Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-08-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1813-1058/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-08-21
Bylos Nr.
1-1813-1058/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39916-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
V. J.
Nukentėjusysis
J. M.
Advokatai
Konstantinas Mironovas, Vaidas Rakauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1813-1058/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39916-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3.; 1.2.4.5.1.; 2.3.6.4.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei, Dianai Kiverytei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Jancevičiui,kaltinamajam V. J., jo gynėjui advokatui Vaidui Rakauskui,

nukentėjusiajai J. M., jos atstovams advokatams Konstantinui Mironovui, Natalijai Šipovskajai,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, pensininkas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. 2018 m. rugpjūčio 19 d., apie 09.15 val., Vilniuje, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį dviratį ir važiuodamas Arsenalo gatvės šaligatviu, sukdamas į dešinę pusę link Karaliaus Mindaugo tilto, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 57 punkto reikalavimus, numatančius, kad važiuoti dviračiu galima tik dviračių takais, kai jie įrengti, o važiuodamas šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, t. y., važiuodamas dviračiu šaligatviu, kai greta buvo įrengtas dviračių takas, buvo neatsargus, nesustabdė vairuojamo dviračio priešais šaligatviu ateinančią pėsčiąją J. M. ir ją partrenkė. Dėl patirtų sužalojimų J. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis V. J. savo kaltę pripažino ir parodė, kad tą dieną dalyvavo velomaratone. Padaręs kilpą Arsenalo gatve iki žiedo, atgal važiavo važiuojamąja dalimi. Iš Arsenalo gatvės sankryžos sukant į Mindaugo tiltą yra dviračių takas, ant kurio jis užvažiavo. Ant šaligatvio esančio dviračių tako jis užvažiavo ties pėsčiųjų perėja, po to važiavo dviračių taku pro tarpą tarp šviesoforo stulpo ir važiuojamosios dalies. Ant dviračių tako užvažiavo, nes norėjo pasitraukti kuo dešiniau, kad kitiems dviratininkams būtų lengviau pravažiuoti. Nežino, kodėl nepastebėjo nukentėjusios, jo greitis nebuvo didelis. Prieš atsitrenkiant gavosi susimėtymas – „vienas į vieną pusę, kitas į kitą, vėl atgal“. Mano, kad nukentėjusiąją užkabino su rankena, į kurią vietą, nematė. Tęsė varžybas, nes buvo dar tik antras ratas prasidėjęs, galvojo, jeigu kažkas įvyko, policijos ekipažų daug, pasakys kur jam važiuoti. Matė kitoje kelio pusėje greitąją, niekas nieko nestabdė, jis baigė varžybas. Po varžybų nuėjo į medikų palapinę paklausti, ar kas nors neieškojo, jam pasakė, kad ne, išplovė jam žaizdas ir viskas. Velomaratono taisyklių praktiškai neskaitė, bet žino, kad ten yra punktas, jog turi saugoti pėsčiuosius. Nukentėjusiosios dėl susiklosčiusių asmeninių aplinkybių nesugebėjo surasti iš karto po įvykio, be to, jos adreso jam niekas nesakė. Labai gailisi dėl to, kas atsitiko ir atsiprašo nukentėjusiosios.

Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras bei gynėjas, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo pirmos apklausos metu apklausiamas V. J. parodė, kad 2018 m. balandžio mėnesį užsiregistravo į sporto renginį „Velomaratonas 2018“. Velomaratono trasa vyksta kelio važiuojamojoje dalyje, tuo metu transporto eismas yra ribojamas. 2018 m. rugpjūčio 19 d. startavo dviračiu 9 val. ryto, apvažiavo vieną ratą, o važiuodamas antrą ratą važiuojamąja dalimi, t. y. velomaratono trasa, artėjo Arsenalo gatvės dešiniuoju kraštu prie sankryžos su Karaliaus Mindaugo tiltu. Sankryžoje jam pravažiuojant horizontaliuoju žymėjimu pažymėtą Arsenalo gatvės pėsčiųjų perėją, netikėtai į kelio važiuojamąją dalį jam iš dešinės pusės išėjo dvi pėsčiosios. Jis suriko „atsargiai“ ir bandė stabdyti bei manevruoti, tačiau atstumas buvo pernelyg mažas ir dviračio priekiniu ratu kliudė vieną pėsčiąją į kažkurią kūno dalį. Neprisimena, kuria puse ji buvo pasisukusi į jį. Partrenkimas kelio pločio atžvilgiu įvyko ne didesniu nei 1 m atstumu iki dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Jam atrodo, kad pėsčioji nenukrito, tačiau jis nuvirto su dviračiu. Atsistojo ir paklausė, ar moteriai kas nors atsitiko, tačiau ji nieko nepasakė. Jis parodė ant marškinėlių pritvirtintą lipduką su jo starto numeriu ir jo vardu bei pavarde, paprašė, kad jos nusifotografuotų ir jeigu kas atsitiko, kad paskui kreiptųsi į organizatorius. Buvo sustoję ir kiti dviratininkai, paragino jį važiuoti. Tada jis nuvažiavo tęsdamas varžybas. Pabaigęs varžybas, kreipėsi į budinčius medicinos darbuotojus dėl savo sužalojimų, jie sutvarkė nubrozdinimus. Tada kreipėsi į maratono organizatorius, kurie nurodė, jog jokie žmonės dėl sužalojimų nesikreipė. Paskui internete sužinojo, kad buvo nukentėjusi pėsčioji. 2018 m. rugpjūčio 21 d. paskambino į 1-ąjį ar 3-ąjį policijos komisariatą paklausti informacijos, gavo kelių policijos tyrėjos, tiriančios šį įvykį, telefono numerį. Jo vairuotas dviratis yra su įrengtais stabdžiais, pusiau pritaikytas lenktynėms, pritaikymas pasireiškia tuo, kad ant pedalų įrengti pėdos fiksavimo įrenginiai, dviračio ratai siauri. Savo kaltės nepripažįsta, nes mano, kad pėsčioji įėjo į maratono dalyviams skirtą važiuojamąją dalį, kur tuo metu ji eiti negalėjo (b. l. 105). Paskutinės apklausos ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. J. patikslino savo anksčiau duotus parodymus nurodydamas, kad sakydamas, jog įvykio dieną, prieš susiduriant su nukentėjusiąja, važiavo važiuojamąja dalimi, turėjo omenyje ne kelio važiuojamąją dalį, tačiau dviračių tako važiuojamąją dalį. Dviračių taku važiuojant ir iš Arsenalo gatvės pasukus bei užvažiavus ant Karaliaus Mindaugo tilto, netikėtai pamatė dviračių tako juostoje esančias dvi pėsčiąsias, kurią vieną apvažiavo, o kita pradėjo blaškytis, t. y. trauktis į tą pačią pusę, kur jis suko ir jis su ja susidūrė. Kai pastebėjo pėsčiąsias atstumas tarp jų buvo labai mažas, dėl to jis negalėjo išvengti kontakto. Jam važiuojant Arsenalo gatvės dviračių taku, priešais jį iki sankirtos ant šaligatvio ir dviračių tako buvo daug kitų dalyvių - ir pėsčiųjų, ir dviratininkų, todėl dviračių take esančias pėsčiąsias pastebėjo tik tada, kai pasuko link Mindaugo tilto ir jas galėjo pamatyti ne iš šono, o tiesiogiai prieš save, priekyje. Susidūrimas su pėsčiąja įvyko dviračių take. Iki susidūrimo važiavo apie 10 km/h greičiu, o pastebėjęs pėsčiąsias tiesiogiai prieš save, stabdė, suriko „atsargiai“, bandė jas apvažiuoti (b. l. 106).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad tyrimo metu įtariamasis V. J. parodė vietą, kurioje jis buvo, kai pastebėjo dviračių taku ėjusias pėsčiąsias – 11,7 m. atstumu nuo Arsenalo g. važiuojamosios dalies krašto. Po to nurodė susidūrimo su pėsčiąja vietą – 13,6 m. atstumu nuo Arsenalo g. važiuojamosios dalies ir 1,4 m. nuo Karaliaus Mindaugo tilto važiuojamosios dalies krašto. Pagal įtariamojo parodymus buvo sudaryta eismo įvykio vietos schema (b. l. 109-113).

