta, kad prekės naudotos, šių dokumentų juridinė galia nėra paneigta, tą sprendime pripažįsta ir MGK. Prekių pardavimo dokumentuose kiekvienu atveju nurodyta, jog parduodamas mobilusis telefonas ar planšetinis kompiuteris yra naudotas, fiziniams asmenims išduodami kasos kvitai su atitinkamais įrašais, o pareiškėjo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitose faktūrose nurodyta, kad prekė yra naudota ir jai taikoma PVM maržos schema.

3. Prekės įsigytos be PVM (iš fizinių arba juridinių asmenų ne PVM mokėtojų) arba pagal maržos schemą atskirai tvarkoma naudotų prekių apskaita, tinkamai išrašomos naudotų telefonų PVM sąskaitos faktūros, todėl pareiškėjas atitinka visus maržos schemos taikymo kriterijus, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme (toliau – ir PVMĮ) ir mokesčių administratoriaus išaiškinime. Pareiškėjas mano, kad subjektyvūs fizinių asmenų paaiškinimai negali būti pagrindas nustatyti tikslios mobiliųjų telefonų fizinės būklės ir paneigti dokumentų įrašus. Nesant išskirtinių aplinkybių mokesčių administratorius neturėjo teisinio pagrindo kvestionuoti prekių būklės ar teigti, jog ji buvo kitokia nei nurodyta įsigijimo ir pardavimo dokumentuose. Fiziniai ir juridiniai asmenys (kuriems mokesčių administratorius nusiuntė paklausimus) nėra ekspertai ar atitinkamos įrangos specialistai, galintys nuspręsti ar nustatyti, kokia buvo reali faktinė mobiliojo telefono būklė prieš dvejus metus. Pareiškėjas teigia, kad daikto būklei įvertinti reikalingos specialiosios žinios ir kompetencija, todėl kiti asmenys gali pateikti tik savo spėjimus ar nuomonę, kuri nepaneigia egzistuojančių pardavimo dokumentų ir nėra objektyvūs faktiniai duomenys, kuriais gali būti grindžiamas sprendimas. Fiziniai ir juridiniai asmenys buvo spaudžiami ir įtikinėjami pateikti mokesčių administratoriui atitinkamus reikiamus atsakymus. Pareiškėjas pažymėjo, kad buvo nurodoma, jog jie tokiu būdu įgis teisę į PVM atskaitą. Kiekvienas asmuo, pateikęs subjektyvią nuomonę apie daikto būklę, pirkimo dokumentuose turi aiškius įrašus, kad daiktai yra naudoti.

4. Pareiškėjas manė, kad mokesčių administratorius nepagrįstai rėmėsi portalo kaina24.lt duomenimis. Pareiškėjas su pastabomis dėl patikrinimo akto pateikė portalo kaina24.lt paaiškinimą, kuriame buvo vienareikšmiškai nurodyta, jog kaina24.lt algoritmas į skaičiavimus įtraukia ir naudotų mobiliųjų telefonų kainų duomenis. Mokesčių mokėtojo parduodamų telefonų kainų duomenys taip pat įtraukiami ir įvertinami skaičiuojant vidutinę kainą. Taigi portalas kaina24.lt apskaičiuoja visų pasiūloje esančių telefonų vidutinę kainą (įtraukdamas naujų ir naudotų telefonų kainas), todėl jo pateikiamais duomenimis negalima įrodyti ar nustatyti naujo telefono kainos atitinkamu laikotarpiu. Be to, kaip pažymėjo pareiškėjas, mokesčių administratorius vertindamas kainas neatsižvelgė į esminius kriterijus, kurie lemia mobiliųjų telefonų kainą – ekrano dydį ir talpą.

Atsiliepimas

5. Atsakovas Inspekcija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad mokesčių administratorius patikrinimo metu nustatė, jog pareiškėjas nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. vykdė mažmeninę prekybą mobiliaisiais telefonais (planšetiniais kompiuteriais), įsigytais iš Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių – Jungtinės Karalystės įmonių GSMNET LTD (ne PVM mokėtojas) ir Fonehub Limited (ne PVM mokėtojas) – bei Kipro įmonės Ambition Group Limited (ne PVM mokėtojas), fizinių asmenų; telefonų (planšetinių kompiuterių) priedais bei aksesuarais, įsigytais iš Lietuvos įmonės UAB Ridiva ir Jungtinės Karalystės įmonės ASB UK Ltd. Pareiškėjas, parduodamas juridiniams ir fiziniams asmenims mobiliojo ryšio telefonus bei planšetinius kompiuterius, skaičiavo PVM nuo maržos (taikė specialią apmokestinimo PVM schemą). Pareiškėjas mobiliuosius telefonus (planšetinius kompiuterius) įsigijo iš Lietuvos gyventojų pagal sudarytas komisines sutartis ir pirkimo važtaraščius už 35 708 Eur. Nustatyta, kad gyventojai, parduodami pareiškėjui naudotus mobiliuosius telefonus, ekonominės veiklos nevykdė. Jis tikrinamuoju laikotarpiu nuo iš fizinių asmenų įsigytų mobiliųjų telefonų ir parduotų telefonų kainų skirtumo (maržos) (3 490 Eur) apskaičiavo ir deklaravo 733 Eur PVM.

7. Iš Jungtinėje Karalystėje registruotos įmonės GSMNET LTD pareiškėjas įsigijo mobiliųjų telefonų už 31 636,75 Eur. Pareiškėjas patikrinimo metu su GSMNET LTD sudarytos sutarties nepateikė, taip pat nepateikė mobiliųjų telefonų, gaunamų iš Jungtinės Karalystės, siuntų važtaraščių. Iš pareiškėjo pateiktų banko dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas su Jungtinės Karalystės įmone GSMNET LTD atsiskaitė bankiniais pavedimais pervesdamas lėšas į sąskaitą. Pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu nuo mobiliųjų telefonų, įsigytų iš GSMNET LTD, nuo 4 235 Eur įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumo (maržos) apskaičiavo ir deklaravo 889 Eur pardavimo PVM.

