Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 7 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-580-2025 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-580-2025 S. G. buvo nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 423 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus 500 Eur bauda ir administracinio poveikio priemone – 10 mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dėl to, kad 2024 m. gruodžio 18 d. apie 6.25 val. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta, sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitą automobilį, tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 ir 14 punktus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. G. apskundė šį nutarimą apylinkės teismui, prašydamas jį pakeisti, t.y., pritaikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir netaikyti jam administracinio poveikio priemonės -teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar sutrumpinti šį terminą iki mažesnio, nei nustatytas minimalus. Savo prašymą grindžia tuo, kad administracinio poveikio priemonė jo atžvilgiu individualizuota netinkamai, t.y., neatsižvelgiant į jo asmenybę, darbo pobūdį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kaltės formą ir rūšį, gyvenimiškas aplinkybes, būtent tai, kad jis Lietuvoje dirba (duomenys neskelbtini) taksi vairuotoju ir transporto priemonės vairavimas yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, todėl teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga ir būtina. Neturėdamas teisės vairuoti automobilio, jis neteks legalaus pragyvenimo šaltinio, negalės pragyventi ir mokėti mokesčių, todėl galimai nebegaus leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, bus deportuotas į Tėvynę, kurioje yra gana nestabili politinė ir geopolitinė situacija, todėl gali atsirasti pavojus jo sveikatai ir gyvybei.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašo skundo netenkinti. Atsakydamas į skundo argumentus nurodė, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK 24262221583 priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2024 m. gruodžio 18 d. apie 6.25 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai teisė vairuoti transporto priemonė yra atimta, sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitą automobilį. Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Nėra pagrindo sutikti su skundo motyvais, kad Institucijos pareigūnas, nagrinėdamas bylą, netinkamai įvertino visas aplinkybes, nukrypo nuo Konstitucinio Teismo doktrinos, teismų praktikos, netinkamai individualizavo nuobaudą ir nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Bylą išnagrinėjęs pareigūnas teisingai taikė įstatymo nuostatas ir pagrįstai rėmėsi nuosekliai suformuota teismų praktika dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. Pareiškėjo padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį nusižengimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Institucijos vertinimu, skunde nurodomų argumentų nepakanka ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatoms taikyti, kadangi jų negalima laikyti išskirtinėmis aplinkybėmis, suteikiančiomis galimybę taikyti šias nuostatas. Svarbi aplinkybė, kad per kiek didesnį nei vienerių metų laikotarpį pareiškėjas už eismo įvykių sukėlimą baudžiamas jau ketvirtą kartą (neįskaitant draudiminių įvykių, kurie nebuvo registruojami policijos įstaigoje), tai rodo, kad pareiškėjas yra ypatingai neatidus vairuojant transporto priemones, dažnai sukelia eismo įvykius ir kelia pavojų eismo ir jų dalyvių saugumui, o paskirtos švelnesnės nuobaudos neatlieka realaus poveikio pareiškėjo elgesiui.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdyje palaikė savo skundą, nurodė, kad jis nežinojo apie tai, kad jam yra atimta teisė vairuoti. Jis iki 2026 m. spalio mėn. turi leidimą gyventi Lietuvoje, dirba taksi vairuotoju. Rusų kalbą moka, bet nelabai daug, ne tiek, kad išreikštų viską, ką galvoja. Su klientais susikalba rusų kalba, o lietuviškai labai mažai žino. Jis naudojasi skunde nurodytu el. paštu. Jis nori dirbti, o darbui jam reikalinga turėti vairuotojo pažymėjimą. Neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, jis negalės dirbti. Dabar nevažinėja.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

ANK 424 straipsnio 4 dalyje nustatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimą, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Skundžiamu nutarimu S. G. yra kaltinamas pažeidęs KET 9 punktą, nustatantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; ir KET 14 punktą, nustatantį, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu <...>.

Pareiškėjas skunde neginčija savo kaltės dėl eismo įvykio sukėlimo, pažeidus KET 9 punkte numatytą atsargumo pareigą nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Iš bylos medžiagos (policijos pareigūno R. D. tarnybinio pranešimo, pareiškėjo ir A. P. rašytinių paaiškinimų) nustatyta, jog 2024 m. gruodžio 18 d. 6.45 val. (duomenys neskelbtini), aikštelėje susidūrė automobiliai „Mini Cuper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o būtent automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aikštelėje sustojo išleisti keleivės, išlipančiai keleivei atidarius automobilio „Toyota“ dureles jomis buvo kliudytas ir apgadintas pravažiuojantis A. P. vairuojamas automobilis „Mini Cuper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. P. savo paaiškinime patikslino, kad buvo atidarytos galinės vairuotojo pusės durelės, kurios 1-2 s., kol ji sustabdė savo automobilį „Mini Cuper“ braukė per jo šoną. Ji paaiškinime nurodė, kad automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo ne pagal KET taisykles, t.y, ne pagal vertikaliai šaligatviui nubrėžtas juostas, o kardinaliai prieš jas. Nors tiesioginis priežastinis ryšys dėl svetimo automobilio sugadinimo yra tarp to, kad keleivė pažeidė KET 148 punkto reikalavimą, nes atidarė dureles, neįsitikinusi, ar tai nekliudo kitiems eismo dalyviams, tačiau ir S. G. nebuvo pakankamai atsargus, sustojo aikštelės važiuojamojoje dalyje, ne parkavimo vietose, nenumatydamas, kad į vairuotojo pusę lipanti keleivė gali sudaryti kliūtį kitiems eismo dalyviams.

