- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-04
- Bylos Nr.
- 1S-253-870/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-00297-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Nuteistasis
- M. S.
- Advokatai
- Anna Grinevič
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo M. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria panaikintas nuteistajam M. S. skirtas bausmės vykdymo atidėjimas, pasiunčiant jį atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį, paskiriant jam laisvės atėmimą 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį tęsti darbą ir iki 2016 m. gruodžio 31 d. atlyginti turtinę žalą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimą, jį tenkino ir nuteistajam minėtu 2016 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą panaikino bei pasiuntė jį į pataisos namus atlikti paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. S. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartį. Nurodo, kad visų jam skirtų įpareigojimų laikėsi – nuo nuosprendžio priėmimo dienos jis dirbo, bet, pasibaigus darbo sutarčiai, pastaroji pratęsta nebuvo ir pradėjo ieškoti naujo darbo, tačiau įsidarbinti nepavyko, todėl kreipėsi į įdarbinimo agentūrą, kuri surado darbą Didžiojoje Britanijoje. Kadangi nuosprendis jau buvo įsiteisėjęs ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo panaikintas, jis, kaip ir reikalauja įstatymai, susisiekė su Probacijos skyriaus inspektoriumi J. M., ir gavęs leidimą išvyko į Jungtinę Karalystę legaliai dirbti, kad galėtų atlyginti priteistą žalą. Į Probacijos tarnybą dėl išvyko nurodo skambinęs nuo 2016 m. birželio iki rugpjūčio. Nuteistasis teigia, kad probacijos sąlygų nepažeidė, visą laiką dirbo ir taupė pinigus, nes gruodžio mėnesį jam buvo suteiktos atostogos darbe, per kurias turėjo grįžti į Lietuvą ir sumokėti visą jam priteistą sumą. Nurodo, kad šis teismo sprendimas jį neteisėtai įkalino, per jį prarado darbą ir metus laiko, per kuriuos galėjo sąžiningai dirbti, išmokėti skolas nukentėjusiesiems ir tęsti sąžiningą gyvenimą.
Nuteistas taip pat nurodo prie skundo pridedantis dokumentus, įrodančius, kad Jungtinėje Karalystės dirbo ir turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, kurios adresas buvo žinomas ir Probacijos tarnybai, kur ir buvo sulaikytas.
Teismo posėdžio metu nuteistasis palaikė skunde išdėstytas aplinkybes bei papildomai paaiškino, kad apie išvykimą kalbėjo su priežiūrą vykdančiu inspektoriumi, informavo jį įstatymų nustatyta tvarka ir gavo žodinį leidimą išvykti. Nuteistojo gynėja palaikė nuteistojo skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Probacijos tarnybos atstovė prašė skundą atmesti, paaiškino, kad inspektorius išvykti žodžiu leisti negalėjo, asmuo buvo informuotas apie tvarką, kas susiję su išvykimu iš savo gyvenamosios vietos miesto ar rajono ribų.
Prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.
Skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog jei probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis, kuria panaikintas nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, yra teisėta ir pagrįsta. Skundžiamoje nutartyje atsižvelgta į visas reikšmingas aplinkybes, teismo padarytos išvados yra motyvuotos ir pagrįstos byloje esančiais duomenimis.
Susipažinus su teismui pateikta baudžiamąja byla Nr. 1-672-270/2016, teikimu dėl Europos arešto orderio išdavimo Nr. ES1-2-270/2016 bei nuteistojo asmens byla Nr. 2016-05-126-P matyti, kad įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nuosprendis, kuriuo, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nuteistasis įpareigotas tęsti darbą ir iki 2016 m. gruodžio 31 d. atlyginti priteistą turtinę žalą, Probacijos skyriuje gautas 2016 m. balandžio 29 d., nurodytą dieną asmuo įtrauktas į Probuojamųjų asmenų registrą. 2016 m. gegužės 9 d., atvykęs į Probacijos tarnybą, nuteistasis buvo pasirašytinai supažindintas su probacijos sąlygomis, bendrosiomis probuojamojo pareigomis bei paskirtais įpareigojimais. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nuteistasis dirbo iki 2016 m. birželio 28 d. (asmens b.l. 45), 2016 m. birželio 29 d. registravosi darbo biržoje, tačiau 2016 m. rugpjūčio 12 d. darbo paieška asmens pageidavimu buvo nutraukta (asmens b.l. 46). Duomenų, kad per laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki 2016 m. gruodžio 31 d., M. S. būtų atlyginęs 2016 m. kovo 31 d. nuosprendžiu priteistą žalą, byloje nėra. 2016 m. rugpjūčio 17 d. nuteistajam jo nurodytos gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųstas įtarimas apie probacijos sąlygų nevykdymą, t.y. dėl to, kad nevykdo teismo skirtos pareigos – tęsti darbą. Nuteistajam į Probacijos tarnybą nurodyta atvykti 2016 m. rugpjūčio 24 d., tačiau M. S. į šią instituciją atvykęs nebuvo (asmens b.l. 47).
Nuteistasis tiek skunde aukštesnės instancijos teismui, tiek ir teismo posėdžio metu teigia Probacijos tarnybos inspektorių, kuris vykdė jo priežiūrą, apie išvykimą į užsienio valstybę informavęs, tačiau nežinojo, kad tai būtina padaryti raštu. Tokia nuteistojo pozicija teismo vertintina kritiškai. Kaip matyti iš inspektoriaus J. M. rengto rašto Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK dėl paieškos paskelbimo, informaciją, kad nebegyvena nuosprendyje nurodytu adresu nuteistasis pateikė 2016 m. rugpjūčio 19 d., 20 val. trumpąją SMS žinute, kurioje nurodė, kad su žmona E. S. savavališkai išvyko gyventi ir dirbti į Jungtinę Karalystę. O tokią pateiktą informaciją patvirtino paminėtu adresu toliau gyvenantis M. S. brolis J. G.. Rašte akcentuojama, kad nuteistasis nepateikė Probacijos tarnybai duomenų nei apie savo įsidarbinimą, nei apie ketinimą vykti gyventi į užsienį (asmens b.l. 60).
