Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjų atstovei advokatei Ingai Abramavičiūtei, atsakovo atstovei Astai Vitėnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų U. D., M A. D. ir A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos ir pareiškėjų U. D., M A. D. įstatyminės atstovės A. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

pareiškėja A. S. ir pareiškėjai U. D. bei M. A. D., atstovaujami įstatyminės atstovės A. S., kreipėsi į teismą prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - Departamentas) 2011-11-18 sprendimą Nr. (15/6-14)15PR-373 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio bei prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui U. D. ir jo neįleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją“; 2) panaikinti Departamento 2011-11-18 sprendimą Nr. (15/6-14)15PR-372 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio bei prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui M.-A. D. ir jo neįleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją“; 3) panaikinti Departamento 2011-11-18 sprendimą Nr. (15/6-14)15PR-371 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio bei prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) pilietei A. S. ir jos neįleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją“; 4) įpareigoti Departamentą iš naujo iš esmės išnagrinėti jų prašymus.

Paaiškina, kad A. S. 2011 m. lapkričio 15 d. atvyko į Lietuvą kartu su dviem savo mažamečiais vaikais. Šiuo metu ji laukiasi trečio vaiko. Pareiškėja pasinaudojo teise pateikti prieglobsčio prašymą, tačiau pirminės apklausos metu nesuvokė, kokius faktus turi atskleisti tyrėjui. Kadangi dėl savo mažamečių vaikų bijojo sulaikymo ar arešto bausmės, apklausą atliekančiam pareigūnui ji pateikė per daug trumpus atsakymus į užduodamus klausimus, ko pasėkoje buvo neįleista į Lietuvos Respublikos teritoriją, o jos prašymas buvo pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu. Atsižvelgus į tai, kad pirminės apklausos metu ji buvo nenormalios būsenos ir tai, kad yra užsienietė su keliais nepilnamečiais vaikais, Departamentas turėjo įleisti ją į Lietuvos teritoriją ir atlikti jos pakartotinę apklausą, ko pasėkoje būtų priimtas kitoks sprendimas dėl prieglobsčio. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 77 str. 3 dalį prieglobsčio prašytojas negali būti neįleidžiamas į Lietuvos teritoriją, jeigu jis yra nelydimas nepilnametis. Pareiškėja atvyko kartu su savo vaikais, todėl mano, kad jos ir jos vaikų atžvilgiu, atsižvelgiant į teisingumo principą, taip pat negalėjo būti taikoma neįleidimo į Lietuvą procedūra (b.l.1-2, 14-15, 27-28).

Atsakovas Departamentas, atsikirsdamas į pareiškėjų skundus, prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Paaiškina, kad, kadangi pareiškėjos sūnūs yra nepilnamečiai, jų prieglobsčio prašymai buvo nagrinėjami remiantis pareiškėjos A. S. pateiktomis aplinkybėmis, nes A. S. nepateikė jokios kitos, konkrečiai su M. A. D. ir U. D. susijusios informacijos, kuri turėjo būti vertinama kaip individualios grėsmės įrodymas M. A. D. ir U. D. atžvilgiu.

