- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-13
- Bylos Nr.
- e2-77-887/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-04941-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- V. S.
- Kategorijos
- 2.3.2.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo V. S. ieškovės J. S. naudai 8460,12 Eur skolą, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji ir V. S. susituokė (duomenys neskelbtini), santuokos liudijimas AA Nr.170249, išduotas (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto CMS, įrašo Nr. 234. 2013 m. sausio 28 d. ieškovė ir atsakovas sudarė povedybinę sutartį, kurią patvirtino Alytaus miesto 5-ojo notaro biuro notarė I. B. (notarinio registro Nr. 287). Sutinkamai su minėtos povedybinės sutarties 3.2 punkto nuostatomis, po sutarties sudarymo nekilnojamasis turtas yra sutuoktinio, kurio vardu nekilnojamasis turtas bus įgytas, yra įgyjamas, įgytas ir registruotas, asmeninė nuosavybė. Taip pat minėtos povedybinės sutarties 3.2.6 punkto nuostatos numato, kad pajamos (pinigine ir natūrine forma), gautos iš sutuoktinio darbinės, intelektinės ar kitos veiklos, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, įskaitant, bet neapsiribojant tikslinės paskirties išmokomis, yra jas gavusiojo sutuoktinio asmeninė nuosavybė. 2013 m. lapkričio 11 d. ieškovė ir atsakovas sudarė žemės sklypo ir pastatų pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 6238, kurios pagrindu asmeninės nuosavybės teisėmis įsigijo nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A1b ir kitus statinius (inžinerinius) – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutinkamai su žemės sklypo ir pastatų pirkimo – pardavimo sutarties 4.1.1 punkto nuostatomis pirkėjai sutarties sudarymo dieną pardavėjui buvo sumokėję 34000,00 Lt, kas sudaro 9847,08 Eur. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad visą nurodytą 34000,00 Lt sumą pardavėjai sumokėjo ieškovė. Tos pačios žemės sklypo ir pastatų pirkimo – pardavimo sutarties 4.1.2 punkto nuostatos, o taip pat kredito sutartis, patvirtina, kad tikslu pilnai atsiskaityti už įsigyjamą turtą ieškovė ir atsakovas kaip solidarūs skolininkai sudarė su AB SEB banku kredito sutartį Nr. 0361318211824-H4. Kreditoriaus AB SEB banko pateikta informacija patvirtina, kad nuo kredito sutarties sudarymo momento iki 2016 m. lapkričio 8 d. vykdydami įsipareigojimus pagal kredito sutartį kaip solidarūs skolininkai V. S. sumokėjo kreditoriui 8942,79 Eur, o J. S. sumokėjo kreditoriui 15131,89 Eur. Pagal kredito sutarties 2.4 punkto nuostatas, kredito gavėjai – ieškovė ir atsakovas privalėjo apdrausti bankui įkeičiamą turtą. Ieškovė vykdydama šią kredito sutartyje nurodytą prievolę, apdraudė bankui įkeičiamą turtą. Pastarąją aplinkybę patvirtina draudimo polisai 2200045718/2013 ir 2200045719/2013. Mokėjimus pagal sudarytas draudimo sutartis vykdė išimtinai ieškovė ir iki ieškinio padavimo dienos yra sumokėjusi bendrą 884,06 Eur draudimų įmokų sumą. Nurodytos faktinės aplinkybės, kurias patvirtina kartu su ieškiniu pateikiami rašytiniai įrodymai, įrodo, kad veikdama kaip solidari skolininkė, ieškovė pagal žemės sklypo ir pastatų pirkimo – pardavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, atskaičius jai priklausančią mokėti dalį, įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo 4923,54 Eur sumą. Taip pat ieškovė veikdama analogiškai pagal kredito sutartį įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo 3094,55 Eur (priklausanti kiekvienam iš bendraskolių mokėti suma 24074,68:2=12037,34, o ieškovės įvykdyta atsakovo prievolės dalis lygi 15131,89-12037,34=3094,55). Iš kredito sutarties kylančių solidarių skolininkų prievolę mokėti draudimo įmokas įvykdžiusi ieškovė, įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo 442,03 Eur sumą. Taigi bendra suma, kurią ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo yra 8460,12 Eur.
Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė. Papildomai paaiškino, kad 2013 metų sausio mėnesį buvo sudaryta povedybinė sutartis. Vėliau buvo paimta paskola sodybos pirkimui, turtas įgytas 2013 metų lapkričio mėnesį po ½ dalį, todėl įmokos turėjo būti mokamos pusiau. Tačiau ir pirmą įnašą, ir mėnesinius mokėjimus teko mokėti vienai ieškovei. Viena mokėti paskolą ieškovė nebeišgali, priversta skolintis, nes mėnesinė įmoka yra 700,00 Eur. Už turtą sumokėtas 34000,00 Lt pirminis įnašas buvo asmeniškai ieškovės, kadangi ji turėjo susitaupiusi 7000,00 Lt, gavo pakankamas pajamas tuo metu, be to, 2013 metų lapkričio pradžioje jos tėtis paskolino 17000,00 Lt, mama - 10000,00 Lt. Tėtis buvo įmonės vadovas, mama – (duomenys neskelbtini), kokias pajamas gavo nežino, bet tėvai turėjo santaupų. Iki santuokos sudarymo ieškovei tėvai buvo padovanoję gyvenamąjį namą, kuris imant paskolą buvo įkeistas. Jie svarstė parduoti dovanotą nekilnojamąjį turtą ir gyventi sodyboje, tačiau ieškovės tėtis pasiūlė nieko neparduoti ir pažadėjo padėti išmokėti paskolą. Iš V. S. sąskaitos buvo atliekami nuskaitymai, tačiau ieškovės tėtis norėdamas padėti, palengvinti jų buitį, tą sumą atiduodavo jiems. Ieškovė su atsakovu nuo 2015 metų kartu negyvena, atsakovas liko gyventi sodyboje, tačiau nei paskolos, nei komunalinių mokesčių nemoka. Ji paskolos įmokėjusi 15131,89 Eur bei draudimo įmokų mokėjimas, V. S. paskolos įmokėjęs 8942,79 Eur.
Ieškovės atstovas advokatas R. P. teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė, paaiškino, kad ginčas kilo dėl skolos, kuri detaliai paskaičiuota. Tarp šalių sudaryta povedybinė sutartis. Po jos šalys sudarė nekilnojamojo turto įsigijimo sandorį. Teko mokėti bankui pradinį 34000,00 Lt įnašą, tai padarė ieškovė iš savo asmeninių lėšų, nors turėjo mokėti pusiau. Ieškovei paskolinti pinigai taip pat yra jos asmeninės lėšos. Atsakovo teiginiai, kad 17000,00 Lt yra jo pinigai, kelia abejones. Buvo sudaryta solidari kredito sutartis, tačiau ją vykdo ieškovė. Todėl už atsakovą sumokėtą dalį ieškovė prašo grąžinti. Atsakovas neteisingai supranta prievolės atsiradimo momentą. Kredito sutartyje nurodyta, kad mokėjimai turi būti periodiniai, todėl atsakovo aiškinimas atsiliepime, kad turi būti laukiama galutinės įmokos, nepagrįsti. Notaras nepatvirtina, kokiomis dalimis šalys sumokėjo pinigus, notaras patvirtina patį mokėjimo faktą. Net ir po ieškinio padavimo teismui atsakovas kredito nemoka.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, paaiškino, jog jis su ieškove yra pasirašęs povedybinę sutartį, tačiau kredito paėmimas iš banko abiejų vardu šeimos poreikiams tenkinti, sukūrė jiems kaip sutuoktiniams solidarią prievolę prieš banką. Pastaruoju atveju, ieškovė nėra įvykdžiusi visos prievolės bankui, nepateikė tai įrodančių dokumentų teismui, todėl negalima laikyti, kad vienas iš bendraskolių įvykdė prievolę ir įgijo regreso teisę į kitą bendraskolį. Be