Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. N1-36-287/2016 m.

Procesinio sprendimo kategorija 1; 1.1.7; 1.1.7.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.2; 1.2.26; 1.2.26.2; 1.2.26.2.1; 2; 2.10; 2.10.1; 2.10.1.3; 2.10.1.4.

2016 m. vasario 1 d.

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Vitalijos Lukšienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) su mama, nedirbantis, nesimokantis, pagrindinio išsilavinimo, teistas 2014-10-21 Šiaulių apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), galutine bausme - laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. bei mokytis, 2015-02-05 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 parų areštu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. B. 2015 m. rugsėjo 8 d., apie 20 val., būdamas nepilnametis, gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) kieme, bendrais veiksmais, kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, elgdamasis įžūliai, tyčia, spyrė nepilnamečiui E. A., gim. (duomenys neskelbtini), vieną kartą į nugaros ir vieną kartą į veido sritį, taip E. A. sukeldamas fizinį skausmą, bei tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, tampė už rūbų nepilnametį G. U., gim. (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamojo E. B. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Nepilnametis E. B., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015 metų rugsėjo mėnesio pradžioje, tikslios datos nepamena, vakare nuėjo į stadioną, esantį Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), gatvės nežino, tas stadionas yra netoli (duomenys neskelbtini) mokyklos bendrabučio. Stadione jau buvo draugai M. M. ir I. L.. Jie abu atrodė blaivūs, o susitikę visi trys alkoholio tikrai nevartojo. Pabuvę stadione, visi trys nusprendė nueiti iki (duomenys neskelbtini) mokyklos bendrabučio ir pabendrauti su merginomis, nes vakarais jos išeina iš bendrabučio ir jaunimas visi bendrauja, tai yra nueina pasišnekėti. Prie bendrabučio nuėjo su M. M. ir I. L. Tik įėjus į bendrabučio kiemą pastebėjo, kad merginų kieme nėra, tačiau kieme buvo keli asmenys, kurių tikrai nepažįsta. Matė, kad kieme stovi daugiau jaunimo, bet kas tokie - nepažino. Viso to vakaro aplinkybių tiksliai nepamena, bet žino, kad apsižodžiavo su ten buvusiais dviem jaunuoliais. Atrodo, kad konfliktas prasidėjo nuo paprašytos cigaretės, vaikinai cigarečių nedavė, nors jis matė, kaip vienas rūkė cigaretę. Jis supyko, kad nedavė cigaretės ir vienam vaikinui koja vieną kartą spyrė į veidą. Vaikinui iš nosies pradėjo bėgti kraujas, tada ėmė atsiprašinėti, prašė, kad niekam nepraneštų. Ar spyrė vaikinui į nugarą - tiksliai nepamena. Jis nematė, ar M. M. ką nors stumdė (58, 72 b. l.).

Nukentėjusysis nepilnametis E. A. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 8 d. apie 20 val. jis su draugu G. U. buvo (duomenys neskelbtini) kieme. Einant link bendrabučio išgirdo šūksnį, kad sustotų. Apsidairius, už kokių 50 metrų, pamatė tris asmenis, kurie ėjo link jų. Jie nesustojo. Beeidamas pajuto smūgį į nugarą, o kai atsisuko - gavo smūgį iš kojos į veidą. Iš nosies ėmė bėgti kraujas. Taip pat pamatė, kad kitas vaikinas stumdo ir jo draugą. Jį mušusį vyriškį atpažintų. Mušdamas vaikinas iš jo nieko nereikalavo ir nieko neatėmė. Prie jų priėjo bendrabučio budėtoja. Jam į veidą spyręs jaunuolis ėmė atsiprašinėti, siūlė pinigų. Dėl suduotų smūgių buvo sukeltas fizinis skausmas, bet į medikus nesikreipė, civilinio ieškinio nereiškia. Kiek girdėjo, juos sumušusius asmenis vadina „M.“ (10-11 b. l.).

Nukentėjusysis nepilnametis G. U. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 8 d. apie 20 val. jis su draugu E. A. buvo (duomenys neskelbtini) kieme. Einant link bendrabučio išgirdo šūksnį, kad sustotų. Apsidairę pamatė link jų einančius tris asmenis. Jie nesustojo. Vienas iš tų asmenų pribėgęs spyrė draugui E. A. į nugarą, o jam atsisukus,- spyrė dar kartą į veidą. Prie jo pribėgo aukštas, apie 185 cm ūgio, vyras ir ėmė jį tampyti už drabužių, stumdyti. Vyriškis nieko nereikalavo. Fizinis skausmas sukeltas nebuvo, bet jis labai išsigando (14-15, 17 b. l.).