8. Iš Jungtinėje Karalystėje registruotos įmonės Fonehub Limited įsigijo mobiliųjų telefonų už 5 405,87 Eur. Pareiškėjas patikrinimo metu su Fonehub Limited sudarytos sutarties nepateikė, tačiau pateikė mobiliųjų telefonų, gaunamų iš Jungtinės Karalystės, siuntų važtaraščius. Iš pareiškėjo pateiktų banko dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas su Jungtinės Karalystės įmone Fonehub Limited atsiskaitė bankiniais pavedimais pervesdamas lėšas į sąskaitą. Pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu nuo mobiliųjų telefonų, įsigytų iš Fonehub Limited, nuo 2 557 Eur įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumo (maržos) apskaičiavo ir deklaravo 537 Eur pardavimo PVM. Iš Kipre registruotos įmonės Ambition Group Limited įsigijo mobiliųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių už 477 180 Eur. Patikrinimo metu Bendrovė nepateikė prekių pirkimo užsakymų, teiktų Kipro įmonei, nors 2014 m. kovo 3 d. sutartyje Nr. 14-03-03-1 nurodyta, kad prekių pirkimas-pardavimas vykdomas pateikiant pareiškėjui prekių pirkimo užsakymą. Dėl pareiškėjo teikiamų prekių užsakymų Kipro įmonei vadovas nurodė, kad tai nėra pareiškėjo apskaita, jų netvarko (neapskaito). Pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu nuo mobiliųjų telefonų, įsigytų iš įmonės Ambition Group Limited, įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumo (maržos) (64 659 Eur) apskaičiavo ir deklaravo 13 580 Eur pardavimo PVM. Pareiškėjas iš viso per tikrinamąjį laikotarpį į apskaitą įtraukė ir deklaravo sandorių (su spec. schema) marža už 74 941 Eur ir apskaičiavo bei deklaravo 15 739 Eur pardavimo PVM.

9. Pareiškėjo atstovas V. N. pateiktame 2015 m. gruodžio 29 d. rašte Nr. 01 dėl su Jungtinės Karalystės ir Kipro įmonėmis vykdytų sandorių aplinkybių nurodė: „Prekių pirkimo sutartys buvo sudarytos su GSMNET LTD, atstovaujančiu asmeniu D. N., su , Ambition Group Limited, atstovaujančiu asmeniu G. G. ir su Fonehub Limited, sutartį buvo sudaręs buvęs Bendrovės direktorius M. A., kuris jau nedirba Bendrovėje. Asmenų įgaliojimais įsitikinta tikrinant dokumentus. Su Fonehub Limited bendradarbiavimą pradėjo M. A., bendradarbiauta buvo su įmonės atstovu R. K.; su Ambition Group Limited atstovu G. G. susipažino brolis D. N. technologijų parodoje ,,CEBIT“, vykusioje Hanoverio mieste, Vokietijoje. Šį įmonė dalyvavo parodoje ir turėjo savo stendą, įmonės el. pašto adresas (duomenys neskelbtini). Sąskaitos iš minėtų įmonių gaunamos įvairiais būdais: kartu su siunta, el. būdu per ,,Skype“ ir / ar ,,Viber“ programas“. Paaiškino, kad iš pareiškėjo pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų nenustatyta, kad jis 2015 m. sausio 1 d. – rugsėjo 30 d. būtų į apskaitą įtraukęs ir apmokėjęs prekių, įsigytų iš Jungtinės Karalystės įmonių GSMNET LTD, Fonehub Limitedir Kipro įmonės Ambition Group Limited, siuntimo išlaidas. Pažymėjo, kad Jungtinės Karalystės įmonei GSMNET LTD atstovaujantis asmuo D. N. yra pareiškėjo vadovo brolis.

10. Pareiškėjo vykdytų sandorių su Jungtinės Karalystės įmone GSMNET LTD ir Kipro įmone Ambition Group Limited buvo kreiptasi į Jungtinės Karalystės ir Kipro mokesčių administratorius, siekiant nustatyti, ar šių šalių įmonės, parduodamos mobiliuosius telefonus, pagrįstai taikė specialią apmokestinimo PVM schemą ir (ar) buvo registruotos PVM mokėtojais. Jungtinės Karalystės mokesčių administratorius pateiktame atsakyme nurodė, kad prekyba tarp pareiškėjo ir GSMNET LTD pradėta 2015 m. sausio 5 d. GSMNET LTD užsakymus gaudavo telefonu ir per „Viber“ programą. GSMNET LTD laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 5 d. iki rugsėjo 30 d. Lietuvos įmonei tiekė naudotus telefonus („iš antrų rankų“ – „second hand“), kurie buvo įsigyti iš interneto svetainių „eBay“, www.sellphones.co.uk ir kartą iš įmonės Ezy-Gadgets Ltd. GSMNET LTD laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 5 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. pardavė Lietuvos įmonei naudotų mobiliųjų telefonų už 23 045 svarų sterlingų. GSMNET LTD laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 5 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. nebuvo įregistruota PVM mokėtojų registre, todėl sąskaitose nenurodė apmokestinimo PVM schemos (maržos). GSMNET LTD neturi prekių gabenimo važtaraščių, gautas pajamas iš sandorių su Lietuvos įmone deklaravo. Be to, prekybininkas 2016 m. liepos 1 d. įsiregistravo kaip PVM mokėtojas. Kipro mokesčių administratorius pateiktame atsakyme nurodė, kad apie įmonę Ambition Group Limited informacijos neturi, jis 2013 m. kovo 31 d. buvo išregistruotas iš PVM mokėtojų registro.

11. Iš pateiktų dokumentų Inspekcija nustatė, kad pareiškėjas iš minėtų Jungtinės Karalystės ir Kipro įmonių įsigytus mobiliuosius telefonus ir planšetinius kompiuterius parduodavo Lietuvos juridiniams ir fiziniams asmenims taikydamas specialią PVM apmokestinimo schemą maržą. Pažymėjo, kad pareiškėjas, parduodamas prekes reklamuoja interneto tinklalapyje http://www.gsmarena.lt, kuriame skelbiama, kad prekiaujama naujais ir naudotais mobiliaisiais telefonais, tačiau į apskaitos registrus jis įtraukė ir pateiktose PVM deklaracijose deklaravo tik naudotų prekių pardavimo pajamas, nuo kurių vertės apskaičiuotas pardavimo PVM taikant maržą.