Pareiškėja buvo supažindinta su teisėmis ir pareigomis, tai patvirtina jos parašas. Pirminės apklausos protokolo klausimai yra „standartiniai“, paprasti, konkretūs ir pateikiami visiems prieglobsčio prašytojams, siekiant surinkti duomenis apie prieglobsčio prašytoją, nustatyti atvykimo į Lietuvos Respubliką maršrutą, prieglobsčio prašymo pateikimo motyvus bei išvykimo iš kilmės valstybės priežastis. Nesuprantama, kaip pasikeistų pareiškėjos prieglobsčio prašyme bei pirminės apklausos metu pateikta informacija, kad „asmeniškai niekas nepersekiojo“, „(duomenys neskelbtini) nėra kam jai padėti, neturi artimų giminaičių, ji neturi nuosavo būsto, o turi greitai gimdyti. Vyras dirba Lietuvoje, nes (duomenys neskelbtini) vyras neturėjo darbo, vaikai pasiilgo tėvo, ji nori būti su vyru, pagimdyti vaiką“, jeigu pareiškėja su vaikais būtų įleista į Lietuvos teritoriją ir pakartotinai atlikta apklausa. Nesuprantamas pareiškėjos bandymas remtis Įstatymo 77 str. 3 dalimi, nes ji yra pilnametė, o jos vaikai nėra nelydimi nepilnamečiai (Įstatymo 2 str. 16 d.). Tai, kad pareiškėja atvyko su nepilnamečiais vaikais, nėra pagrindas įleisti ją ir jos vaikus į Lietuvos teritoriją ir nagrinėti jos prieglobsčio prašymą iš esmės, kai nustatyta, jog pateiktas prieglobsčio prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Pareiškėjos ir jos vaikų teisės, vadovaujantis Lietuvos teisės aktais, reglamentuojančiais prieglobsčio procedūrą, nebuvo pažeistos.

Pareiškėja sąmoningai klaidina teismą, bandydama sudaryti įspūdį, jog yra tam tikrų lemiamų aplinkybių, į kurias tiesiog nebuvo atsižvelgta, nors iš tikrųjų visa informacija, kurią užsienietė norėjo atskleisti Lietuvos Respublikos pareigūnams, buvo pateikta bei užfiksuota tinkamai, nepažeidžiant prašymų dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo procedūrinių reikalavimų. Be to, pateikdama skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui bei turėdama galimybę pateikti kompetentingai Lietuvos Respublikos institucijai visą informaciją, susijusią su jos prašymu dėl prieglobsčio, kuri tariamai nebuvo pateikta Departamentui prašymo nagrinėjimo metu, pareiškėja nenurodė nė vienos aplinkybės, nors iš dalies pagrindžiančios jos prašymą, o apsiribojo bendrais teiginiais. Tai tik dar kartą patvirtina, kad pareiškėjos užuominos apie tai, jog ji nepateikė jokios informacijos apie jai gresiantį persekiojimą dėl jai nesudarytų tinkamų sąlygų, yra nepagrįstos (b. l. 8-10, 20-22, 34-36). Pareiškėja ir jos atstovė, bylą nagrinėjant teisme, skundą ir jo argumentus palaikė, pareiškėja papildomai paaiškino, jog ji per turizmo agentūrą negalėjo gauti turistinės Lietuvos vizos, todėl į Lietuvą atvyko nelegaliai. Lietuvos konsulatas yra tik Kazachstane. Jos vyras jau antri metai turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, užsiima naudotų automobilių verslu. Kilmės šalyje niekas jos nepersekiojo, ji tiesiog nori su vaikais gyventi kartu su vyru. Vyras dėl savo verslo turėjo problemų, jį buvo sumušę. Vyras pabėgėlio statuso neprašo. Šiuo metu jis yra Maskvoje, bando gauti Lietuvos vizą, nes jo leidimo galiojimo laikas pasibaigė.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjų skundus atmetė.

Prieglobsčio prašytojų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) 0028 (toliau- „ten pat“), Nr. (duomenys neskelbtini) 0028-1 (toliau - „ten pat-1“), Nr. (duomenys neskelbtini) 0028-2 (toliau - „ten pat-2“) dokumentų pagrindu teismas nustatė, kad A. S. Departamentui 2011 m. lapkričio 16 d. pateikė prieglobsčio prašymą, kuriame nurodė, kad ji negali gyventi (duomenys neskelbtini) dėl vaikų ligų ir nestabilumo. Ten nėra kam jai padėti, ji viena. (duomenys neskelbtini) žudo ir vagia (duomenys neskelbtini) vaikus. Jie neturi namų. Greitai jai reikės gimdyti. Jos vyras dirba Lietuvoje. Vaikai pasiilgsta tėvo, o tėvynėje tėvui neduoda dirbti. Jį jau norėjo užmušti, o kiekvieną kartą besikeičiant valdžiai iš jo atiminėja verslą (ten pat, b. l. 2-3, ten pat-1, b. l. 2-3, ten pat-2, b. l. 2-3). Pirminės apklausos metu A. S. paaiškino, kad asmeniškai jos niekas nepersekiojo, tačiau (duomenys neskelbtini), tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendruomenių vyksta nesantaika, vaikų grobimas, didelis nusikalstamumas. Vyras dirba Lietuvoje, ji neturi nuosavo būsto (duomenys neskelbtini), neturi artimų giminaičių, nori pagimdyti vaiką Lietuvos Respublikoje, būti kartu su sutuoktiniu (ten pat, b. l. 4-8, ten pat-1, b. l. 4-8, ten pat-2, b. l.4-8).

