Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2015-03-23 · Byla Nr. A2.6.-3-867/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-03-23
Bylos Nr.
A2.6.-3-867/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Inga Sakalauskaitė
Pažeidėjas
T. J.
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6-3-867/2015Teisminio proceso Nr.4-24-3-00880-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 39.1; 39.2; 45.4; 45.4.3; 52.3 (S)
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. kovo 23d.Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja I.Sakalauskaitė, sekretoriaujant J.Skuodienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. J., jo atstovui advokatui O.Martinkui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą, kurioje T. J., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., Klaipėdos r., administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 130 ²str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-10-25 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr.30P-20569237-14, kuriame nurodyta, kad T. J. 2014-10-25, 1.40val. Endriejavo mstl., Klaipėdos r., būdamas neblaivus vairavo automobilį „RENAULT LAGUNA“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,47 promilės) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones kai buvo paskirta administracinė nuobauda už LR ATPK 126str. 4d. numatytą pažeidimą, tai yra pažeidė KET 14p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 130 ²str.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad su administracinio teisės pažeidimo protokolu nesutinka. Paaiškino, kad jis buvo su draugais pirtyje ir niekur iš pirties nebuvo išėjęs. Policijos pareigūnas jį išsivedė iš pirties, teigdamas, kad neva jis vairavo automobilį. Paaiškino, kad nuo pat pradžių jis pareigūnams sakė, kad ne jis vairavo. Nurodė, kad vėliau išsiaiškino, kad automobilį priklausantį D. P. tą vakarą vairavo M. J., kuris nuvežė vieną pirtyje buvusį asmenį namo ir kartu važiavo parvežti degtinės.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas O.Martinkus prašė bylą nutraukti. Nurodė, kad policijos pareigūnų duoti parodymai yra paneigti byloje surinkta medžiaga, nes kaip patvirtino degalinės darbuotojas, policijos pareigūnų automobilis, kurį neva vairavo T. J. atvažiavo iš skirtingų pusių, be to pareigūnai atvažiavo po 1-3 min. Nurodė, kad šeši liudytojai patvirtino, kad vairavo M. J.. Mano, kad pareigūnų parodymai turėtų būti vertintini kritiškai, nes pradžioje jie teigė, kad vijosi automobilį, o po to jau teigė, kad nesivijo.

LR ATPK 257str. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257str. nuostatų galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kai traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Tam, kad asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 130² str. būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairavo neblaivus asmuo ir jam buvo paskirta bei yra galiojanti nuobauda pagal 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų apie ankstesnius T. J. padarytus pažeidimus nustatyta, kad 2013-09-05 Kretingos rajono apylinkės teismo nutarimu jis buvo baustas administracine tvarka pagal LR ATPK 126str. 4d., ir jam paskirta 579,00 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėn., tai yra nuo 2013-09-05 iki 2015-09-04 (b.l. 11). 2014-10-25 T. J. surašytas protokolas už tai, kad jis pakartotinai vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo skirta nuobauda pagal LR ATPK 126str. 4d. (b.l. 4). Tai, kad 2014-10-25 T. J. 2014-10-25, 01.57 val. buvo neblaivus patvirtina byloje esantis alkotesterio testo Nr.4166 parodymai, kuriais T. J. nustatytas 1,47 promilių, tai yra lengvas girtumo laipsnis (b.l. 6). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. J. taip pat neneigė, kad 2014-10-25, apie 01.50 val. jis buvo neblaivus, nes patvirtino, kad jis tą vakarą kartu su draugais šventė pirtyje, tačiau jis neigia, kad jis tą vakarą vairavo automobilį „RENAULT LAGUNA“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), kaip nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole. Tokios pozicijos T. J. laikėsi nuo pat administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo ir visos bylos nagrinėjimo metu, be to, teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad jis iš pirties niekur nebuvo išėjęs, o vėliau iš kitų dalyvavusių pirtyje asmenų sužinojo, kad automobilį „RENAULT LAGUNA“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vairavo M. J.. Liudytojas M. J. apklaustas teismo posėdžio metu patvirtino, kad tą vakarą jis atvažiavo į pirtį ir jo paprašė parvežti V. namo, kadangi jis buvo blaivus tai jis sutiko ir parvažiavus atgal į pirtį jis mašinos raktelius atidavė . (b.l. 31). M. J. nurodė, kad policijos pareigūnai atvažiavo prie pirties kai jis jau buvo atidavęs raktelius mašinos P.. Nurodė, kad kai jis vairavo kartu su juo taip pat važiavo V., P., B. ir M. (b.l. 31). Liudytojas T. V. taip pat pavirtino M. J. nurodytas aplinkybes, kad M. J. jį parvežė namo bei nurodė, kad jis išvažiuodamas iš pirties atsisveikino su T. J. (b.l. 30). Liudytojas M. B. taip pat nurodė, kad pritrūkus alkoholio apie pirmą valandą nakties jis su M. sugalvojo nuvažiuoti pas jį atsivežti alkoholio ir automobiliu išvažiavo jis, M. M., V. ir G.. Paaiškino, kad Varnelį paliko amuose, o jie pasiėmę alkoholio grįžo į pirtį ir vairavo M. J., kuris buvo blaivus, o policijos pareigūnai privažiavo po 1-2 minučių, kai jie jau buvo išlipę iš automobilio (b.l. 28). Liudytojas E. G. taip pat patvirtino, kad naktį jis buvo automobilyje kartu su M., B. ir V., kai parvežė Varnelį namo ir nuvažiavo pas B. kažko pasiimti, tačiau kas vairavo negali pasakyti, nes sėdėjo gale ir buvo išgėręs (b.l. 28). Liudytojai A. B., G. J., M. B., A. D. ir D. K. patvirtino, kad T. J. negalėjo vairuoti, nes jis visą vakarą buvo kartu su jais pirtyje (b.l. 26-31). Liudytojas D. P. nurodė, kad jis savo automobilio raktelius, tai yra magnetinę kortelę davė M. J., nes šis buvo blaivus ir sutiko pavežti V. namo bei parvežti alkoholio. Nurodė, kad automobiliu išvažiavo J., G., V., B. ir M.. Paaiškino, kad kai grįžo Jurgutis jam atidavė automobilio raktelius ir tada maždaug po minutės jis pro langą pamatė, kad privažiavo policijos automobilis ir pareigūnas išsivedė T. J. iš pirties (b.l. 61). Liudytojas M. M. patvirtino, kad jis paklausė J. ar šis blaivus ir ar galėtų juos pavežti iki B.alkoholio. Nurodė, kad J. sutiko ir jis, B., G. ir V. išvažiavo. Paaiškino, kad V. paliko namuose, pasiėmė alkoholio ir grįžo atgal į pirtį. Kai jis paskutinis jau išlipo iš automobilio tik tada privažiavo pareigūnai ir tai buvo apie 2 minutės nuo to laiko kai jie sustojo prie pirties (b.l. 61). Liudytojas G. P. paaiškino, kad jis dirba UAB „Trevena“ benzino kolonėlėje ir peržiūrėjęs vaizdo kamerų medžiagą matė, kad lengvoji mašina atvažiavo iš Endriejavo pusės ir įsuko į pirties kiemą, o policijos automobilis atvažiavo iš magistralės pusės ir įsuko į kolonėlės teritoriją. Be to, šis liudytojas paaiškino, kad policijos automobilis atvažiavo be švyturėlių ir atvažiavo maždaug 1-4 minutės bėgyje po tai atvažiavo į pirties kiemą lengvoji mašina (b.l. 62, 75-76).

Tai, kad automobilį „RENAULT LAGUNA“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 2014-10-25 apie 01.40val. vairavo T. J. iš esmės patvirtino tik du liudytojai, tai yra policijos pareigūnai N. R. ir M. U.. Šie liudytojai nurodė, kad jie vijosi automobilį ir nebuvo jo išleidę iš akių. Taip pat abu liudytojai patvirtino, kad jie važiavo iš paskos persekiojamam automobiliui ir sustojo praktiškai netrukus po to kai sustojo persekiojamas automobilis, todėl gerai matė kas išlipo iš vairuotojo vietos, ir kad vairuotojas nubėgo į pirties antrąjį aukštą (b.l. 25-26). Pakartotinai apklausiant pareigūnas M. U. patvirtino, kad jie visada važiavo iš paskos automobilio ir šio automobilio nebuvo paleidę iš akių, o atstumas tarp automobilių buvo labai nedidelis, nes sustojus persekiojamam automobiliui jie taip pat sustojo (b.l. 70). Šis liudytojas taip pat paaiškino, kad nepranešė komisariatui apie tai, kad persekioja automobilį, nes nebuvo nestojimo fakto, jie tik važiavo automobiliui iš paskos ir norėjo jį sustabdyti. Nors šių dviejų liudytojų parodymai iš esmės atitinka ir jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, tačiau įvertinus byloje apklausto liudytojo G. P., kuris nėra suinteresuotas bylos baigtimi parodymus ir pateiktą filmuotą medžiagą iš UAB „Trevena“ vaizdo kamerų, darytina išvada, kad nėra pagrindo tikėti policijos pareigūnų parodymais, nes jie paneigti kitais įrodymais, tai yra vaizdo kamerų įrašais. Liudytoju apklaustas degalinės darbuotojas G. P. patvirtino, kad peržiūrėjus degalinės