Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-228-460/2014

NUTARTIS

2014 m. vasario 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė išnagrinėjo ieškovės sodininkų bendrijos „Dituva“ (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1311-838/2013 pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Dituva“ ieškinį atsakovui L. S. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos rajono apylinkės teisme 2013-06-14 buvo iškelta civilinė byla pagal sodininkų bendrijos „Dituva“ ieškinį atsakovui L. S. dėl skolos priteisimo.

Klaipėdos rajono apylinkės teisme 2013-10-23 parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pareiškė, kad atsisako nuo ieškinio reikalavimų, kadangi atsakovas skolą sumokėjo, tačiau prašė iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas ir žyminio mokesčio dalį.

Atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu sutiko, kad ieškovė atsisakytų ieškinio reikalavimų, tačiau prieštaravo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, jog SB „Dituva“ reikalavo iš jo motinos M. S. priteisti 204 Lt skolą už 2010–2011 metais nesumokėtą nario mokestį. Paaiškino, jog mama ilgą laiką sirgo Parkinsono liga, sužinojus apie skolą, mirus motinai, šią skolą jis geranoriškai padengė. Mano, jog neturėtų ieškovei atlyginti bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis, kuria nutarta prašymo dėl termino atnaujinimo atskirajam skundui paduoti netenkinti ir atskirojo skundo nepriimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliantė skunde reiškia pretenzijas dėl apylinkės teismo padarytų klaidų atliekant procesinių teisių perėmimo veiksmus, tačiau iš esmės nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu–priteisimu ieškovei atsisakius ieškinio.

Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 71 Lt žyminis mokestis ir 350 Lt už ieškinio parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atsisakė pagrindinio ieškinio reikalavimo priteisti skolą, nes atsakovas pilnai atsiskaitė, ieškovei turėjo būti grąžinti 75 procentai: 71 Lt x 75 proc.= 53,25 Lt sumokėto žyminio mokesčio, o ne 53,23 Lt, kaip nurodė apylinkės teismas, nes ieškinio atsisakė jau pradėjus teisminį procesą (CPK 87 straipsnio 2 ir 5 dalys). Atsižvelgiant į tai, Valstybinė mokesčių inspekcija įpareigotina grąžinti ieškovei 53,25 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

Nagrinėjamu ieškinys teismui pateiktas 2013-05-23, akcentuotina, kad ieškinys pateiktas už 2010–2011 metais nesumokėtą nario mokestį, atsakovas skolą sumokėjo teikdamas atsiliepimą į ieškinį 2013-09-06.

Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Tokiais atvejais, kai teismas priima ieškovo atsisakymą nuo ieškinio (jo dalies) ir bylą nutraukia, bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas skirtingai bei tai priklauso nuo ieškinio atsisakymo priežasčių, t. y. šiuo atveju būtina nustatyti ieškinio atsisakymo priežastis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kai procesinius dokumentus teismui rengia asmuo, vykdantis teisėtą veiklą (individualią veiklą pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 10 straipsnį; juridinis asmuo, vykdantis įstatuose ar kituose dokumentuose numatytą veiklą (CK 2.47 straipsnis), šalies turėtos išlaidos dėl procesinių dokumentų rengimo gali būti priskiriamos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, numatytų CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Teismas, nagrinėdamas šių išlaidų priteisimo klausimą, turi įvertinti, ar šios išlaidos yra būtinos ir racionalios, ar jos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. mokėjimo dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis Nr. 3K-3-533/2008).

Šiuo atveju ieškovės turėtos išlaidos pagrįstos rašytiniais finansiniais dokumentais (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis).

Vertinant priežastis, dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog kaip minėta anksčiau, 2013-05-30 ieškinys pateiktas už 2010–2011 metais nesumokėtą nario mokestį, t. y. už ilgą laiką sodininkų bendrijos „Dituva“ įstatuose ir nutarimuose nustatytų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Nesutiktina, kad atsakovas du metus dėl mamos ligos nežinojo ar negalėjo žinoti apie mamos įsipareigojimus bendrijai, kadangi mokestis yra visuotinai žinomas metinis mokestis už turimos žemės arą ir jis liečia kiekvieną sodininkų bendrijos narį (CPK 185 straipsnis). Pabrėžtina, jog atsakovas skolą sumokėjo tik ieškovei inicijavus ieškinį, vėlgi, akcentuotina, kad ieškovė vykdė sodininkų bendrijos „Dituva“ 2010-06-05 bendrijos narių susirinkimo 13 punkte nustatytą jai pareigą kreiptis į teismą, jeigu bendrijos narys du ir daugiau metų nevykdo prievolės mokėti mokestį.

Įvertinus ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, kuriose už ieškinio parengimą maksimali suma yra nustatyta 3 000 Lt, šalių procesinį elgesį byloje, tai, kad atsakovė vengė sumokėti skolą nuo 2010 metų ir skola sumokėta tik tada, kai ieškovė kreipėsi į teismą teisminės gynybos, t. y. bendrijos narys elgėsi pasyviai, nebandė ginčo spręsti geruoju, neprašė, kad skolos mokėjimas būtų išdėstytas dalimis (CPK 93, 94 straipsnis). Todėl darytina išvada, kad ieškovės patirtos išlaidos yra pagrįstos.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes ieškovei priteistina 350 Lt už ieškinio parengimą ir kita ieškovės sumokėto žyminio mokesčio dalis (17,75 Lt) iš atsakovo.

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, mano, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų institutą, ir priėmė iš dalies neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, o atskirojo skundo motyvai sudaro pagrindą ją pakeisti – pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina išdėstant ją taip: Valstybinė mokesčių inspekcija įpareigotina grąžinti ieškovei 53,25 Lt sumokėto žyminio mokesčio; ieškovei iš atsakovo priteistina 350 Lt už ieškinio parengimą ir kita ieškovės sumokėto žyminio mokesčio dalis – 17,75 Lt (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 339 straipsnis). Kita nutarties dalis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir išdėstyti taip:

Valstybinę mokesčių inspekciją įpareigoti grąžinti ieškovei sodininkų bendrijai „Dituva“ 53,25 Lt žyminio mokesčio;

ieškovei sodininkų bendrijai „Dituva“ iš atsakovo L. S. priteisti 350 Lt už ieškinio parengimą ir kitą ieškovės sumokėtą žyminio mokesčio dalį – 17,75 Lt.