- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-12
- Bylos Nr.
- e2-3576-1003/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01238-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danas Lisas
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- Šiaulių sporto centro „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Mantas Mikalopas, Jurgita Judickienė
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovui J. K., jo atstovei advokatei Jurgitai Judickienei, atsakovo Šiaulių sporto centro „(duomenys neskelbtini)“ atstovams G. S., advokatui Mantui Mikalopui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per ZOOM platformą išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo J. K. patikslintą ieškinį atsakovui Šiaulių sporto centrui „(duomenys neskelbtini)“ dėl individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas J. K. pareikštu patikslintu ieškiniu atsakovui Šiaulių sporto centrui „(duomenys neskelbtini)“ prašo:
- pripažinti, jog ieškovas turi teisę, kad už jo darbą poilsio dieną (2020 m. rugsėjo 20 d.) būtų pridėtas papildomas poilsio laikas (1,3 darbo diena) prie kasmetinių atostogų laiko ir įpareigoti atsakovą pridėti ieškovui papildomą poilsio laiką (1,3 darbo dieną) prie kasmetinių atostogų laiko už ieškovo darbą poilsio dieną (2020 m. rugsėjo 20 d.);
Motyvuojamoji dalis
- pripažinti atsakovo veiksmus patvirtinant 2020 m. spalio 8 d. ieškovo treniruočių grafiką vienašališku atsakovo sprendimu neteisėtais;
- pripažinti negaliojančiu atsakovo direktoriaus įsakymą, kuriuo buvo patvirtintas ieškovo 2020 m. spalio 8 d. treniruočių grafikas, bei patį 2020 m. spalio 8 d. patvirtintą ieškovo treniruočių grafiką;
- pripažinti, kad ieškovas turi teisę, jog būtų patvirtintas treniruočių grafikas pagal jo siūlymą: kas savaitę nuo pirmadienio iki ketvirtadienio kontaktinės valandos nuo 17 val. iki 19.15 val. bei papildomai skiriama 0.45 val. pasiruošimui, kas iš viso sudaro 12 savaitinių valandų;
- įpareigoti atsakovą nustatyti ieškovui darbo grafiką pagal ieškovo parengtą treniruočių tvarkaraštį: kas savaitę nuo pirmadienio iki ketvirtadienio kontaktinės valandos nuo 17 val. iki 19.15 val. bei papildomai skiriama 0.45 val. pasiruošimui, kas iš viso sudaro 12 savaitinių valandų;
- priteisti iš atsakovo ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje (pradiniame ieškinyje) nurodyta, kad ieškovas nesutinka su Darbo ginčų komisijos 2021 m. vasario 10 d. sprendimu, kuriuo Darbo ginčų komisija (toliau tekste – DGK) atmetė ieškovo prašymą dėl darbdavio neteisėtų veiksmų pripažinimo, direktoriaus įsakymo punkto panaikinimo, treniruočių grafiko pagal ieškovo siūlymą patvirtinimo. Pagal šalių sudarytą 2004 m. sausio 2 d. darbo sutartį Nr. 8 ieškovas buvo priimtas dirbti sporto mokykloje „(duomenys neskelbtini)“ trenerio-sporto mokytojo pareigoms, ieškovas vedė treniruotes pagal atsakovo direktoriaus patvirtintą treniruočių grafiką. Iki 2020 m. spalio 12 d. ieškovas treniruodavo auklėtinius nuo pirmadienio iki ketvirtadienio nustatytą darbo valandų skaičių, bet koks kitas laikas buvo poilsio laikas. Savo poilsio dieną, t. y. 2020 m. rugsėjo 20 d., ieškovas buvo komandiruotas į Lietuvos laisvųjų imtynių jaunių žaidynes Vilniuje. Už darbą šią poilsio dieną ieškovas paprašė atsakovą suteikti jam poilsio laiką ir pridėti jį prie kasmetinių atostogų, vadovaujantis Darbo kodekso (toliau tekste – DK) 144 straipsnio 5 dalimi. Atsakovas atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dirbtą laiką 2020 m. rugsėjo 20 d. pridėti prie kasmetinių atostogų, iš dalies atsiskaitė su ieškovu kita forma, atlikdamas pinigines išmokas, tačiau iš dalies liko skolingas. Laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio iki 2020 m. gruodžio mėnesio ieškovui niekuomet nebuvo sutrumpintas darbo laikas, todėl už darbą 2020 m. rugsėjo 20 d. su ieškovu nėra pilnai atsiskaityta. 2020 m. spalio 8 d. atsakovo direktorius vienašališkai, be ieškovo sutikimo, pakeitė treniruočių tvarkaraštį, kuriuo buvo nustatytas toks ieškovo darbo grafikas: pirmadienį – trečiadienį kontaktinės valandos nuo 17.30 val. iki 19 val. bei papildomai skiriama 0.30 val. pasiruošimui; ketvirtadienį, penktadienį kontaktinės valandos nuo 17.30 val. iki 19.45 val. bei papildomai skiriama 0.45 val. pasiruošimui, viso – 12 savaitinių valandų. Jokių konkrečių aplinkybių dėl grafiko keitimo atsakovas nenurodė, ieškovo laiku neįspėjo. Atsakovo sprendimas vienašališkai keisti treniruočių tvarkaraštį pažeidžia Vidaus darbo tvarkos taisykles. Ieškovas kategoriškai nesutiko su atsakovo nustatytu treniruočių tvarkaraščiu, nes jis neatitinka sportininkų rengimo metodikos, rekomendacijų, iki tol buvusios praktikos, auklėtinių poreikių ir galimybių. Auklėtiniai neatvyksta į treniruotes penktadieniais, jų veiklų planai buvo suderinti su ankstesniu treniruočių tvarkaraščiu. Ieškovas privalo būti darbe penktadieniais, nors realaus darbo tą dieną nėra. Atsakovas yra neigiamai nusiteikęs ieškovo atžvilgiu, daro ieškovui spaudimą, piktnaudžiauja teise ieškovo atžvilgiu, vienašališkai nustatydamas ieškovo darbo grafiką. Atsakovas tiesiogiai diskriminuoja ieškovą, ieškovui nesudaromos tinkamos sąlygos vykdyti savo tiesiogines funkcijas – parengti tam tikro lygio ir meistriškumo sportininkus, nes vietoje 15 kontaktinių valandų per savaitę skiriama tik 9 kontaktinės valandos pagal niukuo nepagrįstą treniruočių tvarkaraštį. Tikslinga patvirtinti ieškovo siūlomą treniruočių tvarkaraštį, kuris atitiktų sportininkų rengimo metodiką, tiktų ieškovo auklėtiniams, t. y. nuo pirmadienio iki ketvirtadienio kontaktinės valandos nuo 17 val. iki 19.15 val. bei papildomai skiriama 0.45 val. pasiruošimui.
3. Ieškovas patvirtino patikslintame ieškinyje (pradiniame ieškinyje) išdėstytas aplinkybes, paaiškindamas, kad atsakovas už darbą poilsio dieną 2020 m. rugsėjo 20 d. išmokėjo jam darbo užmokestį trimis kartais už 28 valandas, liko neapmokėtos 4 valandos. Atsakovas nepagrįstai sutrumpino ieškovo darbo laiką viena valanda 2020 m. rugsėjo 28, 29, 30 dienomis ir spalio 1 dieną, bet jis dirbo įprastai, negalėjo siūlyti sportininkams skirstytis namo. DK 144 straipsnio 5 dalis nustato darbuotojo garantiją pasirinkti apmokėjimo būdą, dirbtą laiką prisijungiant prie atostogų dienų. Prieš keletą metų jau buvo kilęs šalių ginčas dėl atostogų dienų, tuomet ieškovas aiškiai deklaravo savo pasirinkimą dirbtą laiką peijungti prie atostogų dienų, buvo sudaryta šalių taikos sutartis. Ugdymo planas (grafikas) sudaromas visiems metams, o korekcijos atliekamos ne vienašališkai, o teikiant siūlymą, suderinant su savivaldybės Gerovės skyriumi. Direktorius negali pats koreguoti tvarkaraščio, jis gali būti keičiamas tik esant ypatingoms situacijoms. Yra nustatyta sportininkų rengimo trukmė pagal jų meistriškumą, yra planuojamos varžybų dienos. Treniruočių tvarkaraštį parengia treneris, teikia jį tvirtinimui vadovui. Kitų trenerių tvarkaraščiai buvo patvirtinti pagal trenerių siūlymus, o ieškovo siūlytas tvarkaraštis buvo atmestas, mano, kad dėl nedraugiškų santykių, siekiant ieškovui sudaryti netinkamas darbo sąlygas, jog jis išeitų iš darbo sporto mokykloje. Jis treniruoja meistriškumo ugdymo 5 metų sportininkų grupę (toliau tekste – MU5 grupė). Pagal atsakovo parengtą tvarkaraštį nėra galimybės tinkamai ugdyti sportininkus, jie tik apšyla, bet nėra laiko išklausyti teorijos, sportininkai nespėja pasiruošti per treniruotę. MU5 grupei neužtenka 2 valandų treniruotei, reikia laiko teorijos aiškinimui, klaidų taisymui, taigi, būtinas 3 valandų ciklas treniruotei. Atsakovo nustatytas tvarkaraštis išbalansuoja sportininkų rengimo procesą. Turėtų skirti sportininkų rengimui 20 kontaktinių valandų per savaitę, o suteikia tik 12 valandų. Atsakovo nustatytas tvarkaraštis neigiamai atsiliepė sportininkų rezultatams, krito sportininkų rezultatai, o jo sudarytas tvarkaraštis, vadovaujantis fizinio lavinimo teorija, pasiteisina, duoda ilgalaikius rezultatus. Tik treneris geriausiai žino, kaip ugdyti sportininkus. Pagal atsakovo patvirtintą treniruočių tvarkaraštį kyla didesnė tikimybė apsikrėsti COVID-19, nes sportininkai dažniau sportuoja, t. y. ne keturias dienas, o penkias. Treniruočių žurnalą pildo treneris, įrašo tokį laiką, koks realiai vyksta, įskaitant laiką, kai išeina iš salės. Žurnalas tvirtinamas mėnesio pabaigoje. Darbo laiko apskaitos žiniaraštį pildo darbdavys. Patys sportininkai, jų tėvai prieštaravo atsakovo patvirtintam treniruočių tvarkaraščiui, tačiau jų nuomonė buvo ignoruojama. Sportininkai pagal iš anksto patvirtintą kalendorių vyksta į varžybas, kurios vyksta nuo penktadienio iki sekmadienio. Kai į varžybas važiuoja penktadienį, 3 val. treniruotės išnyksta, lieka tik 9 valandos. Prieš varžybas krūviai sportininkams turi būti mažinami. Laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio iki 2021 m. balandžio mėnesio buvo tik dvejos varžybos. Sportininkų rezultatai vertinami sezonui pasibaigus, t. y. nuo rugsėjo mėnesio iki rugsėjo mėnesio. Dėl paskelbto karantino nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2021 m. iki sausio 11 d. treniruotės vyko nuotoliniu būdu, po to, jis turėjo nedarbingumą iki vasario 28 d. Vėliau treniruotės vyko įprastu kontaktiniu būdu. Vienašališkai patvirtindamas treniruočių tvarkaraštį atsakovas pažeidė ieškovo teisę į tinkamas darbo sąlygas, sutrumpino treniruočių laiką be jokio sutarimo, pažeidė ieškovo teisę į teisingą darbo apmokėjimą, teisingą darbo organizavimą. Prašo tenkinti patikslintą ieškinį.
4. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nesutiko su ieškovo reikalavimais ir nurodytomis aplinkybėmis, prašydamas juos atmesti. Atsakovas nurodė, kad už ieškovo darbą poilsio dieną 2020 m. rugsėjo 20 d. su ieškovu yra pilnai atsiskaityta, ieškovui už 32 dirbtas valandas buvo išmokėtas darbo užmokestis trimis mokėjimo pavedimais 2020 m. rugsėjo 30 d., gruodžio 28 d. ir 2021 m. sausio 21 d., taip pat sumokant ir delspinigius, skaičiuojamus nuo nesumokėtos darbo užmokesčio sumos. Ieškovo reikalavimas kompensuoti už jo darbo laiką papildomu atostogų laiku pagal DK 144 straipsnio 5 dalį atsakovui nėra absoliutus, privalomas, todėl atsakovas, atsižvelgdamas į objektyvias aplinkybes, atmetė ieškovo prašymą 2020 m. rugsėjo 20 d. dirbtą laiką prijungti prie atostogų dienų. Ieškovas turi teisę į 40 darbo dienų trukmės pailgintas kasmetines atostogas, todėl papildomų atostogų dienų pagal ieškovo norus suteikimas reikštų tiek atsakovo, tiek ir ieškovo auklėtinių interesų pažeidimą – nuolatinio fizinio lavinimo proceso pertraukimą. Visiems įstaigos dvikovos sporto šakų treneriams, kuriems nustatyta MU5 grupė, taip pat ir ieškovui, iš viso trims treneriams, teisėtai yra patvirtintas 12 kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičius per savaitę, todėl ieškovo teiginiai apie jo diskriminavimą yra niekuo nepagrįsti, nesąžiningi ir klaidinantys. Ieškovas turi dirbti tiek valandų, kiek numatyta darbo grafike. Jeigu ieškovas be atsakovo žinios ir pritarimo dirba daugiau valandų, nei numatytas ieškovo darbo laikas, toks darbas ieškovui jokių teisių nesukuria ir negali sukurti. Atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos plitimą bei valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimus dėl neformaliojo vaikų švietimo organizavimo būtinų sąlygų, atsakovas 2020 m. rugsėjo 22 d. priėmė įsakymą dėl sportinio ugdymo veiklos vykdymo laikantis grupių izoliacijos principo, atitinkamai parengiant grupių izoliacijos reikalavimus atitinkančius treniruočių vedimo tvarkaraščius, įvertinus organizacinius aspektus. Atsakovas 2020 m. spalio 8 d. pakeitė treniruočių tvarkaraščius tiek ieškovui, tiek ir kitiems treneriams, ieškovas privalėjo dirbti nuo pirmadienio iki penktadienio tvarkaraštyje numatytomis valandomis. Treniruočių tvarkaraštis buvo pakeistas ir dėl būtinybės racionaliai naudoti įstaigos finansinius resursus, t. y. buvo siekiama, kad penktadienis, kaip varžybų diena, sutaptų su ieškovo darbo diena, tokiu būdu išvengiant ieškovo prašymų penktadienius laikyti poilsio dienomis bei apmokėti už darbą šią dieną dvigubu tarifu ar šį darbo laiką pridėti prie kasmetinių atostogų pagal DK 144 straipsnio 1, 5 dalių nuostatas. Remiantis 2020 m. Lietuvos imtynių federacijos varžybų kalendoriniu planu, laisvųjų imtynių varžybos buvo organizuojamos būtent penktadieniais ir/ ar savaitgaliais, taigi, darbo grafiko pakeitimas turėjo padėti įstaigai racionaliau naudoti gaunamas lėšas. Ieškovas nesutiko su atsakovo patvirtintu treniruočių tvarkaraščiu, kreipėsi į atsakovą, prašydamas patvirtinti jo paties sudarytą treniruočių tvarkaraštį, tačiau atsakovas motyvuotai atsisakė tenkinti ieškovo prašymus.
5. Atsakovo atstovai patvirtino atsiliepime išdėstytas aplinkybes, paaiškindami, kad sprendimas dėl darbo laiko keturiomis valandomis sutrumpinimo buvo priimtas prieš savaitę, ieškovas galėjo apie tai informuoti sportininkus, atitinkamai susiplanuoti treniruotę, didinti jos intensyvumą. Per metus įvyksta apie 25-30 varžybų, tad būtų sudėtinga ieškovui prie oficialių 40 darbo dienų atostogų vis pridėti po 3-4 dienas, gautųsi apie 100-140 atostogų dienų, būtų trikdomas trenerio darbas. Atsakovas surenka preliminarius grafikus iš trenerių, įvertina situaciją, bendrą kontekstą, tada parengia galutinius grafikus, taip pat įvertinus geriausias valandas vakare bei tai, kad imtynių salėje yra tik 2 kilimai. Mano, kad ieškovo nurodytas grafikas yra blogas, dėl ieškovo nurodyto treniruočių ciklo nėra mokslininkų vertinimų. Ieškovas kankina vaikus, nes po savaitgalio sportininkų organizmai nepasiruošę krūviams, o ieškovas nuo pirmadienio iki ketvirtadienio duoda jiems didelius krūvius. Ieškovas savo treniruotėse naudoja pasenusias žinias, nėra žinių, kad ieškovas dalyvautų tobulėjimo seminaruose. Su MU5 grupėmis dirba 3 treneriai, yra 4 grupės, jie dirba 5 dienas per savaitę. Mano, kad sieti sportininkų rezultatų pablogėjimą su grafiko pakeitimu nėra pagrindo. Rezultatų pablogėjimą galėjo nulemti nuotolinis darbas ir ieškovo nedarbingumo laikotarpis. Ieškovas treniruoja vieną grupę, sportininkų lankomas ieškovo grupėje sudaro apie 66,18 proc., tad neįmanoma pasiekti gerų rezultatų, jei neturi ką treniruoti. Su sportininkų tėvais sudaroma sportinio ugdymo sutartis, tėvai turi užtikrinti sportininkų lankymo procesą pagal įstaigos administracijos patvirtintą tvarkaraštį. Sporto mokykloje sportuoja 260 sportininkų 25 grupėse, todėl neįmanoma užtikrinti, kad 288 kv. m ploto patalpose vienu metu sportuotų visi sportininkai, tad reikalingas atitinkamas treniruočių tvarkaraštis. Juk reikia dezinfekuoti patalpas, kilimus ir pan. Ieškovas vedė treniruotes savo nuožiūra, nesilaikydamas įstaigos vadovo patvirtinto grafiko, taip pat pagal save pildė treniruočių žurnalą. Kai ne visi ieškovo sportininkai vyksta į varžybas, ieškovas turi imtis veiksmų, kad varžybų metu su nevykusiais į varžybas sportininkais dirbtų kitas treneris. Su ieškovu neįmanoma susitarti, jis yra konfliktiškas, laikosi savo grafiko ir norų. Jei sportininkai nelanko treniruočių penktadienį, tai yra trenerio problema, jis turi imtis veiksmų, kad treniruotės būtų lankomos. Prašo nutraukti bylą dalyje dėl atsakovo grafiko pripažinimo negaliojančiu ir ieškovo grafiko patvirtinimo, kadangi šalių darbo santykiai yra pasibaigę. Jei teismas nuspręstų nenutraukti bylos, prašo patikslintą ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintas ieškinys atmestinas.