Teisme nukentėjusioji J. M. parodė, kad su kaltinamuoju susitaikė, žala jai buvo atlyginta, sutiko, kad byla kaltinamojo atžvilgiu būtų nutraukta. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji buvo nurodžiusi, kad 2018 m. rugpjūčio 19 d., apie 9 val. ji kartu su savo dukra A. M. buvo Vilniuje, ėjo Karaliaus Mindaugo Tiltu link miesto centro. Ėjo pažymėtu pėsčiųjų taku, ji ėjo arčiau tilto atramų, o dukra ėjo jai iš dešinės, t. y. arčiau pažymėto dviračių tako. Tą dieną vyko varžybos „Velomaratonas 2018“, matė, kad maratono trasa atskirta atitvarais (nors ir su dideliais tarpais), pati trasa ėjo važiuojamąją dalimi, maratonininkai važiavo Arsenalo gatve, sankryžoje su Žygimantų gatve suko link Mindaugo tilto. Pagrindinė masė dviratininkų jau buvo nuvažiavusi, o ji su dukra jau buvo beveik pasiekusios sankryžą (šaligatvių susikirtimo vietą), kai staiga prieš ją atsirado dviratininkas, kuris važiavo šaligatviu tiesiai į ją. Ant kairiojo peties nešėsi rankinę, kurią prilaikė plaštaka ir pirmasis dviratininko smūgis buvo jai į šią ranką. Nespėjo pastebėti, kuria dviračio dalimi buvo kontaktuojama su jos ranka. Dviratininkas iš priekio trenkėsi į ją taip, kad ji griuvo ant nugaros, susitrenkė pakaušį ir nugarą. Kadangi dviratininką pastebėjo tik prieš kelis metrus, tai gali spėti, kad jis nuo važiuojamosios dalies pravažiavo pro atitvarus, išvažiavo už trasos ribų. Mano, kad dviratininkas tikėjosi „nukirsti kampą“. Po susidūrimo dviratininkas pasakė, kad jam reikia skubėti, nors matė, kad jos pirštas sužalotas (išlinkęs), nuvažiavo toliau. Dukra spėjo nufotografuoti jį iš nugaros, kur ant marškinėlių matėsi jo numeris ir vardas su pavarde. Apie įvykį ji pranešė Bendrajam pagalbos centrui ir nuėjo prie netoliese stovėjusio greitosios pagalbos automobilio (b. l. 26).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusioji J. M. parodė vietą, kurioje įvyko susidūrimas su įtariamuoju V. J.. Pagal nukentėjusiosios parodymus buvo sudaryta eismo įvykio vietos schema. Susidūrimo vieta ant šaligatvio schemoje pažymėta Nr. 3, jos judėjimo kryptimi link Arsenalo g. 1,5 m. atstumu iki dviračių tako krašto ir 17,8 m. atstumu iki Arsenalo g. važiuojamosios dalies krašto. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad dviratininkas V. J. iki susidūrimo vietos važiavo šaligatviu, jo greitis galėjo būti apie 20 km/h (b. l. 32-35).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. M. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 19 d., apie 9 val., ji kartu su savo mama J. M. ėjo Karaliaus Mindaugo Tiltu link miesto centro. Ėjo pažymėtu pėsčiųjų taku, mama ėjo arčiau tilto atramų, o ji ėjo mamai iš dešinės, t. y. arčiau pažymėto dviračių tako. Tą dieną vyko varžybos „Velomaratonas 2018“, matė, kad maratono trasa atskirta atitvarais (su dideliais tarpais). Pati trasa ėjo važiuojamąja dalimi, maratonininkai važiavo Arsenalo gatve, sankryžoje su Žygimantų gatve suko link Mindaugo tilto. Pagrindinė masė dviratininkų jau buvo nuvažiavusi, o ji su mama dar ėjo Mindaugo tiltu, šaligatviu, bet buvo jau netoli sankryžos, kai pamatė, kad nuo Arsenalo gatvės pusės šaligatviu tiesiai į jų pusę atvažiuoja dviratininkas. Tikriausiai dviratininkas išvažiavo už trasos ribų tam, kad „nukirstų kampą“. Taip pat mano, jog jis, kol sankryžoje nepasuko link tilto, jų nematė, nes važiavo tiesiai į jos mamos pusę, kol nepartrenkė jos. Nuo smūgio į priekinę kūno dalį mama nugriuvo ant nugaros. Dviratininkas pats nenugriuvo, tik sustojo ir ketino toliau važiuoti, tačiau ji laikė jį už bagažinės ir neleido jam išvažiuoti. Ji reikalavo, kad dviratininkas pasakytų savo vardą ir pavardę, tačiau dviratininkas pasakė, kad jam reikia važiuoti. Spėjo nufotografuoti jį iš nugaros, kur buvo matyti numeris „(duomenys neskelbtini)“ ir užrašas „V. J.“. Paskui jos nuėjo prie netoliese stovėjusio greitosios pagalbos automobilio, taip pat mama apie įvykį pranešė Bendrajam pagalbos centrui (b. l. 86).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytoja A. M. parodė mamos J. M. partrenkimo vietą – šaligatvyje 1,8 m. iki dviračių tako krašto ir 17,9 m. atstumu iki Arsenalo g. važiuojamosios dalies. Pagal liudytojos parodymus buvo sudaryta eismo įvykio vietos schema (partrenkimo vieta schemoje pažymėta Nr. 3). Liudytoja taip pat nurodė, kad dviratininką pastebėjo prieš susidūrimą atvažiuojantį šaligatviu. Jos manymu, dviratininkas važiavo maždaug 20 km/h greičiu (b. l. 88-91).

