Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2018-11-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1622-1046/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-11-30
Bylos Nr.
1-1622-1046/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25701-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
Nukentėjusysis
J. J.
Kaltinamasis
V. S. K.
Civilinis ieškovas
Panevėžio teritorinės ligonių kasos
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-1622-1046/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25701-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 30 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė,sekretoriaujant Evaldai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorui G. K.,nukentėjusiajai J. J.,kaltinamajam V. S. K.,nedalyvaujant civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, senatvės pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2013 m. gruodžio 18 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalį 3 punktą laisvės atėmimu 3 metams. 2015 m. kovo 7 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 3 mėnesių 17 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies, įpareigojant per lygtinio paleidimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio, 2016 m. balandžio 8 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi priežiūros vykdymas nutrauktas suėjus 3/4 probacijos termino pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendį, bausmę atlikęs, turintis neišnykusį teistumą,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylos įrodymus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. S. K. 2018 m. gegužės 31, apie 17.05 val., savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, smurtavo prieš J. J., tai yra rankose turėta medine lenta du kartus sudavė nukentėjusiajai J. J. į kairę galvos pusę – pirmą kartą pataikydamas į kairę galvos pusę, antrą kartą pataikydamas į besidengiančios nuo smūgio J. J. kairės rankos dilbį bei kairę galvos pusę padarydamas J. J. galvos sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva ir minkštųjų audinių patinimu kairio užausio srityje, kairės rankos sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimais ir poodinėmis kraujosruvomis kairiame dilbyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sukėlė J. J. fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. S. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. gegužės 31 d., savo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tvarkė malkas. Įvykio metu buvo šiek tiek išgėręs. A. J. J. išvadino įžeidžiančiu žodžiu. Labai įsižeidė taip pavadintas nukentėjusiosios, todėl sudavė jai su medine lenta du kartus ir liepė eiti iš kiemo. Galėjo pataikyti į galvą ir į petį. Savo poelgį vertina labai blogai. Atsiprašo nukentėjusiosios. Nukentėjusiosios 500 eurų dydžio civilinį ieškinį galės sumokėti per kelis metus, nes gauna tik 66 eurus pensijos.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdomas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodoma:

Iš nukentėjusiosios J. J. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog 2018 m. gegužės 31, apie 17.05 val., einant pro kaimyno V. S. K. namą, adresu (duomenys neskelbtini), šis pasikvietė užeiti į kiemą pokalbiui. Užėjus į kiemą kaimynas griežtai pasakė, kad atiduotų špižinę vonią ir dviratį, kadangi darė jos (nukentėjusiosios) mirusio draugo nuotraukas. Atsakė, kad nieko neduos ir pareikalavo nurodyti nuotraukų kainą pinigais. Kaimynui tas nepatiko ir šis pradėjo grasinti, kad užmuš, pribes, berniukus užsiundys, šašlyką padarys. V. S. K. pačiupo nuo malkų krūvos medinį pagalį ir suėmęs abiem rankom tą pagalį, sudavė vieną kartą į kairę galvos pusę už ausies. Po smūgio dengėsi su kaire ranka tą galvos pusę, tada kaimynas dar vieną kartą sudavė į tą pačią pusę, bet pataikė į kairio dilbio išorinę pusę ir į galvą. Nuo abiejų smūgių buvo sukeltas fizinis skausmas. Tada pabėgo iš kiemo ir iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai kaimyną sulaikė. Po smūgių liko gumbas kairėje galvos pusėje už ausies ir muštinė žaizda ant kairio dilbio. Po įvykio kreipėsi į ligoninę, ten jai buvo nustatytas galvos ir kairės rankos sumušimas. Civilinio ieškinio byloje nereikš, užtektų, kad kaimynas V. S. K. atsiprašytų ir daugiau nesmurtautų (b. l. 28-29, 32-35, 36-38).

Iš liudytojo B. K. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog V. S. K. yra pusbrolis ir gyvena (duomenys neskelbtini). 2018 m. gegužės 31 d., apie 17.00 val., nuėjo pas pusbrolį į svečius. V. S. K. buvo kieme. Bekalbant atėjo kaimynė iš 8 namo, J. J. ir pradėjo kalbėti su V. S. K. apie nuotraukas. Girdėjo, kad vyksta žodinis konfliktas dėl laidotuvių nuotraukų. Supratęs, kad pusbrolis su kaimyne dar ilgai aiškinsis, pats išėjo namo ir kas vyko toliau nematė (b. l. 47-49).