6. Nagrinėjamoje civilinėje byloje bei išreikalautoje darbo byloje Nr. APS-26768/2020 esančiais duomenimis nustatytos šios faktinės aplinkybės:
6.1. 2004 m. sausio 2 d. šalių sudaryta neterminuota darbo sutartimi Nr. 8 ieškovas pradėjo dirbti sporto mokykloje „(duomenys neskelbtini)“ trenerio-sporto mokytojo pareigose (1 t., c. b. l. 9-10; d. b. l. 3, 47-60);
6.2. 2020 m. rugsėjo 16 d. Šiaulių sporto centro „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. 107-KK-1.3. treneris J. K. 2020 m. rugsėjo 20 d. buvo išsiųstas su laisvųjų imtynių komanda į Vilnių dalyvauti Vilniaus Cup turnyre ir Lietuvos laisvųjų imtynių jaunių žaidynėse (1 t., c. b. l. 12; d. b. l. 7);
6.3. pareikštais prašymais ieškovas prašė atsakovo direktorių už darbą 2020 m. rugsėjo 20 d. (sekmadienį), kaip už darbą poilsio dieną, pridėti šį darbo laiką prie ieškovo kasmetinių atostogų (1 t., c. b. l. 14, 16-18; d. b. l. 4-6, 23, 25);
6.4. 2020 m. gruodžio 28 d. Šiaulių sporto centro „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. 146-D-1.2. nuspręsta trenerio J. K. darbą 2020 m. rugsėjo 20 d. (sekmadienį) laikyti kaip darbą poilsio dieną ir išmokėti jam nesumokėto darbo užmokesčio dalį už 16 valandų bei 0,07 proc. delspinigius nuo nesumokėtos darbo užmokesčio dalies (1 t., c. b. l. 39);
6.5. 2021 m. sausio 22 d. pažyma apie trenerio J. K. darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., mokėjimo dokumentai patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo 20 d. dirbtas laikas ieškovui nebuvo pridėtas peie jo kasmetinių atostogų, tačiau už šį laiką jam buvo mokamas darbo užmokestis (1 t., c. b. l. 38, 94-96, 118; d. b. l. 107, 153, 163, 164, 173, 188);
6.6. 2020 m. rugsėjo 22 d. Šiaulių sporto centro „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. 103-D-1.2., 2020 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 117-D-1.2. buvo nustatyta, kad sportinio ugdymo veiklos būtų vykdomos laikantis grupių izoliacijos principo, būtinųjų higienos reikalavimų, pagal nustatytą sportinio ugdymo grafiką imtynių salėje (1 t., c. b. l. 52; d. b. l. 91);
6.7. 2020 m. spalio 8 d. Šiaulių sporto centro „(duomenys neskelbtini)“ direktorius laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 12 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. patvirtino tokį laisvųjų imtynių MU5 grupės trenerio J. K. treniruočių tvarkaraštį: pirmadienis – kontaktinės valandos nuo 17.30 iki 19.00, pasiruošimo laikas – 0.30 (iš viso 2 valandos); antradienis – kontaktinės valandos nuo 17.30 iki 19.00, pasiruošimo laikas – 0.30 (iš viso 2 valandos); trečiadienis – kontaktinės valandos nuo 17.30 iki 19.00, pasiruošimo laikas – 0.30 (iš viso 2 valandos); ketvirtadienis – kontaktinės valandos nuo 17.30 iki 19.45, pasiruošimo laikas – 0.45 (iš viso 3 valandos); penktadienis – kontaktinės valandos nuo 17.30 iki 19.45, pasiruošimo laikas – 0.45 (iš viso 3 valandos), iš viso 12 savaitinių valandų (1 t., c. b. l. 21; d. b. l. 8, 29);
6.8. ieškovas nesutiko su atsakovo nustatytu 2020 m. spalio 8 d. treniruočių tvarkaraščiu, prašydamas patvirtinti laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. jo siūlomą tokį laisvųjų imtynių MU5 grupės treniruočių tvarkaraštį: pirmadienis – kontaktinės valandos nuo 17.00 iki 19.15, pasiruošimo laikas – 0.45 (iš viso 3 valandos); antradienis – kontaktinės valandos nuo 17.00 iki 19.15, pasiruošimo laikas – 0.45 (iš viso 3 valandos); trečiadienis – kontaktinės valandos nuo 17.00 iki 19.15, pasiruošimo laikas – 0.40 (iš viso 3 valandos); ketvirtadienis – kontaktinės valandos nuo 17.00 iki 19.15, pasiruošimo laikas – 0.45 (iš viso 3 valandos), iš viso 12 savaitinių valandų (1 t., c. b. l. 26, 27, 32, 31; d. b. l. 30, 31, 35, 36);
6.9. atsakovas Šiaulių sporto centras „(duomenys neskelbtini)“ atsisakė tenkinti ieškovo J. K. prašymą patvirtinti jo siūlomą laisvųjų imtynių MU5 grupės treniruočių tvarkaraštį (1 t., c. b. l. 29-30, 34; d. b. l. 9-10, 33-34, 38);
6.10. Šiaulių miesto savivaldybės administracija informavo ieškovą ir atsakovą, kad Šiaulių sporto centro „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus veiksmai, priimant sprendimus koreguoti treniruočių tvarkaraščius, atitinka sporto centro įstatus, sporto centro vidaus darbo tvarkos taisykles ir Lietuvos Respublikos darbo kodeksą (d. b. l. 61-62);
6.11. 2020 m. gruodžio 17 d. Šiaulių sporto centro „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. 145-D-1.2. laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2021 m. sausio 4 d. sporto centre „(duomenys neskelbtini)“ meistriškumo ugdymo ir meistriškumo tobulinimo grupių pratybas nuspręsta vykdyti nuotoliniu būdu (d. b. l. 75-76).
Dėl ieškovo teisės darbo poilsio dieną laiką pridėti prie kasmetinių atostogų laiko
7. Ieškovas jo teisę darbo poilsio dieną 2020 m. rugsėjo 20 d. (sekmadienį) laiką pridėti prie kasmetinių atostogų laiko grindžia DK 144 straipsnio 1, 5 dalių nuostatomis, jog už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis (1 dalis); darbuotojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padauginti iš šio straipsnio 1–4 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko (5 dalis).
8. DK 3 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad darbdavys organizuoja pavaldžių darbuotojų darbą, priima vietinius norminius teisės aktus, kurie reglamentuotų visų ar dalies darbuotojų darbo sąlygas ar tvarką darbovietėje. Pagal DK 24 straipsnio 1 dalies nuostatas įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (DK 24 str. 2 d.).
9. Šiaulių sporto centro „(duomenys neskelbtini)“ vidaus darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų direktoriaus 2019 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 147-D-1.2. (toliau tekste – Vidaus darbo tvarkos taisyklės), 16 punkte nustatyta, kad sporto centro direktorius planuoja ir organizuoja ugdomąjį procesą, prižiūri jo eigą, vertina rezultatus, numato būdus jo tobulinimui, sudaro sąlygas darbuotojų kvalifikacijos kėlimui, gerosios darbo patirties sklaidai, reikalauja laikytis darbo drausmės ir nepažeisti darbo pareigų reikalavimų, formuoja darbo kolektyvą, vykdo priežiūrą ir fiksuoja rezultatus (1 t., c. b. l. 43-51; d. b. l. 122-132).
10. Įvertinus šio sprendimo 7-9 punktuose aptartą reglamentavimą, spręstina, kad DK 144 straipsnio 5 dalyje nustatyta teisė vietoj piniginės kompensacijos už darbą poilsio dienomis pasirinkti, ar šį laiką, padauginus iš atitinkamų padidinto apmokėjimo dydžių, pridėti prie kasmetinių atostogų laiko, priklauso darbuotojui, tačiau ši teisė nėra absoliuti, ji įgyvendinama veikiant darbdaviui ir darbuotojui sąžiningai, tarpusavyje bendradarbiaujant ir nepiktnaudžiaujant teisėmis, atsižvelgiant į sporto mokyklos direktoriaus įgaliojimus planuoti ir organizuoti sportininkų ugdomąjį procesą, numatyti būdus šio proceso tobulinimui. Sutiktina su atsakovo pozicija, kad papildomų atostogų dienų pagal ieškovo pageidavimus suteikimas galėtų sutrikdyti treniruočių procesą, apsunkintų sporto mokyklos vadovo galimybes tinkamai organizuoti įstaigos darbą, sklandų, nepertraukiamą sportininkų treniruočių, ugdymo proceso įgyvendinimą, pažeistų sportininkų interesus. Teismo nuomone, susiklostytų ydinga situacija, jei kiekvienas sporto mokyklos treneris, esant pakankamai intensyviam kasmetinių varžybų kalendoriui (d. b. l. 93-96), prašytų darbdavį kiekvieną kartą pridėti darbo poilsio, švenčių dienomis laiką ar viršvalandinio darbo laiką prie kasmetinių atostogų laiko, o darbdavys neginčijamai įgyvendintų šį trenerio prašymą. Į bylą pateikta 2021 m. balandžio 27 d. pažyma patvirtina, kad ieškovui priklauso 8 savaitės (40 darbo dienų) kasmetinių apmokamų atostogų; jam 2020 metais papildomai suteiktos 4 darbo dienos atostogų už darbą poilsio dieniomis (1 t., c. b. l. 119). Taigi, aptariama pažyma dėl ieškovo atostogų patvirtina, jog atsakovas bendradarbiauja su ieškovu, dalinai atsižvelgia į jo prašymus dėl darbo poilsio dienomis prijungimo prie atostogų laiko. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu taip pat patvirtino, kad pagal susiklosčiusią praktiką atsakovas prijungdavo jo darbo poilsio dienomis laiką prie kasmetinių atostogų laiko, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog atsakovas piktnaudžiauja darbdavio teisėmis, nepridėdamas poilsio dieną dirbto laiko prie kasmetinių atostogų laiko.
