- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-27
- Bylos Nr.
- 2A-967-104/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-35713-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Natalja Cikoto
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- D. M.
- Trečiasis asmuo
- A. S., K. S.
- Kategorijos
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4342-833/2014 pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo (tretieji asmenys A. S., K. S.), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė patikslintu ieškiniu (b. l. 90) buvusiam sutuoktiniui atsakovui A. M. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo prašė nustatyti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengtą 2014-04-18 naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo schemą M1:500; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad minėta sklypą jie su atsakovu valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010-03-29 sprendimą. Atsakovas buvęs jos sutuoktinis A. M. visais įmanomais būdais trukdo ieškovei valdyti teismo jai priteistą idealią žemės sklypo dalį, todėl ieškovė kreipėsi į kompetentingą specialistą, kad parengtų naudojimosi žemės sklypu tvarką.
Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad jos teisių pažeidimas pasireiškia tuo, kad atsakovas, buvęs jos sutuoktinis, su kuriuo po ištuokos išliko įtempti santykiai, nuolat vaikšto pro jos miegamojo langus (langai yra iki pat žemės), kas ieškovei sukelia psichologinį diskomfortą. Ieškovė į bylą pateikė fotonuotraukas (b. l. 59-65), iš kurių matyti, kad atsakovas turi galimybę patekti į jam priskirtą namo dalį (fotonuotraukos Nr. 1, 2, 3), tačiau, jis nuolat vaikšto pro ieškovės miegamojo kampinį langą (fotonuotraukos Nr. 5, 6, 11) ir taip jai trukdo ramiai gyventi ir naudotis jai priskirta namo dalimi.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės pateiktas planas prieštarauja įstatymams ir pažeidžia atsakovo teises, nes Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-03-29 sprendimu nustatant buto (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką atsakovui buvo priskirtos patalpos, pažymėtos indeksais 1-30 ir 1-31. Iš kadastrinių matavimų plano matosi, kad į šias patalpas galima patekti tik iš laiptinės. Pagal ieškovės pateiktą žemės sklypo naudojimosi schemą atsakovui nėra sudaryta galimybė prieiti prie šios laiptinės, nes viena žemės sklypo dalis, esanti prie laiptinės yra priskiriama tretiesiems asmenims, o kita prie laiptinės esanti žemės sklypo dalis yra priskiriama ieškovei. Tokiu būdu atsakovui yra užkertamas kelias naudotis teismo sprendimu priskirtomis patalpomis.
Atsakovas pateikė teismui UAB „Geodezinis planas“ 2013-11-22 parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos padalinimo projektą, fotonuotraukas ir prašė naudojimosi žemės sklypu tvarką nustatyti pagal jo pateiktą projektą paaiškindamas, kad yra labai svarbi plane pažymėta „D“ zona, kuri užtikrina atsakovui galimybę naudotis savo turtu. (b. l. 83, 93) Teismo posėdžių metu atsakovas paaiškino, kad jis nenori naudotis jau esamu takeliu į laiptinę, nes nenori sutikti ieškovės, be to, esą tas takelis buvo suformuotas tada, kai pora kartu gyveno, nebuvo išsituokusi, takelis kelia jam nemalonius prisiminus ir vienintelė išeitis – suformuoti naują takelį, einantį, per „D“ zoną.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino ir nustatė ginčo žemės sklypo turinčio 0,0548 ha bendro ploto, naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengtą 2014-04-18 naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektą. Pirmosios instancijos teismas iš teismui pateikto šalių ištuoką patvirtinančio teismo sprendimo nustatytų faktinių aplinkybių, bei šalių elgesio vienas su kitu teismo posėdyje, konstatavo, kad šalių tarpusavio santykiai yra psichologiškai įtempti, bendravimas komplikuotas, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas, vaikščiodamas pro pat ieškovės miegamojo stiklinę sieną/langą, ją trikdo, trukdo ramiai gyventi ir naudotis jai priskirta namo dalimi/kambariu. Vertindamas abiejų šalių pateiktus žemės sklypo pasidalinimo planus, teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovo pateiktas planas, vizualiai perteiktas fotonuotraukoje (b. l. 93) neatitinka tikrovės, yra nelogiškas ir neįgyvendinamas. Sienoje pieštuku pavaizduotos durys tikrovėje neegzistuoja, be to nėra jokių realių atsakovo planų jas įrengti, o takelio