Kauno apygardos teismo nutartis

2013-12-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1934-658/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-09
Bylos Nr.
1S-1934-658/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis (pirm.), Arūnas Paštuolis, Ramūnas Antanavičius
Nuteistasis
R. P.
Advokatai
Laimutė Leonavičienė
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1934-658/2013
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Nerijaus Meilučio, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Gražinai Juškienei, dalyvaujant nuteistojo gynėjai- advokatei Laimutei Leonavičienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-11-19 nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų–atviros kolonijos 2-iosios valdybos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau–Komisija) 2013-10-15 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. P. lygtinį paleidimą.

Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P., gimęs (duomenys neskelbtini), Pravieniškių pataisos namuose–atviroje kolonijoje 2-ojoje valdyboje bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2009-05-22 nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 24 straipsnio 5 dalį, 6 dalį 213 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Bausmės pradžia–2010-01-20, bausmės pabaiga­–2016-03-18.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2013-10-15 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti R. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau–BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą siūlant teismui nustatyti nuteistajam BK 75 straipsnyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-11-19 nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos 2013-10-15 nutarimą taikyti R. P. lygtinį paleidimą motyvuojant tuo, kad išanalizuotų duomenų nepakanka išvadai, jog nuteistasis pasitaisė tiek, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, kad nuteistąjį paleidus lygtinai jau šiuo metu bus pasiekti bausmės tikslai.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. P. apeliaciniame skunde prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-11-19 nutartį panaikinti ir jį paleisti lygtinai. Skundo autoriaus nuomone teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, joje nėra nurodyta pagrindų ir motyvų, dėl ko buvo atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą. R. P. atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijoje svarstomas jau antrą kartą, abu kartus prokuroras lygtinio paleidimo taikymui neprieštaravo, Komisija visapusiškai įvertino asmenybę, motyvaciją, požiūrį ir priėmė teisingą nutarimą. Tuo tarpu teismas, skundo autoriaus manymu, visiškai nesigilino ir neanalizavo jo asmenybės, motyvacijos, elgesio viso bausmės atlikimo metu, kitų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių ir nepagrįstai bei nemotyvuotai Komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė. R. P. atkreipia dėmesį į tai, kad anksčiau jis neteistas, bausmės atlikimo metu dirba, drausmine tvarka nebaustas, skatintas, charakterizuojamas teigiamai, tačiau šių aplinkybių teismas nevertino.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. P. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio antroje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti toliau taisant šį nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Sutinkama su tuo, kad šiuo konkrečiu atveju faktiškai yra BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas formalusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Pirmos instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo R. P. skundą, pagrįstai nenustatė materialus lygtinio paleidimo pagrindo. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad esančių faktinių duomenų pagrindu dar anksti daryti išvadą, jog nuteistasis jau pasitaisė tiek, kad jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą pagrįstai tikintis, kad taikoma sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei bus pakankama siekiant BK įtvirtintų bausmės tikslų.

Apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. P. bausmę atlieka už tyčinio, sunkaus nusikaltimo, veikiant organizuota grupe, padarymą. Iš nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu padaręs BK 24 straipsnio 5 dalyje, 6 dalyje 213 straipsnio 2 dalyje, numatytą nusikaltimą matyti, kad R. P. organizuotoje grupėje dalyvavo aktyviai, savo kaltę pripažino tik iš dalies, stengėsi savo padėtį netikrų eurų gamyboje menkinti. Netikrų pinigų kiekis ir vertė buvo ypatingai dideli, pinigai buvo išleisti į apyvartą, todėl neabejotina, kad šis nusikaltimas padarė didelę žalą finansų sistemai, pakenkė valstybės prestižui. Vertinant šias aplinkybes sistemiškai sutinkama su pirmos instancijos teismo išvada, kad neatlikta bausmės dalis, kuri Komisijos posėdžio dienai buvo 2 m. 5 mėn. 8 d., dar yra pakankamai didelė ir šiuo metu dar negalima pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis jau patyrė tokio dydžio ir trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, kurie yra būtinas ir neišvengiamas paskirtos bausmės realaus atlikimo rezultatas. Nors nuteistasis, kaip jau minėta anksčiau, yra atlikęs būtiną laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau šiuo konkrečiu atveju tai nėra lemiamas faktorius palankaus nuteistajam sprendimo priėmimui. Lygtinio paleidimo taikymas jau šiuo metu asmeniui gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už sunkias ir visuomenei pavojingas veikas, kas gali būti viena iš prielaidų, skatinančių nusikalsti ateityje.

Nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės: nuteistasis pataisos namuose dirba, palaiko glaudžius santykius su šeima, dalyvavo visose privalomose pataisos įstaigoje vykdomose programose, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ne kartą skatintas, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas žemas (14 balų), kartu įvertinant ir tai, kad išlieka pakartotinių nusikalstamumų riziką didinantys veiksniai (netinkamų elgesio strategijų naudojimas siekiant materialinės naudos, ankstesnis gyvenimo stilius ir draugai), nepašalintos nusikalstamos veikos pasekmės (neatlygintas civilinis ieškinys), dar nėra pakankamas pagrindas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Paleidus nuteistąjį lygtinai jau šiuo metu būtų pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nubaudimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu.

Pažymima ir tai, kad tvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl prokuroro atsiliepime dėl Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą išreikštas pritarimas teismo neįpareigoja byloje priimti nuteistajam palankų sprendimą. Į prokuroro nuomonę gali būti atsižvelgiama, tačiau ji turi būti vertinama kartu su kitų aplinkybių visuma, kurios šiuo atveju nesudaro pagrindo Komisijos nutarimą tvirtinti.

Apibendrinant konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuteistojo R. P. lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos 2013-10-15 nutarimą Nr. 93-682, todėl naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais apylinkės teismo nutartį nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. P. skundą atmesti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Nerijus MeilutisTeisėjai Ramūnas AntanavičiusArūnas Paštuolis