Departamento Prieglobsčio reikalų skyrius 2011-11-18 išvadomis Nr. (15/6-14)19PR-371RN, (15/6-14)19PR-372RN, (15/6-14)19PR-373RN nustatė, kad A. S. vyrui D. B., gim. 1980-03-22, 2010 m. gruodžio 10 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje LT7262895, kuris galioja iki 2011-12-10. Naujo prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje D. B. nepateikė.

Prieglobsčio reikalų skyrius padarė išvadą, kad A. S. nepateikė jokios informacijos, leidžiančios manyti, kad jai ir jos nepilnamečiams vaikams M. A. D. bei U. D. reikalinga tarptautinė apsauga nuo kilmės šalyje gresiančio persekiojimo, smurto, arba žmogaus teisių pažeidimų. A. S. nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys yra asmeninio pobūdžio ir neatitinka persekiojimo ir smurto apibrėžimų. Jokios kitos informacijos, į kurią turėtų būti atsižvelgta sprendžiant klausimą dėl prieglobsčio suteikimo, A. S. nepateikė. Prieglobsčio prašytoja nepateikė jokių argumentų dėl individualaus persekiojimo, nukreipto tiesiogiai prieš ją pavojaus (duomenys neskelbtini), nes jai negresia persekiojimas, susijęs su jos rase, išpažįstama religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais, o jos baimė grįžti į kilmės valstybę yra visiškai nepagrįsta, kadangi nesąlygota jokiomis realiai egzistuojančiomis priežastimis, todėl A. S. neatitinka 1951 m. Ženevos konvencijos ir Įstatymo 86 str. 1 dalies reikalavimų.

Atsižvelgus į Prieglobsčio reikalų skyriaus 2011-06-28 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini)-( 15/6-11)-12-28 bei A. S. bylos faktinę medžiagą, teismas teigia, kad nėra pagrindo manyti, kad grįžimo į kilmės šalį atveju ji bus kankinama, su ja bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiama.

Departamentas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nustatė, kad A. S. nepateikė jokių objektyvių, konkrečiai su ja tiesiogiai susijusių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad šiuo metu prieglobsčio prašytojai (duomenys neskelbtini) asmeniškai galėtų grėsti veiksmai, kurie sudarytų sąlygas jos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, išvardintų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, pažeidimams. Remiantis turima informacija (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB (toliau - Direktyva) 15 straipsnio c punkte ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju A. S. grės pavojus gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Remiantis pateikta informacija, A. S. prašymo motyvai neatitinka Įstatymo 87 straipsnio reikalavimų.

Prieglobsčio reikalų skyrius konstatavo, kad A. S. išvykimas iš kilmės šalies nėra sąlygotas jokiomis realiai egzistuojančiomis, su prieglobsčio būtinybe susijusiomis, priežastimis, t.y. išvykimas iš kilmės valstybės, remiantis jos pačios žodžiais, susijęs su ekonominėmis priežastimis, o prašymo dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikos pateikimo tikslas bet kokiais būdais likti Europos Sąjungos teritorijoje. A. S. negali būti suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, kadangi ji pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą.