11. Lingvistiškai aiškinant įstatymų leidėjo valią dėl DK 144 straipsnio 5 dalies nuostatų įgyveninimo negalima neabejotinai daryti išvadą, jog darbdavys, esant atitinkamam darbuotojo prašymui, privalo pridėti darbo poilsio dienomis laiką prie kasmetinių atostogų laiko. Darbuotojui priklauso iniciatyvos teisė pasirinkti kompensavimo už darbą poilsio dieną formą, tačiau darbdaviui imperatyvi pareiga tenkinti atitinkamą darbuotojo prašymą nėra įstatyme įtvirtinta, jis turi galimybę, atsižvelgiant į objektyvias priežastis, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai įvertinti prašymo tenkinimo ar atmetimo galimybę, tokiu būdu įgyvendinant įstatymų leidėjo valią užtikrinti darbo teisinių santykių dalyvių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, stabilumą, dalyvių sąžiningą veikimą, jų bendradarbiavimą (DK 24 str. 1 d.).
12. Pažymėtina, kad formuluodamas patikslinto ieškinio reikalavimą ieškovas nurodo, jog atsakovas įvykdė dalį ieškovo reikalavimų dėl atsiskaitymo už darbą 2020 m. rugsėjo 20 d., todėl tikslina ieškinio reikalavimą dėl visiško atsiskaitymo už darbą poilsio dieną. Spręstina, jog tikslindamas ieškinio reikalavimą ieškovas pripažino, kad jį iš esmės tenkina atsakovo pasirinktas atsiskaitymo už darbą poilsio dieną būdas ir jis nebereikalauja viso 2020 m. rugsėjo 20 d. dirbto laiko prijungti prie kasmetinių atostogų laiko.
13. Atsižvelgiant į sprendimo 7-12 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą, išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas, atsisakydamas pridėti 2020 m. rugsėjo 20 d. dirbtą laiką prie ieškovo kasmetinių atosotogų laiko, nepažeidė DK 144 straipsnio 5 dalies nuostatų, priešingai, savo sprendimu kompensuoti ieškovui dirbtą laiką poilsio dieną išmokėtu darbo užmokesčiu užtikrino šalių interesų pusiausvyrą, darbdavio pareigų organizuojant tinkamą sporto mokyklos darbą įgyvendinimą.
Dėl visiško atsiskaitymo su ieškovu už dirbtą laiką 2020 m. rugsėjo 20 d.
14. Ieškovas nurodo, kad atsakovas su juo pilnai neatsiskaitė už darbą poilsio dieną 2020 m. rugsėjo 20 d., t. y. sumokėjo darbo užmokestį už dirbtas 28 valandas ir liko skolingas už dirbtas 4 valandas, kurias jis sugaišo kelionėje. Ieškovo teigimu, atsakovas nepagrįstai sutrumpino ieškovo darbo laiką viena valanda 2020 m. rugsėjo 28, 29, 30 dienomis ir spalio 1 dieną, bet jis dirbo įprastą darbo valandų skaičių.
15. DK 107 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad į darbuotojo komandiruotės laiką įeina darbuotojo kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas. Jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį.
16. Iš 2020 m. rugsėjo 21 d. ieškovo prašymo, adresuoto atsakovui, matyti, kad ieškovas paprašė atsakovą apskaičiuoti jo išdirbtą laiką 2020 m. rugsėjo 20 d. ir šį dirbtą laiką pridėti prie kasmetinių atostogų pagal DK 107 straipsnio 4 dalį, pats nurodydamas, kad minimą dieną jis išdirbo 16 valandų (d. b. l. 117). Pažymėtina, kad byloje nėra šalių ginčo dėl to, jog atsakovo dirbtą laiką 2020 m. rugsėjo 20 d. (sekmadienį) sudaro 32 valandos, o kelionėje sugaištą laiką iš Šiaulių į Vilnių ir atgal po darbo dienos valandų sudaro 4 valandos.
17. Pagal DK 113 straipsnio 2 dalies nuostatas darbo laiko režimą darbovietėje nustato dabdavys. 2020 m. rugsėjo 22 d. Šiaulių sporto centro „(duomenys neskelbtini)“ ieškovui adresuotame pranešime nurodyta, kad atsižvelgus į patvirtintą ieškovo treniruočių vedimo grafiką pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 17.00 val. iki 19.15 val., įvertinus 2020 m. rugsėjo 20 d. 4 valandų kelionėje sugaištą laiką, 2020 m. rugsėjo 28 d., 29 d., 30 d., spalio 1 d. nustatomas ieškovui toks sutrumpintas darbo laikas: nuo 17.00 val. iki 18.30 val., sutrumpinant darbo kontaktinį laiką 45 minutėmis ir po 15 minučių pasiruošimo treniruotėms (viso 1 valanda), tokiu būdu 4 valandų kelionės laiką įskaitant į darbo laiką ir apmokant kaip faktiškai dirbtą laiką (d. b. l. 116).
18. 2021 m. sausio 22 d. Šiaulių sporto centro „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje apie trenerio J. K. darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. nurodyta, kad: 2020 m. rugsėjo mėnesį darbo užmokestis ieškovui paskaičiuotas už 51 dirbtą valandą (17 darbo dienų), neįskaitant 16 valandų darbo poilsio dieną 2020 m. rugsėjo 20 d., t. y. ieškovas dirbo 48 valandas pagal darbo grafiką (priskaičiuota 524,08 Eur atlygio) ir 3 valandas sudaro kelionės laikas 2020 m. rugsėjo 20 d. (priskaičiuota 32,76 Eur atlygio); 2020 m. spalio mėnesį darbo užmokestis ieškovui paskaičiuotas už 51 dirbtą valandą (20 darbo dienų), t. y. ieškovas dirbo 50 valandų pagal darbo grafiką (priskaičiuota 578,68 Eur atlygio) ir 1 valandą sudaro kelionės laikas 2020 m. rugsėjo 20 d. (priskaičiuota 10,92 Eur atlygio); 2020 m. gruodžio mėnesį prie 589,60 Eur mėnesinio darbo užmokesčio už 49 dirbtas valandas (21 darbo diena) ieškovui buvo papildomai priskaičiuota apmokėjimui už 16 valandų darbą poilsio dieną 2020 m. rugsėjo 20 d. (priskaičiuota 174,72 Eur atlygio) bei paskaičiuoti 0,07 proc. dydžio delspinigiai laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 28 d. (89 kalendorinės dienos), iš viso 10,89 Eur delspinigių; ieškovui taip pat buvo papildomai priskaičiuota nepriemoka už 12 valandų darbą poilsio dieną 2020 m. rugsėjo 20 d. (priskaičiuota 131,04 Eur atlygio) bei paskaičiuoti 0,07 proc. dydžio delspinigiai laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. sausio 21 d. (113 kalendorinių dienų), iš viso 10,37 Eur delspinigių (1 t., c. b. l. 118; d. b. l. 173-174). Atsiskaitymo lapeliai, sąskaitos išrašai patvirtina, kad priskaičiuotos išmokėti ieškovui atlygio sumos, atskaičius mokesčius, jam išmokėtos bankiniais pavedimais (1 t., c. b. l. 38, 94-96; d. b. l. 107, 152, 153, 155, 156, 158, 159, 162-165, 176, 177, 179, 180, 182, 185-188).
