Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto R. D. įgaliotam atstovui advokatui Simonui Tokarčakui,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam R. D., Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos įgaliotam atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. D., gimusio (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), įgalioto atstovo advokato Simono Tokarčako skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Raimondos Vizgirdienės 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 0239-ANR_N-153369-2025.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus (toliau – ir Institucija) Ievos Jokūbauskaitės 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-143793-2025 R. D. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalį dėl to, kad jis 2025 m. balandžio 6 d., 13.17 val. krašto kelių Trakai – Vievis 16,148 km, vairuodamas transporto priemonę, nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 57 km/val. – važiavo 107 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Dėl paminėto administracinio nusižengimo R. D. buvo paskirta 530 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 4 mėnesių laikotarpiui.

Administracinėn atsakomybėn patraukto R. D. įgaliotas atstovas advokatas S. Tokarčakas pateikė skundą, kuriuo prašė 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba šį nutarimą pakeisti ir arba neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo arba šios administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpinti iki 1 mėnesio. Pasak advokato, R. D. dirba (duomenys neskelbtini), kur atlieka (duomenys neskelbtini). Jo darbo funkcijų atlikimas yra neatsiejamai susijęs su transporto priemonių vairavimu – jis nuolat keliauja ir dažnai vyksta į kitus Lietuvos regionus. R. D. savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi ir nors anksčiau yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau nėra piktybinis pažeidėjas. R. D. gyvenamoji vieta yra Vilniaus rajone, jis augina (duomenys neskelbtini), kuriuos tenka vežti į ugdymo įstaigas, esančias Vilniaus mieste. Be kita ko, R. D. šeima turi verslą – MB „(duomenys neskelbtini)“, kurio pagrindinė veikla yra susijusi su (duomenys neskelbtini), todėl R. D. kartu su žmona rūpinasi verslo reikalais, kas yra neatsiejamai susiję su transporto priemonių vairavimu. Kai R. D. sutuoktinė rūpinasi senyvo amžiaus motina, R. D. rūpinasi vaikais ir verslu, kam yra būtina teisė vairuoti transporto priemones. Visos šios aplinkybės, pasak administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgalioto atstovo patvirtina, kad teisė vairuoti transporto priemones R. D. yra gyvybiškai svarbi. Skunde taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad Institucija, priimdama skundžiamą Nutarimą, nesilaikė ANK 611 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinio nusižengimo protokolo surašymo terminų – šis transporto priemonės savininkui (valdytojui) buvo išsiųstas per ilgiau nei 60 dienų terminą nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos – pažeidimas buvo padarytas 2025 m. balandžio 6 d., o administracinio nusižengimo protokolas surašytas 2025 m. liepos 3 d. Tikėtina, kad Institucija nagrinėjamu atveju apeliuos į tai, kad ilgas terminas buvo sąlygotas būtinybės nustatyti kas iš tikrųjų vairavo transporto priemonę, tačiau tam turėjo įtakos išimtinai pačios Institucijos padarytos klaidos, kurioms R. D. jokios įtakos neturėjo. Iš byloje esančių duomenų akivaizdžiai matėsi, kad transporto priemonės fotonuotraukoje buvo užfiksuotas būtent vyras – R. D., todėl transporto priemonės savininko padaryta klaida, kad transporto priemonę vairavo E. D. negalėjo įtakoti Institucijos atliktų veiksmų trukmės. Pasak advokato, visos šios aplinkybės turi būti vertinamos R. D. naudai.

