Utenos apylinkės teismo sprendimas

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės L. G. patikslintą ieškinį atsakovams D. G. ir A. G., institucijoms teikiančioms išvadas Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Vilniaus miesto administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl motinos valdžios neterminuoto apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvo, išlaikymo priteisimo, globėjo skyrimo, bei gyvenamosios vietos nustatymo, bei atsakovo A. G. priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvakros nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė D. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo.

Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad D. G. yra visiškai nusišalinusi nuo savo vaiko E. G. auklėjimo, ugdymo, išlaikymo, todėl laiko, kad jai tikslinga taikyti neterminuotą motinos valdžios ribojimą dukters atžvilgiu, bei iš jos priteisti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. D. G. nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jos negalėjimą dalyvauti savo vaiko išlaikyme. A. G. nėra visiškai nusišalinęs nuo savo vaiko E. G. auklėjimo, išlaikymo jai teikimo. Pastaruoju metu tėvas rodo pastangas atstatyti ryšį su savo dukterimi. Tačiau Vaiko teisių apsaugos skyrius mano, kad A. G. šiuo metu dar nėra pasiruošęs gyventi kartu su savo dukterimi ir vienas savarankiškai ja rūpintis. Ieškovas neįrodė, jog visą laiką rūpinosi ir veikė nepilnametės dukters E. G. interesais. Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, įvertinus visas aplinkybes, tikslinga būtų E. G. atskirti nuo tėvo A. G.. Nustatyta, kad E. G. taip pat nori bendrauti su tėčiu, nejaučia jam priešiškumo, tačiau šiuo metu, kaip jau buvo pažymėta, dėl susidariusių aplinkybių jos emocinis ryšys su močiute yra glaudesnis negu su tėvu. Tam kad atstatyti ryšį, turi būti nustatyta bendravimo tvarka bei užtikrintas tėvo periodinis bendravimas su dukra, dalyvavimas jos auklėjime bei ugdyme. A. G. turi teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą savo skyrium gyvenančiai dukrai, kadangi yra sveikas, darbingas asmuo, turintis pastovias pajamas, neturintis kitų išlaikytinių asmenų bei nenustatyta jokių kitų aplinkybių, leidžiančių teigti, jog atsakovas turėtų būti atleistas nuo pareigos dalyvauti savo vaiko išlaikyme.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad sutinka, su patikslinto ieškinio reikalavimais.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė patikslintą ieškinį palaikė, nurodė, kad atsisako reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovo A. G.. Sutiko su priešieškinio reikalavimai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė su ieškinio reikalavimais sutiko, taip pat palaikė pareikštą priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nurodė, kad atsisako reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės.

Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad patikslintą ieškinį ir priešieškinį palaiko.

Bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai patvirtino, kad ieškovė iš esmės yra savo anūkės E. G. globėja.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad E. G. gimimo įraše motina nurodyta D. G., tėvas A. G. (I t., b. l. 16). Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010-09-03 sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-10000-726/2010, D. G. ir A. G. santuoka buvo nutraukta. Teismo sprendimu, nepilnametės E. G. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina D. G. jos gyvenamojoje vietoje. A. G. įsipareigojo teikti dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis (I t., b. l. 63-64). Atsakovas A. G. dirba AB „(duomenys neskelbtini)“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, gauna pastovias pajamas (I t., b. l. 90, 132-133, 156, 157). Zarasų švietimo pagalbos tarybos 2017-06-07 parengtoje išvadoje nurodyta, kad įvertinus L. G. gyvenimo sąlygas, asmenines savybes, turimas kompetencijas nustatyta, kad ji gali būti globėja (I t., b. l. 20-33). Pagal VšĮ Zarasų rajono savivaldybės PSPC 2017-06-07 išduotą medicininį pažymėjimą Nr. 202, L. G. yra sveika ir gali globoti vaiką (I t., b. l. 15). L. G. (duomenys neskelbtini), gauna pastovias pajamas, turi nuosavą būstą bei kito registruotino turto, darbdavio – (duomenys neskelbtini) charakterizuojama teigiamai (I t., b. l. 48-62, 65-72).