Liudytoja V. J. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) budėtoja. Apie 20 val., dirbant bendrabutyje, išėjo ant bendrabučio laiptų ir pamatė, kaip kažkokie jaunuoliai muša du bendrabučio gyventojus. Pažino, kad vienas iš besimušančių – Ž. gyventojas M. M., jo brolis ir dar vieno nurodyti tiksliai negali. Kuris mušė mokyklos mokinį, - nurodyti negali. Priėjusi arčiau pamatė, kad E. A. sumuštas, jam bėga kraujas iš nosies (22 b. l.).

Liudytojas I. L. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 8 d. apie 19 val. kartu su savo draugu M. M. nuėjo į (duomenys neskelbtini) centrą, kur susitiko su E. B.. Tada visi trys nuėjo į (duomenys neskelbtini) gimnazijai ir (duomenys neskelbtini) mokyklai priklausantį stadioną. Stadione pabuvo maždaug pusvalandį ir tada sugalvojo nueiti pabūti prie (duomenys neskelbtini) bendrabučio, kadangi vakarais prie bendrabučio būna merginų, tai sugalvojo nueiti ir su jomis pabendrauti. Prie bendrabučio nuėjo apie 20 valandą. Ėjo visi trys. Nuėjus į (duomenys neskelbtini) teritoriją, iš karto pamatė, kad prie bendrabučio merginų nėra, todėl apsisuko ir ėjo link (duomenys neskelbtini) centro pusės. Beeidami pastebėjo, kad prie vieno iš bendrabučio suoliuko stovi kažkokie du jaunuoliai. Vieną iš jų iš matymo pažino ir žinojo, kad jo vardas G., o kito jaunuolio nepažino. Daugiau prie bendrabučio kitų asmenų nebuvo. Eidamas link miestelio centro, po kurio laiko atsisuko pažiūrėti, kur paliko E. B. ir M. M., tačiau jų nematė, todėl suprato, kad jie nuėjo prie bendrabučio. Kai pamatė, kad B. ir M. neina su juo, jis apsisuko ir taip pat vėl nuėjo prie bendrabučio. Kai atėjo prie bendrabučio, pamatė, kad M. M. ir ten buvęs jaunuolis G. abu tarpusavyje stumdosi, todėl prie jų priėjęs M. M. nuo G. bandė atitraukti ir stengėsi, kad jų konfliktas baigtųsi. M. M. ir G. tik stumdėsi, tarpusavyje nesimušė. Bandant M. M. nuo G. atitraukti, iš bendrabučio išlėkė moteris, pradėjo šaukti. Po to, kai ta moteris pradėjo šaukti, abu su M. M. iš bendrabučio teritorijos išėjo. Kur tuo metu buvo E. B. ir dar tas vienas jaunuolis,- nematė. Po to, kai su M. M. iš bendrabučio teritorijos išėjo, nuėjo vėl į stadioną, o netrukus pas juos atėjo ir E. B.. E. B. pasakojo, kad tam vienam jaunuoliui, kuris buvo su G., trenkė į nosį, ir tam jaunuoliui pradėjo bėgti kraujas. Su kuo ir kodėl trenkė,- nepasakojo. Ar E. B. tuos du jaunuolius pažinojo, jis nežino, bet mano, kad G. E. B. turėjo pažinoti, nes G. lankė (duomenys neskelbtini) gimnaziją, o dabar mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje (24-25 b. l.).

Kaltinamojo E. B. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, nes jis viešoje vietoje, bendrais veiksmais, kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, elgdamasis įžūliai, tyčia, spyrė nukentėjusiajam E. A. vieną kartą į nugaros ir vieną kartą į veido sritį, taip jam sukeldamas fizinį skausmą, bei tampė už rūbų nepilnametį G. U., tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis E. B. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, kaltinamąjį nepilnametį E. B. siūlė nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, E. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Kaltinamasis E. B. su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu sutiko.

Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. B., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis E. B. teistas, teistumas neišnykęs (34-39 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimą padarė, būdamas nepilnametis (32-33 b. l.), baustas administracine tvarka ir turi galiojančią administracinę nuobaudą (40-41 b. l.), į Pakruojo PSPC psichiatro ir priklausomybių įskaitą neįrašytas (43 b. l.), gyvenamosios vietos seniūnija – Ž. seniūnija nusiskundimų jo atžvilgiu neturi, gyvena su mama, broliu ir seserimi (45-46 b. l.), niekur nedirba ir nesimoko, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti laisvės apribojimo bausmę, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) E. B. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, prokurorės siūlomą bausmę - 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. (BK 48 str. 1-2 d., 6 d. 1 p., 90 str.).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. B. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

E. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (59-61 b. l.), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

E. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

E. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.