12. Siekiant nustatyti, ar pareiškėjo iš įmonės Fonehub Limited, taip pat įmonės Ambition Group Limited įsigyti mobilieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai buvo naudoti (kaip nurodyta įsigijimo dokumentuose), ar nauji, patikrinimo metu atrankos būdu penkiasdešimt penkiems juridiniams (fiziniams) asmenims išsiųsti raštai su prašymu pateikti papildomą informaciją apie jų įsigytus iš UAB GSM linija mobiliuosius telefonus (planšetinius kompiuterius). Patikrinimo metu nustatyta, kad atsakymą raštu pateikė penkiasdešimt du (52, t. y. 95 proc.) juridiniai (fiziniai) asmenys, iš jų keturiasdešimt penki nurodė, kad iš UAB GSM Linija įsigyti telefonai buvo nauji (turėjo būti nauji), trys nurodė, kad įsigyti telefonai buvo naudoti, trys neatsakė į jiems siųstą raštą, trys mokesčių mokėtojai nurodė, kad neprisimena, ar mobilieji telefonai įsigijimo momentu buvo nauji, ar naudoti, ir vienas nurodė, kad sandorių su UAB GSM linija nevykdė. Pateiktuose atsakymuose nurodyta, kad pareiškėjo pirkėjų įsigytiems mobiliesiems telefonams buvo suteikta garantija. Įvertinus mokesčių mokėtojų pateiktą informaciją, patikrinimo metu pagrįstai nustatyta, kad Bendrovė prekiavo ne tik naudotais, bet ir naujais mobiliaisiais telefonais bei planšetiniais kompiuteriais, kurie buvo įsigyti pagal Kipro įmonės Ambition Group Limited ir Jungtinės Karalystės įmonės Fonehub Limited vardu įformintas sąskaitas (angl. invoice).

13. Telefonų įsigijimo dokumentuose nurodyti atitinkamų modelių telefonai buvo nauji, nes iš tos pačios siuntos dalis parduotų telefonų ar planšetinių kompiuterių, apklaustų fizinių ir juridinių asmenų teigimu, buvo nauji. Taip pat nustatyta, kad įsigijimo dokumentuose nurodyti telefonai ir planšetiniai kompiuteriai buvo parduoti per trumpą laikotarpį, dažniausiai per mėnesį. Siekiant pagrįsti, jog pareiškėjo parduoti mobilieji telefonai buvo nauji, patikrinimo metu pasirinktinai palygintos mobiliųjų telefonų pardavimo kainos, nurodytos pareiškėjo išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, su kitų Lietuvos subjektų parduodamų mobiliųjų telefonų kainomis, nurodytomis interneto puslapyje www.kaina24.lt, šių pardavėjų: mobilusmiestas.lt, RDE.LT, telemarket.lt, BIGBOX.lt, Gsmarena.lt, 1A.LT, technoaura.lt, trajektorija.lt, shop24.lt, balticmobiles.lt ir kt. Kainų palyginimas atliktas atsižvelgus į mobiliojo telefono modelį, tačiau neatsižvelgiant į jo ekrano raišką ir tipą, talpą, spalvą, nes pareiškėjo išrašytose pardavimo PVM sąskaitose faktūrose bei pirkimo sąskaitose šie mobiliųjų telefonų duomenys nenurodyti. Kainų palyginimas atliktas atsižvelgiant į 2015 m. sausio–rugsėjo mėn. mobiliųjų telefonų pardavimo kainų kitimo istoriją.

Atsiliepimas

14. Atsakovas teigė, kad PVM mokėtojas PVM nuo maržos gali skaičiuoti tuo atveju, jei jis: nuolat verčiasi naudotų prekių, meno kūrinių, kolekcinių ir (arba) antikvarinių daiktų tiekimu ir tiekia be PVM Lietuvoje ar ES teritorijoje įsigytas naudotas prekes arba tiekia iš ES valstybės narės įsigytas naudotas prekes, kurios toje ES valstybėje narėje buvo apmokestintos taikant naudotų prekių specialią apmokestinimo PVM schemą. Jei pardavėjas, PVM mokėtojas, taiko specialią naudotų prekių apmokestinimo PVM schemą, jis (pardavėjas) teikiamų naudotų prekių PVM sąskaitoje faktūroje privalo nurodyti PVM įstatymo arba 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – PVM direktyva) nuostatą, reglamentuojančią naudotų prekių specialios apmokestinimo schemos taikymą.

II.

15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 6 d. sprendimu pareiškėjo UAB ,,GSM Linija“ skundą atmetė.

16. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Bendrovei papildomai apskaičiuoto PVM bei su šiuo mokesčiu susijusių delspinigių ir baudos mokesčių administratoriui konstatavus, jog Bendrovė daliai tikrintuoju laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. vykdytų naujų mobiliųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių pardavimų nepagrįstai taikė specialią naudotų prekių apmokestinimo PVM schemos maržą.

17. Teismas sprendė, kad šiuo atveju yra svarbu nustatyti, ar mokestinėje byloje yra surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidusių mokesčių administratoriui teigti, jog jis teisingai apskaičiavo mokesčius bei su jais susijusias sumas, atsižvelgęs į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkęs savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

18. Iš mokesčių administratoriaus byloje pateiktų duomenų teismas nustatė, kad penkiasdešimt penkiems fiziniams ir juridiniams asmenims buvo išsiųsti raštai, kuriuose prašoma pateikti papildomos informacijos apie iš pareiškėjo įsigytus mobiliuosius telefonus ir planšetinius kompiuterius, t. y. ar asmenys iš Bendrovės įsigijo naujus, ar naudotus telefonus. Teismas, atsižvelgdamas į MGK bylos duomenis, pažymėjo, kad į mokesčių administratoriaus pateiktus klausimus penkiasdešimt du asmenys pateikė atsakymą raštu, iš jų keturiasdešimt penki nurodė, kad iš pareiškėjo įsigyti telefonai buvo nauji arba turėjo būti nauji, trys paaiškino, kad įsigyti telefonai buvo naudoti, trys neatsakė į jiems siųstą raštą, trys mokesčių mokėtojai teigė, kad neprisimena, ar mobilieji telefonai įsigijimo momentu buvo nauji ir (ar) naudoti, bei vienas asmuo manė, kad sandorių su pareiškėju nevykdė (Komisijos byla, 1 t., b. l. 29–30, 151–163, 2 t., b. l. 12–117). Paaiškinimuose taip pat pažymėta, kad mobiliųjų telefonų kaina atitiko naujų telefonų kainą, prekėms buvo suteikta garantija, jų išdavimo aktuose buvo nurodyta, kad prekės yra naujos.