19. Iš 2020 m. rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad rugsėjo mėnesį ieškovas dirbo 17 darbo dienų arba 48 valandas, neįskaičiavus 2020 m. rugsėjo 20 d. (sekmadienį) dirbtų 16 valandų, be to, žiniaraštyje fiksuota, jog rugsėjo 28 d., 29 d., 30 d. ieškovas dirbo po dvi valandas (d. b. l. 108). Iš 2020 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad spalio mėnesį ieškovas dirbo 20 darbo dienų arba 50 valandų, be to, žiniaraštyje fiksuota, jog spalio 1 d. ieškovas dirbo dvi valandas (d. b. l. 109). Žiniaraščiuose nurodyta informacija atitinka atsakovo, kaip darbdavio, sprendimą sumažinti ieškovo darbo laiką rugsėjo 28 d., 29 d., 30 d., spalio 1 d. viena valanda. Būtent darbo laiko apskaitos žiniaraščiai atspindi realiai dirbtą ir fiksuotą laiką, pagal kurį vėliau apskaičiuojamas dirbančiojo darbo užmokestis. Apie atsakovo sprendimą sumažinti ieškovo darbo laiką ieškovui tapo žinoma prieš minimas darbo dienas, kurių darbo laikas buvo sumažintas viena valanda (1 t., c. b. l. 18; d. b. l. 115). Pats ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad 2020 m. rugsėjo 28 d., 29 d., 30 d., spalio 1 d. jis dirbo įprastai, t. y. viena valanda ilgiau, pagal anksčiau nustatytą grafiką, nes negalėjo siūlyti sportininkams skirstytis namo. Pažymėtina, kad ieškovas norminiais teisės aktais nustatyta tvarka neskundė atsakovo sprendimo sumažinti jam darbo laiką 2020 m. rugsėjo 28 d., 29 d., 30 d., spalio 1 d. viena valanda, neginčijo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytų duomenų, taip pat neginčijo, neskundė paskaičiuotų ir išmokėtų sumų dydžių, jų paskaičiavimo teisingumo, todėl spręstina, kad ieškovas iš esmės sutiko tiek su darbo laiko sumažinimu, tiek su atlygio paskaičiavimu ir išmokėjimu.
20. Pripažintina, kad atsakovas nesilaikė DK 107 straipsnio 4 dalies nuostatų, įpareigojančių darbdavį suteikti darbuotojui, vykusiam į kelionę po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šį poilsio laiką pridėti prie kasmetinių tostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį, t. y. atsakovas už ieškovo kelionėje sugaištą 4 valandų išmokėjo jam atitinkamą atlygį. Pats ieškovas, tikslindamas ieškinį, pripažino, kad atsakovas su juo iš dalies atsiskaitė, taigi, tikslindamas reikalavimą dėl papildomo poilsio laiko pridėjimo prie kasmetinių atostogų ieškovas pripažino, jog jį iš esmės tenkina atsakovo pasirinktas atlygio už darbą poilsio dieną forma ir būdas, atitinkantis DK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad esant apmokėjimui už darbą poilsio dieną 2020 m. rugsėjo 20 d. pagal DK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, patikslinto ieškinio tenkinimas dalyje dėl papildomo poilsio laiko (1,3 darbo dienos) pridėjimo prie ieškovo kasmetinių atostogų laiko už ieškovo darbą poilsio dieną (2020 m. rugsėjo 20 d.) reikštų dvigubą atlyginimą už darbą poilsio dieną ir nukrypimą nuo DK 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisinio apibrėžtumo, darbo santykių stabilumo, teisingo apmokėjimo už darbą principų.
21. Atsižvelgiant į sprendimo 15-20 punktuose aptartą teisinį reglamentavimą, nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad patikslinto ieškinio reikalavimas dėl papildomo poilsio laiko (1,3 darbo dienos) pridėjimo prie ieškovo kasmetinių atostogų laiko už ieškovo darbą poilsio dieną negali būti tenkinamas, nes tai neatitiktų sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijų, prieštarautų DK 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems teisinio apibrėžtumo, darbo santykių stabilumo, teisingo apmokėjimo už darbą principams.
Dėl atsakovo vienašališkai nustatyto treniruočių tvarkaraščio
22. Ieškovas ginčija atsakovo direktoriaus 2020 m. spalio 8 d. įsakymu patvirtintą ieškovo treniruočių tvarkaraštį laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 12 d. iki gruodžio 31 d., nurodydamas, kad atsakovo sprendimas vienašališkai keisti treniruočių tvarkaraštį pažeidžia Vidaus darbo tvarkos taisykles, neatitinka sportininkų rengimo metodikos, rekomendacijų, iki tol buvusios praktikos, auklėtinių poreikių ir galimybių.
23. Pagal DK 115 straipsnio 2 dalį darbo grafiką darbovietėje nustato darbdavys, pranešant darbuotojams apie darbo grafiką ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki jų įsigaliojimo. Darbo grafikai gali būti keičiami tik nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbuotojo darbo dienas.
24. Vidaus darbo tvarkos taisyklių 11 punkte nustatyta, kad sporto centrui vadovauja direktorius, kurį skiria ir atleidžia savivaldybės Meras. Sporto centro direktorius kontroliuoja sporto centro struktūrinių padalinių veiklą per tiesiogiai pavaldžius darbuotojus, kaip tai nurodyta sporto centro valdymo ar organizacinėje struktūroje (12 punktas). Direktorius leidžia įsakymus ir įsakymais patvirtintus kitus lokalius teisės aktus, nustato darbo krūvį (darbo normas), planuoja ir organizuoja ugdomąjį procesą, prižiūri jo eigą, vertina rezultatus, numato būdus jo tobulinimui, sudaro sąlygas darbuotojų kvalifikacijos kėlimui, gerosios darbo patirties sklaidai, reikalauja laikytis darbo drausmės ir nepažeisti darbo pareigų reikalavimų, formuoja darbo kolektyvą, vykdo priežiūrą ir fiksuoja rezultatus (13-14, 16 punktai). Darbuotojų pareigas, darbo funkcijas, teises ir darbo organizavimą reglamentuoja direktoriaus įsakymu patvirtinti pareigybės aprašymai ir instrukcijos, veiklos organizavimo planai, darbuotojų saugą ir sveikatą bei priešgaisrinę saugą reglamentuojantys dokumentai, šios Vidaus darbo tvarkos taisyklės (17 punktas). Sporto centro nurodymai arba sprendimai įforminami direktoriaus įsakymu, rezoliucija, kitokia rašytine ar žodine forma (26 punktas). Sporto centro darbuotojams darbo ir poilsio laikas (režimas) nustatomas, vadovaujantis DK, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir įforminamas sporto centro direktoriaus patvirtintuose darbo grafikuose (42 punktas). Treneriams nustatoma darbo laiko trukmė pagal tarifikuotų savaitinių darbo valandų skaičių ir direktoriaus patvirtintą arbo grafiką; trenerių darbo dienų skaičius – 6; trenerių darbo grafikai tvirtinami mokslo metų pradžioje, vadovaujantis tarifikuotų savaitinių darbo valandų skaičiumi bei pagal metinį varžybų kalendorių (43 punktas). Darbo grafikai gali būti keičiami mokslo metų eigoje nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais (nenumatytas darbuotojo laikinas nedarbingumas, varžybos, į kurias turi vykti treneriai, darbo santykių nutraukimas ir pan.), įspėjus darbuotoją prieš dvi darbuotojo darbo dienas (49 punktas). Darbo grafikai taip pat gali būti keičiami darbuotojo pageidavimu, išreikštu raštu prieš dvi darbo dienas iki pageidaujamo grafiko keitimo dienos ir su sporto centro direktoriaus sutikimu (50 punktas). Savavališkai keisti darbo grafiką draudžiama (54 punktas). Pagal 80 punktą darbuotojai privalo vadovautis, nepažeisti ir laikytis Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų bei lokalinių norminių teisės aktų, reglamentuojančių sporto centro veiklą ir darbuotojų pareigas (1 t., c. b. l. 43-51; d. b. l. 122-132).
25. Šiaulių sporto centro „(duomenys neskelbtini)“ trenerio pareigybės aprašymo, patvirtinto direktoriaus 2019 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 57-D-1.2. (toliau tekste – Pareigybės aprašymas), nustatyta, kad sporto centro treneris vykdo šias funkcijas: organizuodamas savo darbą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus įsakymais, Šiaulių miesto savivaldybės Tarybos sprendimais, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjo įsakymais, sporto mokyklos direktoriaus įsakymais ir kitais reglamentuotais teisės aktais (4.1 punktas); sudaro preliminarius mokomųjų pratybų tvarkaraščius, nurodant laiką, vietą ir juos suderinus pateikia direktoriui tvirtinti (4.12 punktas); kontroliuoja, kad mokymo grupes lankytų sportininkai, pasirašę sutartis su sporto centru (4.13 punktas); dirba visą darbo laiką pagal iš anksto sudarytą bei patvirtintą darbo grafiką ir nepalieka sportininkų be priežiūros (4.27 punktas). Pareigybės aprašymo 5 punkte nustatyta, kad trenerį skiria ir atleidžia sporto centro direktorius Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pareigybės aprašymo 8 punkte nustatyta, kad treneris atsako teisės aktų nustatyta tvarka: už sporto centro direktoriaus nurodymų vykdymą (8.5 punktas); už tinkamą treniruočių pravedimą (8.9 punktas; d. b. l. 135-137).
26. Sprendimo 23-25 punktuose aptartas reglamentavimas patvirtina, kad atsakovės direktorius turėjo teisę priimti, keisti, tvirtinti trenerių, įskaitant ir ieškovo, darbo grafikus, o ieškovas turėjo vadovautis, laikytis ir vykdyti direktoriaus įsakymus ir kitus nurodymus, įskaitant ir 2020 m. spalio 8 d. patvirtinto treniruočių tvarkaraščio laikymąsi. Pažymėtina, kad ieškovas pasirašytinai buvo supažindintas su Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis (d. b. l. 133-134).