Kadangi U. D. ir M. A. D. prieglobsčio prašymai buvo nagrinėjami remiantis jų motinos A. S. pateiktomis aplinkybėmis, tai U. D. ir M. A. D. atžvilgiu turi būti priimti analogiški sprendimai, nes jų prieglobsčio prašymai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų (ten pat, b.l.34-37, ten pat-1, b.l.25-28, ten pat-2, b.l. 25-28).

Departamentas, atsižvelgęs į 2011-11-18 išvadas Nr. (15/6-14)19PR-371RN, (15/6-14)19PR-372RN, (15/6-14)19PR-373RN, 2011-11-18 priėmė sprendimą Nr. (15/6-14)15PR-371 nesuteikti A. S., U. D. ir M. A. D. laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, neįleisti jų į Lietuvos Respublikos teritoriją, neuždrausti jiems atvykti į Lietuvos Respubliką (ten pat, b.l.38-39, ten pat-1, b.l.29-30, ten pat-2, b. l. 29-30).

Teismas yra padaręs išvadą, kad pareiškėja savo išvykimą iš kilmės šalies grindžia ne aplinkybėmis, nurodytomis Įstatymo Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, o savo ir savo vaikų socialiniu statusu bei socialine padėtimi (viena (duomenys neskelbtini) augino du mažamečius vaikus, laukėsi trečio, neturi nuosavo namo), siekiu būti kartu su vyru, kuris uždarbiauja Lietuvoje. Pareiškėja niekada netvirtino, jog ji ar jos vaikai kilmės šalyje buvo persekiojami dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Padaryta išvada, jog pareiškėjai ir jos vaikams pabėgėlio statusas nesuteiktas pagrįstai.

Teismas, išanalizavęs Prieglobsčio reikalų skyriaus 2011-06-28 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini)-( 15/6-11)-12-28 (ten pat, b. l. 27-33), mano, jog kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) nevyksta Europos Sąjungos Tarybos 2004-04-29 direktyvos 2004/83/EB 15 straipsnio c punkte ir Įstatymo 87 str. 1 d. 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju A. S. ar jos vaikams grės pavojus gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams, todėl nėra pagrindo, remiantis Įstatymo 87 straipsniu, pareiškėjams suteikti į papildomą apsaugą.

Atsakovė pareiškėjams pagrįstai taikė Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlio komisaro Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovo 62 punktą, Įstatymo 2 str. 1 dalį, nes jie pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą.

Pareiškėja apie tai, kad supažindinta su jos teisėmis ir pareigomis, pasirašė (ten pat, b.l.4), pareiškė, jog moka rusų kalbą (ten pat. b.l.5), apklausiant dalyvavo vertėjas (ten pat, b.l.8). Procedūrinių pažeidimų vykdant pareiškėjos apklausą pirmosios instancijos teismas nenustatė, o ir pareiškėja ir teismo posėdžio metu nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios leistų kolegijai spręsti, kad pareiškėjai buvo nesuprantamas apklausos tikslas bei užduoti klausimai ir dėl to ji neatskleidė visų bylai reikšmingų aplinkybių.

Vienas iš skundo argumentų, kad atsakovas negalėjo taikyti pareiškėjos vaikams neįleidimo į Lietuvos Respubliką procedūros, nes jie yra nelydimi nepilnamečiai. Įstatymo 2 str. 16 dalyje nustatyta, kad nelydimas nepilnametis užsienietis yra 18 metų nesukakęs užsienietis, kuris atvyko į Lietuvos Respubliką be tėvų ar kitų teisėtų atstovų arba atvyko lydimas šių asmenų, tačiau buvo paliktas Lietuvos Respublikoje be priežiūros. Dėl šio argumento pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad, pirma, pareiškėjai U. D. ir M. A. D. nėra nelydimi nepilnamečiai, jų interesus atstovauja jų motina – pareiškėja A. S., antra, faktiškai ši sprendimo dalis nėra ir nebus vykdoma, nes pareiškėja su nepilnamečiais vaikais yra įleista į Lietuvą ir apgyvendinta Centre.

III.

Pareiškėjai apeliaciniu skundu (b. l. 87-88) nesutinka su 2012 m. kovo 2 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti ir tenkinti skundus.