19. Teismas nurodė, kad mokesčių administratorius kontrolės metu taip pat vertino pareiškėjo parduotų mobiliųjų telefonų kainas pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir jas lygino su kitų pardavėjų siūlomomis kainomis. Nustatyta, kad pareiškėjo siūlomos mobiliųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių kainos iš esmės atitiko naujų mobiliųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių kainas. Pareiškėjas skunde teigė, kad lyginant kainas nebuvo atsižvelgta į mobiliojo telefono ekrano raišką, tipą, talpą ir kitus reikšmingus kriterijus, kurie gali turėti didžiulę įtaką prekės kainai. Atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo argumentus, teismas nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Mokesčių mokėtojas turėtų pateikti tokius įrodymus, kurie suponuotų priešingą išvadą nei daro mokesčių administratorius. Jei nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimtinas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, deklaruodamas PVM, apskaičiuotą nuo maržos, turi pateikti įrodymus, kad jo parduotos prekės buvo naudotos. Iš pareiškėjo mokesčių administratoriui pateiktų duomenų teismas nustatė, kad jo išrašytose PVM sąskaitose faktūrose buvo nurodyti tik parduotų mobiliųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių modeliai. PVM sąskaitose faktūrose nenurodyta mobiliųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių talpa, ekrano tipas, raiška ar kiti kriterijai. Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad mokesčių administratorius pagrįstai kainas lygino atsižvelgdamas į prekių modelius, o ne kitus kriterijus dėl kurių byloje nėra pateikta įrodymų.

20. Teismas sprendė, kad mokesčių administratorius, surinkęs atitinkamus duomenis iš užsienio valstybių mokesčių administratorių, duomenis iš pareiškėjo parduotų prekių pirkėjų bei duomenis apie analogiškų prekių kainą nagrinėjamu mokestiniu laikotarpiu, užtikrino administracinio sprendimo, kuriuo pareiškėjui nustatyta mokestinė prievolė, pagrįstumą. Minėtais mokesčių administratoriaus veiksmais ir surinktais faktiniais duomenimis yra paneigiamos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad buvo parduodami naudoti mobilieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai ir dėl to buvo galima taikyti specialią schemą (maržą). Mokesčių administratorius tinkamai įvykdė pareigą įrodymais pagrįsti sprendimą, kuriuo nustatoma mokestinė prievolė.

21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas mokesčių administratoriui ir teismui nepateikė Inspekcijos sprendimo ir MGK sprendimo išvadas paneigiančių įrodymų. Pareiškėjo skundo teiginiai grindžiami jo nuomone, o ne objektyviais įrodymais, kurie paneigtų mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes. Įvertinęs mokesčių administratoriaus pateiktą informaciją, teismas sprendė, kad patikrinimo metu pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjas prekiavo ne tik naudotais, bet ir naujais mobiliaisiais telefonais bei planšetiniais kompiuteriais, kurie buvo įsigyti iš Kipro įmonės Ambition Group Limited ir Jungtinės Karalystės įmonės Fonehub Limited. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo pirkimo dokumentuose dalis nurodytų mobiliųjų telefonų bei planšetinių kompiuterių, įsigytų iš Jungtinės Karalystės įmonės Fonehub Limited ir Kipro įmonės Ambition Group Limited, buvo nauji. Taigi, esant šioms aplinkybėms, kaip nurodė teismas, patikrinimo metu pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas parduodamas mobiliuosius telefonus ir planšetinius kompiuterius nepagrįstai deklaravo PVM, apskaičiuotą nuo maržos, nes iš minėtų įmonių įsigytos prekės buvo naujos, o ne naudotos.

Žemesnės instancijos teismas

22. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, teismas padarė išvadą, kad MGK 2018 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. S-3(7-248/2017) teisėtai ir pagrįstai patvirtino Inspekcijos 2017 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. (21.131-31-5)-FR0682-401 ir nurodė pareiškėjai sumokėti 11 161 Eur PVM, 2 386,21 Eur PVM delspinigius ir 10 proc. 1 116 Eur PVM baudą. Naikinti ginčijamo MGK sprendimo, vadovaujantis pareiškėjo išdėstytais ar kitais argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl teismas skundą atmetė.

III.

23. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti pirmosios isntancijos teismo sprendimą; 2) panaikinti VMI 2017 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. (21.131-31-5)-FR0682-401 ir 2018 m. sausio 9 d. MGK sprendimą Nr. S-3 (7-248/2017).

24. Pareiškėjas nurodo, kad sutinka su teismo pozicija, jog taikydamas PVM nuo maržos, pareiškėjas privalo turėti įrodymus, jog jo parduodamos prekės yra naudotos. Tačiau kartu pabrėžia, kad vieninteliai įrodymai, kurie pagrindžia prekės faktinę būklę ir savybes, yra prekių įsigijimo ir pardavimo dokumentai. Atitinkamai iš pareiškėjo negali būti reikalaujama atlikti neapibrėžtus, abstrakčius ar neįmanomus veiksmus. Teismas nevertino, ar mokesčių administratoriaus pateikti motyvai yra pagrįsti objektyviais įrodymais ir ar jie yra pakankami, kad paneigtų juridinę galią turinčius pareiškėjo dokumentus. Netinkamas įrodinėjimo pareigos paskirstymas lėmė, kad mokesčių administratoriui nepaneigus pareiškėjo dokumentų, o mokesčių mokėtojui paneigus mokesčių administratoriaus poziciją, sprendimas buvo priimtas mokesčių mokėtojo nenaudai.