Institucija, įvertinusi administracinėn atsakomybėn patraukto R. D. įgalioto atstovo skunde nurodytus argumentus, priėmė 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarią Nr. 0239-ANR_N-153369-2025 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo visgi pripažino, kad R. D. yra tikslinga patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, dėl to, kad jis 2025 m. balandžio 6 d., 13.17 val. krašto kelių Trakai – Vievis 16,148 km, vairuodamas transporto priemonę, nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 57 km/val. – važiavo 107 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Dėl minėto administracinio nusižengimo R. D. buvo paskirta 500 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesių terminui. Nutarime pripažinta, kad R. D. padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kurio metu buvo keliama reali grėsmė kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių padarinių. Pasak Institucijos, skunde nurodytos aplinkybės nėra niekuo išskirtinės ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas yra laikytina adekvati ir proporcinga priemonė. Institucija taip pat atkreipė dėmesį, kad R. D. per penkių metų laikotarpį už Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo baustas net 17 kartų, už greičio viršijimą net 9 kartus, o dvi administracinės nuobaudos galiojo 2025 m. balandžio 6 d. padaryto administracinio nusižengimo metu. Minėtų aplinkybių kontekste, Institucija pripažino, kad nėra pagrindo R. D. neskirti paminėtos administracinio poveikio priemonės. Tačiau, įvertinusi tai, kad R. D. gailisi dėl padaryto nusižengimo, kas laikytina asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jam paskirtos poveikio priemonės terminas sutrumpintas iki 3 mėnesių, o baudos dydis sumažintas iki 500 Eur.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas administracinėn atsakomybėn patraukto R. D. įgalioto atstovo advokato S. Tokarčako skundas dėl Institucijos Nutarimo, kuriuo yra prašoma skundžiamą Nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną R. D. atžvilgiu nutraukti arba skundžiamą Nutarimą pakeisti ir neskirti administracinio poveikio priemonės arba šios poveikio priemonės terminą sutrumpinti iki 1 mėnesio. Skunde teigiama, kad egzistuoja visos sąlygos R. D. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pastarajam neskirti Institucijos paskirtos administracinio poveikio priemonės ar jos terminą sumažinti iki minimumo. Antai, R. D. dėl padaryto administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi ir supranta, kad toks jo elgesys yra netoleruotinas, taip pat žada, kad toks jo elgesys ateityje nepasikartos. Pastarasis dirba (duomenys neskelbtini), kur atlieka (duomenys neskelbtini), o jo darbo funkcijų atlikimas yra neatsiejamas susijęs su vairavimu ir būtinybe vykti į įvairius Lietuvos regionus. R. D. gyvena Vilniaus rajone, kartu su žmona augina (duomenys neskelbtini), kurie ugdymo įstaigas lanko Vilniaus mieste, todėl juos būtina į šias ugdymo įstaigas nuvežti. Be to, R. D. šeima turi verslą – MB „(duomenys neskelbtini)“ ir teikia automobilių nuomos paslaugas, todėl jam kartu su žmona tenka rūpintis nuomojamomis transporto priemonėmis ir vykti į įvairias įstaigas. Taip pat R. D. sutuoktinė rūpinasi savo senyvo amžiaus motina, todėl tuo metu būtent R. D. tenka rūpintis tiek vaikais, tiek verslu ir vykti į skirtingas vietas, kam yra būtina teisė vairuoti transporto priemones. Pasak advokato, visos šios aplinkybės patvirtina, kad teisė vairuoti transporto priemones R. D. yra gyvybiškai būtina, todėl visos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, patvirtina, kad administracinės atsakomybės tikslai gali būti pasiekti asmeniui neskiriant administracinio poveikio priemonės. Skunde taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad Institucija, surašydama administracinio nusižengimo protokolą, nesilaikė ANK 611 straipsnio 5 dalyje nustatytų terminų. Antai, šioje byloje nebuvo jokio poreikio atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, o administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas per ilgesnį nei 60 dienų laikotarpį. Pats administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas stacionariomis priemonėmis, buvo užfiksuota greitį viršijančios transporto priemonės fotonuotrauka, todėl nebuvo jokio poreikio imtis papildomų veiksmų, siekiant nustatyti kas tą transporto priemonę vairavo. Iš nuotraukos akivaizdžiai matėsi, kad automobilį vairavo vyras, o transporto priemonės savininko padaryta klaida, nurodant, kad ją vairavo E. D., jokiu būdu nepatvirtina, kad administracinio nusižengimo protokolas galėjo būti surašytas žymiai vėliau, nei tą numato ANK 611 straipsnio 5 dalis.