zonoje „D“ auga didžiulis medis, ir tam, kad tą takelį suformuoti, reikia medį išrauti, kas labai abejotina. Tuo tarpu ieškovės pateiktas žemės sklypo padalinimo planas yra paprastas, aiškus, logiškas ir nepažeidžiantis nei vienos šalies teisėtų interesų. Ieškovės siūlymas atsakovui paskirti sklypo dalį, pažymėtą schemoje (b. l. 92) indeksu 1 apribota taškais 1-2-3-14-13-12-11-10-9, ieškovei paskirti sklypo dalį pažymėtą indeksu 2 ir apribotą taškais 8-11-12-13-14-3-4-5-15-7, o abejoms šalims bendrai paskirti žemės sklypo dalį (takelį į laiptinę) pažymėtą indeksu A yra teisingas ir protingas. Atsakovo argumentus, kad ji nenori vaikščioti šiuo takeliu (žemės sklypas, pažymėtas indeksu A), nes jis jam kelia nemalonius praeities prisiminimus ir tuo takeliu eidamas jis gali sutikti buvusią sutuoktinę, teismas vertina kaip emocionalius ir neturinčius jokio pagrindo dėl galimo atsakovo teisių pažeidimo, todėl teismas juos vertina kritiškai ir į juos neatsižvelgia.
Priimdamas sprendimą, teismas vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika, kad teismas, vertindamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi tam tikrą diskrecijos teisę; ją įgyvendindamas, teismas vadovaujasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Juos taikant įvertinamos aplinkybės apie bendraturčio esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklostę faktiniai žemės naudojimo santykiai, ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį. CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, ir daug šios kategorijos civilinėse bylose spręstinų fakto bei teisės klausimų įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita, bet aktyviai siekti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo (LAT 2006-10-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006); o nustatant naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrinamas priėjimas iš jo sklypo dalies prie namo buitiniams, ūkiams ir eksploataciniams poreikiams tenkinti, taip pat kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais, be to, ne tik prieiti, bet ir privažiuoti (LAT 2009-04-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą - ieškovės D. M. ieškinį atmesti, o ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarką nustatyti pagal UAB „Geodezinis planas"' 2013-11-22 parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos padalinimo projektą.
Anot apelianto, teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė netinkamas išvadas, todėl netinkamai taikė ir pažeidė LR CK 4.81 str., LR CPK 185 str. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes ieškovės pateiktas projektas neatitinka LR CK 4.81 str. reikalavimų bei teismų praktikoje nustatytų naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrųjų taisyklių bei taikytinų nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijų, pažeidžia apelianto teises, dėl to prieštarauja kasacinio teismo praktikai.
Savo teiginius apeliantas argumentuoja tuo, kad ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 273/548 dalis ginčo žemės sklypo, dar 2/548 dalys žemės sklypo nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims A. S. ir K. S.. Teismas patvirtindamas ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą UAB„Geodeziniai tyrinėjimai" parengtą 2014-04-18 naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą, ieškovei priskyrė naudojimui 273 kv.m. žemės sklypo ploto dalis atskirai ir 16 kv.m. žemės sklypo ploto dalis kartu su atsakovu, o atsakovui buvo priskirta naudojimui tik 257 kv.m. žemės sklypo ploto dalis atskirai ir 16 kv.m. žemės sklypo ploto dalis kartu su ieškove. Taigi, atsakovui priskirta žemės sklypo ploto dalis yra mažesnė už jo idealiąją dalį bendrojoje nuosavybėje. Teismas savo sprendimo priskirti atsakovo naudojimuisi mažesnę žemės sklypo realiąją dalį už atsakovo idealiąją dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje niekaip nemotyvavo ir nenurodė kokiu pagrindu ieškovei suteikiamas neteisėtas pranašumas prieš atsakovą.
Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Taigi, bendroji taisyklė nustatant naudojimosi daiktu tvarką - paskirti bendrasavininkiams naudotis daikto dalis, atitinkančias dalis bendrosios nuosavybės teisėje, jei tokia galimybė realiai egzistuoja. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, ginčo žemės sklypo padalijimas, nenukrypstant nuo šalims priklausančių idealiųjų dalių, yra visiškai įmanomas.