27. Sportinio ugdymo ir (ar) rengimo organizavimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-976 (nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. galiojanti redakcija; toliau tekste – Ugdymo rekomendacijos), 39 punkte nustatyta, kad valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšomis finansuojamos įstaigos ar organizacijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo organizuoja sportinio ugdymo ir (ar) rengimo plano rengimą. Sportinio ugdymo ir (ar) rengimo plano projektas derinamas su įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija. Sportinio ugdymo ir (ar) rengimo planas įstaigos vadovo tūri būti patvirtintas iki sportinio ugdymo ir (ar) rengimo proceso pradžios. Ugdymo rekomendacijų 1 priedo „Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo grupių sudarymo rodikliai ir ugdymui skiriamas maksimalus kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičius per savaitę pagal sporto šakas ir (arba) disciplinas“ skyriuje „Imtynės“ nurodyta, kad MU5 grupei skiriamas maksimalus 20 kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičius per savaitę.
28. Sportinio ugdymo organizavimo Šiaulių miesto savivaldybės sportininkų ugdymo centruose aprašo, patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. A-1427 (nuo 2018 m. spalio 6 d. galiojanti redakcija; toliau tekste – Aprašas), 20 punkte nustatyta, kad sporto ugdymo centrų sportinio ugdymo programoms įgyvendinti treneriams vienai kontaktinei akademinei valandai pasirengti turi būti numatyta 15 minučių, kurios įskaitomos į trenerio darbo laiką. Pagal Aprašo 24 punktą, minimali pratybų trukmė – 45 minutės. Meistriškumo tobulinimo ir didelio meistriškumo ugdymo etape maksimalus kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičius per dieną: ne daugiau kaip 3 akademinės ugdymo valandos, jei treniruotė vykdoma vieną kartą per dieną, ir ne mažiau kaip 5 kartus per savaitę (24.1 punktas); ne daugiau kaip 5 akademinės ugdymo valandos, jei treniruotė vykdoma du kartus per dieną, ir ne mažiau kaip 5 kartus per savaitę (24.2 punktas). Aprašo 1 priedo „Sportinio ugdymo grupių sudarymo rodikliai ir ugdymui skiriamų kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičius per savaitę pagal sporto šakas ir (arba) disciplinas“ skyriuje „Dvikovos sporto šakos (dziudo, graikų-romėnų imtynės, laisvosios imtynės, moterų imtynės, sambo, taekvondo)“ nurodyta, kad MU5 grupei skiriamas maksimalus 15 kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičius per savaitę.
29. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. V-1475 „Dėl neformaliojo vaikų švietimo organizavimo būtinų sąlygų“, kurio priėmimas tiesiogiai sąlygotas kilusios COVID-19 (koronoviruso infekcijos) pandemijos, Šiaulių sporto centro „(duomenys neskelbtini)“ direktorius priėmė 2020 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. 103-D-1.2. ir 2020 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. 117-D-1.2., kuriais buvo nustatyta, jog sportinio ugdymo veiklos būtų vykdomos laikantis grupių izoliacijos principo, būtinųjų higienos reikalavimų, pagal nustatytą sportinio ugdymo grafiką imtynių salėje (1 t., c. b. l. 52; d. b. l. 91).
30. Spręstina, kad 2020 m. spalio 8 d. Šiaulių sporto centro „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 12 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. patvirtintas laisvųjų imtynių MU5 grupės trenerio J. K. treniruočių tvarkaraštis, nurodytas šio sprendimo 6.7 punkte, neprieštarauja teisiniam reglamentavimui, nurodytam šio sprendimo 27-29 punktuose, o patys direktoriaus veiksmai, patvirtinant ieškovo ginčijamą 2020 m. spalio 8 d. treniruočių tvarkaraštį, kuriuo buvo keičiamas anksčiau galiojęs treniruočių tvarkaraštis, atitinka valstybės politiką ir požiūrį, siekį apsaugoti visuomenę nuo realios kilusios pasaulinės COVID-19 (koronoviruso infekcijos) pandemijos grėsmės, riboti minimo koronoviruso plitimą. Teismo vertinimu, tvarkaraščio keitimas buvo nulemtas nuo atsakovo valios nepriklausančių nepalankių aplinkybių, šaltuoju, rudens laikotarpiu intensyviau plintant COVID-19 virusui, didėjant susirgimų skaičiui, siekiant optimalizuoti įstaigos darbą ir užkirsti galimybę plisti virusui įstaigoje. Taip pat pamynėtinas ir atsakovo papildomas argumentas dėl treniruočių tvarkaraščio keitimo, jog treniruočių tvarkaraštis buvo pakeistas ir dėl būtinybės racionaliai naudoti įstaigos finansinius resursus, t. y. buvo siekiama, kad penktadienis, kaip varžybų diena, sutaptų su trenerio darbo diena, tokiu būdu išvengiant trenerio prašymų penktadienius laikyti poilsio dienomis bei apmokėti už darbą šią dieną dvigubu tarifu ar šį darbo laiką pridėti prie kasmetinių atostogų pagal DK 144 straipsnio 1, 5 dalių nuostatas. Pažymėtina, kad apie 2020 m. spalio 8 d. treniruočių tvarkaraštį ieškovui tapo žinoma jau 2020 m. spalio 9 d., kai jis išreiškė nepritarimą atsakovo vienašališkai nustatytam jo treniruočių tvarkaraščiui (1 t., c. b. l. 26).
Žemesnės instancijos teismas
31. Šiaulių miesto savivaldybės administracija šalims adresuotame pranešime informavo ieškovą ir atsakovą, kad Šiaulių sporto centro „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus veiksmai, priimant sprendimus koreguoti treniruočių tvarkaraščius, atitinka sporto centro įstatus, sporto centro vidaus darbo tvarkos taisykles ir Lietuvos Respublikos darbo kodeksą (d. b. l. 61-62). Spręstina, kad Šiaulių miesto savivaldybė nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, užtikrinant tinkamą sportininkų ugdymo proceso įgyvendinimą.
32. Palyginus atsakovo direktoriaus patvirtintą 2020 m. spalio 8 d. ieškovo treniruočių tvarkaraštį ir paties ieškovo pasiūlytą, tačiau atsakovo vadovo nepatvirtintą, treniruočių tvarkaraštį (šio sprendimo 6.8 punktas), matyti, jog tam tikri duomenys juose iš esmės sutampa, t. y. abejuose tvarkaraščiuose nurodytas vienodas savaitinių kontaktinių valandų skaičius (12 savaitinių valandų), sutampa dviejų dienų kontaktinių valandų skaičius (po 3 valandas), taip pat sutampa dviejų dienų pasiruošimo laikas (45 minutės).
33. Ieškovas nurodo, kad dėl pakeisto treniruočių tvarkaraščio suprastėjo sportininkų rezultatai, daroma neigiama įtaka sportininkų ugdymo procesui, tačiau nepateikė į bylą jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų, jog būtent 2020 m. spalio 8 d. tvarkaraštis padarė neigiamą įtaką sportininkų ugdymo procesui, jų sportiniams rezultatams.
34. 2020 m. spalio 8 d. tvarkaraštis buvo patvirtintas laikotarpiui nuo 2020 m. spalio 12 d. iki gruodžio 31 d., šiuo laikotarpiu vyko tik vienos su ieškovo sporto šakos specifika susijusios varžybos, be to, laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2021 m. sausio 4 d. sporto centre „(duomenys neskelbtini)“ meistriškumo ugdymo ir meistriškumo tobulinimo grupių pratybas nuspręsta vykdyti nuotoliniu būdu (d. b. l. 75-76). Ieškovas patvirtino, kad po nuotolinio darbo jis turėjo nedarbingumą iki vasario 28 d., taigi, nedarbingumo laikotarpiu netreniravo sportininkų. Sutiktina su atsakovu, jog nuotolinis darbas ir ieškovo nedarbingumas galėjo neigiamai įtakoti sportininkų ugdymo procesą. Atkreiptinas dėmesys, kad sportininkų rezultatai vertinami sezonui pasibaigus, t. y. nuo rugsėjo mėnesio iki rugsėjo mėnesio, tad nagrinėjamu atveju neginčijamai tvirtinti, jog trumpuoju laikotarpiu nustatytas 2020 m. spalio 8 d. tvarkaraštis padarė neigiamą įtaką sportininkų rezultatams, nėra pagrindo, o ieškovo teiginiai dėl tvarkaraščio ir rezultatų sąsajumo vertintini kaip deklaratyvūs ir neįrodyti.
35. Šalys pateikė į bylą laisvųjų imtynių sporto šakos specialistų nuomones dėl sportininkų rengimo metodikos ir atsakovo patvirtinto treniruočių grafiko, kurios yra prieštaringos. Ieškovo nurodyti specialistai išsakė šiuos teiginius:
35.1. Lietuvos laisvųjų imtynių suaugusiųjų rinktinės vyr. treneris S. K. patvirtino, kad darbui su MU5 grupe reikalingos ne mažiau kaip 3 akademinės valandos per dieną. 12 valandų savaitinis krūvis šiai grupei yra per mažas. Trenerio J. K. siūlomas treniruočių tvarkaraštis yra optimalus ir tinkamas sportiniam rengimui (2 t., c. b. l. 10);
35.2. Lietuvos laisvųjų imtynių jaunimo rinktinės treneris V. G. patvirtino, kad darbui su MU5 grupe reikalingos ne mažiau kaip 3 akademinės valandos per dieną. 12 valandų savaitinis krūvis šiai grupei yra per mažas. Trenerio J. K. siūlomas treniruočių tvarkaraštis yra optimalus ir tinkamas sportiniam rengimui (2 t., c. b. l. 11);
35.3. Lietuvos sporto universiteto dėstytojas S. L. patvirtino, kad darbui su MU5 grupe reikalingos ne mažiau kaip 3 akademinės valandos per dieną. 12 valandų savaitinis krūvis šiai grupei yra per mažas. Trenerio J. K. siūlomas treniruočių tvarkaraštis yra optimalus ir tinkamas sportiniam rengimui (2 t., c. b. l. 12).
