Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams I. B., A. B. (A. B.) dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo, nuolatinės globos (rūpybos) vaikui nustatymo, trečiasis asmuo byloje P. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovas 2019 m. gruodžio 2 d. yra pateikęs prašymą sūnaus M. B. globėja skirti jo mamą P. B..

Motyvuojamoji dalis

4. Atlikus grėsmės lygio vertinimą, buvo nustatytas antras grėsmės lygis, surašytas vaiko laikino apgyvendinimo aktas pas močiutę P. B.. Atlikus patikrinimą, nustatyta, kad M. B. su močiute P. B. elgiasi draugiškai, vadina ją mama, vaikas buvo linksmas, judrus, tačiau pokalbio su juo užmegzti nepavyko, kadangi vaikas turi kalbos sutrikimų. Remiantis 2019 m. vasario 6 d. ir lapkričio 4 d. vaiko aplankymo aktais, M. B. santykiai su globėja ir seneliu yra puikūs, vaikas jaučiasi saugus, mylimas, reikalingas.

5. Ieškinyje nurodoma, kad trečiasis asmuo P. B. (įvertinus jos asmenines savybes, gyvenimo sąlygas, sveikatos būklę, globos patirtį ir tai, kad ji gali užtikrinti M. B. teisių ir teisėtų interesų atstovavimą, jo auklėjimą bei priežiūrą aplinkoje, kurioje jis gali jaustis saugiai, tinkamai vystytis ir tobulėti) atitinka globėjams keliamus reikalavimus. Ieškinyje pažymima, kad P. B. sutuoktinis dirba, jis neprieštarauja, kad anūkas gyventų kartu, šeimos vidutinės mėnesio pajamos – 1 500 Eur, šeima gyvena jiems nuosavybės teise priklausančiame 37 kv. m. bute. Kitų asmenų, norinčių globoti nepilnametį M. B., nėra.

6. Ieškovo vertinimu, nepilnamečio M. B. teisės ir interesai yra pažeisti, kadangi atsakovai savo kaltais veiksmais neįgyvendino tėvų valdžios, nusišalino nuo vaiko auklėjimo, išlaikymo, nevykdo savo pareigos rūpintis vaiku, nesudaro sąlygų ir nesistengia susigrąžinti vaiko į šeimą, nesigydo nuo priklausomybės alkoholiui. Nepilnametis atsakovų sūnus nuo kūdikystės auga P. B. šeimoje. Atsakovai gyvena savo interesais, atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu bei narkotinėmis medžiagomis, kas daro ypatingą žalą vaiko esminių poreikių tenkinimui. Esamomis sąlygomis vaikas negali grįžti į savo tėvų šeimą, todėl tikslinga neterminuotai apriboti tėvų valdžią vaiko atžvilgiu – nėra pagrindo manyti, kad ateityje situacija pasikeis teigiama linkme.

7. Teismo posėdžio metu ieškovas (jo atstovė) palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė teismo ieškinį tenkinti.

8. Atsakovai ir jų atstovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

9. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas dėl ieškinio reikalavimų prašė spręsti atsižvelgiant į vaiko interesus. Prašė teismo ieškinį tenkinti ir užtikrinti vaiko interesus.

10. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo byloje prašė ieškinį tenkinti.

Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

11. Gimimo liudijimo (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius, įrašo Nr. 4673) duomenimis, atsakovai I. B. ir A. B. yra M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai.

12. VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ duomenimis, VšĮ „SOS Vaikų kaimai“ I. B. šeimai socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas teikia nuo 2017 m. spalio 5 d.. I. B. turi tris vaikus, tačiau jų neaugina. I. B. sūnus M. B. nuo trijų mėnesių amžiaus gyvena savo močiutės P. B. namuose. I. B. sūnaus M. B. nelanko, neteikia jam finansinio išlaikymo, su juo nebendrauja. Vaikas abipusiu susitarimu auga močiutės šeimoje. I. B. vartoja narkotines medžiagas, galimai yra nuo jų priklausoma. Jai buvo organizuotos priklausomybių psichologo konsultacijos, tačiau I. B. dalyvavo tik dvejose konsultacijose, vėliau konsultacijų lankymą savavališkai nutraukė. Psichologo teigimu, I. B. nerodė noro ir motyvacijos keistis, terapinio efekto nebuvo. I. B. savo šeimos atvejo vadybininkei nėra pateikusi jokios informacijos apie gydymąsi priklausomybių ligų centre ar kitose įstaigose. I. B. su socialine atvejo vadybininke bendrauja nenuosekliai, nevykdo pasirašytų įsipareigojimų, nerodo iniciatyvos ir motyvacijos keisti savo gyvenimo būdą bei situaciją, siekdama susigrąžinti sūnų į savo šeimą.

13. Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartimi, konstatavus, kad yra kilęs realus pavojus vaiko M. B. saugumui, sveikatai bei gyvybei, leista paimti vaiką M. B. iš jo motinos I. B. ir tėvo A. B..

14. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 6 d. įsakymu dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo nustatyta vaiko M. B. laikinoji globa nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2020 m. liepos 11 d.., vaiko globėja paskirta P. B., nustatyta vaiko globos vieta – (duomenys neskelbtini)A. B. 2019 m. gruodžio 2 d. rašte nurodė, kad prašo jo mamą P. B. skirti nuolatine jo sūnaus M. B. globėja.

15. Abu atsakovai – I. B. ir A. B., teisti, daug kartų bausti administracine tvarka. I. B. šiuo metu nedirba, nuo 2019 m. spalio 2 d. registruota Užimtumo tarnyboje. A. B. Lietuvoje nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Remiantis trečiojo asmens P. B. paaiškinimais, A. B. šiuo metu dirba užsienyje.

16. Trečiasis asmuo byloje P. B. – neteista, per penkerių metų laikotarpį administracine tvarka nebausta. Neteistas bei administracine tvarka per penkerių metų laikotarpį nebaustas taip pat ir kartu su ja gyvenantis P. B. vyras V. B. (V. B.). P. B. sveikatos būklė leidžia jai būti globėja. 2019 m. vasario 16 d. ir 2019 m. lapkričio 4 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktų duomenimis, buities sąlygos geros, vaikas turi savo socialinę erdvę; globėja vaiko elgesiu patenkinta; vaikas jaučiasi saugus, mylimas, reikalingas; vaiko ryšys su globėja ir seneliu yra artimas; vaiko nuomone, jo santykiai su globėja ir seneliu yra puikūs. 2019 m. rugpjūčio 29 d. išvadoje dėl P. B. pasirengimo globoti M. B., įvertinus P. B. turimus gebėjimus, pasirengimą, motyvaciją, materialines sąlygas bei artimųjų paramą, konstatuota, kad P. B. gali globoti savo anūką M. B. su specialistų bei psichologų pagalba.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

17. Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

18. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

19. Šiame sprendime aptartų rašytinių įrodymų, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad tarp tėvų (atsakovų) ir sūnaus dėl atsakovų kaltės nėra iš esmės jokio emocinio, dvasinio, fizinio ar kitokio ryšio. Nuo laikinosios globos nustatymo padėtis nepasikeitė – atsakovai vengia atlikti savo pareigas, vaiko neaugina, nesirūpina, nesidomi jo poreikiais, sveikata. Su sūnumi artimų ryšių nepalaiko ir nesiima aktyvių veiksmų siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą.

20. Atsakovai yra iš esmės nusišalinę nuo savo sūnaus M. B. auklėjimo ir priežiūros. Atsakovė nuo 2015 m. nepalaiko jokio ryšio su sūnumi, visiškai su juo nebendrauja, nedalyvauja jo gyvenime, nesidomi vaiko gyvenimu, jo emocine būsena, nesiekia įgyvendinti savo, kaip motinos, teisių ir pareigų. Atsakovas, nors epizodiškai teikia vaikui išlaikymą, jam paskambina, tačiau vaiko neaugina, nededa jokių aktyvių pastangų, kad būtų atstatytas tėvo ir sūnaus ryšys. Objektyvių duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti ir (ar) atsakovai dėtų realias pastangas susigrąžinti sūnų, byloje nėra.

21. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą ir neterminuotai apriboti atsakovams tėvų valdžią sūnui M. B.. Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas nepilnamečiam vaikui neužkerta atsakovams galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaikui pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese.

22. Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl nuolatinės globos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

23. Apribojus atsakovų tėvų valdžią, nepilnamečiam M. B. nustatoma nuolatinė globa. Ieškovas prašo nuolatine vaiko globėja paskirti laikinąją vaiko globėją, trečiąjį asmenį byloje, – P. B. (nepilnamečio vaiko močiutę).