25. Mokesčių administratoriaus surinkti duomenys yra subjektyvi pirkėjo nuomonė apie jo perkamą daiktą. Tai, kad pirkėjo nuomonė neatitinka prekių įsigijimo ir pardavimo dokumentų –nesudaro pakankamo pagrindo jiems paneigti. MGK ir teismo posėdžiuose buvo pademonstruoti įmonės parduodami mobiliųjų telefonų modeliai ir visi proceso dalyviai aiškiai pamatė, kad jie išoriškai atrodo kaip nauji, tačiau tai niekaip nepakeičia fakto, kad jie buvo supirkti iš fizinių asmenų po garantinių defektų taisymų ir pan. Bendrovės pardavimo dokumentuose aiškiai nurodyta, kad mobilieji telefonai yra naudoti, todėl jeigu pirkėjai klydo ar norėjo tikėti, kad perka naują prekę apie 30 proc. pigiau negu bet kur kitur rinkoje, tai negali pakeisti faktinės daikto būklės ir nustatyti papildomų mokestinių prievolių pareiškėjui.

26. Motyvas, kad mobilieji telefonai buvo nauji, nes buvo suteikta garantija – nepagrįsti ir iškreipia realią situaciją. Visi daiktai turi garantiją tam tikrą laikotarpį nepriklausomai kaip ir kiek jie yra naudojami ar kiek kartų perparduodami. Tokią garantiją suteikia daikto gamintojas, o ne pareiškėjas. Todėl jeigu parduotas mobilusis telefonas turėjo nesuėjusį garantinį terminą arba garantinis terminas jam buvo pratęstas (dėl defektų taisymo ir detalių pakeitimo) – tada jam ir galiojo atitinkama gamintojo suteikiama garantija.

27. Motyvas, kad mobilieji telefonai buvo nauji, nes juos buvo galima pirkti išsimokėtinai – nepagrįstas, nes prieštarauja ekonominėm realijom ir neturi loginio ryšio. Daiktų pirkimas išsimokėtinai priklauso nuo finansavimo paslaugą teikiančios bendrovės. Tai yra vartojimo paskola. Jeigu kredito istorija yra pakankamai gera, tai išsimokėtinai galima pirkti bet kokį daiktą nepriklausomai nuo jo rūšies bei kada ir kiek jis naudotas.

28. Dėl mobiliųjų telefonų kainų pareiškėjas nurodo, kad kaina24.lt duomenys negali patvirtinti aplinkybės, jog pareiškėjo parduotų mobiliųjų telefonų kaina atitiko naujų telefonų kainą, nes tokių duomenų jie objektyviai neturi. Mokesčių administratorius vertindamas kainas neatsižvelgė į esminius kriterijus, kurie lemia mobiliųjų telefonų kainas – ekrano dydį ir talpą. Be to, nežinant koks mobilusis telefonas buvo parduotas, objektyviai neįmanoma nustatyti kokia yra kaina ir priimamas sprendimas savaime yra grindžiamas ne objektyviais faktiniais duomenimis, o spėlionėmis.

Atsiliepimas

29. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

30. Atsakovas pažymi, kad Bendrovė įsigijimo ir pardavimo dokumentus laiko PVM sąskaitas faktūras. Jungtinės Karalystės Fonehub Limited ir Kipro įmonės Ambition Group Limited vardu išrašytose sąskaitose faktūrose nenurodyta ES valstybės narės PVM įstatymo arba PVM direktyvos 314 straipsnio nuostata, reglamentuojanti naudotų prekių, meno kūrinių, kolekcionavimo objektų ir antikvarinių daiktų tiekimui maržos apmokestinimo schemos taikymą, yra tik įrašai „ši sąskaita-faktūra neturi PVM, kuris būtų apibrėžtas kaip pirkimo PVM mokestis klientui, taikoma maržos schema“, „šios naudotos prekės parduotos pagal PVM maržos schemą, PVM neišskirtas“. Sąskaitose faktūrose nurodyti parduodamų telefonų / planšetinių kompiuterių modeliai, vienetai, kaina, suma, tačiau telefonų IMEI numeriai nenurodyti. Taigi, Bendrovė, veikdama kaip apmokestinamasis prekybininkas, kaip tai yra apibrėžiama PVM direktyvoje, ir taikydama naudotoms prekėms maržos procedūrą, t. y. procedūrą, nustatančią išimtį iš bendrų taisyklių, bei deklaruodama PVM, apskaičiuotą nuo maržos, galėjo tai daryti, jeigu turėjo duomenis, patvirtinančius, kad pareiškėjo įsigytos prekės (mobilieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai) buvo naudoti. Teismas pažymėjo, kad mokesčių mokėtojas (Bendrovė), norėdamas pagrįsti tam tikros išimtinės taisyklės taikymo galimybę, turi turėti įrodymus, kad ji gali pasinaudoti tokia išimtimi. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas įtvirtintas LVAT praktikoje (LVAT 2015 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-243-602/2015).

31. Atlikęs mobiliųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių prekybos sandorių kainų analizę, mokesčių administratorius konstatavo, kad Bendrovės parduodamų prekių kaina iš esmės atitiko naujų prekių kainą. Mokesčių administratorius taip pat gavo duomenų iš Bendrovės parduotų mobiliųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių pirkėjų, kad pareiškėjas jiems pardavė naujas prekes. Mokesčių administratorius apklausė 52 asmenis pirkusius mobiliuosius telefonus ar planšetinius kompiuterius, 45 iš jų patvirtino pirkę naujas prekes. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino atsakovo atstovas. Bendrovė skunde teigia, kad perkantis asmuo gali turėti tik nuomonę ar savo įsivaizdavimą apie perkamą daiktą. Kaip matyti iš byloje pateiktų fizinių ir juridinių asmenų atsakymų į mokesčių administratoriaus paklausimus, 45 asmenys tiksliai nurodė, kad įsigijo naujus telefonus, kai kurie asmenys juos įsigijo išsimokėtinai sudarę tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartis (pvz.: A. Z., bylos lapas 195). Nepaisant tos aplinkybės, jog prekių pirkėjai nėra ekspertai ar atitinkamos įrangos specialistai, kurie, kaip kad tvirtina Bendrovė, gali nustatyti, kokia buvo faktinė mobiliųjų telefonų būklė, abejotina, kad toks skaičius prekių pirkėjų galėjo suklysti vertindami įsigytų prekių būklę.

32. Iš patikrinimo medžiagos matyti, kad Bendrovė ginčo dalį mobilių telefonų / planšetinių kompiuterių įsigijo iš juridinių asmenų t. y. iš Jungtinėje Karalystėje registruotos įmonės Fonehub Limited, ir iš Kipre registruotos įmonės Ambition Group Limited, o ne iš fizinių asmenų. Be to Bendrovės teiginiai, kad telefonai ir planšetiniai kompiuteriai įsigyti po garantinių defektų, taisymų ir t.t. nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Iš byloje esančių dokumentų pavyzdžių (garantinių talonų) matyti, jog juose nurodytas prekės pavadinimas, aparato serijinis numeris, garantijos sąlygos, garantijos terminas, išdavimo data, taigi jų būklė nėra apibūdinta. Bendrovės atstovas MGK buvo papildomai pateikęs dokumentus neva pagrindžiančius jo teiginius apie garantinius remontus. MGK sprendime pažymėjo, jog pateikti dokumentai nepatvirtina Bendrovės šiame ginče įrodinėjamos aplinkybės dėl parduotos mobiliojo ryšio įrangos būklės, nes šiuose dokumentuose nėra jokių mobiliąją įrangą, kuri buvo tikrinta ar taisyta, identifikuojančių duomenų (MGK sprendimas 12 psl.).

Atsiliepimas

33. Atsakovas pažymi, kad telefonų įsigijimo dokumentuose nurodyti atitinkamų modelių telefonai buvo nauji, nes iš tos pačios siuntos dalis parduotų telefonų ar planšetinių kompiuterių, apklaustų fizinių ir juridinių asmenų teigimu, buvo nauji. Taip pat nustatyta, kad įsigijimo dokumentuose nurodyti telefonai ir planšetiniai kompiuteriai buvo parduoti per trumpą laikotarpį, dažniausiai per mėnesį. Siekiant pagrįsti, jog pareiškėjo parduoti mobilieji telefonai buvo nauji, patikrinimo metu pasirinktinai palygintos mobiliųjų telefonų pardavimo kainos, nurodytos pareiškėjo išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, su kitų Lietuvos subjektų parduodamų mobiliųjų telefonų kainomis, nurodytomis interneto puslapyje www.kaina24.lt. Kainų palyginimas atliktas atsižvelgus į mobiliojo telefono modelį, tačiau neatsižvelgiant į jo ekrano raišką ir tipą, talpą, spalvą, nes pareiškėjo išrašytose pardavimo PVM sąskaitose faktūrose bei pirkimo sąskaitose (angl. invoice) šie mobiliųjų telefonų duomenys nenurodyti. Kainų palyginimas atliktas atsižvelgiant į 2015 m. sausio–rugsėjo mėn. mobiliųjų telefonų pardavimo kainų kitimo istoriją.

34. Inspekcija kontrolės metu taip pat vertino Bendrovės parduotų mobiliųjų telefonų kainas pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei jas lygino su kitų pardavėjų siūlomomis kainomis. Nustatyta, kad pareiškėjo siūlomos mobiliųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių kainos iš esmės atitiko naujų mobiliųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių kainas. Pagal LVAT praktiką, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Mokesčių mokėtojas turėtų pateikti tokius įrodymus, kurie suponuotų priešingą išvadą, nei daro mokesčių administratorius. O jei nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimtinas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta. Nagrinėjamu atveju Bendrovė, deklaruodama PVM, apskaičiuotą nuo maržos, turi pateikti įrodymus, kad jos parduotos prekės buvo naudotos. Iš Bendrovės mokesčių administratoriui pateiktų duomenų matyti, kad jos išrašytose PVM sąskaitose faktūrose buvo nurodyti tik parduotų mobiliųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių modeliai. PVM sąskaitose faktūrose nenurodyta mobiliųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių talpa, ekrano tipas, raiška ar kiti kriterijai. Esant šioms aplinkybėms, mokesčių administratorius pagrįstai kainas lygino atsižvelgdamas į prekių modelius, o ne kitus kriterijus, dėl kurių byloje nėra pateikta įrodymų.

35. Bendrovė skunde teigia, kad mokesčių administratorius yra Bendrovei pateikęs jai paaiškinimą dėl PVM maržos schemos taikymo ir ji atitinka paaiškinime nurodytus kriterijus ir todėl Inspekcijos sprendimas pažeidžia Bendrovės teisėtus lūkesčius, kai ji, tinkamai vykdydama savo veiklą pagal teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus ir atsižvelgdama į mokesčių administratoriaus išaiškinimą, vis tiek laikoma pažeidėja. MGK akcentavo, jog Bendrovės mokestinis patikrinimas yra įformintas 2017 m. liepos 13 d. patikrinimo aktu Nr. (21.60-32) FR0680-324, ginče aptariama PVM maržos schema taikyta tikrintuoju 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu. Bendrovės atstovas paaiškinimo pas mokesčių administratorių kreipėsi jau atlikus jos mokestinį patikrinimą, pateikdamas 2017 m. rugsėjo 7 d. el. paklausimą, kuriame buvo paprašyta ne tik paaiškinimo, bet ir atitinkamų Bendrovės suformuotų nuostatų patvirtinimo. Taip pat akcentuota, kad LVAT, pasisakydamas dėl mokesčių administratoriaus konsultacijos, jos įtakos padarytam mokestiniam pažeidimui, yra nurodęs, jog vertinant laiko atžvilgiu, ji turi būti suteikta prieš mokesčių įstatymo pažeidimą. Be to, mokesčių administratoriaus konsultacijoje nagrinėtas klausimas turi atitikti aplinkybes, dėl kurių konstatuotas mokesčių įstatymų pažeidimas, t. y. konsultacija turi būti pateikta mokesčių mokėtojui nurodant iš principo analogišką situaciją, dėl kurios vėliau jo atžvilgiu konstatuojamas mokesčių įstatymų pažeidimas (pavyzdžiui, 2012 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-13/2012, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-1883/2013). Todėl paaiškinime Inspekcijos išdėstyta bendro pobūdžio informacija dėl prekių pardavimo apmokestinimo PVM taikant maržos schemą pateikta remiantis PVMĮ nuostatomis, atsižvelgiant į Bendrovės nurodytą teorinio pobūdžio situaciją, negali būti vertinama kaip patvirtinanti jos šiame ginče įrodinėjamą aplinkybę, jog ji pagrįstai ginčo prekių tiekimams taikė specialią jų apmokestinimo schemą ir PVM skaičiavo nuo maržos. Juolab, kad ir pateiktame paaiškinime mokesčių administratorius nurodo, jog paaiškinimas parengtas atsižvelgiant į Bendrovės atstovo išdėstytas aplinkybes, jei paaiškėtų kitokių ar papildomų svarbių aplinkybių, Inspekcija pasilieka teisę situaciją įvertinti kitaip.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