Teismas susipažinęs su bylos medžiaga, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatė, kad Institucija nepagrįstai inkriminavo S. G. ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą ir ANK 423 straipsnio 1 dalies objektyvų požymį, kad jis vairavo transporto priemonę neturėdamas šios teisės.

Iš Administracinių nusižengimų registro pažymos nustatyta, kad S. G. buvo nubaustas Vilniaus apsk. VPK Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 10_ANR_N-23215-2024 pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 7 dalį 225 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

Pagal ANK 686 straipsnio 3 dalį nutarimu paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį (t.y., išskyrus atvejus, kai administracinis nusižengimas padarytas neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų arba asmenų, kurie vengė pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo), skaičiuojamas nuo priimto nutarimo atimti teisę vairuoti transporto priemones įsiteisėjimo dienos.

Registre pažymėta, kad S. G. 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarimu 10-ANR_N-23215-2024 paskirta administracinio poveikio priemonė vykdoma nuo 2024 m. rugsėjo 22 d. iki 2025 m. rugsėjo 21 d. Taigi ši priemonė pradėta vykdyti nuo nutarimo įsiteisėjimo. Teismas pažymi, kad šie duomenys AN registre neatitinka bylos Nr. ROIK 24242228138 faktinių proceso aplinkybių. Pagal LITEKo duomenis nustatyta, jog pareiškėjas jau po nutarimo įsiteisėjimo 2024 m. lapkričio 12 d. padavė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą dėl 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-23215-2024, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartimi S. G. prašymas buvo tenkintas, jam atnaujintas terminas paduoti skundą dėl 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-23215-2024 ir skundas buvo priimtas nagrinėti apylinkės teisme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 13 d. nutartimi buvo atmestas pareiškėjo skundas ir paliktas galioti skundžiamas 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarimas, tačiau ši nutartis buvo 2025 m. sausio 10 d. apskųsta Vilniaus apygardos teismui, skundas priimtas nagrinėti ir byla išsiųsta 2025 m. vasario 5 d. į apeliacinę instanciją apeliacinio skundo nagrinėjimui. Vilnius apygardos teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartimi S. G. skundas atmestas ir palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 13 d. nutartis. Minėti proceso įvykiai nebuvo įregistruoti Administracinių nusižengimų registre (žr. byloje pateiktą išrašą). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, laikytina, kad vėliausiai nuo 2024 m. lapkričio 22 d. byloje ROIK 24242228138 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarimu S. G. paskirta administracinio poveikio priemonė nebegalėjo būti vykdoma, nes priėmus skundą dėl šio ne teismo tvarka priimto 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarimo teisme, jis nebeteko įsiteisėjusio statuso. Pagal ANK 668 straipsnio 1 dalį, teismo nutarimai ir nutartys administracinių nusižengimų bylose turi būti vykdomi nuo jų įsiteisėjimo momento, o įsiteisėjimas įvyko tik 2025 m. kovo 12 d. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje S. G. inkriminuojami administraciniai nusižengimai buvo padaryti 2024 m. gruodžio 18 d., t.y., jau po skundo priėmimo apylinkės teisme dėl nutarimo, kuriuo jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, kai ši administracinio poveikio priemonė negalėjo būti vykdoma. Tokia yra ir teismų praktika (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. AN2-259-606/2022). Taigi laikytina, jog 2024 m. gruodžio 18 d. S. G. turėjo teisę vairuoti transporto priemones. Vadinasi, jis nepagrįstai buvo skundžiamu nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn tiek pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, tiek pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, administracinio nusižengimo teisena dalyje dėl ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo S. G. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius jo veikoje ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas). Taip pat konstatuotina, kad skundžiamame nutarime teisingai nurodyta tik faktinė aplinkybė, kad S. G. 2024 m. gruodžio 18 d. apie 6.25 val. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitą automobilį, tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punktą. Tačiau minėtasis KET pažeidimas, neužtraukia atsakomybės pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, o tik pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, todėl institucijos nutarimas naikintinas ir šioje dalyje, o S. G. veika perkvalifikuotina iš ANK 423 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 7 dalį.

Teismui priėmus sprendimą veiką perkvalifikuoti į kitą ANK 417 straipsnio 7 dalį, spręstinas administracinės nuobaudos pažeidėjui paskyrimo už minėto administracinio nusižengimo padarymą klausimas. Pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus ANK numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Atsižvelgiant į tai, kad S. G. skunde pripažino sukėlęs eismo įvykį ir gailisi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkina tai, kad ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas, jis dirba, tačiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų, tame tarpe ir už ANK 417 straipsnyje numatytus nusižengimus, jam skirtina nuobauda – sankcijoje numatytą vidurkį atitinkanti bauda.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4, 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

tenkinti pareiškėjo skundą iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 7 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-580-2025, kuriuo S. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 4 dalį, panaikinti;

administracinio nusižengimo teiseną dalyje dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo S. G. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius jo veikoje šio administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas);

S. G. padarytą administracinį nusižengimą (KET 9 punkto reikalavimų pažeidimą) iš Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą – 11 (vienuolikos) eurų baudą.

Dėl nutarimo per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.