Kitu nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijumi yra naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus. Teismų praktika rodo, kad naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo bylose ekonominiams argumentams teikiamas reikšmingas dėmesys, t. y. stengiamasi užtikrinti kiek įmanoma efektyvesnį ir racionalesnį daikto naudojimą. Tai grindžiama tuo, kad bylos šalių valia dažnai nesutampa, ir teismui belieka remtis objektyviais kriterijais. Dėl to naudojimosi bendru daiktu racionalumo, efektyvumo, patogumo svarba ne kartą buvo grindžiami sprendimai Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 1050/2003; kt.).
Teismo patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka nurodytiems kriterijams neatitinka, pažeidžia atsakovo teises tuo, kad užkerta atsakovui galimybę tinkamai naudotis ginčo žemės sklype esančiu atsakovui priskirtu nekilnojamuoju turtu. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-03-29 sprendimu buvo nustatyta buto, (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovui, naudojimosi tvarka. Be kitų patalpų, atsakovo naudojimuisi taip pat buvo priskirtos patalpos, pažymėtos indeksais 1-30 ir 1-31, kurios yra žemės sklype esančio gyvenamojo namo antrame aukšte. Iš buto kadastrinių matavimų plano matosi, kad į patalpas, pažymėtas indeksais 1-30 ir 1-31, galima patekti tik per laiptinę - jokio kito būdo pateikti į šias patalpas nėra.
Pagal teismo patvirtintą žemės sklypo naudojimosi schemą atsakovui užkirsta reali galimybė prieiti prie laiptinės, per kurią atsakovas galėtų patekti į jam priklausančias patalpas, pažymėtas indeksais 1-30 ir 1-31. Šiuo metu įėjimas į laiptinę yra įrengtas toje žemės sklypo dalyje, kuri yra priskirta trečiųjų asmenų naudojimuisi. Viena žemės sklypo dalis, esanti prie laiptinės yra priskiriama tretiesiems asmenims, o kita prie laiptinės esanti žemės sklypo dalis yra priskiriama ieškovei. Taigi, abi žemės sklypo dalys, esančios prie laiptinės, yra priskirtos kitų asmenų naudojimuisi. Be to, ši ginčo žemės sklypo dalis, iš kurios yra galima patekti į laiptinę, ribojasi su dviem kitais žemės sklypais, t.y. prie šios žemės sklypo dalies galima patekti tik per šalia esančius žemės sklypus. Atsakovas jokios nuosavybės dalies šiuose žemės sklypuose neturi. Vadinasi, net tuo atveju, jei atsakovui būtų suteikta galimybė naudotis žemės sklypo dalimi, kuri pagal ginčijamą teismo sprendimą yra priskirta trečiųjų asmenų naudojimuisi, tai atsakovas tam, kad galėtų patekti į šią žemės sklypo dalį, turėtų teikti reikalavimą dėl servituto nustatymo šalia esančiuose žemės sklypuose.
Anot apelianto, atsakovo teisės į jo turimą nekilnojamąjį turtą, esantį ginčo žemės sklype, galėjo būti užtikrintos, jei teismas naudojimosi žemės sklypu tvarką būtų nustatęs pagal atsakovo pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą. Iš šio plano matosi, kad juo būtų ištaisytos klaidos, kurios buvo padarytos rengiant ieškovės pateiktą naudojimosi žemės sklypu planą - žemės sklypo dalis prie bendro įėjimo į namą, pažymėta raide „E“, ir žemės sklypo dalis, prie laiptinės, pažymėta raide „D“, yra priskirtos atsakovo ir ieškovės bendram naudojimui Tokiu būdu atsakovui būtų užtikrinta galimybė prieit prie laiptinės, iš kurios jis galės patekti į teismo sprendimu jam priskirtas patalpas pažymėtas indeksais 1-30 ir 1-31. Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti atsakovo pateiktą planą sąžiningumo, racionalumo ir protingumo kriterijais. Nors šiuo metu nurodytoje vietoje nėra durų, tačiau atsakovas negalėjo jų įrengti, kol nebuvo nustatyta kokiomis žemės sklypo dalimis jis galės naudotis. Teismo nurodytas „Didžiulis medis“ negali būti subjektas, dėl kurio bus neracionaliai nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka žmonėms ir tai nėra nei pakankama, nei nepašalinama kliūtis, jog dėl to būtų neteisingai išspręsta byla. Todėl atsakovo planas yra ir logiškas, ir įgyvendinamas. Patvirtinus naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovo pateiktą planą, atsakovas galėtų įsirengti naujas duris į laiptinę, prie kurios jis turėtų priėjimą, nes jis galėtų naudotis žemės sklypo dalimi pažymėta raide „D“.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys – buvę sutuoktiniai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010-03-29 sprendimu jų santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, lygiomis dalimis padalintas ginčo 0,0548 ha bendro ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) taip pat padalintas žemės sklype esantis namas ir nustatyta patalpomis naudojimosi tvarką (b.l. 27).