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo

Atsakovei D. G. pareikštas ieškinys dėl motinos valdžios apribojimo tuo pagrindu, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo tėvų pareigų vykdymo dukros atžvilgiu, nesirūpina dukra, su ja nebendrauja, neteikia jai išlaikymo.

LR Konstitucijos 38 str. 6 d. yra numatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, o LR CK 3.155 str. yra apibrėžtas tėvų valdžios turinys savo vaikų atžvilgiu. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti, sudaryti sąlygas vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis. Taigi, tėvai turi ne tik prigimtinę, bet ir konstitucinę pareigą rūpintis savo vaikais ir juos išlaikyti. Tėvų pareigų vykdymas yra neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, nuolatinio rūpinimosi vaiko materialine ir dvasine gerove. Jei tėvai nesirūpina savo vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, – reiškia, kad nevykdo savo prigimtinės ir konstitucinės pareigos, o tai jau yra pakankamas pagrindas taikyti jiems įstatymų numatytas sankcijas.

CK 3.180 str. 1 d. įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką savo vaikams amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką tėvų valdžia ribojama nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais.

Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad atsakovė D. G. yra nusišalinusi nuo tėvų pareigų vykdymo, visiškai nesirūpina savo dukra, neteikia jai išlaikymo. Atsakovės dukra nuo 2009 metų auga kartu su ieškove L. G.. Atsakovė vengia rūpintis savo nepilnamečiu vaiku dėl abejingumo savo pareigoms vaiko atžvilgiu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad yra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, o dėl visiško nesirūpinimo savo vaiku, visiško nusišalinimo nuo tėvų pareigų vykdymo, vaiko išlaikymo, nustatytina atsakovės kaltė. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, D. G. gyvenamoji vieta nežinoma, procesiniai dokumentai jai įteikti viešo paskelbimo būdu. Teismas nenustatė objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovė negalėtų gyventi kartu su savo dukra, ją auklėti bei ja rūpintis, todėl atsakovė yra kalta dėl tėvų valdžios neįgyvendinimo savo dukters atžvilgiu. Konstatavus, kad atsakovė dėl savo kaltės vengia atlikti savo pareigą auklėti dukrą E. G., yra pagrindas atsakovei taikyti tėvų valdžios apribojimą jos dukters E. G. atžvilgiu (LR CK 3.180 str. 1 d.).

Vadovaujantis LR CK 3.180 str. 3 d., laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystimuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Atsakovė visiškai nesirūpina savo dukra ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl atsakovei tėvų valdžia E. G. atžvilgiu apribotina neterminuotai (LR CK 3.180 str. 3 d.).

Pažymėtina, jog apribojus tėvų valdžią tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 str. 4 d.).

Dėl tėvo atskyrimo nuo vaiko

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (LR CK 3.179 str.), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 str.) /LAT 2014-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014/.

Vaikas gali būti atskiriamas nuo tėvų nustačius, jog yra objektyvios aplinkybės, kurios rodo, jog gyvenimas kartu su tėvais kenkia vaiko interesams. Atskiriant vaiką nuo tėvų nereikalinga įrodyti, jog tėvai yra kalti dėl netinkamo asmeninių tėvų teisių vaikui vykdymo.

Kaip matyti iš šioje byloje nustatytų aplinkybių atsakovas A. G. dėl susiklosčiusių aplinkybių kartu su dukra E. G. negyvena. E. G. prižiūri, jos sveikata, ugdymu, laisvalaikiu, popamokine veikla rūpinasi nepilnametės senelė L. G.. Iš nustatytų aplinkybių seka, kad yra visos sąlygos atskirti nepilnametį vaiką E. G. nuo jos tėvo A. G., todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas visiškai.

CK 3.179 str. 2 d. nustatyta, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste. CK 3.179 str. 3 d., kad, atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo, motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvams išlieka teisė vaiką lankyti, todėl, nors ir negalėdami nuolat gyventi su vaiku, tėvai gali puoselėti santykius su vaiku, toliau palaikyti emocinį ryšį.

Dėl nuolatinės vaiko globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinio globėjo paskyrimo

Nepilnamečio vaiko E. G. motinai neterminuotai apribojus motinos valdžią vaiko atžvilgiu, nepilnametis vaikas į motinos šeimą negali grįžti. Be tėvų globos likusiam vaikui, kuris esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) (LR CK 3.256 str.). LR CK 3.183 str. numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu skiria vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą.

Nors ieškovė pagal civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias globos vaikui nustatymą, negali pati kreiptis dėl globos jos globojamam vaikui nustatymo ir jos paskyrimo vaiko nuolatine globėja (LR CPK 497 str.), tačiau atsižvelgiant į tai, jog vaiko teisių apsaugos skyrius, kartu su teismui pateikta išvada, pateikė duomenis apie globos skyrimo nepilnametei E. G.-vičiūtei galimybes, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus būti nuolatinai globojamam, teismas šioje byloje sprendžia taip pat ir globos skyrimo nepilnametei E. G. klausimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės nepilnametė dukra E. G. nuo 2009 metų gyvena kartu su ieškove. Bylos nagrinėjimo metu E. G. tėvas A. G. nurodė, jog neprieštarauja, kad dukra šiuo metu gyventų pas ieškovę. Pažymėtina, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teisinis institutas siejamas su vieno iš tėvų asmeniu ir nesiejamas su konkrečia vieta (adresu). Teisine prasme vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvu labiau artima vaiko globos institutui, kai nustatomas asmuo, kuris yra atsakingas už vaiką. Byloje nėra duomenų, kad nepilnametės E. G. gyvenamosios vietos nustatymas su močiute L. G. prieštarautų ar kenktų vaiko interesams, nepilnametė E. G. jau 8 metus faktiškai gyvena kartu su ieškove.

L. G. yra dirbanti, išlaikymą vaikui teikia ir vaiku rūpinasi, yra sveika, nurodė, kad yra pasirengusi anūke pasirūpinti. Iš vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktų dokumentų nustatyta, jog ieškovė globoja nepilnametę anūkę E. G. nuo 2009 metų. Byloje pateikti duomenys apie L. G. sutikimą tapti globėja ir visi kiti globėjui skirti reikalingi dokumentai (I t., b. l. 15, 20-33, 48-62, 65-72). Įvertinus byloje pateiktus duomenis, nesant kitų asmenų, išreiškusių norą globoti E. G., nepilnametei E. G., atsižvelgiant į jos amžių (11 metų) nustatytina nuolatinė globą, nuolatine globėja skirtina jos giminaitė (senelė) L. G. (LR CPK 407 str., LR CK 3.183 str. 4 d., 3.251 str. 1 d., 3.257 str. 3 p., 3.259 str.). L. G. gyvena-mojoje vietoje nustatytina vaiko globos ir gyvenamoji vieta (LR CK 3.265 str.).

Globėjai išaiškintinos globėjos teisės ir pareigos, numatytos LR CK 3.240, 3.243 - 3.246 str.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo

LR CK 3.192 str. 1 d. nustatyta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (LR Konstitucijos 38 str. 6 d., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d.), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 str. 1 d/), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (LR CK 3.192 str. 1 d.), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (LR CK 3.194 str. 2 d., 3.196 str.).

Atsakovė D. G. yra E. G. motina, todėl ji turi tėvų (motinos) teises ir pareigas. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką apribojus tėvų valdžią, išlieka (CK 3.195 str.). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad išlaikymą vaikui teikia (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui.

Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi ir vieno iš pagrin-dinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d. – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais /LAT 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004/.

Atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė jokių įrodymų dėl jos turtinės padėties, gaunamų pajamų, turimų išlaikytinių (CPK 178 str.). Šios aplinkybės bei atsakovės neatsakingas elgesys negali būti pagrindas atleisti ją nuo būtino jos dukros poreikiams išlaikymo teikimo. Atsakovė yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad atsakovė turėtų sveikatos problemų. Ieškovės prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis yra protingas ir atitinka nepilnamečio vaiko poreikius pagal jo amžių bei šalies ekonominę padėtį. D. G. nepateikė atsiliepimų nei į pradinį, nei į patikslintą ieškinį, todėl teismas laiko, kad ji sutinka su ieškovės reikalavimais. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės.