24. Trečiasis asmuo byloje P. B. sutinka būti paskirta nepilnamečio vaiko nuolatine globėja ir toliau juo rūpintis. Iš byloje esančių duomenų ir trečiojo asmens byloje paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametis nori likti gyventi trečiojo asmens (močiutės) gyvenamojoje vietoje.

25. Trečiasis asmuo byloje atitinka įstatymo reikalavimus, keliamus globėjui. Nustatyta, kad laikinoji globėja tinkamai atlieka globėjos pareigas, nepilnamečiui užtikrinta saugi aplinka, tenkinami jo poreikiai, vaikas ugdomas, prižiūrimas, globa vykdoma tinkamai.

26. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, ieškovo reikalavimas paskirti trečiąjį asmenį P. B. nepilnamečio M. B. nuolatine globėja tenkinamas. Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma globėjos gyvenamojoje vietoje (CK 3.265 straipsnio 1 punktas).

27. Pagal CK 3.255 straipsnio 3 dalį vaiko laikinoji globa (rūpyba) pasibaigia tada, kai nustatoma nuolatinė (globa) rūpyba, todėl Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 6 d. įsakymu M. B. nustatyta laikinoji globa naikintina.

28. Trečiajam asmeniui byloje P. B. išaiškinama, kad vadovaujantis CK 3.271 straipsniu, vaiko globėjas (rūpintojas) privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

Dėl išlaikymo priteisimo

29. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.

30. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

31. Byloje nustatyta, kad atsakovė I. B. išlaikymo sūnui M. B. neteikia, o atsakovas A. B. išlaikymą teikia epizodiškai, tik tuomet, kai nepilnametį vaiką auginanti jo mama (vaiko močiutė) P. B. to prašo. Atsakovų atstovas prieštaravimų dėl aptariamo ieškinio reikalavimo nereiškė. Bylos duomenimis atsakovai yra darbingi, sveiki, duomenų apie jų sveikatos sutrikimus, galinčius apriboti galimybes dirbti ir išlaikyti vaiką, byloje nėra.

32. Teismo vertinimu, ieškovo prašomas priteisti iš atsakovų išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis – 200 Eur per mėnesį iš kiekvieno atsakovo, su kuriuo sutinka (jo – atitinkamo išlaikymo dydžio, neginčija) ir atsakovų atstovas, atitinka dabartinę atsakovų turtinių galimybių ir vaiko, kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, toks iš atsakovų nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydis užtikrins galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo tarp šalių šioje ieškinio reikalavimų dalyje nėra, todėl išsamesni teismo motyvai šioje sprendimo dalyje nepateikiami.

33. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui, kiekvieno atsakovo mokamo kas mėnesį po 200 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, priteisimo iš atsakovų tenkinami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

34. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

35. Byloje pareikštas ieškinys dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

36. Už ieškinio reikalavimą apriboti tėvų valdžią mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Reikalavimai dėl nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra neatsiejamai susiję su reikalavimu dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl papildomai neapmokestinami (CK 3.183 straipsnio 4 dalis). Tačiau žyminis mokestis šiuo atveju taip pat mokėtinas už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, jis (už aptariamą ieškinio reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis) sudaro 108 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi, viso už ieškinio reikalavimus mokėtinas 183 Eur dydžio žyminis mokestis.

37. Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteistina 183 Eur žyminio mokesčio suma už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo bei dėl išlaikymo vaikui priteisimo (po 91,50 Eur iš kiekvieno atsakovo) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovės I. B. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečiam sūnui M. B. (M. B.) (asmens kodas – (duomenys neskelbtini)

Neterminuotai apriboti atsakovo A. B. (A. B.) (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečiam sūnui M. B. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečiam vaikui M. B. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą, vaiko globėja paskirti P. B. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. B. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą globėjos P. B. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 6 d. įsakymu nustatytą M. B. laikiną globą.

Priteisti iš atsakovės I. B. nepilnamečiam vaikui M. B. išlaikymą, mokamą kas mėnesį 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. gegužės 4 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo A. B. nepilnamečiam vaikui M. B. išlaikymą, mokamą kas mėnesį 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. gegužės 4 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovų I. B. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir A. B. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą po 91,50 Eur (devyniasdešimt vieno euro penkiasdešimties euro centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą (arba jo kopiją) būtina pristatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.

Pavesti P. B. uzufrukto teise tvarkyti M. B. tenkantį išlaikymą bei kitas gaunamas lėšas ir valstybės skiriamas išmokas.

Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybės vaiko teisių apsaugos institucijai.