36. Nagrinėjamoje byloje mokestinis ginčas kilo dėl pareiškėjui papildomai apskaičiuoto PVM bei su šiuo mokesčiu susijusių sumų.

37. VMI 2017 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. (21.131-31-5)-FR0682-401 patvirtino pareiškėjo 2017 m. liepos 13 d. patikrinimo aktą Nr. (21.60-32)-FR0680-324 ir nurodė pareiškėjui sumokėti į biudžetą 11161 Eur PVM, 2386,21 Eur PVM delspinigius bei 1116 Eur PVM baudą Papildomos PVM bei su šiuo mokesčiu susijusios sumos pareiškėjui buvo apskaičiuotos mokesčių administratoriui nustačius, kad pareiškėjas daliai 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu vykdytų mobiliųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių pardavimų nepagrįstai taikė specialią naudotų prekių apmokestinimo PVM schemą, nustatytą PVMĮ III skirsnyje.

38. MGK, išnagrinėjusi mokestinį ginčą ikiteismine tvarka pagal pareiškėjo skundą, 2018 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. S-3 (7-248/2017), nusprendė patvirtinti VMI 2017 m. spalio 16 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5)-FR0682-401.

39. PVMĮ 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog PVM mokėtojas, tiekiantis naudotas prekes, meno kūrinius, taip pat kolekcinius ir (arba) antikvarinius daiktus, kaip jie apibrėžti šiame straipsnyje, už tiekiamas naudotas prekes, meno kūrinius, kolekcinius ir antikvarinius daiktus skaičiuoja PVM šiame skirsnyje nustatyta tvarka. Šio skirsnio nuostatos taikomos PVM mokėtojams, kurie vykdydami savo ekonominę veiklą nuolat verčiasi naudotų prekių, meno kūrinių, taip pat kolekcinių ir (arba) antikvarinių daiktų tiekimu. Kai PVM mokėtojas tiekia savo naudotą ilgalaikį materialųjį turtą, šių sandorių atžvilgiu laikoma, kad jis atitinka šios dalies reikalavimus dėl nuolatinio vertimosi naudotų prekių tiekimu.

40. PVMĮ 106 straipsnio 2 dalis numato, kad šio skirsnio nuostatos taikomos, kai PVM mokėtojas tiekia be PVM Europos Sąjungos teritorijoje įsigytas naudotas prekes, meno kūrinius, kolekcinius ir (arba) antikvarinius daiktus, taip pat naudotas prekes, meno kūrinius, kolekcinius ir (arba) antikvarinius daiktus, kuriuos įsigyjant buvo taikoma ši speciali apmokestinimo schema, arba naudotas transporto priemones, kurias įsigyjant išgabenimo valstybėje narėje buvo taikomos specialios toje valstybėje narėje taikomos pereinamosios nuostatos naudotoms transporto priemonėms.

41. PVMĮ 107 straipsnio 1 dalis nustato, kad tiekiant šio Įstatymo 106 straipsnio 2 dalyje nurodytas prekes, apmokestinamoji vertė yra pardavėjo marža, apskaičiuota šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pardavėjo marža apskaičiuojama kaip atlygio (išskyrus patį PVM), kurį pardavėjas gavo arba turi gauti už patiektą prekę, ir sumos (įskaitant PVM), kurią jis sumokėjo arba turi sumokėti savo tiekėjui šią prekę įsigydamas, skirtumas. Jeigu tiekiama PVM mokėtojo importuota prekė, papildomai atimama už šią prekę apskaičiuoto importo muito, importo mokesčių ir importo PVM suma.

42. Minėtose PVMĮ normose įtvirtinta speciali PVM apmokestinamosios vertės (maržos) apskaičiavimo schema yra išimtis iš bendrų PVM skaičiavimo principų. Taigi apmokestinamasis asmuo taikydamas specialią apmokestinamosios vertės apskaičiavimo schemą (maržą), t. y. procedūrą nustatančią išimtį iš bendrų taisyklių, gali tai daryti, jeigu turi dokumentus, patvirtinančius, kad yra tiekiamos PVMĮ 106 straipsnio 2 dalyje nurodytos prekės. Šiuo aspektu akcentuotina, kad įrodinėjimo našta dėl mokestinės išimties taikymo tenka būtent mokesčių mokėtojui (žr. pvz. LVAT 2015 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-243-602/2015). Taigi mokesčių mokėtojas, siekdamas pasinaudoti atitinkama mokesčio lengvata, turi pateikti įrodymus, kad jis pagrįstai ja pasinaudojo.

43. Mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. vykdė mažmeninę prekybą mobiliaisiais telefonais ir planšetiniais kompiuteriais, įsigytais iš Jungtinės Karalystės įmonių: GSMNET LTD (ne PVM mokėtojas) ir Fonehub Limited (ne PVM mokėtojas) bei Kipro įmonės Ambition Group Limited (ne PVM mokėtojas), fizinių asmenų. Bendrovė taip pat vykdė prekybą telefonų ir planšetinių kompiuterių priedais bei aksesuarais, įsigytais iš UAB ,,Ridiva“ ir Jungtinės Karalystės įmonės ASB UK LTD. Bendrovė, parduodama juridiniams ir fiziniams asmenims mobilaus ryšio telefonus bei planšetinius kompiuterius, skaičiavo PVM nuo maržos.