Atsakovas A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškinio reikalavimu dėl 150 Eur išlaikymo iš jo priteisimo dukrai E. G. sutinka, nurodė, kad ir šiuo metu teikia išlaikymą dukrai, nevengia savo pareigos rūpintis dukra, ją auklėti ir prižiūrėti. Atsižvelgiant į tai, keistinas 2010-09-03 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-10000-726/2010, patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 p. ir priteistina iš A. G. nepilnametei dukrai E. G. išlaikymas kas mėnesį mokama 150 Eur periodine išmoka nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės.

LR CK 3.200 str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Taigi, išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, t. y. kai vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo, turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (LR CK 3.3 str., 1.5 str.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paprastai preziumuojama, jog šią teisę turi užtikrinti tėvai, iš kurių vaikas gimė, t. y. prigimtinė vaiko biologinių tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką, tačiau teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tiems tėvams, kurių tėvystė (motinystė) yra įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas (motina). Tai reiškia, kad tiek motina, tiek tėvas, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą (LAT 2009 -07-10 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009).

Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad iki kreipimosi į teismą dienos pilnai išlaikė nepilnametę anūkę. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė nuo 2009 m. jokio išlaikymo dukrai E. G. neteikė, todėl iš atsakovės D. G. priteistinas išlaikymo įsiskolinimas – 9000 Eur už 36 mėnesių laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui.

Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtina globėja – L. G. (LR CK 3.196 str., 3.200 str., 3.208 str.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumos indeksuojamos kasmet Vyriau-sybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.208 str.).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (LR CK 3.201 str.).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesams atitinka maksimalus, kiek įmanoma, bendravimas su abiem tėvais, o minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (LR CK 3.175 str. 2 d.). Abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikatą, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (LR CK 3.155 str. 2 d.), o tai įmanoma tik nuolat bendraujant su vaiku.

Atsakovas A. G. kreipėsi į teismą su priešieškiniu, kuriuo prašė nustatyti tokią bendravimo su nepilnamete dukra E. G. tvarką: kas mėnesį, pirmąjį mėnesio savaitgalį, pasiimti vaiką E. G. iš L. G., kiekvieno mėnesio pirmojo šeštadienio 09.00 val. ryte ir grąžinti vaiką tos pačios savaitės sekmadienio vakare, ne vėliau kaip iki 21.00 val.; ne mažiau kaip puse visų kalendorinių švenčių (Velykų, Kalėdų, Naujųjų metų ir pan.), paimti vaiką 09.00 val. ryte ir grąžinti kitos dienos vakare iki 21.00 val.; ne mažiau kaip puse savo kasmetinių atostogų, paimti vaiką aptartos dienos 09.00 val. ryte ir grąžinti po 15 (penkiolikos) kalendorinių dienų iki 21.00 val. vakaro. Nustatyti, kad A. G. su dukra E. G. bendrauja pagal nustatytą grafiką, jos močiutei L. G. nedalyvaujant.

Kadangi šalys teismo posėdyje sutarė dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo pagal atsakovo priešieškinį ir ginčo dėl to nėra, todėl ši bendravimo tvarka nustatytina.

Šalys turi teisę bendru rašytiniu sutarimu keisti bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgiant į savo planus bei vaiko interesus.

Be to, pasikeitus aplinkybėms ir kilus tarp šalių ginčui dėl bendravimu su vaiku tvarkos, šalys turi teisę kreiptis su savarankišku ieškiniu į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 str. 1 d.). Patenkinus ieškinį visiškai, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų (LR CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Ieškinio reikalavimai apmokestinami žyminiu mokesčiu: 1) 41 Eur už reikalavimus dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo; 2) 41 Eur už reikalavimus dėl globos bei vaiko gyvenamo-sios vietos nustatymo; 3) išlaikymas periodinėmis išmokomis iš atsakovės D. G. – pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą, t. y. 90 Eur (250 Eur x 12 mėn. x 3 % = 90 Eur); 4) išlaikymas periodinėmis išmokomis iš atsakovo A. G. – pagal bendrą išmokų už vie-nerius metus sumą, t. y. 54 Eur (150 Eur x 12 mėn. x 3 % = 54 Eur); 5) išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovės D. G. – nuo priteisiamos sumos, t. y. 270 Eur (9000 Eur x 3 % = 270 Eur).

Už elektroninių ryšių priemonėmis pateiktus teismui dokumentus mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, todėl iš atsakovės D. G.-vičienės priteistina 300,75 Eur ((20,50 Eur + 20,50 Eur + 90 Eur + 270 Eur) × 75 % = 300,75 Eur) žyminio mokesčio valstybei. Iš atsakovo A. G. priteistina 71,25 Eur ((20,50 Eur + 20,50 Eur + 54 Eur) × 75 % = 71,25 Eur) žyminio mokesčio (LR CPK 80 str. 7 d.) valstybei.

Iš atsakovų valstybės naudai taip pat priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (po 15,23 Eur), kurios šioje byloje sudaro 30,45 Eur (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Bendra iš atsakovo A. G. priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma valstybei – 86,48 Eur (71,25 Eur + 15,23 Eur).

Bendra iš atsakovės D. G. priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma valstybei – 315,98 Eur (300,75 Eur + 15,23 Eur).

Teismo posėdžio metu ieškovė L. G. ir atsakovas A. G. sutarė, kad šioje byloje patirtų išlaidų už advokato pagalbą viena iš kitos nereikalaus priteisti ir šias išlaidas šalys pasiliks savo sąskaita, tačiau ieškovė prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės D. G.. Ieškovei iš atsakovės D. G. priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlai-dos – 752 Eur, už advokato pagalbą atstovaujant ją teisme (I t., b. l. 12, 111) (LR CPK 88 str., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti pilnai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Atskirti nepilnametį vaiką E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo tėvo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti E. G. nuolatinę globą.

Paskirti E. G. nuolatine globėja L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti E. G. globos ir gyvenamąją vietą nuolatinės globėjos L. G. gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš D. G. išlaikymą nepilnametei E. G. periodinėmis išmoko-mis po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) per mėnesį nuo 2017-06-12 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti 2010-09-03 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-10000-726/2010, patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 p. ir priteisti iš A. G. nepilnametei dukrai E. G., išlaikymą kas mėnesį mokama 150 eurų periodine išmoka nuo ieškinio padavimo dienos 2017-06-12, iki E. G. pilnametystės, indeksuojant ją LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš D. G. išlaikymo įsiskolinimą – 9 000 Eur (devynis tūkstančius eurų), nepilnametės E. G. naudai.

Nepilnamečio vaiko E. G. turto administratoriumi paskirti jos globėją L. G.

Nepilnametei E. G. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti globėja L. G..

Sprendimą dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti A. G. bendravimo su dukra E. G. tvarką, pagal kurią A. G.: kas mėnesį, pirmąjį mėnesio savaitgalį, pasiima vaiką E. G. iš L. G., kiekvieno mėnesio pirmojo šeštadienio 09.00 val. ryte ir grąžina vaiką tos pačios savaitės sekmadienio vakare, ne vėliau kaip iki 21.00 val.; ne mažiau kaip pusę visų kalendorinių švenčių (Velykų, Kalėdų, Naujųjų metų ir pan.), paima vaiką 09.00 val. ryte ir grąžina kitos dienos vakare iki 21.00 val.; ne mažiau kaip pusę savo kasmetinių atostogų, paima vaiką aptartos dienos 09.00 val. ryte ir grąžina po 15 (penkiolikos) kalendorinių dienų iki 21.00 val. vakaro. Nustatyti, kad A. G. su dukra E. G. bendrauja pagal nustatytą grafiką, jos močiutei L. G. nedalyvaujant.

Priteisti iš D. G. 752 Eur bylinėjimosi išlaidų – L. G. naudai.

Priteisti iš A. G. 86,48 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank” AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš D. G. 315,98 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank” AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Išaiškinti L. G., kad globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir interesus be specialaus pavedimo. Globėjai privalo informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu išnyksta aplinkybės, dėl kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu, asmens globėjas turi kreiptis į teismą dėl globos panaikinimo. Neveiksnaus asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas turi naudoti išimtinai neveiksnaus asmens interesais. Sandoriams, kurių suma didesnė nei vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas. Visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globė-jas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės. Globėjas, jo artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus. Globėjas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių. Jeigu globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo pareigų. Jeigu šiais globėjo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam asmeniui, globėjas privalo ją atly-ginti.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.