Šioje byloje nagrinėjamas šalių ginčas dėl minėto žemės sklypo, turinčio 0,0548 ha bendro ploto, naudojimosi tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas šioje byloje šalių ginčą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo pagal ieškovės pateiktą UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengtą 2014-04-18 naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektą (b.l. 92), atsižvelgė į tai, kad šalių tarpusavio santykiai iki šiol yra psichologiškai įtempti, bendravimas komplikuotas, todėl padarė išvadą, kad atsakovas, vaikščiodamas pro pat ieškovės miegamojo stiklinę sieną/langą, ją trikdo, trukdo ramiai gyventi ir naudotis jai priskirta namo dalimi/kambariu. Teismas konstatavo, kad ieškovės pateiktas žemės sklypo padalinimo planas yra paprastas, aiškus, logiškas ir nepažeidžiantis nei vienos šalies teisėtų interesų. Ieškovės siūlymas atsakovui paskirti sklypo dalį, pažymėtą schemoje (b. l. 92) indeksu 1 apribota taškais 1-2-3-14-13-12-11-10-9, ieškovei paskirti sklypo dalį pažymėtą indeksu 2 ir apribotą taškais 8-11-12-13-14-3-4-5-15-7, o abejoms šalims bendrai paskirti žemės sklypo dalį (takelį į laiptinę) pažymėtą indeksu A yra teisingas ir protingas.
Atmesdamas atsakovo pateiktą UAB „Geodezinis planas“ 2013-11-22 parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos padalinimo projektą (b.l. 75), teismas konstatavo, kad atsakovo pateiktas planas, vizualiai perteiktas fotonuotraukoje (b. l. 93) neatitinka tikrovės, yra nelogiškas ir neįgyvendinamas. Nuotraukoje sienoje pieštuku pavaizduotos durys tikrovėje neegzistuoja, be to nėra jokių realių atsakovo planų jas įrengti, o takelio zonoje „D“ auga didžiulis medis, ir tam, kad tą takelį suformuoti, reikia medį išrauti, kas labai abejotina.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiomis teismo išvadomis visiškai sutinka. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė inicijavo ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymą dėl tos priežasties, kad su atsakovu (su kuriuo santuoka nutraukta dėl jo kaltės), po ištuokos išliko įtempti santykiai, nors atsakovas turi galimybę patekti į jam priskirtą namo dalį (fotonuotraukos Nr. 1, 2, 3 - b. l. 59-65), tačiau nuolat vaikšto pro ieškovės miegamojo kampinį langą (fotonuotraukos Nr. 5, 6, 11) ir taip jai trukdo ramiai gyventi ir naudotis jai priskirta namo dalimi, tai ieškovei sukelia psichologinį diskomfortą. Taigi, ieškovė sklypo naudojimosi tvarkos nustatymu siekia savo pažeistos teisės, t.y. psichologinio diskomforto pašalinimo.