vaizdo kamerų įrašus jis matė, kad policijos pareigūnų automobilis į degalinės teritoriją įvažiavo nuo autostrados pusės, o lengvoji mašina į pirties kiemą įvažiavo nuo Endriejavo kelio ir tarp šių automobilių atvažiavimo į pirties teritoriją laiko skirtumas buvo nuo 1 iki 4 minučių. Šias liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtinta ir išreikalauta filmuota medžiaga, iš kurios matyti, kad prieš įvažiuojant policijos pareigūnų automobiliui joks kitas automobilis neįvažiavo į degalinės teritoriją. Nors pagal policijos pareigūnų parodymus jie važiavo automobiliui iš paskos ir nebuvojo paleidę jo iš akių bei sustojo praktiškai vienu metu, todėl vaizdo įrašuose turėtų matytis, kaip prieš policijos pareigūnų automobilį įvažiuoja kitas automobilis, tačiau tai neužfiksuota, priešingai nė viena kamera neparodė, kad prieš policijos automobilį kelių sekundžių ar minutės bėgyje būtų įvažiavusi kita kokia lengvoji mašina. Be to, teismas kritiškai vertina policijos pareigūnų parodymus dar ir dėl to, kad pareigūnas M. U. nurodė, kad jie buvo įjungę ne tik švyturėlį, bet ir garsinį signalą, tačiau teismo išreikalauti palydovinės navigacinės sistemos duomenys patvirtina, kad švyturėlius pareigūnai buvo įjungę tik 1 sekundei, tai yra 01:41:54 val., o garsinis signalas nebuvo iš viso įjungtas (b.l. 39-44). Be to, teismo nuomone jei kaip teigia policijos pareigūnai jie bandė vytis automobilį, nes norėjo jį sustabdyti, tada nesuprantama, kodėl policijos pareigūnai šviesos signalą buvo įjungę tik vienai sekundei, o ne viso persekiojimo metu, kad automobilio vairuotojas, kurį pareigūnai persekiojo, būtų galėjęs pamatyti švyturėlius ir galbūt būtų sustojęs. Kaip matyti iš palydovinės navigacinės sistemos duomenų policijos pareigūnų automobilio greitis vienu metu buvo net 126 km/h, todėl nesuprantama, kodėl pareigūnai nakties metu vydamiesi automobilį, kurį norėjo sustabdyti ir viršydami greitį neįsijungė šviesos signalų. Peržiūrėjus išreikalautus UAB „Trevena“ degalinės vaizdo kamerų įrašus, kurių teismui buvo pateikta septyni vaizdo įrašai, tai yra 1 kameros, 2 kameros, 3 kameros, 4 kameros, 5 kameros, 6 kameros ir 9 kameros 2 dalis. I kameros vaizdo įraše matyti, kaip į degalinės UAB „Trevena“ kolonėlės teritoriją įvažiuoja policijos pareigūnų automobilis (vaizdo įrašo 4.08 min.), o vaizdo įrašo 7.50min. įraše matyti, kad policijos pareigūnų automobilis išvažiuoja iš pirties teritorijos ir stovi apie 10.00min, 17.23 min. matyti, kaip policijos pareigūnų automobilis išvažiuoja kartu su tralu nutempiančiu automobilį. Vaizdo įraše, kuris užvardintas kaip 2 kamera 3,43 min. taip pat matyti, kad įvažiuoja policijos automobilis, tačiau prieš jį įvažiuojančio jokio kito automobilio nematyti, nors pareigūnai teigė, kad jie važiavo iš paskos. Kituose vaizdo įrašuose taip pat nematyti, kad prieš įvažiuojant policijos automobiliui būtų įvažiavęs kitas koks automobilis, kas tik patvirtina, kad nepasitvirtino policijos pareigūnų nurodytos aplinkybės, kad jie nebuvo paleidę automobilio iš akių ir tai, kad jie į pirties teritoriją įvažiavo paskui persekiojamą automobilį. Vaizdo įrašai iš esmės patvirtina liudytojo G. P. duotus parodymus, kad policijos pareigūnai įvažiavo į UAB „Trevena“ pro kitą įvažiavimą nei lengvoji mašina, kuri atvažiavo iš Endriejavo pusės, o policijos automobilis atvažiavo iš autostrados pusės, tai yra pro kitą įvažiavimą ir tarp lengvojo automobilio ir policijos pareigūnų įvažiavimo buvo nuo 1 iki 4 min. laiko tarpas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas bei iš jo išplaukiantis in dubio pro reo principas, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Teismų praktika pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra neabejotinų, nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad T. J. vairavo automobilį 2014-10-25, 01.40val., todėl yra pagrindas administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (LR ATPK 250str. 1p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 286 - 288 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylą dėl T. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 130 ²str. nutraukti.

Nutarimui įsiteisėjus automobilį „RENAULT LAGUNA“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) grąžinti savininkui ar teisėtam naudotojui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Inga Sakalauskaitė