to, paskolos grąžinimo metu kiekvieno iš bendraskolių indėlis į jos grąžinimą gali būti nepastovus ar nevienodas, tačiau tai anaiptol nereiškia, kad galutiniame paskolos gražinimo etape, abiejų bendraskolių dalys nebus lygios. Jiems gavus kreditą banke, kredito grąžinimui buvo atidaryta atskira sąskaita, iš kurios galimas kredito įmokų ir kitų sumų, susijusių su kredito gražinimu, mokėjimas, kitoks kredito mokėjimas pagal paskolos sutartį negalimas. Ši sąskaita gali būti atidaryta tik vieno iš paskolos gavėjų vardu ir pagal sutarties gavėjų eiliškumą sutartyje, ji buvo atidaryta ieškovės vardu, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Lėšų nurašymas iš šios sąskaitos anaiptol nereiškia vienos ieškovės lėšų turėjimo ir mokėjimo. Bankas nėra pradėjęs priverstinio išieškojimo pagal solidariosios prievolės grąžinimą į vieną bendraskolį, o net ir tokiu atveju, tik po skolos išieškojimo ir tai pagrindžiančių dokumentų pateikimo teismui, asmuo, iš kurio buvo priverstinai išieškota solidarioji skola, galėtų reikalauti teismo regreso tvarka iš likusių bendraskolių prisiteisti dalį skolos, kuri viršija jam tenkančią dalį. Tokiu atveju, bendraskolis, vienas atlyginęs visą solidariąją prievolę kreditoriui, pirmiausia turi kreiptis į kitą bendraskolį su pretenzija, prašymu, pasiūlymu ar panašiai dėl regreso teise atsiradusios skolos atlyginimo iš kito bendraskolio, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, gražiuoju ir tik pastarajam atsisakius, gali kreiptis į teismą. Šiuo atveju to padaryta nebuvo. Ieškovė ieškinyje net neteisingai nurodė ir susumavo prašomą priteisti sumą, teigdama, kad ją sudaro 4923,54 Eur suma už nekilnojamojo turto pirkimą, 3094,55 Eur suma pagal kredito sutartį ir 884,06 Eur pagal draudimo sutartis. Kaip matyti iš prie ieškinio pridėtų rašytinių įrodymų, už draudimą ieškovė yra sumokėjusi 549,12 Eur sumą (2013-11-08 - 214,03 Eur, 2014-11-07 - 195,20 Eur, 2014-11-14 - 139,89 Eur), bet ne 884,06 Eur sumą kaip nurodyta ieškinyje, todėl neteisingai net dalina už šiuos draudimus sumokėtą sumą į dvi lygias dalis, nepagrįstai ją didindama. Ieškovė privalo įrodyti prašomų priteisti sumų už draudimą patyrimo faktą 884,06 Eur sumoje. Prievolė nuolat vykdoma abiejų kredito gavėjų, kurių dalys prievolės sumoje nėra nustatytos ir tai patvirtina kredito davėjas savo 2016-11-08 pažymoje Nr. 07.04.08-5813. Bankas bet kuriuo momentu gali nusirašyti iš paskolos gavėjų asmeninių sąskaitų trūkstamą mokėtiną sumą ką ir daro. Tai tik dar kartą įrodo, kad prievolę bankui vykdo abu, atsakovo asmeninėje sąskaitoje esančios lėšos yra pervedinėjamos į ieškovės vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą kredito grąžinimui, paskutinį kartą tai buvo atlikta 2016-12-17. Banko pažymoje yra neteisingai nurodyta iš atsakovo vardu atidarytos sąskaitos sumokėta suma į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą kredito grąžinimui. Iki ieškinio pateikimo teismui dienos ji buvo 8960,85 Eur, o ne 8942,79 Eur, o dabar yra 8961,44 Eur ir tai patvirtina pridedamas banko išrašas. Sumų neatitikimas turi būti įvertintas prašomoje priteisti sumoje. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo ir 1/2 avansu sumokėtą sumą už įsigytą nekilnojamąjį turtą. Pažymiu, kad abu įsigydami nekilnojamąjį turtą sumokėjo pardavėjui avansą ir tai atsispindi 2013-11-11 žemės sklypo ir pirkimo-pardavimo sutarties, kurios 4.1.1 punkte aiškiai nurodyta, jog 34000,00 Lt pardavėjas gavo iš pirkėjų iki šios sutarties sudarymo avansu, 17000,00 Lt - šios sutarties metu. Sutartyje aiškiai nurodyta, kad pardavėjas pinigus gavo iš pirkėjų (abiejų), o ne vienos pirkėjos ir tai yra patvirtinta notaro oficialiu dokumentu, kuris nėra nuginčytas ar panaikintas, todėl galiojantis Be to, Alytaus m. 4-ojo notarų biuro notarė N. L. 2013-11-27 liudijimu paliudijo, kad abu pirkėjai ieškovė ir atsakovas su pardavėja pilnai atsiskaitė pagal 2013-11-11 žemės sklypo ir pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas sąlygas. Sudarant sandorį, notarė žinojo, jog yra sudaryta povedybinė sutartis, todėl pirkimą formino kaip asmeninę dalinę nuosavybę tarp pirkėjų po ½ dalį kiekvienam, patvirtino, kad visą sumą abu pirkėjai perdavė pardavėjui, todėl nesivadovauti notaro patvirtintais dokumentais nėra pagrindo. 2013-11-11 34000,00 Lt sumą, kurią sudarė abiejų su sutuoktine lėšos, nors ir per banką jas dviem pavedimais (grynas pinigais ir įnešdama į sąskaitą) savo vardu sumokėjo ieškovė, tačiau jos yra abiejų sukauptos lėšos dar iki povedybinės sutarties sudarymo, tik įmokėtos vienos ieškovės vardu, išvengiant bereikalingų atskirų mokėjimų ir nesitikint bei neapsidraudžiant nuo tokio tipo ieškinių santuokos metu iš kito sutuoktinio. Tokios sumos sukaupti viena ieškovė nuo 2013-01-08 iki 2013-11-11, nes turėjo iš ko, tačiau bet kuriuo atveju, pateikusi tokį reikalavimą, turėtų rašytiniais įrodymais pagrįsti tokios sumos (asmeninių lėšų) turėjimą avanso mokėjimo metu. Ieškovė ieškinyje sąmoningai nutyli apie 17000,00 Lt mokėjimo sumą sutarties sudarymo metu ir prašo priteisti tik iš atsakovo pusę 34000,00 Lt sumos, nes neva ji viena mokėjo avansą už perkamą turtą. Atsakovas iš savo asmeninių lėšų pas notarę sumokėjo 17000,00 Lt sumą, kuri turi būti įvertinta bendroje pardavėjui mokėtinoje sumoje, nurodytoje sutarties 4.1.1 punkte, todėl net jei teismas patikėtų ieškovės ieškinyje nurodytais, tačiau rašytiniais įrodymais nepagrįstais teiginiais, ši 4923,54 Eur suma automatiškai ženkliai mažėtų iki 2461,70 Eur ((34000 Lt -17000 Lt)/2 = 8500 Lt = 2461,70 Eur). Ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, pateiktas netinkamoje stadijoje, t. y. neįvykdžius solidariosios skolos kreditoriui, kas suponuotų ją įvykdžiusiam bendraskoliui galimybę regreso teise reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė kreditoriui, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį.
Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovas papildomai paaiškino, kad sutinka su ieškovės paaiškinimais dėl santuokos sudarymo, povedybinės sutarties sudarymo, nekilnojamojo turto įgijimo, kredito paėmimo, sumokėtomis kredito dalimis bankui. Jis suprato, kad paskolą bankui turi mokėti pusiau, todėl pripažįsta skolos dalį, t. y. dalį paskolos, kurią nustojo mokėti nuo 2015 metų liepos mėnesio – 2500,00 Eur. Kredito nemokėjo, nes jis buvo nedarbingas, neturėjo pajamų, lankėsi pas psichologus. Tačiau jis nesutinka su ieškovės teigimu, kad pradinis įnašas 34000,00 Lt buvo sumokėtas iš jos asmeninių ir jos tėvų paskolintų lėšų. Atsakovas vertina, kad 34000,00 Lt tai jų su ieškove pusiau įnešti, santuokoje iki povedybinės sutarties sudarymo sutaupyti pinigai. Notarė, atsiskaitant su pardavėjais patvirtino, kad pirkėjai atsiskaitė lygiomis dalimis. Atsakovas povedybinę sutartį pasirašė gera valia, dėl jos nėra jokių ginčų, tačiau jis teisiškai nebuvo įsigilinęs į povedybinę sutartį ir nežinojo jos tam tikrų galiojimo momentų. Kad neatrodytų keistai jiems atskirai sumokant po 17000,00 Lt pardavėjams, visą sumą sumokėjo J. S., tačiau iš jo pusės sumokėti 17000,00 Lt buvo sutaupyti dar iki santuokos sudarymo. Kadangi atsakovo buvo didelės pajamas, jis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju ir buvo susitaupęs daugiau negu 17000,00 Lt. Gyvenant santuokoje buvo bendras biudžetas, todėl draudimo įmokos buvo mokamos iš bendrų šeimos pinigų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. S. ir V. S. (duomenys neskelbtini) Ieškovė ir atsakovas 2013 m. sausio 28 d. sudarė povedybinę sutartį. 2013 m. lapkričio 11 d. ieškovė ir atsakovas sudarė žemės sklypo ir pastatų pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu asmeninės nuosavybės teisėmis įsigijo nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) Su tikslu pilnai atsiskaityti už įsigyjamą turtą 2013 m. lapkričio 8 d. ieškovė ir atsakovas kaip solidarūs skolininkai sudarė su AB SEB banku kredito sutartį Nr. 0361318211824-H4. Ieškovė vykdydama kredito sutarties 2.4 punktą 2013-11-07 apdraudė bankui įkeičiamą turtą draudimo polisai Nr. 2200045718/2013 ir Nr. 2200045719/2013.
Solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas, o esant visų prievolės šalių (sutuoktinių ir kreditorių) sutikimui solidariosios prievolės gali būti modifikuojamos ir kitaip.
Įstatymas vedybų sutartį apibrėžia kaip sutuoktinių susitarimą, nustatantį jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija) (CK 3.101 straipsnis). Ši apibrėžtis įrodo, kad įstatymų leidėjas vedybų sutartį priskyrė prie civilinių sutarčių, tai reiškia, kad vedybų sutarčiai taikomos bendrosios sutarčių teisės nuostatos (CK 6.154–6.161 straipsniai), taip pat sutarčių sudarymo ir aiškinimo taisyklės (CK 6.162–6.188, 6.193–6.195 straipsniai), sutarčių formos ir turinio reikalavimai (CK 6.192, 6.196–6.199 straipsniai), bendrieji sandorių negaliojimo pagrindai (CK 1.78–1.96 straipsniai), sutarčių pabaigos nuostatos (CK 6.217–6.228 straipsniai) bei kitos teisės normos, taikytinos civilinėms sutartims tiek, kiek kitaip nenustatyta CK trečiojoje knygoje.
Vedybų sutarčiai, kaip ir visoms sutartims, galioja bei taikomas pagrindinis sutarčių teisės principas – sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis). Taigi sudaryti vedybų sutartį yra besituokiančių ar susituokusių asmenų teisė, bet ne pareiga. Priklausomai nuo to, kada ši teisė yra įgyvendinama, vedybų sutartys būna ikivedybinės (sudaromos iki santuokos įregistravimo) arba povedybinės (sudaromos bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo). Ikivedybinė sutartis įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos, o povedybinė – nuo šios sutarties sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Sutarties laisvės principas vedybų sutarties atveju pasireiškia ne vien tik tuo, kad besituokiantys asmenys ar sutuoktiniai laisva valia turi teisę sudaryti ar nesudaryti šią sutartį, bet ir šia sutartimi nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Minėta, kad vedybų sutartis yra susitarimas dėl turtinių teisių ir pareigų (CK 3.101 straipsnis). Taigi vedybų sutarties pagrindinis tikslas yra turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas.
Šiuo atveju šalys pripažįsta, kad po povedybinės sutarties sudarymo nekilnojamasis turtas buvo įgytas kaip bendroji dalinė nuosavybė, t. y. po ½ dalį. Tarp šalių ginčo taip pat nėra dėl to, kad bankui mokėjimus šalys turėjo atlikti pusiau, t. y. tiek pradinį įnašą, tiek kasmėnesinius mokėjimus, tiek draudimo mokėjimus. Byloje esanti AB SEB banko pažyma patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2013-11-08 iki 2016-11-08 iš V. S. sąskaitų sumokėta 8942,79 Eur įmokų, iš J. S. - 15131,89 Eur įmokų. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis nustojo mokėti kasmėnesines įmokas bankui nuo 2015 metų liepos mėnesio, nes buvo nedarbingas, neturėjo pajamų, lankėsi pas psichologus dėl savo emocinės būsenos. Atsakovas pripažino, kad dėl to, jo nuomone, jis yra skolingas ieškovei 2500,00 Eur. Atsakovas savo paskaičiavimų nedetalizavo, nepagrindė įrodymais, ieškovės nurodytų paskaičiavimų neginčijo. Kadangi atsakovo nurodyta suma neatitinka bylos faktinių aplinkybių, teismas pilnai sutinka su ieškovės ieškinyje nurodytu paskaičiavimu dėl šalims priklausiusios mokėti prievolės bankui, todėl iš atsakovo priteistina ieškovei jos įvykdyta atsakovo prievolės dalis - 3094,55 Eur kasmėnesinių mokėjimų bankui (priklausanti kiekvienam iš bendraskolių mokėti suma 24074,68:2=12037,34. Ieškovės įvykdyta atsakovo prievolės dalis yra 15131,89-12037,34=3094,55).
Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiais, kad ieškovė iš savo asmeninių lėšų sumokėjo bankui 34000,00 Lt pradinį įnašą bei atliko 884,06 Eur draudimo įmokas. Atsakovo nuomone šie mokėjimai buvo atlikti pusiau, iš bendrų su ieškove lėšų. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad 2013 m. sausio 28 d. šalys sudarė povedybinę sutartį, kurios 3.2 punkto nuostatomis susitarė, kad po sutarties sudarymo nekilnojamasis turtas yra sutuoktinio, kurio vardu nekilnojamasis turtas bus įgytas, yra įgyjamas, įgytas ir registruotas, asmeninė nuosavybė. Taip pat sutarties 3.2.6 punkto nuostatos numato, kad pajamos (pinigine ir natūrine forma), gautos iš sutuoktinio darbinės, intelektinės ar kitos veiklos, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, įskaitant, bet neapsiribojant tikslinės paskirties išmokomis, yra jas gavusiojo sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad laikantis žemės sklypo ir pastatų pirkimo – pardavimo sutarties 4.1.1 punkto nuostatų, pirkėjai sutarties sudarymo dieną pardavėjui buvo sumokėję 34000,00 Lt (9847,08 Eur). Rašytiniai įrodymai, esantys byloje, patvirtina, kad visą nurodytą 34000,00 Lt sumą pardavėjai sumokėjo ieškovė iš savo sąskaitos, prieš tai į sąskaitą įnešdama, kaip nurodė teismo posėdžio metu, tėvų paskolintas lėšas. Atsakovas teismo posėdžio metu aiškino, kad 34000,00 Lt tai jų su ieškove pusiau įnešti, santuokoje iki povedybinės sutarties sudarymo sutaupyti pinigai. 17000,00 Lt jo buvo sutaupyti dar iki santuokos sudarymo, kadangi atsakovo buvo didelės pajamas, jis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju ir buvo susitaupęs daugiau negu 17000,00 Lt. Tačiau ieškovė atsakovo prisidėjimą savo asmeninėmis lėšomis prie pradinio įnašo mokėjimo kategoriškai paneigė. CPK 178 straipsnyje suformuluota pagrindinė įrodinėjimo pareigos taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Dėl to ieškovei pateikus įrodymus, atsakovas, juos neigdamas, privalo pateikti ieškovės poziciją paneigiančius įrodymus. Atsakovo teiginys, kad ieškovei tėvai pinigų