Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-10-04 · Byla Nr. N-444-2009-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-04
Bylos Nr.
N-444-2009-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-2009/2010Procesinio sprendimo kategorijos 39.2; 45.4.7(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarties V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2009 m. liepos 22 d. nutarimu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnas V. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² straipsnio 1 dalį paskyrė 600 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems mėnesiams. Nuobaudos paskirtos už tai, kad V. M., 2009 m. liepos 8 d. vairuodamas automobilį ir lenkdamas kitą transporto priemonę, kirto dvigubą ištisinę ženklinimo liniją ir atsidūrė priešpriešinėje eismo juostoje prieš atvažiuojantį automobilį, kuris vengdamas susidūrimo turėjo staigiai keisti važiavimo kryptį, tuo sukėlė grėsmę eismo saugumui.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartimi V. M. skundo netenkino. Teismas konstatavo, kad V. M. kaltė įrodyta, teisės pažeidimas kvalifikuotas teisingai. V. M. pripažino padaręs pažeidimą ir prašė neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, paaiškindamas, kad priešingu atveju prarastų darbą, nukentėtų studijų kokybė. Teismas pažymėjo, kad ATPK 30¹ straipsnio nuostatos taikytinos tik esant išimtinėms faktinėms aplinkybėms, kurių buvimas leistų daryti išvadą apie materialinės teisės normos sankcijos taikymo šiam pažeidėjui neatitikimą teisingumo ir protingumo kriterijams. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlė pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Be to, jis nuo 2005 metų jau dvyliktą kartą (šešios nuobaudos galioja) baudžiamas už Kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymą, tai rodo, kad jis nėra pareigingas, drausmingas vairuotojas. Nuspręsta, kad paskirtos nuobaudos atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, policijos pareigūnas tinkamai vadovavosi ATPK nuostatomis bei Lietuvos policijos Generalinio komisaro įsakymu patvirtintos instrukcijos reikalavimais. Taikyti ATPK 30¹ straipsnį nenustatyta pagrindo. Pažymėta, kad pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą. Teismas rėmėsi ATPK 20 straipsniu, nurodė, jog nuobauda turi būti griežta, sukelti neigiamas pasekmes, kad pažeidėjas būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų darymo ateityje. Teismas nustatė, kad administracinės nuobaudos buvo paskirtos pagal įstatymus, pareigūno, turinčio teisę spręsti šios kategorijos bylas. Padaryta išvada, kad pareigūnas, skirdamas nuobaudas, objektyviai ir visapusiškai įvertino visas bylos aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (ATPK 30 str.).

III.

V. M. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir jo skundą patenkinti. Apeliantas remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi, 86 straipsniu, pažymi, kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Apelianto teigimu, padarytas pažeidimas nebuvo labai šiurkštus, skundo pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės visapusiškai nebuvo įvertintos, teismas neatskleidė bylos esmės, iki galo neištyrė pažeidimo padarymo aplinkybių, realaus jo pavojingumo laipsnio. Apelianto manymu, per metus padaryti vidutiniškai po tris pažeidimus, jeigu esi jaunas ir energingas, nėra daug. Apeliantas paaiškina, kad dirbdamas UAB „Stigla" per dieną vidutiniškai nuvažiuoja po 400-500 km, todėl daugiau padaro ir klaidų (jos nėra ypač pavojingos). Be to, jo manymu, jo iki 2005 metų padaryti pažeidimai neturėjo būti vertinami. Apelianto teigimu, nepagrįstai neatsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės laipsnį ir atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Apeliantas teigia, kad realiai pažeidimas nesukėlė grėsmės eismo saugumui. Pažymi, kad į teismo posėdį nebuvo iškviesti pažeidimą užfiksavę pareigūnai, kad jis dirba vadybininko-vairuotojo pareigose, šią vasarą įstojo į Kauno technologijos universitetą (apie pastarąsias aplinkybes jis nepateikė įrodymų, nes šaukimą į 2009 m. rugpjūčio 31 d. (pirmadienio) teismo posėdį gavo tik rugpjūčio 28 d. (penktadienį), ne darbo dienomis gauti įrodymų negalėjo).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

V. M. paskirta administracinė nuobauda už ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. ATPK 124² straipsnio 1 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo 400 iki 800 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių <...>.

Apeliantas V. M. teigia, kad padarytas pažeidimas nebuvo labai šiurkštus, grėsmės eismo saugumui nesukėlė, teismas pilnai neištyrė jo padarymo aplinkybių, neįvertino realaus jo pavojingumo laipsnio. Paaiškina, kad dirbdamas per dieną vidutiniškai nuvažiuoja po 400-500 km. Jo manymu, iki 2005 metų padaryti pažeidimai neturėjo būti vertinami. Apeliantas pažymi, kad į teismo posėdį nebuvo iškviesti pažeidimą užfiksavę pareigūnai, kad jis dirba vadybininko-vairuotojo pareigose, šią vasarą įstojo į Kauno technologijos universitetą.

Iš V. M. paaiškinimo administracinio teisės pažeidimo protokole matyti, kad jis neneigė lenkęs automobilį kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją, pažeidimo padarymą pripažino. Policijos pareigūnas N. N. tarnybiniame pranešime (b. l. 11) paaiškino, jog V. M. vairuotas automobilis lenkė krovininį automobilį per dvigubas ištisines ženklinimo linijas bei nukreipimo saleles, priešpriešinės krypties eismo juosta, nesuspėjęs jo aplenkti, atsidūrė prieš policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, priversdamas pastarąjį staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, siekiant išvengti susidūrimo. Tarnybiniame pranešime nurodoma, jog aptariamo įvykio metu dėl stipraus lietaus važiavimo sąlygos buvo prastos, automobilis stabdomas slydo. N. N. paaiškino, kad V. M. pažeidimo padarymą pripažino. Konstatuotina, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog V. M. padarė ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, vairuodamas automobilį, lenkdamas kitą transporto priemonę, kirto dvigubą ištisinę ženklinimo liniją ir atsidūrė priešpriešinėje eismo juostoje prieš atvažiuojantį automobilį, kuris vengdamas susidūrimo turėjo staigiai keisti važiavimo kryptį, tuo sukėlė grėsmę eismo saugumui.

Kadangi nustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda, metų laikotarpyje padarytas pakartotinai; ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas; b. l. 12-13), atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis (jis sistemingai daro Kelių eismo taisyklių pažeidimus), jam pagrįstai paskirtos didesnės nei minimalios ATPK 124² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos. Pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, pripažinti pažeidimo padarymo aplinkybes išskirtinėmis, rodančiomis nedidelį padaryto pažeidimo pavojingumą, nenustatyta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas yra susijęs su poreikiu vairuoti transporto priemones, nepripažintina aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Ši taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Išdėstytomis aplinkybėmis pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir neskirti V. M. vienos iš ATPK 124² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų nuobaudų (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) nėra. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius