- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-26
- Bylos Nr.
- E1-339-718/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-3-00099-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Skirmutei Bartašienei, dalyvaujant A. U., prokurorei Jurgitai Rumbinaitei, Rūtai Girgždutaitienei, išnagrinėjusi klausimą dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo A. U., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2011-11-30 Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gautas iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos persiųstas 2005-02-24 Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms pagrindu iš Švedijos Karalystės vykdomosios institucijos gautas prašymas bei dokumentai dėl Muitinės tarnybos Stokholme 2008-10-24 sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Minėtu sprendimu buvo paskirta piniginė bauda A. U., gim. 1973-10-03, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.
Įgyvendinat 2005-02-24 Tarybos pamatinį sprendimą 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms, buvo priimtas ir įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio ir priedo pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 17², 365¹, 365² straipsniais įstatymas (Žin., 2007 m. Nr. 140-5748).
Vienas iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365¹ straipsnyje numatytų pagrindų, kuriuo remiantis teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, yra tai, kad piniginė sankcija paskirta dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą nėra laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, išskyrus atvejus, kai piniginė sankcija paskirta dėl 2005-02-24 Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 5 straipsnio 1 dalyje išvardytų nusikalstamų veikų.
Pažymėtina, kad, kaip nurodyta Švedijos Karalystės vykdomosios institucijos atsiųstame liudijime, 3500 SEK piniginė bauda A. U. buvo paskirta už tai, kad jis 2008-09-26 neįgyvendinęs gabenamoms prekėms Bendrijos viduje pagal įstatymą taikomo akcizo apmokestinimo nuostatų ir sąlygų, įvežė iš Lietuvos į Švediją 8000 vienetų cigarečių. Ši A. U. įvykdyta nusikalstama veika kvalifikuota kaip neteisėtas akcizu apmokestinamų prekių gabenimas. Teismas pažymi, kad ši nusikalstama veika nėra sąraše nusikalstamų veikų, išvardintų Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 5 straipsnio 1 dalyje. Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, atsakomybė už neteisėtai akcizais apmokestinamų prekių gabenimą numatyta dviejuose atsakomybę už padarytus teisės pažeidimus numatančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, t.y. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnyje ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² straipsnyje.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 5 straipsnio 3 dalyje, už nusikaltimus, kuriems netaikoma šio pamatinio sprendimo 5 straipsnio 1 dalis, sprendimą vykdančioji valstybė gali pripažinti ir vykdyti sprendimą su sąlyga, kad sprendimas susijęs su veika, kuri laikoma nusikaltimu pagal sprendimą vykdančios valstybės teisę, kokie bebūtų nusikaltimo sudėties požymiai ar kaip jis bebūtų apibūdinamas. Siekiant atriboti, ar A. U. įvykdyta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio (nusikaltimo) ar Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² straipsnio (administracinės teisės pažeidimo) kvalifikaciją, būtina nustatyti, kokia buvo A. U. neteisėtai gabentų akcizais apmokestinamų 8000 vienetų cigarečių vertė. Ši vertė atsiųstuose dokumentuose nebuvo nurodyta, todėl teismas, vadovaudamasis Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365¹ straipsnio 3 dalies 3 punktu, 10 punktu, 4 dalimi, 2011-12-03 kreipėsi į Švedijos Karalystės vykdomąją instituciją, prašydamas iki 2012-01-23 pateikti informaciją, nurodant, kokia buvo A. U. neteisėtai gabentų akcizais apmokestinamų 8000 vienetų cigarečių vertė. Atsakymas iš Švedijos Karalystės vykdomosios institucijos negautas.
Teismo posėdžio metu A. U. parodė, kad jis 2008 metais gyveno Norvegijoje. Į Norvegiją jis plaukė keltu iš Latvijos ir kartu su draugu jis savo reikmėms gabeno iš Lietuvos nusipirkęs 48 blokus „LM“ cigarečių (1 bloke yra 10 pakelių). Patikrinimo metu Švedijos muitininkas jo paklausė, kiek cigarečių jis vežasi ir jis nurodė visą vežamų cigarečių kiekį. Pareigūnas jam atsakė, kad tokio kiekio cigarečių vežti negalima ir iš jo paėmė 40 blokų cigarečių, o 8 blokus jam grąžino. Iš viso jis vežėsi 8000 vienetų cigarečių daugiau, nei, pasak pareigūnų, buvo galima. Vienas pakelis cigarečių tuo metu kainavo apie 6 Lt, tiksliai kainos neprisimena, visos cigaretės galėjo kainuoti iki 2500 Lt. Sumokėti 3500 SEK baudą jis sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus byloje surinktą medžiagą, A. U. parodymus, yra pagrindas išvadai, kad pažeidžiant nustatytą tvarką, A. U. gabenamų akcizais apmokestinamų prekių vertė neviršija 250 MGL (32500 Lt), t.y. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnyje nurodytos sumos – pažeidžiant nustatytą tvarką gabenamų akcizais apmokestinamų prekių vertės, už ką asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Esant šiai situacijai, A. U. padaryta veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą negalėtų būti pripažinta nusikaltimu ir, vadovaujantis 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnio 2 dalies b punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365¹ straipsnio 3 dalies 3 punktu, teismas neturi pagrindo pripažinti ir vykdyti Muitinės tarnybos Stokholme 2008-10-24 sprendimo.
Be to, pažymėtina, jog 2005-02-24 Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog sprendimą vykdančios valstybės kompetentingos institucijos gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jeigu 4 straipsnyje numatytas liudijimas nebuvo pateiktas, yra neišsamus ar akivaizdžiai neatitinka sprendimo. Kaip minėta anksčiau, teismas, siekdamas patikslinti Švedijos Karalystės vykdomosios institucijos pateiktą liudijimą, prašė pateikti A. U. neteisėtai gabentų akcizais apmokestinamų 8000 vienetų cigarečių vertę, kuri minėtame liudijime nebuvo nurodyta. Nepateikus šios informacijos, teismas negali tiksliai nustatyti, kokia buvo A. U. neteisėtai gabentų akcizais apmokestinamų 8000 vienetų cigarečių vertė, o tai yra svarbu norint nustatyti, ar A. U. gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365¹ straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad jeigu per nustatytą terminą reikalinga informacija nėra gaunama, teismas priima nutartį atsisakyti pripažinti piniginę sankciją. Todėl, nepatikslinus Švedijos Karalystės vykdomosios institucijos pateikto liudijimo, teismas turi pagrindą nepripažinti ir nevykdyti Muitinės tarnybos Stokholme 2008-10-24 sprendimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis 2005-02-24 Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 5 straipsnio 3 dalimi, 7 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies b punktu, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365¹ straipsnio 3 dalies 3 punktu, 10 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi, 364 straipsnio 3 dalimi, teismas
nutarė:
Atsisakyti pripažinti ir vykdyti Muitinės tarnybos Stokholme 2008-10-24 sprendimą, kuriuo A. U. buvo paskirta 3500 SEK piniginė bauda.
Nutartis per 5 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.