Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Mazaliauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (išieškotojos) pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys: V. H. (skolininkas), L. H., antstolė Asta Stanišauskaitė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suinteresuotiems asmenims V. H. ir L. H. pareiškimo su priedais kopija ir teismo nutartis įteikti 2025 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu.

4. Suinteresuoti asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

6. Byloje nustatyta, kad antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo vykdomąją bylą 0177/24/02114 dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. H. išieškotojai VMI. Atlikdama priverstinius vykdymo veiksmus antstolė nustatė, kad skolininkas V. H. yra santuokoje su L. H., santuoka sudaryta 2016 m. balandžio 26 d.

7. Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje aptarta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Be to, pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

8. Vykdomojoje byloje nustatyta, kad skolininkas registruoto nekilnojamojo turto neturi, nedirba, neturi registruotų transporto priemonių, areštuotos skolininkui priklausančios sąskaitos, esančios Lietuvos bankuose, tačiau iki 2024 m. gruodžio 12 d. piniginių lėšų iš sąskaitų išieškota nebuvo (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

9. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad antstolė 2024 m. gruodžio 13 d. turto arešto aktu Nr. S-24-177-50326 areštavo skolininko sutuoktinei L. H. priklausančias pinigines lėšas, esančias „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

10. Civilinės ir vykdomosios bylų duomenimis antstolė 2024 m. gruodžio 13 d. patvarkymu Nr. S-24-177-50326 pasiūlė skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos (2024 m. gruodžio 13 d.) pateikti antstolei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Per nustatytą terminą skolininkas sutikimo dėl turto dalies nustatymo nepateikė. Antstolė, negavusi sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, 2025 m. sausio 8 d. Nr. S-25-177-1476 pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo.

11. CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais – ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja – VMI, gavusi antstolės siūlymą, su tokiu prašymu kreipėsi į teismą.

12. Iš vedybų sutarčių registro duomenų matyti, kad V. H. ir L. H. nėra sudarę vedybų sutarties, nėra duomenų apie galiojančias vedybų ar turto padalijimo sutartis, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

13. Duomenų, patvirtinančių, kad antstolės turto arešto aktu areštuotos piniginės lėšos yra L. H. asmeninė nuosavybė, į bylą nepateikta.

14. Kaip minėta, pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuoja CK 3.123 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, teismas neturi duomenų apie sutuoktiniams nustatytus sveikatos sutrikimus ir (ar) kitas ypatingas aplinkybes, todėl nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Kaip nurodyta, duomenų, patvirtinančių, kad skolininkas V. H. turėtų pakankamai asmeninio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, taip pat nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Nesant priešingų duomenų yra pagrindas konstatuoti, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

15. Esant nustatytų aplinkybių visumai teismas tenkina pareiškėjos prašymą ir nustato, kad skolininkui V. H. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su jo sutuoktine priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės L. H. piniginių lėšų, esančių jai priklausančioje banko sąskaitoje „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 3.87, 3.88 straipsniai, 3.117 straipsnio 1 dalis).

16. Kadangi procesiniai dokumentai suinteresuotiems asmenims V. H. ir L. H. buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, nutartis jiems taip pat įteikiama viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo patenkinti.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui vykdymo procese) V. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės L. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų, esančių banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje akcinėje bendrovėje „Swedbank“.

Įteikti suinteresuotiems asmenims V. H. ir L. H. teismo nutartį viešo paskelbimo būdu. Nurodyti nutarties įteikimo viešo paskelbimo būdu datą 2025 m. vasario 25 d.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.