neskolino, kad pradinis įnašas buvo atliktas iš jų su ieškove sutaupytų lėšų, atmestinas kaip nepagrįstas, nes atsakovas savo teiginių nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, ieškovės pateiktų įrodymų nenuginčijo priešingais įrodymais. Todėl vadovaujantis povedybinės sutarties nuostatomis vertintina, kad ieškovė pradinį 34000,00 Lt (9847,08 Eur) įnašą atliko iš savo asmeninių lėšų, dėl ko iš atsakovo priteistina ieškovei jos įvykdyta atsakovo prievolės dalis - 4923,54 Eur pradinio įnašo. Ieškovė ieškinyje nereiškia reikalavimo dėl 17000,00 Lt mokėjimo (dar viena suma sumokėta sutarties sudarymo metu), atsakovas priešpriešinių reikalavimų nepareiškė, todėl nesant suformuluotų šalių reikalavimų, dėl šios sumos mokėjimo teismas nepasisako.
Analogiškai pasisakytina ir dėl atliktų 884,06 Eur draudimo įmokų. Iš byloje esančių įrodymų, matyti, kad draudimo įmokos buvo mokamos iš ieškovės sąskaitos, atsakovas savo paaiškinimų, kad mokėjimai buvo atliekami iš bendrų lėšų nepagrindė jokiais nenuginčijamais įrodymais, todėl vadovaujantis povedybinės sutarties nuostatomis vertintina, kad ieškovė iš savo asmeninių lėšų sumokėjo 884,06 Eur draudimo įmokų. Dėl ko iš atsakovo priteistina ieškovei jos įvykdyta atsakovo prievolės dalis 442,03 Eur draudimo įmokų. Taigi viso iš atsakovo ieškovei priteistina 8460,12 Eur (3094,55+4923,54+442,03) skola.
Teismas vertina kaip nepagrįstą atsakovo teiginį, kad notaras patvirtino, jog jie abu su ieškove mokėjo pinigus, kas reiškia, kad 34000,00 Lt buvo sumokėti iš bendrų lėšų. Teismo nuomone, notaras tvirtindamas pirkimo – pardavimo sandorį bei išduodamas liudijimą dėl pilno atsiskaitymo, fiksuoja pinigų perdavimo faktą, o ne faktą kokio pobūdžio lėšomis atsiskaitoma (bendrų ar asmeninių lėšų).
Teismas taip pat vertina kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, kad jis nebuvo įsigilinęs į povedybinę sutartį. Atsakovas povedybinę sutartį pasirašė gera valia, niekieno neverčiamas, todėl teismas vertina, kad atsakovas kaip sąmoningas žmogus, prieš pasirašydamas sutartį su ja susipažino ir sutarties turinys bei pasekmės atsakovui buvo žinomas.
Atsakovui praleidus piniginės prievolės mokėjimo terminą, iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovė byloje patyrė 190,00 Eur išlaidų dėl žyminio mokesčio mokėjimo, 800,00 Eur išlaidų advokato pagalbai, kurios, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus advokato užmokesčio maksimalius dydžius, laikytinos pagrįstomis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Todėl pilnai patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistina 190,00 Eur išlaidų dėl žyminio mokesčio mokėjimo, 800,00 Eur išlaidų advokato pagalbai, viso 990,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Valstybė šioje byloje patyrė 3,07 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims. Ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8460,12 Eur (aštuonių tūkstančių keturių šimtų šešiasdešimt eurų 12 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-11-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 990,00 Eur (devynių šimtų devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,07 Eur (trijų eurų 07 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įstaigos kodas – 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantis dokumentas pateikiamas Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinei (206 kab.).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.