Iš liudytojos A. K. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog dirba Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK VS tyrėja. 2018 m. gegužės 31 d. dirbo kartu su tyrėju T. J.. Apie 17.10 val. iš budėtojų gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur prieš 10 minučių moterį sumušė kaimynas, pagaliu trenkė per galvą. Nuvykus į vietą pasitiko J. J., kuri nurodė, kad kaimynas V. S. K. konflikto metu jai trenkė pagaliu du kartus per galvą, ji bandė užsidengti ranka nuo smūgio, tai kaimynas pagaliu pataikė ir į ranką, matėsi ant rankos kraujas, o ant galvos, tik tiksliai jau kurioje vietoje nepamena buvo patinimas. Dėl ko įvyko konfliktas su kaimynu tiksliai nepasakė, tuomet jie nuėjo aiškintis įvykio aplinkybių pas V. S. K. adresu (duomenys neskelbtini), kuris jiems pasakė, kad konflikto metu sudavė pagaliu kaimynei J. J. per galvą. Matėsi, kad asmuo yra akivaizdžiai neblaivus (b. l. 53-55)

Iš 2018 m. gegužės 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), esantis kiemas. Apžiūros metu rasta ir paimta medinė lenta, kuri priduota saugoti į Panevėžio aps. VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą, kvitas Nr. 0004086 (b. l. 8-10, 1416).

Iš 2018 m. rugpjūčio 9 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas medinė lenta. Nustatyta, kad lenta yra medinė 10 cm pločio, 4 cm storio, 1 m 7 cm ilgio. Viena lentos pusė lygi, šviesios spalvos, apvertus lentos kitą pusę, matyti medžio žievės likučiai, tamsios spalvos (b. l. 11-13)

Iš 2018 m. birželio 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G699/2018(05), matyti, kad J. J. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva ir minkštųjų audinių patinimu kairio užausio srityje, kairės rankos sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais ir poodinėmis kraujosruvomis kairiame dilbyje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam laikui, nėra. Sužalojimai padaryti kietu buku (bukabriauniu) daiktu, galimai suduodant malka ar panašiai, 2 ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Mažai tikėtina, kad J. J. galėjo susižaloti pati griūdama, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje. Dėl nustatytų sužalojimų J. J. sveikata sutrikdyta nežymiai. Tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu J. J. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (b. l. 18).

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis V. S. K. 2018 m. gegužės 31 d., apie 17.05 val., savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, smurtavo prieš J. J. ir savo veiksmais nežymiai sutrikdė J. J. sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo veika yra tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo kaltę patvirtina jo paties parodymai bei sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirti kiti įrodymai – nukentėjusiosios J. J., liudytojų apklausos protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Nukentėjusioji J. J. teisiamojo posėdžio metu pareiškė 500 Eur dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji nurodė, kad tokio dydžio žalą patyrė dėl to, kad buvo sužalota kaltinamojo, dėl sveikatos sutrikdymo turėjo gydytis ir dėl to pasiimti nemokamų dienų darbe.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas.

Nagrinėjamoje byloje aukščiau aptartais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajai J. J. buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl ko ji kreipėsi į medikus ir jai buvo rekomenduotas gydymas. Neabejotina, kad nukentėjusioji dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė neturtinę žalą, todėl turi teisę į jos atlyginimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiajai išorinių sužalojimo reiškinių nelikę, kreipusis į medikus sudėtingi gydymo metodai jai taikyti nebuvo, sveikatos sutrikdymas truko ne ilgiau kaip 10 dienų, o dėl vidinių dvasinių išgyvenimų nukentėjusioji į specialistus nesikreipė, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis yra garbaus amžiaus senatvės pensininkas, gaunantis tik 66 Eur pensijos per mėnesį, daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir nukentėjusiosios J. J. naudai iš kaltinamojo V. S. K. priteisti 250 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. S. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis). Veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiosios, yra teistas (b. l. 117-126), nebaustas administracine tvarka (b. l. 116), nedirba, yra senatvės pensininkas (b. l. 114-115), į psichikos sveikatos centro apskaitą neįrašytas, priklausomybės ligų kabinete neregistruotas (b. l. 106, 108). Atsižvelgdamas į dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į visas kitas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam V. S. K. parenkant bausmės rūšį skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, nes, teismo vertinimu, ši bausmės rūšis esant minėtoms aplinkybėms užtikrintų teisingumo principą, labiausiai atitiktų bausmės paskirtį nubausti ir paveikti kaltinamąjį. Atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į kitas ištirtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtinas bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei įstatyme numatytas šios bausmės rūšies vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir dėl to byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gegužės 31 d., 17.45 val., iki 2018 m. birželio 1 d., 17.40 val. (1 para).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktas – medinė lenta, saugoma Panevėžio aps. VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje (b. l. 14-16; kvitas BBB Nr. 0004086), sunaikintina.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo V. S. K. išieškotina 4,20 Eur proceso išlaidų teismo procesiniams dokumentams įteikti į valstybės pajamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 309 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nusprendžia:

V. S. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir . S. K. paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 31 d., 17.45 val., iki 2018 m. birželio 1 d., 17.40 val. (1 parą), ir laikyti, kad V. S. K. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios J. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš V. S. K. nukentėjusiosios J. J. naudai priteisti 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Daiktą – medinę lentą, saugomą Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje (kvitas BBB Nr. 0004086), sunaikinti.

Išieškoti iš V. S. K. 4,20 Eur (keturis eurus 20 ct) proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė