- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-06-06
- Bylos Nr.
- 1-37-107/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Valužis (pirm.), Juozapas Surblys, Eduardas Maškevičius
- Kaltinamasis
- S. T., N. U., V. K. J., D. K.
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,
gynėjams Monikai Motiejauskienei, Rimantui Tumėnui, Henrikui Gaudiešiui, Antanui Jonušui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. T. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, keturių klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis ir nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.;
N. U. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, dešimties klasių išsilavinimo, nedirbantis ir nesimokantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.;
V. K. J. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, keturių klasių išsilavinimo, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.;
D. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, devynių klasių išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2006 m. kovo 9 d. kaltinamojo N. U. namuose, virtuvėje, (duomenys neskelbtini), girtavo kaltinamieji N. U. , S. T. , V.J. , D. K. . Tą dieną, apie 19 val., N. U. į savo namus, kur tebebuvo visi kaltinamieji, parsivedė F. J. , kuris buvo įtariamas dėl V. J. motorinio pjūklo vagystės. Ilgai netrukus, aiškinantis su F. J. dėl V. J. benzopjūklo vagystės, kilus tarpusavio konfliktui, kaltinamasis S. T. F. J. kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius į galvą ir šis parvirto ant grindų. Dėl S. T. suduotų smūgių visumos kraujas išsiliejo po F. J. galvos kietuoju smegenų dangalu, suspaudė smegenis. Taip S. T. sunkiai sutrikdė F. J. sveikatą. Po to N. U. gulintį ant grindų F. J. paėmė už rūbų, pakėlė jį nuo grindų ir ne mažiau kaip du kartus stipriai trenkė į grindis. F. J. galvos užpakalinė dalis trenkėsi į grindis ir į šalia buvusią krosnį. Tokiais veiksmais N. U. F. J. sužalojo nežymiai. Po to nugara gulinčiam ant grindų F. J. D. K. , sėdėdamas ant sofos, koja apautu guminiu batu, bato padu, ne mažiau kaip tris kartus smogė į krūtinės sritį, taip padarė F. J. sužalojimus, atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymą - sulaužė krūtinkaulį, šonkaulius krūtinės kairėje pusėje. Po D. K. suduotų smūgių F. J. atsisėdus, kaltinamasis V.J. tuščiavidure metaline lazda ne mažiau kaip penkis kartus F. J. sudavė per galvą, padarė du galvos odos nubrozdinimus viršugalvyje, taip nežymiai F. J. sužalojo. Dėl S. T. suduotų į F. J. galvą smūgių F. J. 2006 m. kovo 10 d. mirė.
Kaltinamasis D. K. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino iš dalies. Jis parodė, kad kaltinime dėl F. J. sužalojimo paminėtu laiku teko būti pas kaltinamąjį N. U. . Alkoholinius gėrimus N. U. namuose gėrė. Ar buvo su kuo nors išgertuvių metu susigrūmęs, neprisiminė. Liudytojo S. M. , kuris buvo atėjęs pas N. U. kviesti darbams miške, neprisiminė. Prisiminė, kad N. U. namuose, virtuvėje, netoli krosnies, ant grindų, ant nugaros gulėjo F. J. , bet kodėl šis gulėjo, kaltinamajam nežinoma. Kad guli F. J. , o ne kas nors kitas, pasakė kaltinamasis V.J. . D. K. parodė, kad neprisimena, ar spyrė F. J. . Kad spyrė, žino tik iš byloje esančių parodymų. Jokių muštynių neprisiminė. Ar kas nors kitas spyrė F. J. , nematė. F. J. pulso netikrino. D. K. parodė, kad atmintis bloga todėl, kad anksčiau autoavarijos metu patyrė galvos traumą. Su F. J. piktuoju nebuvo, su juo nesipyko. Girtavimo N. U. bute metu D. K. sėdėjo ant lovos, nuo jos atsistojęs nebuvo. Sėdėdamas ant lovos F. J. krūtinės ląstos suspausti negalėjo. D. K. neprisiminė, ar N. U. namuose buvo ir S. T. . Kai po girtavimo atsipeikėjo, N. U. bute N. U. taip pat nematė. D. K. parodė, kad neprisimena, kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu. Kai D. K. buvo perskaityti jo parodymai, duoti 2006-03-12 (t. 2, b. l. 3-5), 2006-05-24 (t. 2, b. l. 8-9), 2006-08-17 (t. 2, b. l. 13), jis parodė, kad parodymus patvirtina, surašyta taip, kaip buvo aiškinęs. D. K. parodė, kad dalis ant jo kūno aptiktų sužalojimų atsirado prieš savaitę laiko iki išgertuvių kertant medžius miške, kiti sužalojimai galėjo atsirasti išgertuvių metu. D. K. parodė, kad nepastebėjo, kada mirė F. J. , kad iki 2006 m. kovo 11 d. tebebuvo girtas ir nesuvokė, kad F. J. miręs.
Parodymų patikrinimo vietoje filmavimo metu 2006-03-17 D. K. parodė vietą kaltinamojo N. U. namuose, kur girtavo su kitais kaltinamaisiais 2006-03-09 ir vėliau. D. K. parodė vietą, kur buvo čiužinys, ant kurio N. U. namuose, (duomenys neskelbtini), sėdėjo žuvusysis F. J. , kai kaltinamasis V.J. lazda F. J. smogė 3-4 kartus per galvą, parodė, kurioje lovoje miegojo pats D. K. , o kur ant grindų gulėjo F. J. lavonas su tvarsčiu ant galvos (t. 2, b. l. 6-7).
Kaltinamasis V. K. J. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino. Kaltinamasis parodė, kad kaltas tik dėl to, jog su kitais kaltinamaisiais girtavo, bet F. J. ar kitų nemušė. Pinigų degtinei pirkti davė ir V.J. . V.J. parodė, kad N. U. namuose girtavo keletą dienų. Įvykių sekos neprisiminė dėl girtavimo. V.J. parodė, kad F. J. į N. U. namus parsivedė N. U. ir S. T. . V.J. parodė, kad pas N. U. atėjo pasiremdamas metaline lazda, kurią buvo pasiskolinęs iš liudytojo P. N. . Girtavimo virtuvėje metu lazda buvo pamesta ant grindų, bet buvo ją pasidėjęs ir prie spintelės, o pats sėdėjo ant lovos su D. K. . Ant tos pačios lovos ir miegojo. Girtavimo metu su F. J. nesipyko, apie pjūklo vagystę nieko jam nesakė, santykiai su F. J. buvo normalūs. Apie prieš tris mėnesius pavogtą V. J. benzopjūklą išgertuvių metu nekalbėjo. Anksčiau kaltinamiesiems buvo sakęs, kad dėl pjūklo vagystės įtaria F. J. . Kaltinamasis neprisiminė, ar į N. U. namus buvo užėjęs darbą miške siūlęs liudytojas S.M. . Nužudyti žmogaus negalėjo, nieko niekada nėra mušęs. Kaltinamasis N. U. dėl F. J. sužalojimo kaltu neprisipažino. Kaltu prisipažino tik dėl įkalčių naikinimo. Jis parodė, kad po trijų ar keturių dienų girtavimo F. J. susitiko eidamas pirkti degtinės. N. U. namuose tuo metu buvo S. T. , V.J. , D. K. . N. U. pasiūlė F. J. užeiti išgerti. Išgėrus kilo konfliktas dėl pavogto V. J. motorinio pjūklo. N. U. buvo girdėjęs, kad pjūklą pavogė F. J. . S. T. norėjo su F. J. išsiaiškinti. S. T. puolė F. J. mušti. S. T. kumščiu smogė F. J. į veidą, o kai šis parvirto, suėmęs už pečių trankė jo galvą į krosnį, 2-3 kartus šokinėjo ant F. J. krūtinės. Kai N. U. pasakė, jog pakaks, S. T. nuėjo ir atsisėdo. Po to F. J. 3-4 smūgius lazda per galvą sudavė V.J. . Kai mušė V.J. , F. J. sėdėjo ant grindų, o V.J. sėdėjo ant kėdės. V. J. smūgiai stiprūs būti negalėjo, lazda buvo lengva. F. J. nieko nedarė ir nesakė, tik dejavo. Kaltinamasis nematė, ar kas nors F. J. spardė. N. U. ir D. K. F. J. nemušė. Kai F. J. iš žaizdos galvoje pradėjo bėgti kraujas, S. T. jam ant galvos uždėjo tvarstį, paguldė ant grindų, ant čiužinio. Po to N. U. su S. T. išėjo į S. T. namus. Kai iš ryto sugrįžo į N. U. namus, F. J. buvo miręs. S. T. pasakė, jei sės jis, sės visi. Kai F. J. buvo mušamas, girtas D. K. sėdėjo, o gal miegojo ant lovos. N. U. parodė, kad savo smilkinį susižalojo, kai krito nuo smūgio į nosį. Du smūgius N. U. namuose sudavė liudytojas S.M. , su kuriuo N. U. susiginčijo išgertuvių metu. Po smūgio buvo parvirtęs. Tarpusavyje kaltinamieji nesimušė. Ikiteisminio tyrimo metu užrašyti N. U. parodymai, kad jis spyrė F. J. , yra neteisingi, nes N. U. to nedarė ir kad spyrė, nesakė. N. U. grasino tyrėja.
Parodymų patikrinimo vietoje filmavimo metu 2006 m. kovo 16 d. N. U. parodė vietą savo bute, kuriame 2006 m. kovo 9 d. ir vėliau girtavo su kaltinamaisiais, parodė vietą virtuvėje, kur ant kėdės sėdėjo F. J. , kai S. T. jam du kartus smogė kumščiu į veidą, parodė vietą, kur po smūgių F. J. nugriuvo. N. U. parodė, kur spyrė gulinčiam F. J. du kartus dešine koja į dešinį šoną, parodė, kaip S. T. sugriebęs F. J. už rūbų pakėlė jį nuo grindų ir keletą kartų trenkė į grindis, kaip S. T. krūtine užgriūdavo ant F. J. krūtinės. N. U. parodė, kaip S. T. , sugriebęs F. J. už rūbų, trankė F. J. galvą į krosnies kampą, parodė, kur po to S. T. F. J. pasodino, D. K. sėdinčiam F. J. du kartus įspyrė į dešinę koją, o V.J. lazda smogė F. J. per galvą, parodė, kur po to S. T. F. J. paguldė. N. U. parodė kambarį, į kurį abu su S. T. įtempė F. J. lavoną, o po to konteinerį, iki kurio S. T. nešė lavoną ir į kurį lavoną įmetė (t. 2, b. l. 159-160).
Kaltinamasis S. T. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2006 m. kovo 9 d. Vėžaičiuose, eidamas į parduotuvę, užsuko pas N. U. . Ten jau buvo D. K. ir V.J. . Visi išgėrė. D. K. buvo girčiausias. Nuėjęs į parduotuvę ir grįždamas iš jos, susitiko N. U. ir F. J. . Vėl užėjo pas N. U. . N. U. bute kilo ginčas tarp V. J. , N. U. ir F. J. dėl V. J. motorinio pjūklo vagystės. S. T. paklausė F. J. , kodėl pjūklo vagyste kaltinamas jis - S. T. . Kai S. J. atsisuko į S. T. , šis F. J. smogė kumščiu du smūgius į žandikaulį. Po pirmo smūgio F. J. tik atsitraukė. Po antro smūgio S. J. pargriuvo į šaldytuvo pusę ant čiužinio, kuris gulėjo ant grindų. Pargriuvusį F. J. , kuris bandė atsistoti, N. U. pagriebė už švarko atlapų ir trankė jo galvą į grindis. S. T. matė, kad D. K. , sėdėdamas ant lovos, iškeldamas koją, F. J. sudavė bato kulnu į krūtinę 3-4 kartus. Kas F. J. trankė į krosnį, S. T. nematė. Kai po 10 minučių F. J. atsisėdo ant grindų, ant čiužinio, V.J. , sėdėdamas prie stalo, ant kėdės, F. J. trenkė lazda per galvą 5-6 smūgius. Po šių smūgių F. J. prigulė ant čiužinio. Nuo smūgių F. J. rankomis nesidangstė. Pastebėjęs, kad iš F. J. galvos bėga kraujas, S. T. pasiūlė kviesti medicininę pagalbą, bet N. U. ir D. K. pasakė, kad bus didesnių problemų. S. T. nuvalė kraują nuo F. J. galvos, uždėjo tvarstį ir išėjo namo. Kartu su S. T. išėjo ir N. U. . Kai iš ryto abu su N. U. sugrįžo į N. U. namus, ten rado D. K. ir V.J. , sėdinčius ant lovos. D. K. pasakė, kad F. J. negyvas. F. J. lavoną pernešė į kitą kambarį. Vakare į N. U. namus užėjo liudytojas S.M. . Visi išgėrė. Begeriant S.M. sudavė N. U. į veidą, bet N. U. nepargriuvo. Atsibudę vidurnaktį, S. T. ir N. U. F. J. lavoną išnešė į lauką ir įmetė į šiukšlių konteinerį. Taip pasielgti pasiūlė N. U. ir D. K. . S. T. lavoną nešė paėmęs už pažastų, o N. U. – už kojų. Išnešus lavoną, S. T. nuo virtuvės grindų plovė kraują. Valė kraujo pėdsakus ir N. U. . Tą pačią dieną pas S. T. buvo atvažiavęs S. T. brolis V. T. . S. T. pasisakė jam apie muštynes. Brolis kažką kalbėjo ir su N. U. . Kovo 10 dieną, apie 10-11 val., apie susistumdymą S. T. pasisakė savo tėvui. S. T. nuomone, N. U. teisiamajame posėdyje melavo, nes bando išvengti atsakomybės.
Parodymų patikrinimo vietoje filmavimo metu 2006 m kovo 16 d. S. T. parodė kaltinamojo N. U. namų virtuvę, kur mušė F. J. . S. T. parodė vietą, kur buvo F. J. , kai S. T. jam porą kartų smogė kumščiu į veidą. S. T. parodė, kaip parkritusį nuo S. T. smūgių F. J. N. U. , sučiupęs už rūbų, pakėlė nuo grindų ir porą kartų trenkė į grindis. S. T. parodė ir kaip D. K. , sėdėdamas ant sofos, gulinčiam ant grindų F. J. kojos kulnu sudavė smūgius į krūtinę. S. T. parodė, kur po to N. U. pasodino F. J. ant kėdės, o V.J. lazda penkis kartus sudavė F. J. per galvą ir šis nugriuvo ant grindų. Parodymų patikrinimo vietoje metu S. T. demonstravo, kaip jis su N. U. F. J. lavoną, paėmę už pažastų ir kojų, nešė iki šiukšlių konteinerio prie parduotuvės (t. 4, b. l. 63-64).
Nukentėjusioji R. J. D. parodė, kad žuvusysis F. J. buvo jos brolis. Paskutinį kartą su broliu matėsi prieš porą savaičių iki jo nužudymo. Jis seserims pasakojo, kad ilgai negyvens. Iš atsitiktinių pokalbių teko girdėti, kad brolį mirtinai sužalojo dėl motorinio pjūklo vagystės, nors jis dėl vagystės kaltas nebuvo.
Liudytoja E. A. K. parodė, kad 2006 m. kovo 11 d., apie aštuntą valandą ryto, atvykusi į darbą Vėžaičiuose, iš prie parduotuvės esančio šiukšlių konteinerio pastebėjo kyšančias žmogaus kojas. Arčiau priėjusi nebuvo. Į šį konteinerį būdavo pilamos parduotuvės šiukšlės, o atokiau stovėjo visuomeniniams poreikiams skirtas konteineris. Bendradarbė sakė, kad dieną prieš tai pylė šiukšles į konteinerį, bet nieko ypatingo nepastebėjo.
Liudytojas V. T. , kaltinamojo S. T. brolis, parodė, kad 2006 m. kovo 10 d. pas jį į namus atvyko girtas tėvas ir prasitarė, kad S. T. , N. U. , D. K. dalyvavo muštynėse, kad vienas jų yra įtariamasis. Tėvas V. J. nepaminėjo ir nesakė, kad F. J. yra nužudytas. Kovo 11 dieną, pasikalbėjęs su neblaiviais broliu S. ir N. U. , sužinojo, kad muštynės vyko N. U. namuose. Brolis S. T. pasakė, kad „užlenkė J.“. Greitoji medicininė pagalba nebuvo iškviesta todėl, kad neleido N. U. . Brolis ir N. U. neneigė, kad muštynės buvo, bet išsamiau apie įvykį nepasakojo. Sakė, kad F. J. nužudyti nenorėjo, tik norėjo pamokyti. N. U. ir S. T. minėjo, kad kartu buvo V.J. ir D. K. . Buvo galima suprasti, kad mušė visi, kad jau yra lavonas. Sklido gandai, kad F. J. iš kažko buvo pavogęs pjūklą. N. U. paminėjo, kad jis su S. jau viską sutvarkė ir į kalėjimą nesės, įkalčius sunaikino, o ką konkrečiai padarė, nesakė. N. U. buvo girtesnis už S. T. . Kovo 11 dieną S. T. sužalotas nebuvo. Ant N. U. rankų matėsi kažkokie randai, o ant veido – įbrėžimai. Liudytojo nuomone, D. K. yra ypač agresyvus, o S. T. ir N. U. yra agresyvūs tik tada, kai pavartoja alkoholio.
Liudytojas P. A. T. , kaltinamojo S. T. tėvas, parodė, kad 2006 m. kovo 9 d. su sūnumi S. T. ir kaltinamuoju N. U. sutikęs buvo. Gėrė alkoholinius gėrimus. Iš jų liudytojas sužinojo, kad vyko muštynės, kurių metu buvo N. U. , V.J. , D. K. ir sūnus S. T. . Liudytojas F. J. nematė. F. J. buvo sūnų apkaltinęs motorinio pjūklo vagyste. S. T. ir N. U. sakė, kad išsiaiškino dėl vagystės. Kas ką darė konkrečiai, nesakė. Kovo 10 dieną liudytojas nuvyko pas sūnų V. T. . Kad jau yra lavonas, šis jam nesakė.
Liudytojas S. M. parodė, kad 2006 m. kovo 10 d., apie 22-23 val., buvo nuėjęs į kaltinamojo N. U. namus. Ten su kaltinamaisiais girtavo iki 4-os valandos ryto. Po N. U. kambarius nevaikščiojo. Girtavimo metu sudavė į veidą N. U. . N. U. iš nosies pasipylė kraujas. N. U. nuo smūgio nepargriuvo. N. U. atsiprašė ir konfliktas labiau neišsiplėtė. Girtaujant apie pjūklo vagystę kalbama nebuvo. Tačiau kaime sklido kalbos, kad prie pjūklo vagystės buvo prisidėjęs F. J. . S. T. pjūklo vagyste kaltinamas nebuvo. Kai kažkoks sutiktas žmogus pasiūlė nueiti prie parduotuvės, prie ten esančio konteinerio, matė, kad konteineryje buvo žmogus, bet kad tai buvo F. J. , nesuprato.
Liudytojas P. N. parodė, kad prieš mėnesį iki F. J. mirties kaltinamajam V. J. buvo paskolinęs aliumininę lazdą. Lazda buvo aplankstyta. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nesakė, kad šiuo metu lazda yra stipriai aplankstyta.
Liudytojas A. S. – kriminalinės paieškos darbuotojas – parodė, kad jam teko tardyti liudytoją P. N. . Ikiteisminio tyrimo metu P. N. parodė, kad po F. J. nužudymo V. J. paskolinta lazda atrodė sulankstyta labiau negu iki jos paskolinimo V. J. . Tačiau kurios lazdos vietos buvo labiau sulankstytos, V.J. nepasakė.
Liudytoja A. S. – tyrėja – parodė, kad N. U. prieš jo apklausą gynėjas buvo pasiūlytas, tačiau jis nuo gynėjo atsisakė. Parodymų patikrinimo vietoje metu N. U. gynėjas buvo paskirtas todėl, kad tuo metu N. U. jau buvo suimtas. N. U. kaip tyrėja jokio spaudimo nedarė. V.J. apie įvykius nieko neprisiminė. Kokius veiksmus atliko D. K. , papasakojo kažkas iš kaltinamųjų.
Įvykio vietos apžiūros metu 2006 m. kovo 11 d., apie 8 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), parduotuvės kieme, aptvertame vielinio tinklo tvora, šiukšlių konteineryje, buvo surastas F. J. lavonas. Toliau nuo lavono radimo vietos, Dobilo gatvėje, šalia šio gatvės ketvirto namo, rasta kraujo pėdsakų. Apžiūrėtos ir šio namo patalpos. Namo prieangyje rasta panašių į kraują dėmių. Virtuvėje rasta panašių į kraują dėmių, ant grindų rastos keturios vienodo dydžio ir spalvos sagos. Ant krosnies briaunos, 16-39 cm, 12-33 cm aukštyje nuo grindų, ant kirvio, buvusio prie krosnies, rastos į kraują panašios dėmės. Prie šaldytuvo rasta į sieną atremta invalido lazda su plastmasine rankena. Ant lazdos apatinės dalies, 30 cm aukštyje, rasta panaši į kraują dėmė. Negyvenamoje namo patalpoje, į kurią patenkama iš virtuvės, ant durų staktos rasta panaši į kraują dėmė, o ant kėdės rasta vatinė antklodė su į kraują panašiomis dėmėmis. Šioje patalpoje rasta pagalvė ir čiužinys su į kraują panašiomis dėmėmis (t. 1, b. l. 17-50).
F. J. lavono išorės apžiūros metu 2006 m. kovo 11 d. nustatyta, kad F. J. buvo be batų, jo striukėje iš šešių sagų likusi tik viena apatinė, kitos sagos ištrauktos. Švarke, kuris susegamas 3 sagomis, nerasta viduriniosios sagos. Paminėti rūbai labai sutepti krauju. Kelnių užpakalinė dalis žemėta. Lavono veidas labai sumuštas, daug kraujo nutekėjimų. Kairėje kaktos pusėje rastas prilipęs krauju permirkęs marlinis tvarstis. Krūtinės ląsta deformuota, priplota iš priekio į užpakalį. Apatinė dalis iš priekio žymiai įdubusi. Dešinėje pusėje lūžę šonkauliai, daugybinės kraujosruvos (t. 1, b. l. 56-58).
F. J. lavono teismo medicininio tyrimo metu nustatyta, kad F. J. mirė 2006 m. kovo 10 d., paros pradžioje ar pabaigoje, dėl trauminės kilmės kraujo išsiliejimo kaukolės smegeninėje ertmėje. Tyrimo metu nustatyti krūtinkaulio, šonkaulių lūžiai, kepenų plyšimas. Tikėtina, kad asmuo buvo suspaustas gulint jam ant nugaros, užlipus kitam asmeniui – spaudžiant koja. Ant lavono rankų rasta ir savigynai būdingų sužalojimų. Lavono kraujuje rasta 2,75 promilės, o šlapime - 3,55 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 63-75).
Pakartotinės teismo medicinos ekspertizės metu (t. 4, b. l. 125-139) nustatyta, kad F. J. mirė nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. Kraujavimo šaltiniu buvo plyšusi vena, jungianti kietąjį galvos smegenų dangalą su smegenų paviršiumi. Plyšimo priežastimi buvo galvos smegenų staigus judesys kaukolės ertmėje, jį galėjo sukelti bet kuris vienas iš ne mažiau kaip 10 trauminių poveikių rankomis, kojomis į galvą. Dešimčia trauminių poveikių į galvą buvo padaryti šie sužalojimai:
Susiliejantys odos nubrozdinimai kaktos viduryje su aplinkinėmis susiliejančiomis kraujosruvomis, apimančiomis dešinės pusės kaktos-momens ribos sritį, kaktos kairę pusę, vidurį, tarpuakį.Muštinė žaizda nosies šaknies srityje „C“ formos, 3,5 cm ilgio su kraujosruva nosies šaknies, nugarėlės, viršūnės srityje, nueinanti į akių vokų vidinius kampus simetriškai vidurio linijai.Lūpų sumušimas, pasireiškęs 0,5 cm ilgio muštine žaizda viršutinės lūpos dešinėje su aplinkine kraujosruva, muštinė žaizda kairėje su aplinkine kraujosruva, dviem poodinėmis kraujosruvomis apatinės lūpos viduryje ir kairėje, kraujosruva liežuvio laisvo galo priekyje ir kairėje (šis sužalojimas paaiškintinas dviejų smūgių sudavimu į lūpų kairę ir dešinę puses).Poodinė kraujosruva dešinės ausies kaušelio užpakalinėje dalyje.Poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelio viršutinio trečdalio užpakalinėje dalyje.Kraujosruva dešinio smilkinio minkštuose audiniuose.Muštinė žaizda kaktos kairės pusės-kairio momens riboje 1 cm nuo vidurio linijos – vertikalios orientacijos verpstės formos su aplinkiniu odos nubrozdinimu aiškiomis periferinėmis ribomis.Muštinė žaizda kairės ausies prieangyje- trikampės žvaigždės formos.Muštinė žaizda kairio smilkinio-momens riboje - žemyn išgaubto lanko formos su poodine kraujosruva kaktos, smilkinio, momens priekinės dalies srityje, pereinančia į kairės akies vokus, infiltruojančia smilkinio minkštuosius audinius.
Pakaušio dešinėje pusėje nustatyta viena 2x2 cm dydžio neišreikšta kraujosruva, kuri nesietina su kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu, t.y., su mirties priežastimi. Tikėtina, kad šis sužalojimas buvo padarytas kontaktuojant nedidele jėga su atsikišusiu paviršiumi, gal būt atsitrenkiant į krosnį. Ši kraujosruva atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.
Dar du 2x1 cm dydžio nubrozdinimai viršugalvyje – vidurio linijoje, momenkaulio – kaktikaulio susikirtimo projekcijoje, 3x2 cm dydžio dešinio momens gumburo projekcijoje su susiliejančiomis kraujosruvomis 12x12 cm plote - galėjo būti padaryti dviem smūgiais ekspertams pateikta lazda į viršugalvio sritį. Tarp šių sužalojimų ir mirties priežastinio ryšio nenustatyta, kadangi smūgiai lazda į viršugalvį negali sukelti galvos smegenų rotacijos lydimos tarpinės venos plyšimo, ir kartu kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu (t. 4, b. l. 136).
Krūtinės-pilvo srityje buvo nustatyti šie sužalojimai (jų grupės), kurie padaryti ne mažiau kaip 5 trauminiais poveikiais kietais bukais riboto paviršiaus daiktais:
Poodinė 2x2 cm kraujosruva kairės pusės krūtinkaulio-raktikaulio jungties projekcijoje.Poodinė kraujosruva krūtinkaulio kūno projekcijoje vertikalios orientacijos 14x7 cm plote su krūtinkaulio lūžiu vidurinio-apatinio trečdalių riboje su kraujosruva, infiltruojančia tarpuplaučio priekinės dalies apatinį aukštą (iki širdaplėvės).Poodinė kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje tarp priekinės pažasties ir vidurinės pažasties linijų nuo pažasties duobės lygio žemyn vertikaliame 19x9 cm plote su III, IV, V, VI, VII šonkaulių lūžiais dešinėje priekinėje pažasties linijoje ir kepenų plyšimu su pokapsuline kraujo išlaja ties kepenų pjautuviniu raiščiu priekiniame krašte.Poodinė kraujosruva krūtinės ląstos kairėje priekinėje pažastinėje linijoje ties VI,VII šonkauliais 8x6 cm plote su III, IV, V, VI šonkaulių lūžiais kairėje priekinėje pažasties linijoje.
14. 5x4 cm kraujosruva skrandžio didžiosios kreivės, skersinės žarnos apimtyje. Krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimas, pasireiškęs šonkaulių lūžiais ir kepenų plyšimu (sužalojimų grupė Nr. 12) atitinka sunkų sveikatos masto sutrikdymą. Poodinės kraujosruvos su krūtinkaulio bei kairės pusės šonkaulių lūžiais (sužalojimų grupės Nr. 11, 13) tiek kartu, tiek atskirai atitinka nesunkų sveikatos masto sutrikdymą. Poodinė kraujosruva krūtinės viršutinėje dalyje (sužalojimas Nr. 10) ir kraujosruva skrandžio didžiosios kreivės, skersinės žarnos apimtyje (sužalojimas Nr. 14) tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos masto sutrikdymą.
F. J. dubens, lytinių organų srityje ir galūnėse rasta 12 trauminių poveikių kietais bukais riboto paviršiaus daiktais (rankomis, kojomis) padarytų sužalojimų, kurie atitinka nežymų sveikatos masto sutrikdymą.
Sužalojimai dešiniame dilbyje, poodinės kraujosruvos dešinėje alkūnėje, kairėje plaštakoje būdingi sužalojimams, gaunamiems nukentėjusiajam prisidengiant rankomis nuo gaunamų smūgių.
Nužudytojo F. J. lavono kraujyje rasta 2,75 promilės, o šlapime – 3,55 promilės etilo alkoholio, tai patvirtina, jog prieš mirtį F. J. buvo girtas (t. 1, b. l. 67).
N. U. apžiūros policijoje metu 2006-03-11 ant jo kūno buvo rasta sužalojimų (t. 1, b. l. 107-111). 2006-03-12 teismo medicinos specialistas apžiūrėjo kaltinamąjį N. U. ir rado šiuos 2-2,5 paros senumo kūno sužalojimus: nedidelę muštinę žaizdą kairiajame antakyje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, smulkius odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, viršutinės lūpos kairėje pusėje, odos nubrozdinimus kairėje nugaros pusėje – mentės srityje bei kairės alkūnės sąnario užpakaliniame paviršiuje, dvi nedideles apvalias poodines kraujosruvas kairio žasto užpakaliniame paviršiuje. Kairio antakio žaizdelė ir kairės akies vokų poodinė kraujosruva atsirado nuo sumušimo, o nugaros kairės pusės ir kairio alkūnės sąnario užpakalinio paviršiaus odos nubrozdinimai atsirado atsitrenkus į bukus aplinkos daiktus dėl dinaminio kontakto. Šie sužalojimai, kaip parodė N. U. , galėjo atsirasti po to, kai jam smogė liudytojas S.M. ir jis parvirto. Kaip atsirado kraujosruvos kairiajame žaste, veido odos nudrėskimai, kaltinamasis paaiškinti negalėjo (t. 4, b. l. 43, 84). Teismo medicinos specialisto nuomone, kraujosruvos žaste yra būdingos spaudimui pirštų galais, o veido nubrozdinimai galėjo būti padaryti rankos pirštų nagais, kiti veido sužalojimai – dėl sumušimo (t. 1, b. l. 113-116, t. 4, b. l. 88). 2006-03-11 policijoje su specialisto pagalba apžiūrėjus kaltinamąjį V.J. , ant jo kūno sužalojimų nerasta (t. 1, b. l. 117-120), o apžiūrėjus kaltinamąjį N. K. , nedidelių sužalojimų rasta ant jo dešinės rankos (t. 1, b. l. 121-123).
Žemesnės instancijos teismas
Kai D. K. apžiūrėjo teismo medicinos ekspertas 2006-03-12, rado šiuos 2-2,5 paros senumo kūno sužalojimus: kairės akies viršutinio voko poodinę kraujosruvą, kuri galėjo atsirasti nuo sumušimo, paviršinę muštinę žaizdą kairės plaštakos II delninio piršto sąnario nugariniame paviršiuje, kurią D. K. galėjo pasidaryti pats, suduodamas smūgį kumščiu, seną gyjančią dešinės plaštakos nugarinio paviršiaus žaizdelę (ją dengęs šašas nuluptas), kuri galėjo atsinaujinti dėl smūgio kumščiu ar nuo dinaminio kontakto, taškinius kaktos odos nudrėskimus, kurie galėjo atsirasti nuo nagų poveikio (t. 1, b. l. 125-127). Iš kur D. K. atsirado rasti sužalojimai, jis paaiškinti negalėjo. Teisiamajame posėdyje tvirtino, kad nė su kuo nesigrūmė (t. 4, b. l. 84). Teismo medicinos ekspertas D.Vitkus teisiamajame posėdyje parodė, kad D. K. sužalojimai galėjo būti padaryti ir grumtynių metu. Kaklo sužalojimai galėjo būti padaryti žmogaus rankų nagais (t. 4, b. l. 88).
2006-03-11 policijoje buvo apžiūrėtas ir kaltinamasis S. T. . Ant jo kūno sužalojimų nerasta (t. 1, b. l. 128-131).
Serologinio ir DNR tyrimų metu nustatyta (t. 1, b. l. 144-162), kad ant įvykio vietoje (N. U. gyvenamajame name, virtuvėje) rasto kirvio, ant kaltinamojo S. T. džinsinių kelnių, nužudytojo F. J. striukės rasta F. J. kraujo. Tais pačiais tyrimais nustatyta, kad ant V. J. turėtos lazdos rasta kraujo, kuris galbūt buvo F. J. ir nepriklausė nė vienam iš keturių kaltinamųjų. V.J. parodė, kad lazda nesigynė (t. 4, b. l. 84). Šių tyrimų metu nustatyta, kad ant N. U. marškinių, marškinėlių rastas kraujas yra N. U. , ant D. K. striukės rasta D. K. kraujo, ant S. T. sportinio švarko rastas S. T. kraujas. S. T. parodė, kad kraujas jam dažnai bėgdavo iš nosies. D. K. parodė, kad kraujas ant jo striukės pateko iš jo paties žaizdos. N. U. parodė, kad kraujas ant marškinių atsirado tada, kai smūgį jam sudavė liudytojas S.M. (t. 4, b. l. 84-85).
Serologinio ir DNR tyrimų metu V. J. , D. K. , N. U. rankų nagų nuokarpose su panagių turiniu F. J. DNR nerasta. Kam priklausė kraujas ant F. J. kelnių, D. K. megztinio, N. U. džinsinių kelnių, S. T. dešinės kojos guminio bato, nenustatyta. Ant S. T. džemperio, D. K. guminių batų kraujo nerasta (t. 1, b. l. 162).
Apžiūrėjus lazdą kaip daiktinį įrodymą nustatyta, kad ji pagaminta iš metalo, panašaus į aliuminijų. Lazdos viename gale yra guminis antgalis, o kitame gale – plastmasinė rankena. 2,4 cm skersmens lazdos metalinė dalis dviejose vietose yra šiek tiek išlinkusi (t. 1, b. l. 163-166).
Kaip daiktiniai įrodymai apžiūrėtos N. U. namo virtuvėje rastos 4 vienodo dydžio, vienodos spalvos sagos ir 2 lavono apžiūros metu striukėje, švarke rastos sagos. Visos sagos vienodos (t. 1, b. l. 167-170, 56-58). Jos savaime be fizinio poveikio iš rūbų neištrūko. Tai, kad ištrūkusios sagos rastos įvairiose virtuvės vietose, ant vienos iš sagų rasta panašių į kraują sutepimų, ant nužudytojo rankų rasta būdingų savigynai sužalojimų, tai, kad rasta ne savigynai būdingų sužalojimų ant D. K. , N. U. kūnų, tvirtina faktą, kad sagos iš F. J. rūbų galėjo ištrūkti grumtynių su kaltinamaisiais metu, tampant F. J. už rūbų.
Akistatos su kaltinamuoju S. T. metu (t. 1, b. l. 171-175) kaltinamasis N. U. parodė, kad pirmą smūgį stovinčiam F. J. ranka į galvą sudavė S. T. . Nuo smūgio F. J. parkrito ant grindų. Po to S. T. krūtine 2 ar 3 kartus šoko ant gulinčiojo krūtinės kaip per bušido imtynes. Po to jau sėdintį ant kėdės F. J. S. T. paėmė už rūbų atlapų ir vieną ar du kartus trenkė į pečių. Nuo šių smūgių F. J. nugriuvo ant grindų ir ant jų atsisėdo. Netrukus S. T. atkreipė N. U. dėmesį į V.J. , kuris lazda mušė sėdintį ant grindų F. J. . N. U. matė, kad V.J. F. J. lazda per galvą sudavė 5 ar 6 kartus, ir F. J. nuo šių smūgių nugriuvo ant grindų. Pastebėjęs, kad iš F. J. galvos bėga kraujas, N. U. su S. T. F. J. paguldė ant čiužinio. Greitosios medicininės pagalbos kviesti niekas nesiūlė.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis S. T. šios akistatos su N. U. metu patvirtino, kad stovinčiam F. J. į veidą smūgiavo du kartus, ir šis pargriuvo ant grindų, patvirtino, kad matė, kaip V.J. 5-6 kartus lazda sudavė sėdinčiam F. J. per galvą. Tačiau S. T. paprieštaravo N. U. parodymams, kad šokinėjo ant gulinčiojo krūtinės ir trankė jį į krosnį. S. T. taip pat tvirtino, kad jis siūlė kviesti greitąją medicininę pagalbą. S. T. parodė, kad akistatos metu apie N. U. pavartotą prieš F. J. smurtą nieko nekalbėjo todėl, kad jo akistatos metu apie tai niekas neklausė (t.4, b. l. 61).
Alkotesteriu nustatyta, kad kaltinamasis D. K. 2006 m. kovo 11 d. 12 val. dar buvo girtas (t. 1, b. l. 179).
Iš 2006 m. kovo 31 d. teismo posėdžio protokolo turinio matyti (t. 1, b. l. 191-192), kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo - pakeitimo į namų areštą metu D. K. prisipažino, kad buvo girtas, sudavė sėdinčiam žmogui (F. J. ) : „prisipažįstu, kad nužudėm žmogų“. Teisiamajame posėdyje D. K. apie šį prisipažinimą parodė, kad gal ikiteisminio tyrimo metu taip ir sakė, bet neprisimena, ar sudavė sėdinčiam F. J. , gal taip sakydamas melavo (t. 4, b. l. 85).
Alkotesteriu nustatyta, kad V. K. J. sulaikymo 2006 m. kovo 11 d. 11 val. 55 min. metu buvo girtas (t. 2, b. l. 53).
Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo - skyrimo 2006 m. kovo 13 d. V.J. teisme parodė, kad pas N. U. namuose girtavo, aliumininę lazdelę į tuos namus nusinešęs buvo, bet mušti su ja nieko negalėjo, N. U. namuose tik girtavo ir miegojo (t. 2, b. l. 59-60).
Iš V. J. 2005 m. gruodžio 18 d. pareiškimo Klaipėdos rajono policijos komisariatui turinio matyti, kad kaltinamasis skundėsi, jog 2005 m. gruodžio mėnesį, apie 11 dieną, pastebėjo, kad iš jo namų yra pavogtas 699 litų vertės motorinis pjūklas. Įtariamųjų pareiškime nemini (t. 2, b.l. 99-100).
Tiriant pjūklo pagrobimo aplinkybes V.J. buvo apklaustas kaip liudytojas (t. 2, b. l. 101-103, 104-105). Apklausos protokoluose jis kaip įtariamuosius paminėjo F. J. ir V. Ž. . Šiems asmenims buvo pareikšti įtarimai, tačiau duomenų, kad jie būtų pavogę V. J. pjūklą arba kad būtų paminėję kaltinamojo S. T. pavardę, byloje nėra (t. 2, b. l. 108-124).
Alkotesteriu nustatyta, kad sulaikymo metu 2006 m. kovo 11 d. 16 val. 15 min. N. U. buvo labai girtas (t. 2, b. l. 126).
Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo - skyrimo (2006 m. kovo 13 d. teismo posėdžio protokolas) N. U. teisme parodė, kad F. J. nesmogė, tik du kartus įspyrė į šoną, daugiau nieko nedarė. S. T. F. J. galvą „davė į pečių“, net ant jo šokinėjo. D. K. spyrė tris kartus. Po to S. T. F. J. pasodino ant kėdės ir V.J. su lazda „davė jam per galvą“. T. yra kalčiausias. Į kitą kambarį jau sušalusį F. J. nunešė N. U. ir S. T. . Į konteinerį F. J. lavoną iš ryto, apie 4 val., nešė vienas S. T. , N. U. tik „palaikė kompaniją“. V.J. lazda F. J. sudavė tik porą kartų, kai F. J. jau buvo visas kruvinas, nes S. T. prieš tai F. J. galvą trankė į krosnį (t. 2 b. l. 133-134). Teisiamajame posėdyje N. U. patikslino, kad V.J. su lazda F. J. sudavė 3-4 kartus, kai F. J. sėdėjo ant grindų, o V.J. sėdėjo ant kėdės (t. 4, b. l. 86).
Sprendžiant suėmimo tęsimo klausimą (2006 m. kovo 31 d. teismo posėdžio protokolas) N. U. pareiškė, kad kaltu prisipažino visiškai, buvo išgėręs. F. J. įspyrė 2 kartus į šoną ir 1 kartą į koją. Už atlapų sučiupęs F. J. netrankė. N. U. teisėją užtikrino, kad viską tikrai prisimena. Nuo spintelės kraują valė S. T. , dėl to, kas įvyko, jaučiasi kaltas. V.J. F. J. per galvą „dėjo“ su lazda. S. T. tada buvo labai įsisiautėjęs, stipriai mušė. Mirusįjį iš namų nešė S. T. (t. 2, b. l. 138-139). Teisiamajame posėdyje N. U. parodė, kad teisme sakė, jog spyrė F. J. į koją, nes tardytoja tikino, kad nieko N. U. nebus. Iš tikrųjų į koją nespyrė (t. 4, b. l. 86).
Iš 2006 m. gegužės 29 d. teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad sprendžiant suėmimo termino tęsimo klausimą teisme po N. U. ir S. T. akistatos 2006-05-13 N. U. jau neigė, kad mušė F. J. , tikino teismą, kad tik slėpė nusikaltimą. Ankstesnius prisipažinimus pateisino tuo, kad jam buvo daromas spaudimas (t. 2, b. l. 143-144). Teisiamajame posėdyje N. U. parodė, kad tardytoja jam sakė, kad ir jis F. J. turėjo kažką daryti. Kad F. J. galvos netrankė, sakė jau pirmų parodymų metu. O dabar tvirtina, kad F. J. nemušė visiškai (t. 4, b. l. 86).
Alkotesteriu nustatyta, kad sulaikymo metu 2006 m. kovo 11 d. 19 val. 10 min. S. T. buvo girtas (t. 2, b. l. 189).
Iš 2006 m. kovo 13 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo - skyrimo teisme S. T. aiškino, jog F. J. skleidė gandus, kad S. T. pavogė V. J. pjūklą. S. T. prisipažino, kad F. J. sudavė į veidą du kartus, ir šis nuo smūgių parvirto, patvirtino, kad V.J. F. J. lazda per galvą sudavė „gal penkis kartus“, N. U. F. J. į žemę trankė, o D. K. su batu į krūtinę F. J. trenkė porą kartų. F. J. nebejudėjo po V. J. smūgio. S. T. paaiškino, kad F. J. jis su N. U. iki konteinerio prie parduotuvės nuvilko. Alkoholį S. T. gėrė nuo 2006-03-09 iki sulaikymo kovo 11 d. Į savo gynėjo klausimą S. T. atsakė, kad buvo labai girtas, „užmušti“ F. J. nenorėjo, pamatęs bėgant kraują, bandė F. J. suteikti pagalbą. Su kitais kaltinamaisiais nužudyti F. J. nesitarė (t. 2, b. l. 198-199). Teisiamajame posėdyje S. T. paaiškino, kad to teismo posėdžio metu pasakė tiek, kiek matė (t. 4, b. l. 87).
Iš 2006 m. kovo 27 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad sprendžiant klausimą dėl suėmimo tęsimo teisme S. T. prisipažino, kad du smūgius F. J. į veidą įniršęs sudavė pirmas už šmeižtą dėl pjūklo vagystės. Kad F. J. miręs, pastebėjo 2006 m. kovo 10 d., apie 9 val., o lavoną iš namų išnešė kovo 11 d., apie 3 val. nakties. S. T. patvirtino, kad N. U. , sugriebęs ir pakėlęs F. J. , trenkė jį į žemę, D. K. koja apautu batu spyrė F. J. į krūtinę, po to V.J. trenkė F. J. per galvą (t. 3, b. l. 24-25).
Visuma byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų nustatyta, kad 2006 m. kovo 9 d. kaltinamojo N. U. namuose, virtuvėje, (duomenys neskelbtini), girtavo kaltinamieji N. U. , S. T. , V.J. , D. K. . Apie 19 val. N. U. F. J. atsivedė į savo namus. Su F. J. išsiaiškinti dėl pjūklo vagystės norėjo S. T. . Ilgai netrukus, aiškinantis su F. J. dėl V. J. motorinio pjūklo vagystės, kaltinamasis S. T. F. J. kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius į galvą ir F. J. parvirto ant grindų. Dėl S. T. suduotų smūgių kraujas išsiliejo po F. J. galvos kietuoju smegenų dangalu, taip S. T. sunkiai sutrikdė F. J. sveikatą. Po to N. U. gulintį ant grindų F. J. paėmė už rūbų, pakėlė jį nuo grindų ir ne mažiau kaip du kartus stipriai trenkė į grindis, dėl ko F. J. galvos užpakalinė dalis trenkėsi į grindis ir į šalia buvusią krosnį. Tokiais veiksmais N. U. F. J. sužalojo nežymiai. Po to, nugara gulinčiam ant grindų F. J. D. K. , sėdėdamas ant sofos, koja apautu guminiu batu, bato padu, ne mažiau kaip tris kartus smogė į krūtinės sritį, taip padarė sužalojimus, atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymą - sulaužė F. J. krūtinkaulį, šonkaulius kairėje krūtinės pusėje. Po D. K. suduotų smūgių F. J. atsisėdus, kaltinamasis V.J. tuščiavidure metaline lazda ne mažiau kaip penkis kartus F. J. sudavė per galvą, padarė du galvos odos nubrozdinimus viršugalvyje, taip nežymiai F. J. sužalojo. Dėl S. T. suduotų į F. J. galvą smūgių F. J. 2006 m. kovo 10 d. mirė.
Vertinant kiekvieno kaltinamojo veiksmus įvykio vietoje, N. U. namuose, remiamasi ne tik objektyviais įvykio vietos, F. J. lavono apžiūros ir kitais duomenimis, bet buvo išanalizuoti kaltinamųjų parodymai, duoti nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Kaltinamieji V.J. , D. K. apie S. T. , N. U. pavartotą fizinį smurtą parodymų nedavė. 2006-03-12 S. T. parodė, kad kumščiu F. J. į veidą smogė 2-3 smūgius ir šis nugriuvo aukštielninkas link krosnies, nes ant kėdės prie stalo nesėdėjo. Po to N. U. abiem rankomis gulintį F. J. sugriebė už rūbų ir, pakėlęs nuo grindų, „iš jėgos“ trenkė jį į grindis 2, o gal ir daugiau kartų. Tuo metu F. J. turėjo trenktis galva į krosnį ar grindis, nes garsas buvo stiprus. Po to D. K. , sėdėdamas ant lovos, dešine koja, kuri buvo apauta auliniu guminiu batu, kulnu ne mažiau kaip 3-4 kartus, o galėjo būti ir daugiau kartų, smogė gulinčiam F. J. į krūtinę. Po šių smūgių F. J. atsisėdus ant grindų, V.J. invalido lazda smogė F. J. per galvą apie 5-6 kartus (t. 3, b. l. 60-61). 2006-03-16 parodymų patikrinimo vietoje metu (parodymai filmuoti) S. T. parodė, kad jis F. J. į veidą sudavė porą kartų, N. U. , sugriebęs F. J. už krūtinės, į grindis trenkė porą kartų, D. K. , sėdėdamas ant sofos-lovos, gulinčiam F. J. bato kulnu į krūtinę sudavė 3-4 kartus, o V.J. per galvą lazda sudavė 5 kartus (t. 3, b. l. 63-64). 2006-03-27 S. T. parodė, kad jis pirmas F. J. kumščiu į veidą sudavė 2 smūgius, po to N. U. pakėlęs F. J. trenkė jį į žemę, D. K. koja apautu batu spyrė F. J. į krūtinę, o V.J. trenkė per galvą (t. 3, b. l. 5).
2006-05-23 S. T. parodė, kad F. J. pirmas smūgį sudavė jis (t.3, b. l. 66).
2006-05-23 akistatos su N. U. metu S. T. prisipažino, kad F. J. kumščiu smogė, kai šis stovėjo, ir F. J. parvirto ant grindų, parodė, kad V.J. sėdinčiam ant grindų F. J. sudavė lazda 5-6 kartus. Kas dar F. J. mušė, nematė (t. 1, b. l. 172-173).
2006-08-17 S. T. parodė, kad F. J. į veidą sudavė 2 smūgius, ir šis pargriuvo ant grindų (t. 3, b. l. 69-70).
Teisiamajame posėdyje S. T. parodė, kad į veidą stovinčiam F. J. jis smogė, kai šis į jį atsisuko, smogė du kartus, pataikė į žandikaulį. F. J. nuvirto po antro smūgio. Po to N. U. gulintį F. J. čiupo už švarko atlapų, pakėlė ir trenkė į grindis; kiek kartų sudavė į grindis, nežiūrėjo. Kai atsisuko, matė, kad D. K. bato kulnu gulinčiam ant grindų F. J. 3-4 kartus trenkė į krūtinę. Kai po 10 minučių F. J. atsisėdo ant čiužinio, kuris buvo patiestas ant grindų, V.J. lazda 5-6 kartus sudavė F. J. per galvą, ir šis atsigulė ant čiužinio. Kad kas būtų F. J. trankęs į krosnį, nematė, pats taip nedarė.
N. U. 2006-03-12 parodė, kad S. T. ginčo metu F. J. nustūmė nuo kėdės ir šis nugriuvo ant grindų. Tada S. T. sugriebė F. J. už rūbų ir tampė jį po virtuvę, pakėlęs trenkdavo į grindis, reikalavo, kad F. J. prisipažintų, kad pavogė V. J. pjūklą. N. U. parodė: „Dar S. buvo užlipęs kojomis ant F. J. krūtinės ir 2-3 kartus, tiksliai nežinau, šokinėjo ant gulinčio F. J. krūtinės. Dar S. pasišokėjęs visu savo kūnu krito ant F. J. krūtinės, lygiai taip pat kaip per bušido kovas. Po to aš jam gulinčiam koja spyriau 2-3 kartus į šoną, koją ir D. K. koja spyrė gulinčiam F. J. , o į kokias kūno vietas spyrė, aš nemačiau... Gal D. K. spyrė ir į krūtinę, nežinau to gerai“. N. U. parodė, kad ir po to S. T. tampė F. J. po virtuvę vis pakeldamas ir trenkdamas jį į grindis, trenkė gulinčio F. J. galvą į krosnies kampą, o po to pasodino ant kėdės. Tada V.J. lazda smogė sėdinčiam F. J. per galvą 2-3 kartus. F. J. mušimas truko maždaug apie pusvalandį (t.2, b. l. 157-158). 2006-03-13 N. U. prisipažino, kad 2 kartus įspyrė F. J. į šoną, parodė, kad S. T. F. J. galvą trenkė į krosnį, net ant jo šokinėjo, D. K. spyrė F. J. 3 kartus, o kai S. T. pasodino F. J. ant kėdės, V.J. tik porą kartų lazda sudavė F. J. per galvą (t. 2, b. l. 133).
2006-03-16 N. U. parodė (filmuota medžiaga), kad S. T. F. J. , kai šis sėdėjo virtuvėje ant kėdės, 2 kartus smogė kumščiu į veidą, pargriuvusį F. J. kelis kartus trenkė į grindis, S. T. tyčia užgriūdavo ant F. J. , S. T. trankė F. J. galvą į krosnies kampą. N. U. prisipažino, kad gulinčiam F. J. 2 kartus įspyrė į šoną, o vieną kartą į koją. N. U. parodė, kad D. K. sėdinčiam F. J. 2 kartus spyrė į dešinę koją, o V.J. lazda sudavė per galvą (t. 2, b. l. 159-160).
2006-03-31 N. U. prisipažino, kad F. J. įspyrė 2 kartus į šoną ir 1 kartą į koją, V.J. sudavė F. J. per galvą lazda (t. 2, b. l. 138-139).
2006-05-23 N. U. parodė, kad pirmas F. J. pradėjo mušti S. T. , o po to V.J. F. J. sudavė lazda. S. U. parodė, kad nei jis, nei D. K. F. J. nemušė (t. 2, b. l. 162).
2006-05-23 akistatos su S. T. metu N. U. parodė, kad pirmą smūgį į galvą stovinčiam F. J. sudavė S. T. . Ant parvirtusio nuo smūgio F. J. S. T. savo krūtine kaip per bušido 2-3 kartus krito ant F. J. krūtinės. Paėmęs sėdintį ant kėdės F. J. už rūbų S. T. trenkė į krosnį. Nuo šių smūgių F. J. nugriuvo ant grindų. Sėdinčiam ant grindų F. J. V.J. lazda 5-6 kartus sudavė per galvą. Nuo šių smūgių F. J. nugriuvo ant grindų (t.1, b. l. 172-174).
2006-05-29 N. U. parodė, kad F. J. nemušė (t. 2, b. l. 144).
2006-08-17 N. U. parodė, kad F. J. nemušė, patvirtino akistatos su S. T. metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 165).
Teisiamajame posėdyje N. U. parodė, kad F. J. į veidą kumščiu sudavė S. T. . S. T. , suėmęs F. J. už pečių, trankė F. J. galvą į krosnį, 2-3 kartus šokinėjo krūtine ant jo krūtinės, kai F. J. gulėjo ant grindų. S. T. smūgių neskaičiavo. V.J. , sėdėdamas ant kėdės, sėdinčiam ant grindų F. J. per galvą, petį galėjo suduoti 3-4 smūgius. Visų V. J. smūgių nematė. Smūgiai stiprūs būti negalėjo. Kad kas nors F. J. būtų spardęs kojomis, nematė. Pats N. U. nespardė. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad N. U. spardė F. J. , esą neteisingi. F. J. nemušė nei D. K. , nei pats N. U. .
D. K. 2006-03-12 parodė, kad dėl girtumo neprisimena, kas, kada ir kodėl mušė F. J. . Kad mušė pats, neprisimena. Kad yra N. U. namuose, suprato tik 2006-03-10. Tą rytą virtuvėje matė ant grindų gulintį ir jau mirusį F. J. (t. 2, b. l. 4-5).
2006-03-13 D. K. parodė, kad apie F. J. mušimą nieko neprisimena, nes visą laiką girtavo ir miegojo. Pats F. J. nežudė, tik matė jį jau mirusį (t. 1, b. l. 185-186).
2006-03-17 D. K. parodė (filmuota medžiaga), kad sėdinčiam ant grindų F. J. V.J. lazda sudavė 3-4 smūgius per galvą. Kad mušė pats ar kiti kaltinamieji, nepatvirtino (t. 2, b. l. 6-7).
2006-03-31 D. K. parodė: „Prisipažįstu, kad nužudėm žmogų. Buvau girtas, sudaviau sėdinčiam žmogui“ (t. 1, b. l. 191-192).
2006-05-24 D. K. parodė, kad dėl girtumo neprisimena, nei kaip F. J. atsirado N. U. namuose, nei kaip jį mušė. Nežino ir to, ar kas nors mušė F. J. su lazda. Gal pats ir įspyrė F. J. , bet to neatsimena (t. 2, b. l. 8-9).
2006-08-17 D. K. parodė: „prisipažįstu, kad aš smogiau F. J. , kuris gulėjo ant grindų, su guminio bato padu apie 2-3 kartus. Tačiau aš nesu įsitikinęs, kad aš taip galėjau padaryti, nes buvau girtas ir nepamenu aplinkybių, bet neneigiu to, jog taip ir nebuvo. Aš tvirtinu savo ankstesnius parodymus“ (t. 2, b. l. 13).
Teisiamajame posėdyje D. K. parodė, kad policijoje duotus parodymus tvirtina, buvo surašyta taip, kaip kalbėjo. Ar tikrai spyrė F. J. , nepamena. Kad spyrė, žino tik iš kitų kaltinamųjų parodymų. Nematė, ar spyrė kiti kaltinamieji. Nepamena, ar mušė kiti kaltinamieji.
V. K. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie F. J. nužudymo aplinkybes nieko paaiškinti negali, nes buvimo N. U. namuose metu girtavo ir miegojo. Aliumininę lazdelę turėjo, bet mušti nieko negalėjo, nes niekas jam nebuvo prasikaltęs (t. 2, b. l. 59, 68, 71-72, 75).
Teisiamajame posėdyje V.J. parodė, kad jis F. J. nemušė ir mušti negalėjo, kad F. J. mušė kiti kaltinamieji, neparodė.
Liudytojo V. T. parodymai netiesiogiai patvirtina, kad konflikte su F. J. dalyvavo visi kaltinamieji. Liudytoja A. S. parodė, kad jokio spaudimo kaip tyrėja įtariamiesiems nedarė.
Atsižvelgiant į tai, kokie sužalojimai rasti žuvusiojo F. J. kūne, palyginus kaltinamųjų parodymus, kurie ikiteisminiam tyrimui einant į pabaigą ir teisiamajame posėdyje darėsi vis mažiau informatyvūs, su įvykio vietos apžiūros duomenimis (kraujo radimo pėdsakai, čiužinio radimo vieta, sulaužyta kėdė, ištrūkusios iš žuvusiojo rūbų sagos rastos įvairiose virtuvės vietose, lazdos radimo vieta, sofos - lovos, stalo, krosnies buvimo virtuvėje vietos), ant kai kurių kaltinamųjų kūnų rastais sužalojimų pėdsakais, kraujo pėdsakais ant rūbų, išsamesnė informacija apie tai, kokiais būdais ir kaip galėjo būti sužalotas F. J. , yra kaltinamųjų S. T. , N. U. parodymuose, kuriuos jie davė netrukus po sulaikymo 2006 m. kovo 12 d. Šie parodymai duoti iki F. J. lavono tyrimo 2006-03-14. Tyrimo duomenys (t. 1, b. l. 63-66) šiems kaltinamiesiems iki parodymų davimo negalėjo būti žinomi, o kai lavono tyrimas buvo padarytas, medicinos specialisto išvados patvirtino daug kaltinamųjų nurodytų F. J. žalojimo aplinkybių. Tačiau šiuose, kaip ir kituose kaltinamųjų parodymuose, nėra visiškai išsamaus F. J. nužudymo N. U. namuose aplinkybių išdėstymo. Visi kaltinamieji - vieni daugiau, kiti mažiau, F. J. žalojimo metu ir po to buvo girti. Kaltinamųjų teisė į gynybą ir įstatymų jiems suteikta teisė neduoti save ir bendrininkus kaltinančių parodymų, liudytojų, mačiusių fizinio smurto naudojimo prieš F. J. nebuvimas ar jų nenustatymas, suteikia kiekvienam kaltinamajam galimybę nustatytas objektyvias bylos aplinkybes traktuoti savo naudai. Tuo pasinaudodamas kaltinamasis N. U. savo parodymus keitė ne vieną kartą. Kaltinamasis S. T. teisiamajame posėdyje iš pradžių pasinaudojo teise neduoti parodymų iš viso (t. 4, b. l. 39), vėliau, išklausęs kitų kaltinamųjų ir liudytojų parodymus, pats pasisiūlė duoti parodymus (t. 4, b. l. 57). Ant žuvusiojo kūno tyrimo metu nustatyta daugiau kaip 25 įvairaus sunkumo sužalojimai, kurie padaryti su dar didesniu smūgių skaičiumi. Kaltinamiesiems į kaltę inkriminuoti ne visi smūgiai ir jais padaryti kūno sužalojimai, todėl kolegija, darydama išvadas, apsiriboja tuo, kuo kiekvienas kaltinamasis yra kaltinamas ir tik ta kaltinimų dalimi, kuri pasitvirtino teisiamajame posėdyje.
Nėra pagrindo netikėti kaltinamojo S. T. parodymais, duotais 2006-03-12, kad jis stovinčiam F. J. į veidą smogė 2-3 smūgius. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis patikslino, kad du smūgiai teko į žandikaulį. Apie S. T. suduotus du smūgius vėlesniuose parodymuose konkrečiai parodė ir kaltinamasis N. U. . Laikytina jog nustatyta, kad S. T. F. J. į veidą kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius. Įrodymų, kad dar kas nors iš kitų kaltinamųjų sudavė F. J. į veidą, nėra. Teismo medicinos specialistų tyrimai patvirtina, kad F. J. veido priekinėje, kairėje ir dešinėje pusėse rasta sužalojimų (t. 1, b. l. 65-66, 68, 69, 71). Bet kuris vienas iš jų galėjo būti venos, jungiančios kietąjį galvos smegenų dangalą su smegenų paviršiumi, plyšimo ir su tuo susijusio kraujavimo po kietuoju smegenų dangalu, sukėlusio mirtį, priežastimi (specialisto išvadų akto Nr. M 306/06 (03), išvados punktai 1, 4, 15, 16, t. 1, b. l. 63-66, ekspertizės akto Nr. EKM 53/07 (01) išvados punktai 1, 2, 3, 8, 9, t. 4, b. l. 134-138). Iš viso ekspertai nustatė 10 trauminių poveikių į F. J. galvą. S. T. ne kartą parodė, kad, mušdamas F. J. , buvo labai supykęs, iniršęs (t. 3, b. l. 5-6, 69). N. U. patvirtino, kad S. T. buvo įsisiautėjęs, F. J. mušė stipriai (t. 2, b. l. 139). Laikoma, jog nustatyta, kad S. T. tyčiniai smūgiai į F. J. galvą sukėlė F. J. mirtį. S. T. parodė, kad nužudyti F. J. nenorėjo, norėjo tik jam sukelti fizinį skausmą. S. T. , kaltinamųjų N. U. , D. K. parodymai, lavono apžiūros protokolo, medicinos specialisto išvados duomenys (t. 1, b. l. 57, 64) patvirtina, kad S. T. F. J. bandė suteikti medicininę pagalbą. Tie įrodymai patvirtina, kad S. T. tiesioginės tyčios nužudyti F. J. neturėjo. Nužudymas padarytas netiesiogine tyčia, nes S. T. , nors ir girtas, suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, nes smogė nukentėjusiajam į veidą ir ne vieną kartą taip, kad šis parvirto ant grindų, daugiau nukentėjusysis atsistoti nepajėgė, numatė, kad smūgiais į veidą girtam F. J. gali atimti gyvybę, ir nors gyvybės atimti nenorėjo, sąmoningai savo veiksmais leido tokiems padariniams atsirasti.
Kaltinamojo S. T. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.
N. U. kaltinamas tuo, kad, kai F. J. po S. T. smūgių į galvą pargriuvo ant grindų, suėmė F. J. už rūbų, pakėlė jį nuo grindų ir ne mažiau kaip du kartus jį stipriai trenkė į grindis, dėl ko F. J. galvos užpakalinė dalis stipriai trenkėsi į grindis ir į šalia buvusią krosnį. Įvykio vietos apžiūros metu N. U. virtuvėje ant krosnies, staktos, vedančios į negyvenamąjį kambarį, rasta kraujo pėdsakų, ant virtuvės grindų rasta ne tik kraujo, bet ir iš F. J. rūbų ištrauktų sagų (t. 1, b. l. 22-25, 45, 47, 48). Kraujo pėdsakai nėra lašų, taškų formos, todėl kraujas ant šių objektų atsirado ne dėl nulašėjimo. Kraujo dėmės patvirtina buvus tiesioginį kontaktą su dėmes palikusiu objektu, o ištrūkusių sagų skaičius ir sagų, kraujo dėmių radimo vietos virtuvėje patvirtina aplinkybę, kad F. J. , suėmus jį už rūbų, buvo tampomas. F. J. lavono tyrimo metu buvo nustatyta galvos sužalojimų (kraujosrūva pakaušio dešinėje, nubrozdinimas pakaušyje), kurie galėjo atsirasti ir dėl trankymo į grindis, krosnį (specialisto išvados 4 p., t. 1, b. l. 63-66). Apie tokią dalies sužalojimų atsiradimo galimybę teisiamajame posėdyje patvirtino teismo medicinos ekspertas V.Armonas. Teismo medicininę ekspertizę atlikę ekspertai šių sužalojimų prie mirtį sukėlusių sužalojimų nepriskyrė, nes kraujo išsiliejimui kaukolėje įtakos neturėjo (ekspertizės aktas, t. 4, b. l. 135-136, ekspertizės akto išvados 2, 3, 6, 8, 9 punktai). Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu galėjo būti padarytas bet kuriuo vienu iš 10 smūgių į galvos sritį (ekspertizės akto išvados 3 p., 9 p., t. 4, b. l. 137-138), o visi F. J. galvos sužalojimai galėjo būti padaryti 13 trauminių poveikių (ekspertizės akto 4 p., t. 4, b. l. 137). Nustatyta 2x2 cm dydžio kraujosruva pakaušio dešinėje galėjo atsirasti ir atsitrenkiant į krosnį. Toks sužalojimas galėjo atsirasti ir ne dėl vieno trauminio poveikio į sužalotą vietą (t. 4, b. l. 137, akto 6 p.). O mirtį sukelti galėję ekspertizės akte išvardyti 10 trauminių poveikių būdingi smūgių sudavimui rankomis ir/ar kojomis, nėra paaiškinami griuvimu/griuvinėjimu (t. 4, b. l. 135). Mirties nesukėlusius nubrozdinimus ir kraujosrūvas, medicinos specialistas V.Armonas, ekspertizę atlikę ekspertai kvalifikuoja kaip nežymų sveikatos sutrikdymą (išvados 4 p., t. 1, b. l. 65-66, ekspertizės išvados 2 p., t. 4, b. l. 137-138). Teismo medicinos ekspertų nustatytus sužalojimus dėl F. J. galvos trankymo į grindis, krosnį, įvykio vietos apžiūros duomenis apie tokių sužalojimų atsiradimo galimybę patvirtina kaltinamojo S. T. parodymai apie tai, kad N. U. parvirtusį nuo S. T. smūgių F. J. du kartus, o gal ir daugiau kartų (t. 3, b. l. 60), porą kartų (t. 3, b. l. 63) trenkė į žemę (t. 3, b. l. 5), grindis (t. 3, b. l. 60, 63, t. 4, b. l. 57, 59, 60). Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje N. U. tvirtino, kad F. J. į grindis, krosnį, suėmęs už rūbų, trankė S. T. . Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje N. U. neigė, kad trankė žuvusįjį į grindis, ikiteisminio tyrimo metu keletą kartų prisipažino, kad F. J. tik spyrė į dešinįjį šoną ir koją (t. 2, b. l. 133, 138, 157, 159), tačiau dėl šių prisipažinimų jam įtarimai pareikšti nebuvo. N. U. apžiūros metu buvo rasta sužalojimų, kuriuos gindamasis galėjo padaryti ir žuvusysis. Kaip atsirado kraujosruvos kairiajame žaste, veido odos nudrėskimai, N. U. paaiškinti nesugebėjo (t. 4, b. l. 43, 84). Teismo medicinos specialisto nuomone, kraujosruvos žaste yra būdingos spaudimui pirštų galais, o veido nubrozdinimai galėjo būti padaryti rankos pirštų nagais (t. 1, b. l. 113-116, t. 4, b. l. 88).
Teisiamajame posėdyje N. U. tvirtino, kad F. J. nemušė, nespardė. Kolegija mano, kad teisiamajame posėdyje neigdamas bet kokį savo prieš F. J. pavartotą smurtą N. U. bando išvengti atsakomybės už F. J. sužalojimą, todėl, vertindama N. U. smurtinius veiksmus, kolegija vadovaujasi S. T. parodymais, kurie paremti įvykio vietos, lavono apžiūros duomenimis, medicinos specialistų išvadomis. Kaltinamojo N. U. smurto veiksmai, nurodyti pareikštuose kaltinimuose, F. J. sveikatą sutrikdė nežymiai, todėl jo veika iš Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. perkvalifikuojama į Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
D. K. kaltinamas tuo, kad gulinčiam ant grindų F. J. guminio bato padu ne mažiau kaip keturis kartus smogė į krūtinės ir pilvo sritis, taip stipriai suspaudė krūtinę, pilvą, dėl ko lūžo F. J. krūtinkaulis, šonkauliai abipus, plyšo kepenų priekinis kraštas, susidarė kraujosruva priekiniuose pilvos ertmės organuose, įvyko kraujavimas į pilvo ertmės viršutinį aukštą (t. 3, b. l. 130). Kaltinamųjų S. T. , N. U. , D. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 198, t. 3, b. l. 5, 60-61, 63-64, t. 2, b. l. 133, 157, 160, t. 1, b. l. 191, t. 2, b. l. 13), kaltinamojo S. T. parodymais teisiamajame posėdyje nustatyta, kad D. K. F. J. spyrė ne mažiau kaip tris kartus. S. T. visų apklausų metu tvirtino, kad D. K. spyrė gulinčiam F. J. į krūtinę sėdėdamas ant lovos. N. U. vienuose parodymuose tvirtino, kad D. K. spyrė F. J. į koją, kai šis sėdėjo, kitos apklausos metu tvirtino, kad spyriai galėjo būti nukreipti ir į F. J. krūtinę, kai šis gulėjo, arba, kur buvo įspirta, nematė. Galiausiai N. U. parodė, kad D. K. F. J. nemušė (t. 2, b. l. 162), ir tokius parodymus davė teisiamajame posėdyje. D. K. spyrių kojomis visiškai nepaneigė, bet pasiteisino, kad to galėjo neprisiminti dėl girtumo (t. 2, b. l. 4), kad N. U. virtuvėje sėdėjo ant lovos, patvirtino (t. 4, b. l. 39-40). D. K. apžiūros metu medicinos specialistas ant D. K. kūno nustatė sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti nagais. Sužalojimų atsiradimo laikas sutapo su F. J. sužalojimo laiku (t. 1, b. l. 125-127). D. K. parodė, kad sužalojimai galėjo atsirasti ir girtavimo metu (t. 4, b. l. 39). Ant F. J. rankų rasta sužalojimų, kurie galėjo atsirasti jam ginantis nuo smūgių (t. 1, b. l. 66, t. 4, b. l. 36-37). Medicinos specialisto išvada patvirtina, kad F. J. jo žalojimo metu taip pat galėjo atlikti kokius nors veiksmus (t. 1, b. l. 66, išvados 6 p.), todėl tikėtina, kad įdrėskimus nagais ne tik N. U. , bet ir D. K. F. J. padaryti galėjo. F. J. lavono tyrimą atlikęs teismo medicinos ekspertas V.Armonas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad F. J. krūtinkaulis skersai lūžo dėl tiesioginio poveikio suspaudžiant priekio-nugaros kryptimi. Spaudimui tęsiantis ląstos šonuose, lūžo šonkauliai. Šonkauliai kairėje ir dešinėje su krūtinkauliu lūžo vienu momentu. Šonkaulių lūžiai dešinėje įtakos kepenų sužalojimui – audinio plyšimui ir kraujosruvos ties pjautuviniu raiščiu susidarymui - įtakos neturėjo, nes šie sužalojimai yra apie 10-12 cm į kairę nuo lūžusių dešinės pusės šonkaulių. Kepenų plyšimas susidarė dėl atskiro krūtinės – pilvo ribos stipraus staigaus suspaudimo, smūgio (t. 5, b. l. 30-31). Teismo medicinos ekspertizę atlikę ekspertai krūtinės sužalojimus sugrupavo į keturias atskiras sužalojimų grupes: „10. Poodinė kraujosruva kairės pusės krūtinkaulio-raktikaulio jungties projekcijoje 2x2 cm, 11. Poodinė kraujosruva krūtinkaulio kūno projekcijoje vertikalios orientacijos 14x7 cm plote su krūtinkaulio lūžiu vidurinio-apatinio trečdalių riboje su kraujosruva, infiltruojančia tarpuplaučio priekinės dalies apatinį aukštą (iki širdplėvė), 12. Poodinė kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje tarp priekinės pažasties ir vidurinės pažasties linijų nuo pažasties duobės lygio žemyn vertikaliame 19x9 cm plote su III, IV,V,VI, VII šonkaulių lūžiais dešinėje priekinėje pažasties linijoje ir kepenų plyšimu su pokapsuline kraujo išlaja ties kepenų pjautuviniu raiščiu priekiniame krašte, 13. Poodinė kraujosrūva krūtinės ląstos kairėje priekinėje pažastinėje linijoje ties VI,VII šonkauliais 8x6 cm plote su III, IV, V, VI šonkaulių lūžiais kairėje priekinėje pažasties linijoje“ (t. 4, b. l. 136). Teismo medicininę ekspertizę atlikę ekspertai (t. 4, b. l. 125-138) lavono tyrimo nedarė, vadovavosi specialisto V.Armono atlikto tyrimo duomenimis, tačiau ir V.Armonas, ir ekspertizę atlikę ekspertai kepenų plyšimą išskiria į atskirą sužalojimų grupę. Nustatyta, kad D. K. koja F. J. sudavė sėdėdamas ant sofos-lovos į krūtinę, kai F. J. gulėjo ant grindų nugara. Teismo medicinos ekspertizę atlikusių ekspertų nuomone, kad sėdint ant sofos ir užkulniu suduodant į šalia sofos gulintį F. J. buvo galima sulaužyti krūtinkaulį, šonkaulius kairėje krūtinės pusėje, sulaužyti šonkaulius dešinėje krūtinės pusėje ir tuo pat metu sužaloti kepenis mažai tikėtina ( nes sėdint smūgių jėga yra žymiai silpnesnė, nei suduodant stovint), nors tokios galimybės neatmetė (t. 4, b. l. 136, išvados 11, 12 punktai). Ekspertų nuomone, krūtinės-pilvo sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 5 trauminiais poveikiais, suduodant smūgius apautomis kojomis į nukentėjusiojo krūtinės ląstos priekinį, šoninius paviršius bei pilvo viršutinę dalį (t. 4, b. l. 136-137, ekspertizės akto 5 p.). D. K. kaltinamas sudavęs ne mažiau kaip 4 smūgius, tačiau manoma, jog nustatyta, kad sudavė ne mažiau kaip tris smūgius, nes nei pats D. K. didesnio smūgių skaičiaus neminėjo (t. 2, b. l. 13), nei didesnį smūgių skaičių kada nors nurodė N. U. (t. 2, b. l. 133). Tik S. T. yra parodęs, kad D. K. sudavė 3-4 ar daugiau smūgių, tačiau yra minėjęs ir tik apie 2 smūgius (t. 2, b. l. 198). Parodymų patikrinimo vietoje metu filmuojant S. T. parodė, kad F. J. prie sofos-lovos, ant kurios sėdėjo D. K. , gulėjo į D. K. pusę įstrižai kairiuoju šonu ir kad D. K. į F. J. krūtinę kulnu sudavė porą kartų (protokole įrašyta, kad kulnu trenkė 3-4 kartus, t. 3, b. l. 63). Esant tokiai nukentėjusiojo kūno padėčiai įmanoma sulaužyti krūtinkaulį, kairės pusės šonkaulius, bet žymiai sudėtingiau sužaloti dešinės pusės šonkaulius ir kepenis toje vietoje, kur nustatytas jų plyšimas, ir padaryti nustatytus pilvo sužalojimus (specialisto išvados 4 p., t. 1, b. l. 65-66, ekspertizės akte nurodyti sužalojimai nuo 10 iki 14, t. 4, b. l. 136 ). Ir visiškai neįtikėtina, kad sėdėdamas D. K. krūtinkaulį ir šonkaulius abipus krūtinės sulaužė vienu momentu, kai tai padaryti įmanoma tik stipriai suspaudus krūtinę užlipant, kaip tai paminėta specialisto išvados 4 p. (t. 1, b. l. 66). Be to, nėra įrodymų, kad D. K. sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius. Penkių smūgių sudavimu jis ir nekaltinamas. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis N. U. parodė, kad S. T. buvo ant gulinčio F. J. užšokęs kojomis (t. 2, b. l. 157. Ekspertas V.Armonas tokią galimybę patvirtino, paminėjo tai kaip galimą vienmomentinį krūtinkaulio, šonkaulių abipus krūtinės sulaužimą, kepenų plyšimo priežastį (specialisto išvados 4 p., t. 1, b. l. 66). Tačiau vėliau N. U. neigė, kad S. T. ant F. J. užšoko kojomis, teigė, kad šis kelis kartus ant nukentėjusiojo šoko krūtine ant krūtinės. Nors ekspertai mano, kad mažai tikėtina, jog šokant krūtine ant krūtinės galima sulaužyti krūtinkaulį, šonkaulius, sužaloti kepenis, nes nukentėjusiojo krūtinės sužalojimuose atsispindi ribotų paviršių poveikiai (t. 4, b. l. 136, ekspertizės akto 13 p.), kolegija mano, kad galimybė pažeisti kepenis, pilvo srities organus neatmetama, jei girtas S. T. , krisdamas krūtine ir kritimo metu saugodamasis susižaloti savo galvą, į F. J. kritimo metu atsiremdavo rankomis (galbūt ir alkūne). Kepenys, dešinės krūtinės pusės šonkauliai, pilvo sritis galėjo būti sužaloti ir tuo atveju, jei N. U. , jo parodymais, spardė F. J. į dešinįjį šoną (t. 2, b. l. 133, 138, 157, 159). Peržiūrėję filmuotą medžiagą ekspertai padarė išvadą, kad pademonstruotu būdu N. U. galėjo padaryti tik kraujosruvą F. J. dubens dešinėje pusėje ( išvados 12 p., t. 4, b. l. 138). Tačiau parodymų patikrinimo vietoje metu pademonstruotas spyris galėjo nebūti tikslus, galėjo neatitikti buvusios realios padėties. F. J. mušimo metu jo padėtis keitėsi, jis bandė pasyviai gintis, galėjo pasisukti į spyrusįjį krūtine, o ne šonu (išvados 8 p., t. 1, b. l. 66), kepenų plyšimas padarytas vienu smūgiu (ekspertizės išvados 3 p.). Manoma, kad nustatyta, jog D. K. , gulint prieš jį F. J. kairiuoju šonu, nustatytu ir kaltinime priskirtinu smūgių skaičiumi galėjo sužaloti ir sužalojo tik F. J. krūtinkaulį ir šonkaulius kairėje pusėje, o dešinės pusės šonkaulių ir kepenų bei pilvo sužalojimų (kraujosruvos priekiniuose pilvo ertmės organuose) nepadarė, nes nėra tai neginčijamai patvirtinančių įrodymų. Krūtinkaulio, šonkaulių kairėje krūtinės pusėje sužalojimai (o anot specialisto V.Armono išvados, krūtinkaulio ir šonkaulių abiejose krūtinės pusėse sulaužymas) F. J. sveikatą sutrikdė nesunkiai (t. 1, b. l. 66 – specialisto išvados 4 p., ekspertizės akto 2 p., t. 4, b. l. 137). D. K. veika dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., perkvalifikuojant iš pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.
Teisiamajame posėdyje prokuroras D. K. pareiškė papildomą kaltinimą pagal Lietuvos Respublikos BK 238 str. D. K. buvo apkaltintas tuo, kad „2006-03-10 rytą, betarpiškai matydamas ir būdamas įsitikinęs, kad prieš tai 2006-03-09 vakare, apie 19 val., (duomenys neskelbtini) , padarytais smurtiniais S. T. , N. U. ir V. J. veiksmais, kada buvo mušamas F. J. , kad šis asmuo yra nužudytas ir tuo padarytas labai sunkus nusikaltimas, jis be svarbių priežąsčių, turėdamas apie tai realią galimybę pranešti teisėsaugos ar kitiems valdžios pareigūnams, apie tai visą 2006 03-10 jiems apie tai nepranešė, tuo suteikdamas galimybę S. T. ir V. J. sunaikinti įvykdyto sunkaus nusikaltimo įkalčius, o nakties metu paslėpti ir patį F. J. lavoną, išnešant jį iš namų ir paslepiant šiukšlių konteineryje.“
Tačiau jeigu D. K. būtų pranešęs apie F. J. nužudymą, nužudytojo kūno paslėpimą, jam po tokio pranešimo būtų iškilusi grėsmė būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn. Tai laikoma svarbia nepranešimo apie nusikaltimą priežastimi. D. K. realizavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, draudžiančią versti duoti parodymus prieš save (Konstitucijos 31 str. 3 d.). Tai suvokdamas prokuroras kaltinimo dėl nepranešimo apie nusikaltimą atsisakė ir prašė D. K. pagal šį kaltinimą išteisinti. Kolegija tokį sprendimą palaiko ir mano, kad D. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 238 str. 1 d. išteisintinas, nes jis nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
V. J. kaltinamas tuo, kad sunkiai sutrikdė F. J. sveikatą lazda suduodamas F. J. per galvą ne mažiau kaip 6 smūgius, nuo kurių F. J. taip pat galėjo mirti. Pats V.J. parodė, kad F. J. nemušė, nes su juo nesipyko. Ikiteisminio tyrimo metu V.J. parodė, kad muštynių galėjo neprisiminti ir dėl didelio girtumo (t. 2, b. l. 59-60, 67-68). Kaltinamasis S. T. , kuris pirmasis pastebėjo V.J. , mušantį F. J. , ir į tai atkreipęs N. U. dėmesį, matė, kad V.J. sėdinčiam ant grindų F. J. per galvą lazda sudavė 5-6 smūgius (t. 1, b. l. 172, t. 3, b. l. 61, t. 4, b. l. 57). Kituose parodymuose S. T. mini 5 smūgius (t. 2, b. l. 198, t. 3, b. l. 63-64). Nevienodi ir N. U. parodymai apie lazda suduotų smūgių skaičių. Kai kur mini 5-6 smūgius (t. 1, b. l. 173, t. 4, b. l. 57), kai kur – porą kartų, 2-3 smūgius (t. 2, b. l. 133, 158), 3-4 smūgius (t. 4, b. l. 42). D. K. parodymų patikrinimo vietoje metu paminėjo 3-4 lazda suduotus smūgius (t. 2, b. l. 6-7). Teismo medicinos ekspertizę atlikę ekspertai F. J. galvoje nustatė du odos nubrozdinimus viršugalvyje - 2x1 cm ir 3x2 cm dydžio, su susiliejančiomis kraujosrūvomis 12x12 cm plote. Šie sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem smūgiais į viršugalvio sritį. Tarp šių sužalojimų ir mirties priežastinio ryšio nėra, kadangi smūgiai lazda į viršugalvį negali sukelti galvos smegenų rotacijos lydymos tarpinės venos plyšimo ir kartu kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu (t. 4, b. l. 135-136, ekspertizės išvados 7 p.). Atsižvelgiant į ekspertų išvadą, tai, kad lazda svėrė 335 gramus (t. 1, b. l. 163-166, t. 4, b. l. 134), N. U. parodymus, kad V. J. smūgiai negalėjo būti stiprūs (t. 4, b. l. 42), nėra pagrindo netikėti, kad girto V. J. lazda suduoti į F. J. galvą smūgiai nebuvo tokie stiprūs, kad padarytų sužalojimus, sukėlusius nukentėjusiojo mirtį. Atsižvelgiant į S. T. , kuris pirmasis pastebėjo V. J. smūgius, parodymus apie lazda suduotų smūgių skaičių, atsižvelgiant į tai, kad į ekspertų nustatytų sužalojimų vietą galėjo būti suduota ir daugiau negu du kartus, laikytina jog nustatyta, kad V.J. lazda sudavė ne mažiau kaip penkis, bet ne šešis kaltinime paminėtus smūgius. V. J. padarytus sužalojimus ekspertai priskiria nežymiam sveikatos sutrikdymui (ekspertizės akto 2 p., t. 4, b. l. 137). Atsižvelgiant į tai, V. J. veika dėl nežymaus F. J. sveikatos sutrikdymo perkvalifikuojama iš Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Skiriant bausmę S. T. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą. Jo veika pasireišė netiesiogine tyčia, sunkiai sužalotam F. J. teikė medicininę pagalbą. Nusikaltimas baigtas. S. T. F. J. sunkiai sužalojo nesant jokios svarbios priežasties. Byloje nėra faktų, patvirtinančių S. T. parodymus, kad žuvusysis kaltino S. T. tuo, jog šis pavogė V. J. pjūklą, nėra duomenų, kad F. J. dėl ko nors S. T. šmeižė, apkalbėjo. Nepateisinamas smurtas ir todėl, kad kaltinamieji įtarė, jog V. J. pjūklą pavogė F. J. . Tiek kaltinamojo N. U. , tiek paties S. T. parodymai patvirtina, kad S. T. pirmas pradėjo mušti žuvusįjį. Nužudytą F. J. S. T. bandė paslėpti. Skiriant bausmę atsižvelgiama ir į tai, kad S. T. neteistas, tik keturių klasių išsilavinimo, pagal gyvenamąją vietą, kardomojo kalinimo vietoje charakterizuojamas patenkinamai (t. 3, b. l. 72, 80, t. 4, b. l. 63), darbine veikla, iš kurios būtų mokėjęs mokesčius SODRAI, neužsiėmė (t. 3, b. l. 83). 2006-01-27 Klaipėdos rajono policijos komisariate buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 140 str. 1 d. dėl to, kad S. T. keletą kartų įspyrė į krūtinę N. U. . S. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, padėjo išaiškinti veiką, joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.). S. T. atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Sunkinanti atsakomybę aplinkybė šiuo atveju svaresne už atsakomybę lengvinančią nelaikoma.
Skiriant bausmę N. U. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimas baigtas. Tai, kad N. U. girtą F. J. į savo namus parsivedė žinodamas, jog V.J. , S. T. įtarė F. J. V. J. pjūklo vagyste, didele dalimi lėmė tai, kad kilo konfliktas ir F. J. buvo sunkiai sužalotas. N. U. po F. T. nužudymo taip pat slėpė F. J. lavoną. Nors N. U. neteistas, tačiau byloje yra duomenų, kad 2004-04-26 jam buvo nutraukta baudžiamoji byla dėl plėšimo (t. 2, b. l. 167, 168). N. U. nusikaltimo padarymo metu nedirbo, nors specialybę turi (t. 5, b. l. 27), girtavo, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas prieštaringai ( ir blogai, ir patenkinamai, t. 2, b. l. 175, 178, t. 5, b. l. 26). N. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir paminėtus bausmės skyrimo pagrindus, N. U. skiriama laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Skiriant bausmę D. K. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimas baigtas. Nenustatyta, kad D. K. būtų turėjęs kokių nors išskirtinių motyvų F. J. sužaloti. D. K. neteistas (t. 2, b. l. 15, 18-20), nusikaltimo padarymo metu ir iki to laiko turėjo nuolatinį darbą, dirba ir šiuo metu (t. 2, b. l. 27, 30-31), darbovietėje, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas gerai, turi ne vieną specialybę (t, 2, b. l. 29, t. 5, b. l. 14-16, 20-23). D. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir išdėstytus bausmės skyrimo pagrindus, D. K. skiriama bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.
Skiriant bausmę V. J. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimas baigtas. V. J. motorinio pjūklo vagystė 2005 m. gruodžio mėnesį, dėl kurios jis įtarė ir F. J. , buvo pretekstas reikšti pretenzijas žuvusiajam, bet nenustatyta, kad V.J. būtų parodęs kokią nors iniciatyvą, kad N. U. parsivestų F. J. į savo namus išsiaiškinti. V.J. (gim. (duomenys neskelbtini) ) už kitus kaltinamuosius žymiai vyresnis, jį su kitais kaltinamaisiais siejo tik noras girtauti. V.J. niekada nebuvo teistas, duomenų, kad anksčiau buvo padaręs kokius nors teisėtvarkos pažeidimus, policijoje nėra (t. 2, b. l. 79, 80-81). Vėžaičių seniūnija pensininką V.J. charakterizuoja kaip ramaus būdo žmogų, bet labai mėgstantį išgerti (t. 2 , b. l. 85). V. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. V. J. atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsižvelgiant į V. J. veikos padarymo aplinkybes ir paminėtus bausmės skyrimo pagrindus jam skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.
Kaltinamajame akte teigiama, kad visų kaltinamųjų atsakomybę sunkina ir tai, kad jie nusikalto veikdami bendrininkų grupe (t.3, b. l. 132). Dėl F. J. nužudymo nustatyta tik S. T. kaltė, kiti kaltinamieji padarė kitokias veikas, nenustatyta, kad kaltinamieji nužudyti F. J. buvo susitarę, kiekvienas kaltinamasis atsako už savo padarytą konkrečią veiką. Kadangi nenustatyta, jog F. J. nužudė bendrininkų grupė, sunkinanti atsakomybę aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p., laikoma nenustatyta.
Nukentėjusioji R. J. D. prašo priteisti 2500 litų žuvusiojo brolio F. J. laidojimo išlaidų ir 5000 litų neturtinės (moralinės) žalos. Reikalavimą atlyginti neturtinę žalą ji motyvuoja tuo, kad su broliu F. J. buvo pasielgta žiauriai, jis lyg „kokia šiukšlė“ buvo įmestas į šiukšlių konteinerį. Nukentėjusioji tvirtina, kad laidotuvėms išleido apie 3000 litų (t. 1, b. l. 77-78). R.J. D. pripažinta 7500 litų sumos civiline ieškove (t. 1, b. l. 88). Byloje yra dokumentų, patvirtinančių dalį F. J. laidotuvėms panaudotų lėšų – 2580,31 Lt (t. 1, b. l. 82-87), yra pažyma apie vienkartinės laidojimo pašalpos – 750 litų - išmokėjimą (t. 1, b. l. 81). Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R.J. D. reikalavimai pagrįsti. Jos teisę, kad būtų atlyginta turtinė ir neturtinė žala, užtikrina Lietuvos Respublikos BPK 109, 110, Civilinio kodekso 6.250 straipsnių nuostatos. Nukentėjusiosios reikalavimai yra labai realūs, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusiosios reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintini. Kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. dėl F. J. nužudymo yra S. T. , todėl nukentėjusiajai padarytą turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti jis.
Byloje esančius ir Klaipėdos rajono policijos komisariate saugomus F. J. rūbus, sagas, čiužinį, antklodę, vokus su nuoplovomis, plauku, panagių turiniu, plastikinį butelį, pėdsakų atliejas (t. 1, b. l. 51, 52), nuosprendžiui įsiteisėjus, tikslinga sunaikinti (BPK 94 str. 2 d. 4 p.). Kirvį, N. U. piniginę, bedarbio pažymėjimą, N. U. rūbus ir avalynę (t. 1, b. l. 51, 52), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti N. U. . S. T. , D. K. rūbus ir avalynę (t. 1, b. l. 51, 52), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti S. T. , D. K. ar jų artimiesiems. Metalinę lazdą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti V. J. (BPK 94 str. 5 p.). Vaizdo kasetę, kurioje užfiksuoti kaltinamųjų S. T. , N. U. , D. K. parodymų patikrinimai vietoje, saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., kolegija
nusprendžia:
S. T. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir paskirti jam devynerius metus šešis mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti S. T. sulaikymo, suėmimo laiką (BK 66 str.) ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2006 m. kovo 11 d.
Iki nuosprendis įsiteisės, S. T. palikti kardomąją priemonę – suėmimą.
N. U. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir paskirti jam vienerius metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti N. U. sulaikymo, suėmimo laiką (BK 66 str.) ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2006 m. kovo 11 d. Pripažinti, kad N. U. jam paskirtą bausmę atliko, ir jį iš suėmimo teismo salėje paleisti.
D. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir paskirti jam vienerius metus šešis mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį būti namuose nuo 23 iki 6 valandos, per vienerius metus ir tris mėnesius neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Į bausmės laiką įskaityti D. K. sulaikymo, suėmimo laiką nuo 2006 m. kovo 11 d. iki 2006 m. kovo 31 d. imtinai - 21 parą, šį laiką vadovaujantis BK 65 str. 1 dalies 2 punkto c papunkčiu prilyginti 42 laisvės apribojimo dienoms (1:2) ir pripažinti, kad 42 laisvės apribojimo dienas bausmės D. K. jau atliko.
Iki nuosprendis įsiteisės, D. K. palikti kardomąją priemonę – namų areštą, kardomąją priemonę – dokumento (paso) paėmimą – panaikinti.
V. K. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir paskirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant V. K. J. per tą laiką būti namuose nuo 23 iki 6 valandos.
Į bausmės laiką įskaityti V.K. J. sulaikymo, suėmimo laiką nuo 2006 m. kovo 11 d. iki 2006 m. kovo 28 d. imtinai – 18 parų, šį laiką vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu prilyginti 36 laisvės apribojimo dienoms (1:2) ir laikyti, kad 36 laisvės apribojimo bausmės dienas V.K. J. jau atliko.
Iki nuosprendis įsiteisės, V.K. J. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Priteisti iš S. T. R. J. D. du tūkstančius penkis šimtus (2500) litų F. J. laidojimo išlaidų ir penkis tūkstančius (5000) litų neturtinės žalos atlyginimui.
Klaipėdos rajono policijos komisariate saugomus F. J. rūbus, sagas, čiužinį, antklodę, vokus su nuoplovomis, plauku, panagių turiniu, plastikinį butelį, pėdsakų atliejas (t. 1, b. l. 51, 52), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (BPK 94 str. 2 d. 4 p.). Kirvį, N. U. piniginę, bedarbio pažymėjimą, N. U. rūbus ir avalynę (t. 1, b. l. 51, 52), saugomus Klaipėdos rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti N. U. , S. T. , D. K. rūbus ir avalynę (t. 1, b. l. 51, 52), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti S. T. , D. K. ar jų artimiesiems, metalinę lazdą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti V. J. (BPK 94 str. 5 p.). Vaizdo kasetę, kurioje užfiksuoti kaltinamųjų S. T. , N. U. , D. K. parodymų patikrinimai vietoje, saugoti prie bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, suimtam nuteistajam S. T. šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.