Pareiškėjos A. S. vyras yra pabėgęs iš (duomenys neskelbtini) dėl to, kad jį persekioja verslo partneriai, jis negali grįžti į kilmės šalį. Dėl šios priežasties pareiškėja su mažamečiais vaikais ir pati yra pabėgusi iš (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pateiktus argumentus, netinkamai įvertino padėtį (duomenys neskelbtini), dėl to nepagrįstai atmetė pareiškėjų prašymus. Teismas neturėjo galimybės visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybių, nepagrįstai taikė akivaizdžiai nepagrįsto prieglobsčio prašymo teisines pasekmes. Teismo išvada, kad pareiškėjos nurodytos išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastys nėra pagrindas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, yra nepagrįsta.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, teigia, kad pareiškėja dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje ir jai buvo suteikta galimybė pateikti visus išsamius paaiškinimus, tačiau pareiškėja teismo posėdžio metu pateikė paaiškinimus, kurie buvo identiški prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu pateiktai informacijai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Ginčijamais atsakovo sprendimais nuspręsta nesuteikti pareiškėjams laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje motyvuojant tuo, jog jo prašymas suteikti prieglobstį yra akivaizdžiai nepagrįstas, bei nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, kadangi pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

Apeliaciniame skunde pareiškėjai teigia, kad pirmosios instancijos teismas ir atsakovas nepagrįstai taikė akivaizdžiai nepagrįsto prieglobsčio prašymo teisines pasekmes.

Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnyje.

Papildomos apsaugos suteikimo sąlygos reglamentuotos Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, iš vienos pusės, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan., kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir prieglobsčio prašytojo suvokiama individualiai, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010).

Įstatymo 77 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytojui nesuteikiamas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, taip pat atsisakoma suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, jeigu, iš esmės išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, paaiškėja, kad jis atvyko iš saugios kilmės valstybės arba pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį. Toks prieglobsčio prašytojas grąžinamas į užsienio valstybę arba išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos. Akivaizdžiai nepagrįsto prašymo suteikti prieglobstį sąvoka pateikta Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, jog tai yra toks užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka šiame Įstatyme nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Pagal Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 4 punktą, kuris atitinka Direktyvos 4 straipsnį (pagal šį straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti), prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių. Analogiškai, pagal Tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1V-361, 7 punktą prieglobsčio prašymas turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys persekiojimo pavojų jo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje; jeigu prieglobsčio prašymas yra nemotyvuotas, jo pateikimo motyvai turi būti atskleisti pirminėje prieglobsčio prašytojo apklausoje, nurodytoje šio aprašo 9.5. punkte, jeigu prieglobsčio prašytojas atsisako nurodyti prieglobsčio prašymo pateikimo motyvus, toks prašymas nagrinėjamas kaip akivaizdžiai nepagrįstas.

Pareiškėjos A. S. ir jos vaikų U. D. ir M. A. D. prieglobsčio prašymuose minima, kad A. S. su vaikais negali gyventi (duomenys neskelbtini) dėl vaikų ligų ir nestabilumo, ji yra viena, nėra kam padėti, (duomenys neskelbtini) žudo ir vagia (duomenys neskelbtini) vaikus, jie neturi namų, vyras dirba Lietuvoje, vaikai pasiilgsta tėvo, vyrą norėjo užmušti, besikeičiant valdžiai iš jo atiminėja biznį. Pirminės apklausos metu pateikta informacija, kad (duomenys neskelbtini) vyko tarpusavio nesantaika tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendrijų, vaikų grobimas, didelis nusikalstamumas, asmeniškai niekas negrasino, bet didelė baimė likti gyventi (duomenys neskelbtini). Iš šių paaiškinimų darytina išvada, kad nei pareiškėjai A. S., nei jos vaikams tiesiogiai nekyla persekiojimo dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų grėsmė. Pareiškėja A. S. grėsmę sau ir vaikams sieja su tuo, kad kilmės valstybėje yra persekiojamas jos vyras, tačiau pareiškėja niekaip nepagrindžia šios grėsmės. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė paaiškino, kad pareiškėjos vyras negyvena Lietuvoje, jam buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje darbo santykių pagrindu, bet pasibaigus leidimo galiojimo laikui jo neprasitęsė. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjų prašymus suteikti prieglobstį laikė akivaizdžiai nepagrįstais. Nagrinėjamu atveju pareiškėja A. S. neįvykdė pareigos pateikti tikrovę atitinkančius visapusiškus paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, o nurodytos aplinkybės, dėl kurių pareiškėja su vaikais išvyko iš savo kilmės valstybės, nepagrindžia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Skunduose teismui bei apeliaciniame skunde taip pat nepateikta argumentų, galinčių patvirtinti tarptautinės apsaugos būtinumą.

Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jei prieglobsčio prašytojo paaiškinimai iš esmės neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja visuotinai žinomiems faktams. Tuo tarpu Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jei prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.

Atsižvelgusi į byloje pateiktą medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių persekiojimo Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais pavojų. Pareiškėjos teikti paaiškinimai nesuteikia pagrindo spręsti, jog pareiškėjai (duomenys neskelbtini) buvo persekiojami. Pirmiausia, tokia išvada darytina dėl to, jog pareiškėja neįrodė jaučianti visiškai pagrįstą baimę būti persekiojama.

Iš pareiškėjos pateiktų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjos prieglobsčio prašymas yra visiškai nepagrįstas. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Tvarkos aprašo 66.1. punktu, persekiojimu laikomi persekiojimo dalyvių veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, arba įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus.

Pažymėtina, kad kaip persekiojimas galėtų būti laikoma ir persekiojimo dalyvių vykdomų diskriminacinių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, įvertinus tokių priemonių naudojimo dažnumą ir diskriminacinį pobūdį. Teisėjų kolegija sprendžia, jog bylos medžiaga neleidžia nustatyti konkrečių faktinių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjų persekiojimo galimybę jų kilmės valstybėje, kas yra būtina sąlyga norint gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Byloje taikytinos ir Įstatymo 87 straipsnio nuostatos, pagal kurias papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinti pagrindai sietini su konkrečiam asmeniui gresiančiomis individualiomis grėsmėmis, tuo tarpu 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato papildomos apsaugos suteikimo pagrindą, kuomet kilmės valstybėje egzistuoja kritinė situacija, o konkrečiam asmeniui gresiančios individualios grėsmės nustatyti nereikia (žr., pvz., 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010; 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).

Pastebėtina, kad Įstatymo 87 straipsnis įgyvendina Direktyvos 15 straipsnio ir 2 straipsnio 1 dalies e punkto nuostatas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendime M. Elgafaji, N.r Elgafaji prieš Staatssecretaris van Justitie byloje Nr. C-465/07 pateiktą minėtų Direktyvos nuostatų aiškinimą, taip pat į Prieglobsčio reikalų skyriaus 2011-06-28 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini)-( 15/6-11)-12-28 apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini), išanalizavusi bylos aplinkybes, sprendžia, kad prašymų suteikti prieglobstį pateikimo metu (duomenys neskelbtini) nevyko ginkluotas konfliktas, nebuvo informacijos, jog (duomenys neskelbtini) teritorijoje grėstų realus pavojus patirti rimtą grėsmę ar būtų sudarytos sąlygos sistemingiems pagrindinių žmogaus teisių ribojimams. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju vertintinos su pareiškėjais susijusios individualios aplinkybės, dėl kurių buvimo pareiškėjams kilmės šalyje grėstų realus pavojus, kad jų žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos. Kaip jau minėta, bylos medžiaga nepatvirtina, kad pareiškėjams kilo pavojus patirti rimtą grėsmę. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas priėmė pagrįstus sprendimus pareiškėjams nesuteikti papildomos apsaugos.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjų U. D. (U. D.), M. A. D. (M. A. D.) ir A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.