36.1. Vilniaus Universiteto Šiaulių akademijos docentas, mokytojas ekspertas S. N. patvirtino, kad Šiaulių sporto centro „(duomenys neskelbtini)“ treneriui rekomenduojamo 12 valandų darbo krūvio išdėstymo variantas (pirmadienis 2 val., antradienis 2 val., trečiadienis 2 val., ketvirtadienis 3 val., penktadienis 3 val.) yra optimalesnis jaunųjų sportininkų rengimui palyginus su norimu realizuoti 12 valandų darbo krūvio išdėstymo variantu (pirmadienis 3 val., antradienis 3 val., trečiadienis 3 val., ketvirtadienis 3 val.). Sprendimo priežastis: 1) treneris realizuoja (nori realizuoti) koncentruotą savaitinį jaunųjų sportininkų rengimo variantą (12 val. darbo krūvį išdėsto per 4 dienas). Racionalesnis techninio-taktinio, fizinio, psichinio rengimo prasme atskirto sportinio ugdymo krūvio realizavimo variantas; 2) kyla abejonės dėl trenoruotės nenutrūkstamo principo realizavimo (trims dienoms nutrūksta sportininkų rengimas); 3) treneris dirba su 2005-2008 metų gimimo sportininkais. Jie auga, bręsta. Realizuojamas keturių dienų rengimo savaitinis ciklas adaptacine (prisitaikymo prie fizinio krūvio) prasme yra sudėtingesnis palyginus su penkių ar daugiau dienų savaitiniu rengimo ciklu; 4) treneris dirba su 2005-2008 metų gimimo sportininkais. Jie mokosi. Tikėtina, kad visas treniruotei skiriamas laikas sudaro 3 val. ir daugiau (2.15 val. treniruotė, atvykimas, grįžimas, apsirengimas, nusirengimas, higienos procedūros ir t. t.). Vadinasi, treniruotei skiriama 12,5 ir daugiau procentų paros laiko. Toks sukoncentruotas į keturias savaitės dienas treniruočių grafikas gali atsiliepti emociniam bei fiziniam pervargimui ir mokinių pasiekimams mokykloje (2 t., c. b. l. 42);
36.2. sporto psichologas dr. A. S. patvirtino, kad savaitinio treniruočių krūvio paskirstymas (pirmadienis, antradienis, trečiadienis – 2 val. (nuo 17.30 iki 19.00), ketvirtadienis, penktadienis – 3 val. (nuo 17.30 iki 19.15), viso 12 savaitinių valandų) yra optimalus rengiant MU5 grupei priklausančius 15-18 metų amžiaus jaunuolius, jei planuojamos tik vakarinės treniruotės. Siekiant aukštojo sportinio meistriškumo MU5 amžiaus grupių sportininkams galima didinti treniruočių kiekį ir krūvį derinant sporto pratybų ir poilsio laiką. Tokiu atveju sportininkams treniruoti reikalingos rytinės treniruotės, tačiau sporto centrų auklėtiniai, kurie mokosi be specializuotose ugdymo įstaigose, negali treniruotis ryte. Didinant treniruočių valandų skaičių vakarinėse treniruotėse yra rizika persitreniruoti, persitempti, patirti perdegimo sindromą. Siekiant užtikrinti optimalų psichofizinės sveikatos lygmenį pateiktas vakarinių treniruočių grafikas yra tinkamas sėkmingai fizinei ir psichinei sportininkų adaptacijai ir sportinių rezultatų plėtotei (2 t., c. b. l. 43);
36.3. Lietuvos sporto centro Sporto medicinos departamento direktorius P. P. patvirtino, kad sporto medicinos požiūriu rekomenduotina, jog savaitinis krūvis, tenkantis sportininkui, išsidėstytų per daugiaau treniruočių. Jei sportininkui skiriamas analogiškas savaitinis krūvis per 4 treniruotes arba per 5 treniruotes, sporto medicinos požiūriu tikslingiau išdėstyti krūvį per 5 dienas, taip išvengiant labai pavojingo pervargimo sindromo. Tą patį krūvį išdėstant per daugiau treniruočių, dar labiau sumažinama pervargimo atsiradimo tikimybė. Taip pat Lietuvoje iš ankstesnių laikų susiklostė sporto medicinos požiūriu nepageidautina praktika, kai trumpinamas savaitinis krūvis, taip išvengiant atsistatymo treniruočių. Kuo daugiau treniruočių dienų per savaitę, tuo geriau, nes galima tikslingiau paskirstyti krūvį (2 t., c. b.l. 44).
37. Liudytojas V. A. parodė, kad kuo dažniau sportininkas treniruojasi, tuo geresni rezultatai. Mano, kad atsakovo patvirtintas tvarkaraštis yra normalus MU5 grupei. Jei varžybos vyksta šeštadienį, nuo trečiadienio reikia mažinti krūvį, o penktadienį – lengva treniruotė. Didesni krūviai – pirmadienį, antradienį. Jei varžybų nėra, visą savaitę turi būti panašus krūvis. Valandos nėra svarbu, svarbu yra tai, kaip krūvis per tą laiką paskirstomas. Galima keisti treniruotės tempą, intensyvumą, priklauso nuo rengimo metodikos. Nežino, ar atsakovo patvirtintas tvarkaraštis daro žalą sportininkams. Treneris yra specialistas, jo nuomonė dėl tvarkaraščio yra svarbi.
38. Įvertinus sporto specialistų šio sprendimo 35-37 punktuose išdėstytas nuomones dėl treniruočių tvarkaraščių, sportininkų rengimo metodikos, ugdymo proceso, spręstina, kad išsakytos nuomonės neleidžia neginčijamai tvirtinti, jog atsakovo patvirtintas 2020 m. spalio 8 d. ieškovo treniruočių tvarkaraštis daro žalą sportininkų sveikatai, jų ugdymo procesui, o ieškovo teikiamas treniruočių tvarkaraštis yra pranašesnis sportininkų rengimo, tobulėjimo, jų sveikatos saugojimo aspektu. Priešingai, sprendimo 36 punkte aptarti specialistai kaip geresnį įvardino atsakovo patvirtintą treniruočių tvarkaraštį, o liudytojas V. A. nepatvirtino vieno ar kito tvarkaraščio pranašumo. Pažymėtina, kad sprendimo 35 punkte aptarti specialistų paaiškinimai yra šabloniniai, juose pateikiama iš esmės tapati informacija, nedetalizuojant, kuo geras ieškovo tvarkaraštis ir blogas atsakovo.
39. Ieškovas nurodo, kad sportininkai, jų tėvai nesutinka su atsakovo patvirtintu treniruočių tvarkaraščiu, jie nenori treniruotis penktadieniais ir šią dieną neatvyksta į treniruotę (2 t., c. b. l. 69-73). Į bylą pateiktos tipinės Šiaulių sporto centro „(duomenys neskelbtini)“ Sportinio ugdymo paslaugų sutarties, sudaromos su sportininkų atstovais pagal įstatymą, 3.3 punkte nurodyta, jog tėvai (globėjai, rūpintojai) įsipareigoja užtikrinti vaiko reguliarų sportinio ugdymo užsiėmimų lankymą (pagal ugdymo programos vadovo sudarytą ir įstaigos administracijos patvirtintą tvarkaraštį) ir jo dalyvavimą įstaigą, kolektyvą reprezentuojančiuose sporto centro, miesto, respublikos renginiuose. Be to, šio sprendimo 25 punkte aptarto Pareigybės aprašymo 4.13 punkte nurodyta, jog sporto centro treneris kontroliuoja, kad mokymo grupes lankytų sportininkai, pasirašę sutartis su sporto centru. Spręstina, kad tiek sportininkų tėvai, tiek jų treneris privalo motyvuoti sportininkus, užtikrinti, jog MU5 grupės sportininkai tinkamai lankytų treniruotes pagal įstaigos vadovo patvirtintą treniruočių tvarkaraštį, įskaitant ir penktadienio treniruotę. Į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių sportininkų negalėjimą dėl objektyvių priežasčių neatvykti į treniruotę penktadienį.