Pareigą praneši probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų nuteistajam numato Probacijos įstatymo 14 straipsnio 4 punktas. Tai yra bendro pobūdžio reikalavimas ir šioje normoje nėra detalizuota nei kreipimosi forma, nei tvarka, t.y. ar probuojamasis dėl išvykimo kreipiasi kiekvieną kartą, ar gali būti suteikiamas ilgalaikis leidimas. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju, nuteistasis ne tik kad nesikreipė rašytiniu prašymu pakeisti gyvenamąją vietą į Probacijos tarnybą, tačiau, teismo vertinimu, apskritai tokio leidimo net neprašė, o paprasčiausiai išsiuntė trumpąją SMS žinutę, nurodydamas jau įvykusį faktą, t.y. kad su žmona išvyko gyventi ir dirbti į Jungtinę Karalystę, o tai negali būti prilyginama tinkamam informavimui. Pažymėtina ir tai, kad ši norma reglamentuoja trumpalaikį išvykimą už savo gyvenamosios vietos miesto ar rajono ribų, tuo tarpu, ilgalaikis išvykimas, ir juo labiau į užsienio valstybę, teisės aktuose, t.y. nei minimame Probacijos įstatyme, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ar baudžiamajame įstatyme nenumatytas. Kas liečia kreipimosi į Probacijos tarnybas formą, turėtų būtų vadovaujamasi įstaigoje formuojama praktika. O kaip teismo posėdžio metu paaiškino bausmę vykdančios institucijos atstovė bei prokurorė, nuteistasis, kuomet buvo supažindintas su probacijos sąlygomis, privalėjo būti informuotas, kad norėdamas išvykti, į Probacijos tarnybą turi kreiptis raštu prieš 7 darbo dienas, taip pat nurodė, kad, pritaikius 75 straipsnio nuostatas, leidimas išvykti suteikiamas retai, žodinio leidimo Probacijos tarnyba neduoda. Nuteistasis, kaip minėta, buvo supažindintas su Probacijos sąlygomis, taigi ir su leidimo išvykti, keisti gyvenamąją vietą tvarka, nustatytos tvarkos nesilaikė, neturėdamas rašytinio Probacijos tarnybos leidimo, savavališkai iš gyvenamosios vietos išvyko. Be to, pastarajam išvykus, bausmės atidėjimo priežiūrą vykdanti institucija jokios informacijos apie nuteistojo darbinę veiklą neturėjo, Lietuvoje jis niekur nedirbo ir darbo biržoje registruotas jau nebuvo, taigi pagrįstai konstatuota, kad nesilaikyta teismo nuosprendyje skirtos pareigos – tęsti darbą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis nevykdė ir pareigos iki 2016 m. gruodžio 31 d. atlyginti žalą. Bylos duomenimis, nuosprendžiu priteista žala atlyginta nebuvo. Minimas nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. balandžio 21 d. Nuteistasis Lietuvos Respublikos dirbo iki 2016 m. birželio 28 d., registruotas darbo biržoje iki 2016 m. rugpjūčio 12 d., tačiau nei per šį laikotarpį, nei gyvendamas Jungtinėje Karalystėje, žalos neatlygino. Visiškai nepagrįsti nuteistojo argumentai, kad jis gruodžio mėnesį į Lietuvą grįžti negalėjo atlyginti padarytą žalą, kadangi būtų buvęs sulaikytas. Visų pirma, siekiant atlyginti padarytą žalą, nuteistajam nebuvo būtina grįžti į Lietuvos Respubliką, tą padaryti jis galėjo bankiniu pavedimu (reikalingus duomenis galėjo gauti bendraudamas su Probacijos tarnyba). Pastebėtina, kad nuteistojo pozicija šiuo klausimu apskritai nenuosekli, todėl teismui kelia abejonių jos objektyvumas. Skunde apeliacinės instancijos teismui nurodo, kad gruodžio mėnesį buvo suplanavęs atostogas tikslu grįžti į Lietuvą ir sumokėti visą priteistą žalą, tačiau toliau jau nurodo, kad jo neva neteisėtas įkalinimas atėmė iš jo metus laiko, per kuriuos būtų galėjęs dirbti iš išmokėti nukentėjusiesiems priteistą sumą. Teismo posėdžio metu teigia pinigų sumą, reikalingą žalos atlyginimui, turintis, tačiau kodėl iki nurodytos datos šios sumos sumokėti jis negalėjo, objektyviai ir logiškai paaiškinti negalėjo. Nors laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas dar nepasibaigus terminui, per kurį nuteistasis turėjo atlyginti žalą, teismo vertinimu, šiai nustatytai pareigai vykdyti nuteistasis nedėjo jokių pastangų, o net ir žinodamas apie jam paskelbtą paiešką, jokių veiksmų ir toliau neatliko, nors pats teigia reikalingą sumą sutaupęs, su Probacijos tarnyba nebendradarbiavęs, taigi šios pareigos taip pat tinkamai nevykdė.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, teismo paskirtų pareigų M. S. nevykdė piktybiškai, o jo elgesio negalima paaiškinti jokiomis objektyviomis aplinkybėmis, taip pat, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik asmeniui realiai atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
nuteistojo M. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartį.
Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.