- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-21
- Bylos Nr.
- eI-987-583/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02712-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- J.B.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Gumuliauskienės ir Aušrelės Mažrimienės,
2016 m. sausio 19 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei J.B. dėl socialinės pašalpos permokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės J.B. 202,56 Eur permokėtą ir negrąžintą socialinės pašalpos sumą.
Prašyme pareiškėja nurodo, kad J.B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu ir atsižvelgiant į atsakovės 2012-10-23 prašymą - paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-55514, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2012-11-02 įsakymu Nr. SP1-5063 buvo paskirta 324,00 Lt (93,84 Eur) dydžio socialinė pašalpa. Pažymi, jog J.B., pildydama prašymą - paraišką piniginei socialinei paramai gauti, neinformavo pareiškėjos apie tai, kad jai nuo 2012-09-13 paskirta ir pradėta mokėti nedarbo draudimo išmoka teritorinėje darbo biržoje. Kadangi skiriant atsakovei socialinę pašalpą, šios pajamos nebuvo įskaičiuotos į atsakovės gaunamas pajamas, todėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2013-01-25 įsakymu Nr. SP1-386 „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos J.M.“ nustatyta, kad atsakovei nuo 2012-10-01 iki 2013-01-01 permokėta 903,63 Lt (261,71 Eur) socialinės paramos suma, kuri buvo išskaičiuojama po 20 procentų iš jai kas mėnesį vėliau mokėtos pašalpos. Paaiškina, jog J.B. 2013-10-21 pateikus prašymą „Dėl permokos“ Nr. SP23-52844, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2013-10-24 įsakymu Nr. SP1-5210 minėtos permokos likusi neišskaičiuota 882,21 Lt (255,51 Eur) suma buvo išskaičiuojama po 50 procentų iš jai mokėtinos išmokos vaikui už D.B.. Pažymi, kad nuo 2014-05-02 J.B. nebebuvo teikiamos socialinės išmokos, todėl 2014-12-30 įsakymu Nr. SP1-5575 atsakovė įpareigota grąžinti likusią neišskaičiuotą 699,37 Lt (202,56 Eur) permokėtos socialinės pašalpos sumą iki 2015-04-01. Pabrėžia, kad 2015-03-30 ir 2015-05-11 atsakovei buvo siųsti priminimo raštai, kuriais buvo pakartotinai prašoma grąžinti permokėtą socialinės pašalpos sumą. Tvirtina, jog J.B. prašymus grąžinti permoką neatsiliepė ir susidariusi 202,56 Eur permokos suma negrąžinta iki šiol.
Pareiškėjos atstovas ir atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.
Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės pareiškėjos atstovui ir atsakovei nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl permokėtos socialinės pašalpos grąžinimo.
Piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau ir Įstatymas) (2011-12-01 redakcija Nr. IX-1675, galiojusi nuo 2012-01-01 iki 2012-11-23). Įstatymo 5 straipsnis išskiria dvi socialinės paramos rūšis – socialinę pašalpą ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas. Remiantis Įstatymo 7 straipsniu, gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas, jeigu kreipimosi dėl kompensacijų metu atitinka visus šiuos reikalavimus: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą; 3) įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį (sutartis) dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą. Pagal Įstatymo 20 straipsnį dėl piniginės socialinės paramos bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba savivaldybės, kurios teritorijoje nuomojamas būstas, administraciją, o jei bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybės, kurios teritorijoje jie gyvena, administraciją.
Byloje nustatyta, jog atsakovė J.B. 2012-10-23 prašymu-paraiška piniginei socialinei paramai gauti kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, prašydama skirti socialinę pašalpą laikotarpiu nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2013 m. sausio mėn. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius 2012-10-25 sprendimu nusprendė mokėti J.M. (mergautinė pavardė) po 324,00 Lt per mėnesį socialinę pašalpą laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2013-01-01.
Pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamas pajamas, kurios įskaitomos skiriant piniginę socialinę paramą, 12 punktą prie tokių pajamų socialinio pobūdžio pajamos (išskyrus vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas, mokamas iš valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ar savivaldybių biudžetų, ir darbdavio mokamas vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas bei kas mėnesį gaunamas socialinio pobūdžio pajamas: transporto išlaidų kompensacijas neįgaliesiems; kompensacijas donorams; pagalbos pinigus, mokamus pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą. Remiantis Lietuvos darbo biržos duomenų bazės 2013-01-21 išrašu J.M. laikotarpiu nuo 2012-09-13 iki 2012-12-31 gavo nedarbo draudimo išmokas, priskirtinas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytoms pajamoms, tačiau apie gautas pajamas pareiškėjos neinformavo. Įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigos, tame tarpe ir pareiga per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui (3 punktas). Byloje neginčijama, kad atsakovė nevykdė Įstatymo 25 straipsnyje įtvirtintų pareigų ir per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui. Tokie aplaidūs atsakovės veiksmai lėmė tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nepagrįstai išmokėjo J.B. socialinę pašalpą už laikotarpį nuo 2012-10-01 iki 2013-01-01, viso 903,63 Lt.
Pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė J.B. gavo Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytas pajamas ir apie šią aplinkybę nei pildydama prašymą, nei vėliau nepranešė pareiškėjai per vieno mėnesio terminą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjas 2013-01-25 įsakymu Nr. SP1-386 „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos J.M.“ nustatė, kad atsakovei nuo 2012-10-01 iki 2013-01-01 permokėta 903,63 Lt (261,71 Eur) socialinės pašalpos suma ir nusprendė išskaičiuoti šią sumą po 20 procentų iš jai mokėtinos socialinės pašalpos. 2013-10-21 atsakovė pateikė prašymą „Dėl permokos“, kuriuo sutiko, kad susidariusi socialinės pašalpos permoka 50 proc. būtų išskaičiuojama iš mokėtinos išmokos vaikui, todėl 2013-10-24 įsakymu Nr. SP1-5210 pakeitė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2013-01-25 įsakymo Nr. SP1-386 2 punktą ir nusprendė išskaičiuoti J.M. 882,21 Lt socialinės pašalpos permokos sumą po 50 procentų iš jai mokėtinos išmokos vaikui už D.B., gim. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, jog nuo 2014-05-02 J.B. nebuvo teikiamos socialinės išmokos, 2014-12-30 įsakymu Nr. SP1-5575 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjas nusprendė pareikalauti iš J.B. grąžinti pareiškėjai likusią permokėtą 699,37 Lt socialinės pašalpos sumą iki 2015-04-01.
Analizuojant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2013-01-25 įsakymą Nr. SP1-386, 2013-10-24 įsakymą Nr. SP1-5210 bei 2014-12-30 įsakymą Nr. SP1-5575 teisėtumo aspektu, pabrėžtina, jog jie turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi būti motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-700/2008, A756-422/2009). Įvertinusi pareiškėjos 2013-01-25 įsakymo Nr. SP1-386, 2013-10-24 įsakymo Nr. SP1-5210 bei 2014-12-30 įsakymo Nr. SP1-5575 turinį, teisėjų kolegija pripažįsta, kad minėti administraciniai aktas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus - yra pagrįsti nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.
Pabrėžtina, kad J.B. nei Klaipėdos misto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2013-01-25 įsakymo Nr. SP1-386, nei kitų atsakovės atžvilgiu priimtų individualių teisės taikymo aktų neginčijo. Nors Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2015-03-30 raštu Nr. (23.45.)-SP13-2625 ir 2015-05-11 raštu (23.45.)-SP13-3832 ragino J.B. grąžinti susidariusią socialinės pašalpos permoką, tačiau atsakovė 202,56 Eur (699,37 Lt) sumos iki šiol nėra grąžinusi.
Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažinus, kad 202,56 Eur socialinės pašalpos permoka susidarė būtent dėl atsakovės J.B. neteisėto neveikimo – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos pareigos nevykdymo, bei konstatavus, jog atsakovė iki šiol nėra grąžinusi 202,56 Eur sumos, pareiškėjos prašymas tenkintinas ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš J.B. priteistina 202,56 Eur socialinės pašalpos permoka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą patenkinti.
Priteisti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, į. k. 188710823, iš J.B., a. k. (duomenys neskelbtini), 202,56 Eur (du šimtus du eurus, 56 ct) socialinės pašalpos permoką už laikotarpį nuo 2012-10-01 iki 2013-01-01.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.