40. Ieškovo teiginiai, kad kitų trenerių tvarkaraščiai buvo patvirtinti pagal trenerių siūlymus, o ieškovo siūlytas tvarkaraštis buvo atmestas, manytina, dėl nedraugiškų ieškovo ir atsakovo santykių, siekiant ieškovui sudaryti netinkamas darbo sąlygas, vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Atsakovės vadovas, atsakingas už tinkamą sporto centro funkcionavimą, sportininkų ugdymo proceso organizavimą ir įgyvendinimą, turi teisę ir pareigą visapusiško derinimo būdu sudaryti bei tvirtinti tokius trenerių treniruočių tvarkaraščius, kurie užtikrintų visų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų interesus, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, įstaigos administracijos įgaliojimus, įstaigos finansines galimybes, trenerių, sportininkų skaičių, patalpų plotą, inventoriaus kiekį, pandeminę situaciją pasaulyje ir valstybėje. Teismo nuomone, sporto centre susiklostytų ydinga, konfliktiška situacija, jei kiekvienas treneris reikalautų įstaigos vadovą tvirtinti trenerio siūlomą treniruočių tvarkaraštį išskirtinai pagal trenerio pageidavimus, o vadovas atliktų formalų tvirtinimo veiksmą. Teismas neturi duomenų, kad kiti sporto centro treneriai būtų nepatenkinti, ginčytų, skųstų atsakovo vadovo patvirtintus treniruočių tvarkarašius, jog tvarkaraščiai neatitinka norminių teisės aktų, žaloja sportininkų sveikatą, daro neigiamą įtaką jų sportiniams rezultatams.
41. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog yra pagrindas tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus, neįrodė, kad su juo nebuvo atsiskaityta už darbą poilsio dieną 2020 m. rugsėjo 20 d., taip pat neįrodė, jog atsakovo 2020 m. spalio 8 d. tvarkaraštis priimtas, patvirtintas neteisėtai, pažeidžiant ieškovo teises ir teisėtus interesus, daro neigiamą poveikį sportininkų ugdymo procesui, jų sportiniams rezutatams ir yra būtinas pagrindas taikyti geresnį, ieškovo siūlomą treniruočių tvarkaraštį, todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas byloje surinktais įrodymais.
Dėl bylos dalyje nutraukimo
42. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pateikė prašymą nutraukti bylą dalyje dėl ieškovo reikalavimų, susijusių su treniruočių tvarkaraščiais, kadangi šalių darbo teisiniai santykiai yra pasibaigę, ir galutinis procesinis rezultatas nesukels šalims teisinių padarinių.
43. Į bylą buvo pateikti duomenys, kad Šiaulių sporto centro „(duomenys neskelbtini)“ direktorius 2021 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 7-P-3.1. atleido trenerį J. K. iš darbo sporto centre pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą (darbo sutarties nutraukimas už per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytą antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą). Įsakyme nurodyta darbo sutarties nutraukimo dieną laisvųjų imtynių treneriui J. K. išmokėti visą priklausantį darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas už 2019 m. liepos 10 d./ 2020 m. liepos 9 d. laikotarpį (5 darbo dienos), už 2020 m. liepos 10 d./ 2021 m. gegužės 20 d. laikotarpį (34,83 darbo dienos), už darbą poilsio dienomis 2020 m. rugsėjo 4 d. ir 2020 m. rugsėjo 5 d. pagal sporto centro direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 27 d. įsakymą Nr. 95-KK-1.3 (6 darbo dienos) (2 t., c. b. l. 23-26). Analizuojant atleidimo priežastis matyti, jog treneris atleistas iš darbo ir todėl, kad ignoravo sporto centro direktoriaus patvirtintą treniruočių vedimo tvarkaraštį. Tikėtina, kad treneris J. K. skųs, jo manymu, neteisėtą atleidimą iš darbo, skundą nagrinės Darbo ginčų komisija, galimai ir teismas ieškinine tvarka kitoje civilinėje byloje, todėl nagrinėjamoje byloje teismas turi pareigą galutinai išspręsti šalių ginčą dėl atsakovo patvirtinto treniruočių tvarkaraščio, dėl atsiskaitymo su ieškovu už darbą poilsio dieną 2020 m. rugsėjo 20 d., nes įsiteisėjęs galutinis procesinis teismo sprendimas turės privalomąją (res judicata) galią kituose šalių ginčuose ikiteisminėje institucijoje ar teisme, jei tokie ginčai būtų (CPK 18 str.). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, spręstina, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą nutraukti bylą dalyje dėl ieškovo reikalavimų, susijusių su treniruočių tvarkaraščiais.
Dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo
44. Atsakovas pateikė rašytinius duomenis, kad byloje patyrė 4426,58 Eur teisinių paslaugų išlaidas, kurias sudaro advokato paslaugos susipažįstant su bylos medžiaga, rengiant ir teikiant teismui procesinius dokumentus, papildomus įrodymus, pasirengiant ir dalyvaujant teismo posėdžiuose (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Vertindamas atsakovo patirtų teisinių paslaugų išlaidų pagrįstumą, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ (toliau tekste – Rekomendacijos) nustatytus maksimalius dydžius. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8 punkto nustatas už šias advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra: už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5 (8.2 punktas); už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4 (8.16 punktas); už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0,1 (8.17 punktas); už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (8.19 punktas); kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą – 0,1 (8.20 punktas).
45. Iš atsakovo pateikto 2021 m. balandžio 20 d. prašymo, Klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos, PVM sąskaitos faktūros, Serija APB Nr. 20759, SEPA mokėjimo nurodymo matyti, kad atsakovas patyrė šias teisinių paslaugų išlaidas (be PVM): advokato susipažinimas su darbo ginčo medžiaga, atsiliepimo į ieškinį parengimas – 800 Eur, procesiniai prašymai dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės, dėl termino pratęsimo atsiliepimui pateikti ir parengiamojo posėdžio atidėjimo – 25 Eur, pasirengimas ir atstovavimas 2021 m. balandžio 20 d. parengiamajame teismo posėdyje – 600 Eur, iš viso 1724,25 Eur (su PVM) (1 t., c. b. l. 105-109). Įvertinus, kad advokato paslaugų apmokėjimo dieną 2021 m. balandžio 19 d. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 1524,20 Eur, taip pat įvertinus, kad 2021 m. balandžio 20 d. parengiamasis teismo posėdis truko 58 minutes, advokato pasirengimo ir atstovavimo 2021 m. balandžio 20 d. parengiamajame teismo posėdyje išlaidos mažintinos per pusę, skiriant 1 valandą pasirengimui ir 1 valandą dalyvavimui parengiamajame teismo posėdyje, atsakovui iš ieškovo priteistinos 1361,25 Eur teisinių paslaugų išlaidos. Atsakovo patirtos 1361,25 Eur teisinių paslaugų išlaidos nesiekia Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl, teismo įsitikinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo daugiau mažinti atsakovo patirtas teisinių paslaugų išlaidas.
46. Iš atsakovo pateikto 2021 m. gegužės 18 d. prašymo, Mokėjimo nurodymo Nr. 00254, PVM sąskaitos faktūros, Serija APB Nr. 21135 matyti, kad atsakovas patyrė šias teisinių paslaugų išlaidas (be PVM): procesinis prašymas dėl papildomų dokumentų prijungimo – 100 Eur, pasirengimas ir atstovavimas 2021 m. gegužės 20 d. teismo posėdyje – 600 Eur, iš viso 847 Eur (su PVM) (2 t., c. b. l. 13-17). Įvertinus, kad advokato paslaugų apmokėjimo dieną 2021 m. gegužės 13 d. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 1524,20 Eur, taip pat įvertinus, kad 2021 m. gegužės 20 d. teismo posėdis truko 4 valandas 25 minutes, atsakovo patirtos 847 Eur teisinių paslaugų išlaidos nesiekia Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl, teismo įsitikinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo mažinti atsakovo patirtas teisinių paslaugų išlaidas, jos priteistinos atsakovui iš ieškovo.
47. Iš atsakovo pateikto 2021 m. birželio 21 d. prašymo, Klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos, PVM sąskaitos faktūros, Serija APB Nr. 21372, PVM sąskaitos faktūros, Serija APB Nr. 21495, sąskaitos išrašo, Mokėjimo nurodymo Nr. 00349 matyti, kad atsakovas patyrė šias teisinių paslaugų išlaidas (be PVM): du procesiniai prašymai dėl papildomų įrodymų prijungimo – 150 Eur, procesinis prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo – 33,33 Eur, pasirengimas ir atstovavimas 2021 m. gegužės 31 d. teismo posėdyje – 600 Eur, pasirengimas ir atstovavimas 2021 m. birželio 30 d. (perkeltą iš birželio 22 d.) teismo posėdyje – 600 Eur, iš viso 1673,83 Eur (su PVM) (2 t., c. b. l. 60-67). Įvertinus, kad advokato paslaugų apmokėjimo dienomis 2021 m. birželio 15 ir 17 d. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 1524,20 Eur, taip pat įvertinus, kad 2021 m. gegužės 31 d. teismo posėdis truko 3 valandas ir 7 minutes, o 2021 m. birželio 30 d. teismo posėdis truko 3 valandas ir 1 minutę, atsakovo patirtos 1673,83 Eur teisinių paslaugų išlaidos nesiekia Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl, teismo įsitikinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo mažinti atsakovo patirtas teisinių paslaugų išlaidas, jos priteistinos atsakovui iš ieškovo. Atsakovo Klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitoje nurodytos 200 Eur (75 + 125) teisinių paslaugų išlaidos jam iš ieškovo nepriteistinos, nes atsakovas nepagrindė šių patirtų išlaidų leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 98 str. 1 d.).
48. Atsižvelgiant į šio sprendimo 45-47 punktuose nurodytas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias teismas pripažino pagrįstomis, atsakovui iš ieškovo priteistinos 3882,08 Eur teisinių paslaugų išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti Šiaulių sporto centrui „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), iš J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 3882,08 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 8 ct) teisinių paslaugų išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.