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas N. P. N. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 19 d., apie 9.15 val. jis buvo Vilniuje, Arsenalo gatvės-Karaliaus Mindaugo tilto sankryžoje. Kaip savanoris dalyvavo Velomaratono varžybose, stovėjo viduryje Arsenalo gatvės važiuojamosios dalies, reguliavo žmonių srautą, kad jie galėtų pereiti per gatvę, nes kitos perėjos buvo apkabintos stop juostomis, dalinai kelio važiuojamoji dalis buvo atitverta apsauginiais atitvarais. Velomaratono varžybų dalyviai važiavo važiuojamąja dalimi, iš Arsenalo gatvės suko link Karaliaus Mindaugo tilto, kito važiavimo dalyviai apšilinėjo važinėdami Arsenalo gatvės šaligatviu. Vienu momentu matė, kaip vienas dviratininkas važiavo Arsenalo gatvės šaligatviu link Karaliaus Mindaugo tilto, apie 10 km/h greičiu, užsuko šaligatviu į dešinę, o ten šaligatviu priešais jam artėjo dvi pėsčiosios. Artėdamas prie jų, dviratininkas mažino važiavimo greitį vos ne iki 1 km/h, viena pėsčioji jau prasilenkė su juo, kai tuo metu jis bandė pasukti dešiniau, kad apvažiuotų kitą pėsčiąją, tačiau ir pėsčioji pradėjo trauktis į tą pačią pusę, tada dviratininkas suko kairiau, bet ir pėsčioji bandė trauktis į tą pačią pusę, kol pamatė tą momentą, kai dviratininkas dviračio priekiniu ratu įsirėmęs moteriai į pilvą, moteris viršutine kūno dalimi užgriuvusi ant dviračio, kol ji pati savo rankų pagalba atsistūmė nuo jo, tada krito ant nugaros, bandė remtis rankomis, tada nuslydo toliau ir nukrito ant grindinio atsitrenkdama pakaušiu. Tada moteris pradėjo šaukti ant dviratininko, paskui šaukė, kad jai skauda pirštą. Dviratininkas buvo sutrikęs, norėjo važiuoti, tačiau nukentėjusiosios dukra pasakė, kad jis negali išvažiuoti. Dviratininkas pasakė, kad mergina nufotografuotų ant jo marškinėlių prisiūtą antsiuvą su pavarde ir varžybų dalyvio numeriu, nes jam reikia skubėti į varžybas. Iš to jo pasakymo suprato, kad jis tuo metu dar tik ruošėsi dalyvauti varžybose. Netoliese stovėjo greitosios pagalbos automobilis, medicinos darbuotoja pribėgo prie nukentėjusiosios, o dviratininkas išvažiavo iš įvykio vietos. Medikė nukentėjusiąją nusivedė į automobilį, paskui atvažiavo kitas greitosios pagalbos automobilis ir išsivežė nukentėjusiąją. Po to atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis parodė susidūrimo vietą ir jie ją pasižymėjo braižydami įvykio vietos planą. Partrenkimas įvyko ant Karaliaus Mindaugo tilto šaligatvio, skirto pėstiesiems, tarpe tarp gatvės apšvietimo stulpo ir kelio ženklo (b. l. 93).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojas N. P. N. parodė jo paties buvimo vietą įvykio metu bei pėsčiosios partrenkimo vietą. Pagal liudytojo parodymus buvo sudaryta eismo įvykio vietos schema. Liudytojas paaiškino, kad jis tuo metu stovėjo Arsenalo g. važiuojamoje dalyje (schemoje pažymėta Nr. 3), iš tos vietos matė pėsčiosios partrenkimą, kuris įvyko pėsčiųjų take. Liudytojas nuėjo ant Karaliaus Mindaugo tilto ir parodė vietą, kur pėsčioji buvo partrenkta (schemoje Nr. 4) (b. l. 95-98).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 19 d., apie 9.29 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog Vilniuje, Arsenalo g. 1, velomaratono metu pranešėją J. M. einančią šaligatviu partrenkė dviračiu važiuojantis V. J., kuris šiuo metu dalyvauja dviračių maratone ir pasišalino iš įvykio vietos, tik nurodęs savo vardą ir pavardę pranešėjai. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje J. M. diagnozuotas kairės rankos V piršto lūžimas, ji išleista gydytis ambulatoriškai (b. l. 9).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio J. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 19 d., apie 10.10 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Arsenalo g. 1, Vilniuje įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo dviratininkas ir pėsčioji, dviratininkas pasišalino (dalyvauja dviračių maratone), nukentėjo pėsčioji. Atvykus į įvykio vietą buvo tik eismo įvykio liudytojas N. P. N., kuris nurodė, kurioje vietoje buvo eismo įvykis ir paaiškino, kad matė tik tai, kad dviratininkas partrenkė moterį ir išvažiavo, o į įvykio vietą atvyko GMP 0826 ir išvežė moterį į Lazdynų ligoninę. Nuvykus į Lazdynų ligoninę nustatyta, kad įvykio metu nukentėjo J. M.. Moteris paaiškino, kad eidama prie Mindaugo tilto link Arsenalo g. šaligatviu į ją atsitrenkė šaligatviu važiavęs dviratininkas, kuris iš eismo įvykio vietos pasišalino, nukentėjusioji spėjo tik padaryti dviratininko foto, kurioje matosi ant nugaros maratono dalyvio „Nr. (duomenys neskelbtini) V. J.“ (b. l. 11).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad po eismo įvykio, nedalyvaujant eismo dalyviams buvo apžiūrėta vieta, kur įvyko V. J. bei J. M. susidūrimas – prie Arsenalo - Žygimantų gatvių sankryžos, ant Karaliaus Mindaugo tilto. Apžiūros metu nustatyta, kad važiuojamosios kelio dalies plotis 10.2 m., pėsčiųjų tako, šaligatvio, kelkraščio plotis iš dešinės pusės – 2,5 m., iš kairės – 4 m. Nurodytoje vietoje yra kelio ženklas Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“, važiuojamoji kelio dalis paženklinta 1.23 „Dviračio simboliu“. Matomumas iš vairuotojo pusės transporto priemonėje dienos metu virš 300 m. (b. l. 12-15).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad tyrimo metu buvo apžiūrėtas V. J. priklausantis dviratis „ENERGY“, kuris dalyvavo eismo įvykyje. Apžiūros metu išoriniu transporto priemonės sugadinimo požymių nenustatyta, dviratis techniškai tvarkingas (b. l. 16-19).

Medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 19 d. J. M. kreipėsi į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, jai nustatyta diagnozė – rankos piršto deformacija, kairės rankos V piršto trauma, galimai lūžis (b. l. 45-46). 2018 m. rugpjūčio 29 d. Medicinos dokumentų išraše užfiksuota, kad po 2018 m. rugpjūčio 19 d. patirtos traumos atlikus kontrolinę apžiūrą J. M. diagnozuotas kairės plaštakos V piršto pamatinio pirštkaulio lūžis su poslinkiu (b. l. 48-49).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad teismo medicinos specialistas apžiūrėjo nukentėjusiosios J. M. medicininius dokumentus bei nustatė, kad J. M. padarytas kairės plaštakos V piršto pamatinio pirštakaulio lūžis ir dešinės rankos nubrozdinimas. Sužalojimas visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl pirštakaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos, galimai aptariamo eismo įvykio metu (b. l. 22).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Ilgalaike liga laikomi tie atvejai, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nukentėjęs asmuo serga ilgiau nei 10 dienų. Pagal KET 57 punktą važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį dviratį pažeidė KET 57 punkto reikalavimus, t. y. važiuodamas dviračiu šaligatviu, kai greta buvo įrengtas dviračių takas, buvo neatsargus, nesustabdė vairuojamo dviračio priešais šaligatviu ateinančią pėsčiąją J. M. ir ją partrenkė, dėl ko nukentėjusiajai buvo sutrikdyta sveikata. Kaltinamojo kaltę patvirtina jo paties bei nuoseklūs nukentėjusiosios bei liudytojų A. M. ir N. P. N. parodymai, iš kurių nustatyta, jog kaltinamasis buvo išvažiavęs už velomaratono trasos važiuodamas šaligatviu susidūrė su juo ėjusia nukentėjusiąja. Nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, juos patvirtina liudytojų parodymų patikrinimo vietoje protokolai bei sudarytos eismo įvykio schemos, eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, taip pat tarnybiniame pranešime iš karto po įvykusio įvykio užfiksuotos aplinkybės. Pagal nukentėjusiosios J. M. bei liudytojų A. M. ir N. P. N. parodymus sudarytose eismo įvykio vietos schemose pažymėta pėsčiosios partrenkimo vieta su nedidelėmis paklaidomis iš esmės sutampa. Pats kaltinamasis teisme taip pat neneigė, jog norėdamas pasitraukti dešiniau užvažiavo ant šaligatvio, nes toje dalyje nebuvo kelio atitvarų, pastebėjęs einančias pėsčiąsias vieną jų apvažiavo, o nukentėjusiajai, be kita ko, ėjusiai priešingoje pusėje, nei buvo dviračių takas ir pradėjus blaškytis, įvyko susidūrimas. Dėl neatsargių kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji J. M. patyrė sužalojimus, kurie specialisto išvadoje įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog V. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 139 straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.

Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – yra tik tada, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju V. J. ikiteisminio tyrimo metu neigė padaręs nusikalstamą veiką, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja jo atsakomybę lengvinti aplinkybė. V. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.

BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

V. J. padarė nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, veika padaryta dėl neatsargumo, teisme jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė esmines jos padarymo aplinkybes, dėl savo veiksmų gailėjosi, juos vertino kritiškai, su nukentėjusiąja susitaikė, jos atsiprašė. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo nusikalstamu elgesiu buvo padaryta žala ir byloje buvo pareikšti trys civiliniai ieškiniai. Teisme kaltinamasis ir jo gynėjas pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog padaryta žala buvo atlyginta. Nukentėjusioji J. M. teisme taip pat patvirtino, kad jie su kaltinamuoju susitaikė, ji kaltinamajam atleido, padaryta žala jai yra atlyginta ir ji jokių pretenzijų kaltinamajam neturi. Kaltinamasis V. J. anksčiau neteistas (b. l. 118), baustas administracine tvarka, tačiau pakankamai seniai (2014 m. sausio 8 d.), galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 119), šiuo metu niekur nedirba (b. l. 120), yra senatvės pensininkas (b. l. 179), vedęs, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinus išdėstytas aplinkybes manytina, kad V. J. padaryta veika yra atsitiktinio pobūdžio, ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos V. J. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, kuri sustiprins jo pasiryžimą laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas V. J. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Dėl civilinių ieškinių.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. BPK 107 straipsnyje numatyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje buvo pateikusi civilinį ieškinį 693,61 EUR sumai (b. l. 78, 79-81), taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius buvo pareiškęs 579,12 EUR civilinį ieškinį (b. l. 71-77). Iš teismui pateiktų mokėjimo nurodymų išrašų matyti, kad abu pareikšti ieškiniai teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo visiškai atlyginti, atsisakymo nuo pareikštų ieškinių teisme negauta, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes, civiliniai ieškiniai atmestini (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Byloje nukentėjusioji J. M. buvo pareiškusi civilinį ieškinį 7 625,88 EUR sumai (b. l. 42-44). Iš teismui pateiktų susitaikymo protokolo ir rašytinio susitarimo matyti, jog kaltinamasis V. J. ir nukentėjusioji J. M. susitarė dėl turtinės ir neturtinės žalos bei teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Kaltinamasis nukentėjusiajai sumokėjo 2 800 EUR ir nukentėjusioji jam daugiau pretenzijų neturi. Esant išdėstytoms aplinkybėms procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas BPK 107 straipsnio, CPK 140 straipsnio 3 dalies bei 294 straipsnio pagrindu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 114) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie baudžiamosios bylos viršelio prisegtame voke saugoma kompiuterinė laikmena su vaizdo įrašais, taip pat kaltinamojo gynėjo teismui pateikta laikmena su vaizdo įrašais – paliktinos saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

V. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja J. M., ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 693,61 EUR turtinės žalos priteisimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį dėl 579,12 EUR turtinės žalos priteisimo atmesti.

Procesą dėl nukentėjusiosios J. M. civilinio ieškinio, pareikšto V. J. dėl 7 625,88 EUR žalos priteisimo, nutraukti.

V. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie baudžiamosios bylos viršelio prisegtame voke saugomą kompiuterinę laikmeną su vaizdo įrašais ir teismui kaltinamojo gynėjo pateiktą laikmeną su vaizdo įrašais – palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti V. J., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Telksnienė