Tačiau iš atsakovo procesinių dokumentų, jo pateikto UAB „Geodezinis planas“ 2013-11-22 parengto naudojimosi žemės sklypu tvarkos padalinimo projekto ir fotonuotraukos (b.l.l. 75, 92), jo paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad atsakovas labai pagedauja naudotis sklypo dalimi, plane pažymėta raide „D“, atsakovas teigia, kad tik tokiu būdu jam atsiras galimybė įsirengti naujas duris į laiptinę, iš kurios jis galės patekti į teismo sprendimu jam priskirtas antro aukšto patalpas pažymėtas indeksais 1-30 ir 1-31.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo pateiktame plane pažymėta raide „D“ sklypo dalis yra po ieškovės miegamojo langais (langai yra iki pat žemės - fotonuotraukos Nr. 5, 6, 11). Atsakovas gi savo reikalavimą grindžia vizualiai perteikta fotonuotrauka (b. l. 93), kur šalia ieškovės miegamojo langų sienoje pieštuku pavaizduotos durys, kurias atsakovas planuoja įsirengti, tačiau jų tikrovėje neegzistuoja. Taigi, atsakovas pateikė tokį žemės sklypu naudojimosi variantą, kuris ne tik nepašalint ieškovės teisių pažeidimą, o dar daugiau pažeistu, todėl akivaizdu, kad atsakovas siekia savo interesų apsaugos ieškovės teisių suvaržymo sąskaita.
Teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismo argumentu, kad dėl sienoje pieštuku pavaizduotų tikrovėje neegzistuojančių durų atsakovas nepateikė jokių realių sprendimų jas įrengti (nėra duomenų, kad toks veiksmas įmanomas techniniu ir teisiniu požiūriu, ar nereikės ieškovės sutikimo), kaip ir dėl takelio zonoje „D“ augančio medžio, (ieškovė teigia, kad medis jai labai svarbus, nes buvo pasodintas sūnaus 1994 m. gimimo proga). Be to, ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad pagal atsakovo tvarką ieškovė privalėtų savo sąskaitą atlikti naujo takelio įrengimą. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingai, negu teigia apeliantas, teismas pagrįstai atsisakė vertinti atsakovo pateiktą planą sąžiningumo, racionalumo ir protingumo kriterijais.
Taigi, nesant galimybei nustatyti ginčo sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovo projektą, teismas turėjo pagrindą patvirtinti ieškovės pateiktą planą. Bylos duomenų pagrindu teisėju kolegija daro išvadą, kad teismo nustatyta naudojimosi tvarka esminių atsakovo teisių nepažeidžia. Nors ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 273/548 dalis ginčo žemės sklypo, (dar 2/548 dalys žemės sklypo nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims A. S. ir K. S.), o teismas patvirtindamas ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą UAB„Geodeziniai tyrinėjimai" parengtą 2014-04-18 naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą, ieškovei priskyrė naudojimui 273 kv.m. žemės sklypo ploto dalis atskirai ir 16 kv.m. žemės sklypo ploto dalis kartu su atsakovu, o atsakovui buvo priskirta naudojimui tik 257 kv.m. žemės sklypo ploto dalis atskirai ir 16 kv.m. žemės sklypo ploto dalis kartu su ieškove, tačiau teisėjų kolegijos manymu, tai yra neesminis dalių skirtumas, jis yra pateisinamas susiklosčiusia situacija ir tai atitinka CK 1.5 str. įtvirtintiems protingumo ir sąžiningumo principams. Kasacinis teismas ne karta yra išaiškinęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi tvarką bendru daiktu priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės faktinių aplinkybių ir kad teismai turi vadovautis CK 1.5 str. įtvirtintais principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-01nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 85/2006; 2011-02-28 nutartis priimta civilinėje byloje Nr.77/2011).
Nepagrįstas ir apelianto teiginys, kad pagal teismo patvirtintą žemės sklypo naudojimosi schemą atsakovui užkirsta reali galimybė prieiti prie laiptinės, per kurią atsakovas galėtų patekti į jam priklausančias antro aukšto patalpas, pažymėtas indeksais 1-30 ir 1-31. Bylos medžiaga neginčitinai nustatyta, kad apeliantas faktiškai turi galimybę patekti į antrą aukštą iš pirmo aukšto patalpų naudodamasis laiptine, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010-03-29 sprendimu priskirta ir jam (fotonuotraukos b.l.l. 59-60). Apeliantas taip pat turi galimybę patekti į antrą aukštą per trečiųjų asmenų, žemės sklypą, kad jis tokį leidimą turi, teismo posėdyje patvirtino ir tretieji asmenys. Kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o sprendimas paliekamas galioti kaip pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 str.)
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
CPK 93 str. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymus, kad už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą turėjo 605 Lt išlaidų, tai sudaro 175, 22 Eurų. Todėl iš apelianto ieškovei turi būti priteista 175, 22 Eurų atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei D. M. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 175, 22 Eurų atstovavimo išlaidų