44. Pareiškėjas taikė specialią apmokestinimo PVM schemą dėl to, kad, jo teigimu, buvo tiekiamos naudotos prekės (naudoti mobilieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai). Mokesčių administratoriaus tvirtinimu pareiškėjas tiekė naujas prekes, todėl nepagrįstai PVM apmokestinamąją vertę skaičiavo nuo maržos.

45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, jog tiek prekių įsigijimo dokumentuose, tiek prekių pardavimo dokumentuose yra aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kad prekės yra naudotos, todėl, pareiškėjo nuomone, jis tinkamai pagrindė savo teisę taikyti PVM maržos schemą ir iš jo negalima reikalauti jokių papildomų ir neapibrėžtų pagrindimų.

46. Kaip jau buvo minėta, pagal įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo taisykles, taikytinas nagrinėjamam mokestinio ginčo teisiniam santykiui, visų pirma, pareiškėjas, pasinaudojęs apmokestinamosios vertės apskaičiavimo išimtimi, privalėjo pateikti dokumentus, įrodančius, jog buvo tiekiamos naudotos prekės, o mokesčių administratorius apskaičiuodamas PVM ir su juo susijusias sumas, privalėjo pagrįsti dėl ko pareiškėjo pateikti dokumentai nepagrindžia galimybės apskaičiuoti apmokestinamąją vertę pagal maržą.

47. Mokestinio patikrinimo metu atrankos būdu penkiasdešimt penkiems juridiniams ir fiziniams asmenims mokesčių administratorius išsiuntė raštus dėl papildomos informacijos gavimo apie jų įsigytus iš UAB ,,GSM linija“ mobiliuosius telefonus ir planšetinius kompiuterius – juridinių ir fizinių asmenų buvo paprašyta nurodyti, ar jie įsigijo naujus, ar naudotus telefonus. Mokesčių administratorius nustatė, kad penkiasdešimt du asmenys pateikė atsakymą raštu, iš jų keturiasdešimt penki nurodė, kad įsigyti telefonai buvo nauji (turėjo būti nauji), trys nurodė, kad įsigyti telefonai buvo naudoti, trys neatsakė į jiems siųstą raštą, trys mokesčių mokėtojai nurodė, kad neprisimena, ar mobiliųjų telefonų įsigijimo momentu jie buvo nauji ar naudoti ir vienas nurodė, kad sandorių su UAB ,,GSM linija“ nevykdė. Pateiktuose atsakymuose nurodyta, kad Bendrovės pirkėjų įsigytiems mobiliesiems telefonams buvo suteikta garantija (MGK byla, I t., b. l. 48–51).

48. Dėl šių mokesčių administratoriaus nustatytų duomenų pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirkėjo tvirtinimas apie tai, ar įsigyjamas daiktas yra naujas ar naudotas yra tik subjektyvi pirkėjo nuomonė. Pirkėjai, pareiškėjo teigimu, nėra specialistai ar atitinkamos įrangos ekspertai, todėl jie objektyviai negali nustatyti tokių faktinių aplinkybių, kaip reali mobiliųjų telefonų būklė.

49. Atmesti asmenų, kurie iš pareiškėjo pirko mobiliuosius telefonus ir planšetinius kompiuterius, paaiškinimus dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nėra pagrindo. Absoliuti dauguma minėtų asmenų patvirtino, jog iš pareiškėjo įsigijo naujus daiktus. Be to, vertinant tai, ar daiktas yra naujas ar naudotas, specialios žinios nėra būtinos.

50. Mokesčių administratorius, siekdamas pagrįsti, kad parduoti telefonai buvo nauji, palygino pareiškėjo mobiliųjų telefonų pardavimo kainas, nurodytas išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, su kitų Lietuvos ūkio subjektų parduodamų mobiliųjų telefonų kainomis, nurodytomis internetiniame kaina24.lt puslapyje. Mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjo išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos pardavimo kainos atitinka arba yra artimos naujų telefonų pardavimo kainoms (MGK byla, II t., b. l. 52–53).

51. Pareiškėjas apeliaciniame skunde paaiškino, kad mokesčių administratorius vertindamas kainas neatsižvelgė į esminius kriterijus, kurie lemia mobiliųjų telefonų kainas, tai – ekrano dydį ir talpą. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog PVM sąskaitose faktūrose nenurodyta mobiliųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių talpa, ekrano tipas, raiška ar kiti kriterijai. Todėl, pirmosios instancijos teismo nuomone, mokesčių administratorius pagrįstai kainas lygino atsižvelgdamas į prekių modelius, o ne kitus kriterijus, dėl kurių byloje nėra pateikta įrodymų. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pareiškėjas, siekdamas paneigti mokesčių administratoriaus išvadas dėl kainų, nepateikė jokių papildomų įrodymų apie visus parduotų mobiliųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių techninius parametrus, turinčius įtakos jų kainai, todėl pareiškėjo išdėstyti abstraktaus pobūdžio argumentai nepaneigia mokesčių administratoriaus išvadų, susijusių su pareiškėjo parduotų įrenginių kainomis.

52. Vertinant pareiškėjo pateiktus mobiliųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių įsigijimo bei pardavimo dokumentus, kuriuose nurodyta, jog prekės buvo naudos, minėtų mokesčių administratoriaus surinktų duomenų kontekste, konstatuotina, jog vien tik minėti pareiškėjo pateikti dokumentai (sąskaitos faktūros) negali būti pripažinti pakankamais įrodymais, jog buvo pagrindas apskaičiuoti PVM pagal PVMĮ III skirsnyje nustatytą tvarką taikant maržos schemą, t. y. vien tik pareiškėjo pateikti dokumentai (sąskaitos faktūros) neginčijamai neįrodo fakto, jog buvo parduotos ne naujos, o naudotos prekės. Jokių papildomų objektyvių įrodymų PVM apmokestinamosios vertės apskaičiavimo pagal maržą pagrįstumui įvertinti pareiškėjas nepateikė, todėl mokesčių administratorius pagrįstai prekių tiekimą tikrinamuoju laikotarpiu apmokestino taikant bendrąsias taisykles.

53. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,GSM linija“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasDainius RaižysVirginija Volskienė