Institucija, nesutikdama su pateiktu skundu, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundžiamą Nutarimą palikti nepakeistą. Institucijos teigimu, R. D. padarė itin šiurkštų administracinį nusižengimą, kuriuo sukėlė akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė sunkesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Pasak Institucijos, šiuo nagrinėjamu atveju prioritetas privalo būti teikiamas ne administracinį nusižengimą padariusio asmens interesams, o visuomenės interesui, todėl vien tik simbolis administracinės nuobaudos paskyrimas, neskiriant akcentuojamos administracinio poveikio priemonės, ar šios priemonės paskyrimams minimaliam terminui, akivaizdžiai neatitiktų administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui keliamų tikslų. Būtent skunde advokato akcentuojamos aplinkybės – asmens nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto administracinio nusižengimo, taip pat darbinė veikla ir šeimos santykiai, sąlygojo skundžiamo Nutarimo priėmimą ir švelnesnio pobūdžio administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskyrimą. Institucija taip pat nesutiko su skunde argumentais dėl ANK 611 straipsnio 5 dalyje numatytų terminų pažeidimo. 2025 m. gegužės 2 d. transporto priemonės, kuria buvo viršytas leistinas greitis, naudotojas informavo, kad transporto priemonę vairavo E. D.. 2025 m. gegužės 20 d. E. D. informavo Instituciją, kad planuoja dalyvauti bylos nagrinėjime, po ko 2025 m. gegužės 21 d. buvo išsiųstas pranešimas apie 2025 m. birželio 25 d. suplanuotą nagrinėjimą. 2025 m. birželio 25 d. E. D. informavo, kad bylos nagrinėjimo dalyvauti neplanuoja ir taip pat gautas advokato S. Tokarčako prašymas E. D. neskirti administracinio poveikio priemonės ar skirti trumpesnį jos terminą. Įvertinus byloje esančius duomenis, Institucija administracinio nusižengimo bylą 2025 m. liepos 2 d. grąžino toliau tirti. 2025 m. liepos 3 d. buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl galimai nusižengimą padariusio R. D., po ko tą pačią dieną administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas būtent R. D.. Visos šios aplinkybės Institucijos vertinimu patvirtina, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas nepažeidžiant ANK 611 straipsnio 5 dalies nuostatų, kadangi šioje byloje buvo būtina atlikti papildomą tyrimą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto R. D. įgaliotas atstovas advokatas S. Tokarčakas paaiškino, kad R. D. yra (duomenys neskelbtini), jis dirba (duomenys neskelbtini) ir kaip buvo minėta, jo darbo funkcijos yra susijusios su keliavimu per Lietuvą, kadangi jis kartu su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuolatos keliauja tarp batalionų, kurie yra išdėstyti po visą Lietuvą. Tai yra dalis jo kasdienio darbo ir teisė vairuoti yra esminis elementas šio darbo. R. D. neneigia nusižengimo pavojingumo, tai yra ANK uždraustas veikimas, greičio viršijimas jis savaime yra pavojingas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Iš esmės, greičio viršijimas buvo padarytas važiuojant iš tarnybos namo, buvo užfiksuotas ties greičio apribojimo vieta. Žmogus važiuodamas namo, tiesiog nespėjo sustabdyti, pražiopsojo tą ženklą, tai yra, tiesiog žmogiška klaida, kuria galima pasidžiaugti, kad nesudarė jokių neigiamų padarinių. R. D. nėra piktybinis pažeidėjas, nėra tas, kuris nuolatos ir sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles. Tiesiog tai buvo toks žmogiškas suklydimas, kuris lėmė šiai dienai tokią įstatymų numatytą ir Institucijos pritaikytą sankciją. Yra tikslinga atsižvelgti į aplinkybių visumą, tai yra daugiavaikė šeima, kurioje tiek jo ginamasis, tiek jo sutuoktinė rūpinasi vaikais, bendru verslu ir teisės atėmimas būtų sunkiai pragyvenamas, kadangi R. D. gyvena Vilniaus rajone ir susisiekimas su viešuoju transportu yra teoriškai įmanomas, bet tai yra praktiškai sunkiai įgyvendinama, kadangi tai gali trūkti keletą valandų, keliais autobusais, o važiavimas taksi tokį atstumą, finansiškai būtų sunkiai pakeliama našta. Juo labiau, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas galima taikyti ir reikėtų vertinti papildomas aplinkybes, jų visumą bei atskirai. Jo klientas tarnauja Lietuvos Respublikai, siekia pačių geriausių tikslų, tiesiog, tai yra žmogiška klaida, kuri sukėlė tokius padarinius. Galbūt būtų galimybė net ir atsisakius neskirti terminuoto teisės vairuoti atėmimo, paskirti minimalų įstatyme numatytą vieno mėnesio terminą. Tai jo klientui būtų didelis laimėjimas, kadangi per tokį trumpą laiką būtų įmanoma išgyventi be teisės vairuoti ir neprarasti darbo, neprarasti profesinės tarnybos. Kitas momentas, tai būtent apie teisinio procesinio vertimo visos šitos situacijos, kadangi skundas susideda iš dviejų blokų, dėl švelninimo ir dėl apskritai procesinių pažeidimų, tai yra ANK 611 straipsnio. Dabartinėje situacijoje Institucijos požiūrį lemia tai, kad bet koks galimas veiksmas atlikti procese eliminuoja tą įstatyme nustatytą terminą. Tačiau teismas turi įvertinti ar terminas numatytas įstatyme institucijos yra praleistas pagrįstai, ar jie galėjo padaryti tam tikrus veiksmus, ar tam tikrų veiksmų to neapgrįstai ilgo termino neatlikimas laikomas pagrįstu ir panašiai. Šiuo atveju labai ilgai užtruko administracinio nusižengimo vadinamas tyrimas, nors tyrimu tai labai sunku pavadinti, nes lizingo bendrovė labai greitai pateikia duomenis apie tai, kam priklauso kelių transporto priemonė. Įvertinti teismas taip pat turėtų tai, kad pateikus moters duomenis, tai yra, E. D., policijos pareigūnai, Institucija laukė apie porą mėnesių, tada buvo priimtas nutarimas panaikinti ir gražinti tyrimui papildyti. Institucija slepiasi už ANK 611 straipsnio 5 dalies ir piktnaudžiauja ta teise atlikti tyrimą ir nesilaikyti nurodytų terminų. Teismas turėtų įvertinti šias aplinkybes, tai yra gan gera proga suformuoti teismų praktiką, kad ne bet koks papildomas veiksmas, ne bet koks nepagrįstas delsimas gali būti paslepiamas po šitos nuostatos taikymu. Jeigu hipotetiškai pažiūrėti į šią situaciją, balandžio mėnesį buvo padarytas pažeidimas, išsiųstas užklausimas gali būti labai greitai, atsakymas gaunamas kelių dienų bėgyje, tai balandžio mėnesį jau buvo galima turėti nutarimą, kuriame būtų nusižengimą padaręs asmuo. Dabar gaunasi tokia įdomi situacija, kad Institucija visiškai nesistengia tinkamai atlikti savo darbo tinkamai, todėl šiuo atveju yra pagrindas šio straipsnio kontekste panaikinti nutarimą, o jeigu ne, tai kaip ir minėta, alternatyviai prašoma atsižvelgti į duomenų visumą ir arba neskirti specialiosios teisės atėmimo arba sutrumpinti jos terminą.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pabrėžtina, kad nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą. Už šio administracinio nusižengimo padarymą gali būti paskirta bauda nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. Be kita ko, vadovaujantis imperatyviomis ANK 416 straipsnio 7 dalies nuostatomis, už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių, o pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, vairuotojams ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių.

Nagrinėjamu atveju nekilo ginčas dėl to, kad R. D., 2025 m. balandžio 6 d., 13.17 val., krašto kelių Trakai – Vievis 16,148 km vairuodamas transporto priemonę, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), leistiną 50 km/val. greitį viršijo 57 km/val. ir važiavo 107 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Paminėtos aplinkybės pats administracinėn atsakomybėn patrauktas R. D. neginčijo, ją taip pat įrodo ir įvykio metu stacionariomis greičio fiksavimo priemonėmis užfiksuotos transporto priemonės fotonuotraukos. Taigi, nagrinėjamu atveju nekyla jokių objektyvių abejonių, kad R. D. bylai aktualiu laiku ir vietoje padarė jam Institucijos inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje.

Kita vertus, Vilniaus miesto apylinkės teisme gautame skunde, o taip pat ir bylos nagrinėjimo teisme metu administracinėn atsakomybėn patraukto R. D. įgaliotas atstovas, nesutikdamas su skundžiamu Institucijos Nutarimu, akcentavo dviejų argumentų grupes, o būtent tai, kad Institucija, surašydama administracinio nusižengimo protokolą, nesilaikė ANK 611 straipsnio 5 dalyje numatytų terminų, bei tai, kad egzistuoja visos sąlygos R. D. neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo ar šios priemonės terminą sumažinti iki minimumo.

Atsižvelgdamas į pateiktų skundo argumentų pobūdį, teismas pirmiausia pasisakys apie akcentuojamus procesinius ANK pažeidimus, o vėliau aptartas aplinkybes, reikšmingas administracinės atsakomybės taikymui.

ANK 611 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus (tarp jų ir numatytus ANK 416 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse) administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas) ar pranešimas apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą automatiškai suformuojamas Administracinių nusižengimų registre, administracinio nusižengimo protokolas ar pranešimas apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą transporto priemonės savininkui (valdytojui) turi būti išsiųstas ne vėliau kaip per šešiasdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. Šis terminas netaikomas tais atvejais, kai reikalingas papildomas tyrimas.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad stacionariomis greičio matavimo priemonėmis 2025 m. balandžio 6 d. užfiksavus transporto priemonės, kurios valstybiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini) greičio viršijimą, 2025 m. balandžio 13 d. buvo kreiptasi į šios transporto priemonės savininką MB „(duomenys neskelbtini)“ su pranešimu apie padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir prašymu per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos nurodyti kas paminėtą automobilį vairavo. Paminėta bendrovė 2025 m. gegužės 2 d. informavo Instituciją, kad transporto priemonę vairavo E. D., ko pasėkoje tą pačią dieną administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas būtent E. D.. Gavusi administracinio nusižengimo protokolą, E. D. informavo, kad pageidauja dalyvauti bylos nagrinėjime, o Institucija 2025 m. gegužės 21 d. informavo pastarąją, kad bylos nagrinėjimas Institucijoje bus numatytas 2025 m. birželio 25 d. E. D. 2025 m. birželio 24 d. informavo Instituciją, kad bylos nagrinėjime dalyvauti nepageidauja ir prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Kartu buvo pateiktas pastarosios įgalioto atstovo advokato S. Tokarčako prašymas dėl papildomų duomenų prijungimo ir specialiosios teisės atėmimo neskyrimo, kuriame visiškai nebuvo užsimenama apie tai, kad E. D. jai inkriminuoto administracinio nusižengimo nepadarė, o tik pateikiamos aplinkybės, sąlygojančios švelnesnių sankcijų taikymą. Institucijai, atliekant E. D. inkriminuoto administracinio nusižengimo tyrimą, pastarosios atžvilgiu surašytas administracinio nusižengimo protokolas 2025 m. liepos 2 d. buvo anuliuotas bei byla buvo perduota papildomam tyrimui atlikti ir įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, 2025 m. liepos 3 d. buvo surašytas tarnybinis pranešimas, konstatuojant, kad 2025 m. balandžio 6 d. leistiną greitį bylai aktualioje vietoje viršijo R. D.. Nustačius paminėtą aplinkybę, pastarojo atžvilgiu dėl ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo 2025 m. liepos 3 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Taigi, pirmiau aptartų ir byloje nustatytų aplinkybių visuma neleidžia bejoti, kad nuo 2025 m. balandžio 6 d., kai buvo padarytas administracinis nusižengimas, iki R. D. surašyto administracinio nusižengimo protokolo – 2025 m. liepos 3 d., praėjo ilgesnis nei 60 kalendorinių dienų terminas, kaip tą numato ANK 611 straipsnio 5 dalis. Kita vertus, vien ši aplinkybė jokiu būdu nepatvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista pirmiau paminėta norma, o atliktas administracinio nusižengimo tyrimas ir visi su juo susijęs procesiniai sprendimai yra neteisėti, todėl naikintini.

Kaip matyti iš pirmiau chronologiškai aptartų Institucijos dėl 2025 m. balandžio 6 d. padaryto nusižengimo atliktų procesinių veiksmų, tam, kad Institucija nustatytų tikrąjį asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, buvo būtina atlikti papildomus tyrimo veiksmus, be kita ko, sąlygotus įvykio metu dalyvavusios transporto priemonės savininkų klaidingai teikiamos informacijos. Stacionariomis greitį fiksuojančiomis transporto priemonėmis užfiksavus pažeidimą padariusią transporto priemonę, buvo kreiptasi į šios transporto priemonės savininką, kuris nurodė asmenį, padariusį nusižengimą – E. D.. Be kita ko, ši, informuota Institucijos apie jos atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, jokios informacijos, paneigiančios jos atžvilgiu pradėto proceso teisėtumą ir pagrįstumą, neteikė. Anaiptol, iš karto išreiškė pageidavimą dalyvauti bylos nagrinėjime, o vėliau jau pateikė atstovo rašytinius paaiškinimus, kuriuose, be kita ko, neginčijo padaryto nusižengimo, ir tik prašė neskirti administracinio poveikio priemonės. Ir tik Institucijai savarankiškai atlikus byloje esančių duomenų analizę, paaiškėjo, kad užfiksuotose fotonuotraukose transporto priemonę vairuojantis asmuo yra vyras, o ne moteris. Siekiant nustatyti minėto asmens tapatybę, buvo atliktas Institucijai prieinamuose valstybiniuose registruose esančių duomenų sugretinimas, ko pasėkoje nustatyta, kad automobilį vairavo būtent R. D.. Akivaizdu, kad tokių veiksmų apimtis patvirtina, kad Institucija, siekdama nustatyti tikrąjį nusižengimą padariusį asmenį ir gaudama klaidinančią informaciją, buvo sąlygojama būtinybės atlikti papildomą tyrimą, o tokio tyrimo atlikimas, kaip tą numato ANK 611 straipsnio 5 dalis, nenumato pareigos administracinio nusižengimo protokolą surašyti per 60 kalendorinių dienų.

Minėtų teismo nustatytų aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys į skunde pateiktus argumentus, susijusius su tuo, kad Institucija nuo pat pažeidimo fiksavimo momento galėjo nustatyti tikrąjį automobilį vairavusį asmenį. Pažymėtina, jog siekiant nustatyti, kas vairavo transporto priemonę, pirmiausia buvo kreiptasi į šio priemonės savininkus, geriausiai žinančius naudojimosi automobiliu subjektus, kurie tokią informaciją ir pateikė. Juo labiau, gavus šią informaciją ir susisiekus su galimu, potencialiu pažeidėju, šis taip pat neginčijo atliktų veiksmų, todėl esant tokiai pirminei informacijai, Institucija neturėjo pagrindo neatidėliotinai imtis veiksmų, susijusių su byloje esančių fotonuotraukų analizę.

Atsižvelgiant į pirmiau teismo aptartas aplinkybes ir jų vertinimui aktualų teisinį reguliavimą, pripažintina, kad Institucija, R. D. atžvilgiu administracinio nusižengimo protokolą surašydama 2025 m. liepos 3 d., ANK 611 straipsnio 5 dalyje teisinio reguliavimo nepažeidė, todėl jos priimtų ir su R. D. neteisėtais veiksmais susijusių procesinių sprendimų panaikinimas nėra tikslingas.

Kaip buvo paminėta pirmiau, administracinėn atsakomybėn patraukto R. D. įgaliotas atstovas, apeliuodamas į Institucijos Nutarimo dalies pakeitimą ar panaikinimą, akcentavo jo atstovaujamąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, taip pat aplinkybes, sietinas su būtinybe disponuoti teise vairuoti transporto priemonės, o būtent – R. D. darbinę veiklą, būtinybę rūpintis (duomenys neskelbtini), šeimos turimą verslą, sutuoktinės motinos sveikatos būklę.

Nagrinėjamu atveju, Institucija, įvertinusi analogiškus advokato argumentus, priėmė skundžiamą Nutarimą, kuriuo iš dalies sušvelnino R. D. paskirtų sankcijų apimtį – pastarajam buvo paskirta 500 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas buvo sutrumpintas iki 3 mėnesių.

Teismas, sugretinęs šiuos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgalioto atstovo argumentus su jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdžiu, taip pat asmenį charakterizuojančiais duomenimis, neturi pagrindo sutikti su pastarojo išsakytais argumentais ir pripažinti, kad Institucija netinkamai individualizavo administracinio poveikio priemonę.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, R. D. 2025 m. balandžio 6 d. padarė vieną administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, - viršijo leistiną greitį daugiau kaip 50 km/val., o būtent – 57 km/val. Kaip bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė R. D. įgaliotas atstovas, jo atstovaujamasis 2025 m. balandžio 6 d. padarė žmogišką klaidą, kadangi tiesiog nepastebėjo kelio ženklo ir nesulėtino pasirinkto greičio. Kita vertus, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys (vairavimo būdas, kai yra viršijimas leistinas greitis) negali būti vertinimas kaip atsitiktinis ir pasireiškė jau nebe pirmą kartą. Administracinių nusižengimų registro 2025 m. spalio 13 d. išraše užfiksuota, kad be šioje byloje aptariamų įvykių R. D. leistiną greitį per penkerius metus yra viršijęs vienuolika kartų ir greičio viršijimas varijuodavo nuo 15 km/val. iki 33 km/val. Be kita ko, R. D. Kelių eismo taisyklių nepaisymas pasižymėjo ir tuo, kad transporto priemonę vairuodavo be privalomosios techninės apžiūros, automobilį vairavo ir nepaisė draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, vairavo neapdraustą automobilį, nepasirinko saugos greičio ir nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio ženklą. Be kita ko, po šioje byloje aptariamų įvykių R. D. taip pat pažeidė Kelių eismo taisykles – 2025m. gegužės 20 d. važiavo eismo juosta, skirta tik maršrutiniam transportui. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad šioje byloje aptariamas R. D. elgesys nėra atsitiktinis, pastarasis nėra pavyzdingas kelių eismo dalyvis ir yra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles, o šioje administracinio nusižengimo byloje nagrinėjamo teisės pažeidimo padarymas (leistino važiavimo greičio viršijimas) per penkerių metų laikotarpį buvo atliktas net vienuolika kartų, kas iš esmės patvirtina asmens sistemingą ir teisei priešingą veikimą. Be kita ko, pastarasis, būdamas ne kartą baustas už analogiško pobūdžio teisei priešingas veikas, susipažinęs ir suvokdamas tokio elgesio neigiamas pasekmes, atitinkamų išvadų dėl tokio elgesio ir jo sukeliamų padarinių nepadarė bei tokio elgesio neatsisakė – ne kartą nubaustas piniginėmis sankcijomis ir toliau viršijo leistiną greitį, kai galiausiai toks jo elgesys sąlygojo specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą.

Be kita ko, R. D. įgaliotas atstovas Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde, apeliuodamas į būtinybę jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, taip pat akcentavo jo darbinę veiklą, šeimos narių sveikatos būklę ir būtinybę užtikrinti pastarųjų transportavimą į gydymo įstaigas,

Minėtų argumentų kontekste pabrėžtina, jog teismas neturi pagrindo nesutikti, kad specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones itin palengvina tiek asmeninių, tiek socialinių poreikių tenkinimą. Kita vertus, vien šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui pripažinti, kad Institucijos R. D. paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga, todėl naikintina. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ši Institucijos paskirta poveikio priemonė kelia tam tikrų nepatogumų, nepaneigia prevencinių administracinės nuobaudos tikslų, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Be kita ko, visos R. D. išsakytos aplinkybės, sąlygojančios disponavimo specialiąja teise būtinumą, pastarajam buvo žinomos dar iki administracinio nusižengimo padarymo – tiek vaikų ugdymas, šeimos verslas, sutuoktinės motinos sveikatos problemos, tiek ir paties vykdoma darbinė veikla, neatsirado po šioje byloje aptariamų įvykių, tačiau įtakos jo elgesiui nepadarė ir pastarasis nepaisydamas jų, vairuodamas automobilį kelyje, kur leistinas greitis 50 km/h, važiavo ženkliai didesniu nei leistinas greičiu – 107 km/val., padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik eismo saugumui ir sau pačiam, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei ir tik dėl atsitiktinumo išvengė galimų labai skaudžių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių. Todėl tokio asmens interesai, nagrinėjamu atveju negali būti iškeliami aukščiau visuomenės bendrųjų interesų užtikrinti eismo saugumą ir nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį. Pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš darydamas administracinį nusižengimą, turi numatyti galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam dėl nusižengimo darymo, todėl turi jas ir prisiimti, todėl administracinį nusižengimą padariusio asmens interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.

Teismas, įvertinęs R. D. ir jo padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančias aplinkybes (duomenis), neturi pagrindo konstatuoti, kad Institucijos paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams yra per griežta ir neproporcinga. Priešingai, pastarojo ne vienkartinis baustumas už panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą, taip pat šioje administracinio nusižengimo byloje aptariamo administracinio nusižengimo pobūdis (leistino važiavimo greičio viršijimas daugiau kaip 50 km/val.), patvirtina, kad Institucijos nustatytas 3 mėnesių terminas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones atitinka tiek padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę.

Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos ir nagrinėjamam klausimui svarbios aplinkybės nesuteikia pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės. Šioje byloje nenustatytos jokios išskirtinės, teigiamai kaltininką ar jo padarytą nusižengimą charakterizuojančios aplinkybės, dėl kurių pastarajam paskirtos nuobaudos yra neproporcingos, o skunde nurodytos aplinkybės (turima gyvenamoji vieta, specialiosios teisės būtinas turėjimas darbo funkcijoms atlikti, šeimos narių turimos sveikatos problemos, teistumų neturėjimas, teigiama darbdavio charakteristika ir kitos aplinkybės) egzistavo ir byloje nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau jos asmens nesulaikė nuo teisei priešingo elgesio, be kita ko, jos yra būdingos ir didžiajai daliai analogiškus teisės pažeidimus darantiems asmenims. Teismas daro pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas būtų ne tik netikslingas, bet ir prieštarautų galiojančiai teismų praktikai, kurioje pripažįstama, jog aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant šią teisės normą be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN20-70-813/2023).

Visų šių teismo aptartų, tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, tiek jo padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančių aplinkybių kontekste pripažintina, kad šių aplinkybių visuma nepatvirtina būtinybės pastarajam neskirti administracinio poveikio priemonės (specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) ar skirti minimalų jos terminą, todėl skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. D. įgalioto atstovo advokato Simono Tokarčako skundą atmesti.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Raimondos Vizgirdienės 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarimą Nr. 0239-ANR_N-153369-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.