- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-15
- Bylos Nr.
- 2SP-825-356/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00031-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijolė Vitienė
- Pareiškėjas
- S. O., V. P., I. P.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų S. O., V. P. ir I. P. prašymą patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2SP-825-356/2018
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai prašė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka patvirtinti taikos sutartį, kurią jie sudarė siekdami užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimas sprendžiamas CPK 579–582 straipsnių nustatyta supaprastinto proceso tvarka.
Kreipiantis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Pažymėtina, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, šalys neprivalo. Sudarydamos tokią sutartį šalys gali apsiriboti vien paprasta rašytine sandorio forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 6.983 straipsnio 3 dalis), o prireikus dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys gali kreiptis ir į notarą. Nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuris kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir turi būti vykdoma. Jeigu viena iš taikos sutarties šalių teismo nepatvirtintos taikos sutarties geruoju nevykdo, kita šalis, siekianti, kad sutartis būtų vykdoma, gali kreiptis į teismą su ieškiniu ginčo teisenos tvarka.
Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas tvirtina, jei nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo sutampa abiejų jos šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama.
Šalies argumentai
Kaip prašyme dėl taikos sutarties patvirtinimo pareiškėjai ir nurodė, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turės galutinio teismo sprendimo galią ir bus priverstinai vykdytinas dokumentas, todėl šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos turi būti aiškios, nedviprasmiškos, neprieštaraujančios tarpusavyje, besąlygiškos, nepriklausančios nuo įvairių aplinkybių ir šalių pasikeitusios valios.
Susipažinus su pareiškėjų taikos sutarties turiniu, yra pagrindas padaryti išvadą, kad dalis taikos sutarties sąlygų nėra pakankamai aiškios, kad galėtų būti priverstinai vykdomos ir dėl jų nekiltų naujų ginčų.
Taikos sutarties 1 punktu V. P. ir I. P. įsipareigojo neregistruoti viešajame registre statinio ir /ar jo dalies, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mažesniu nei 3 metrų atstumu iki kaimyninio žemės sklypo ribos. Kaip matyti iš pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, nebaigtas statyti (baigtumas – 1 procentas) pastatas – pastatas kaimo turizmo paslaugai teikti, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jau yra įregistruotas. Taigi neaišku, kaip toks įsipareigojimas turėtų būti vykdomas, ar V. P. ir I. P. privalėtų išregistruoti esamą 1 proc. baigtumo statinį, o atlikus 1 punkte numatytus darbus vėl įregistruoti, laikantis norminių teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad taikos sutarties 1 punkte yra ne vienas, o du įsipareigojimai, taigi turėtų būti sukonkretinta (taikos sutarties 5-6 punktai), kurio iš šių dviejų įsipareigojimų įvykdymui S. O. suteikia protingą terminą (iki 2019-12-30). Taigi šios taikos sutarties sąlygos nėra pakankamai aiškios.
Taikos sutarties 2 punktu pareiškėjai susitarė, kad visais atvejais atstumas tarp statomo statinio ir kaimyninio žemės sklypo ribos negali būti mažesnis nei nustatytas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais. Ši taikos sutarties sąlyga yra susijusi su 7 punkto sąlyga, kuria S. O. patvirtina, kad neturės daugiau jokių pretenzijų dėl statinio statybos vietos tiek, kiek tokia statyba ar statinio vieta nepažeis galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų. Taigi nėra aišku, ar pasikeitus teisės aktų reikalavimams, pavyzdžiui, ateityje nustačius didesnį nei 3 metų atstumą, V. P. ir I. P. būtų laikomi pažeidusiais minėtą taikos sutarties sąlygą. Tokios taikos sutarties sąlygos neužkerta kelio naujiems ginčams, o priešingai – gali sąlygoti naujų ginčų atsiradimą ateityje.
Taikos sutarties 3 punktu pareiškėjai susitarė, kad S. O. neprieštaraus, jeigu dabar mažesniu nei 3 metrų atstumu nuo jo žemės sklypo ribos esantys pamatai būtų panaudoti atraminės sienelės, kurios aukštis ne didesnis nei 50 cm., statybai. Ši sąlyga, teismo vertinimu, turėtų būti sukonkretinta. Esant tokiai sakinio konstrukcijai nėra aišku, ar S. O. neprieštarauja tam, kad ant esamų pamatų V. P. ir I. P. įrengtų atraminę sienelę, kurios aukštis (bendras pamatų ir sienelės) būtų 50 cm., ar tik tai, kad pamatus (kaip statybinę medžiagą) panaudotų atraminės sienelės statybai, ar atraminės sienelės aukštis (be pamatų aukščio) galėtų būti 50 cm. Taikos sutarties 4 punkte yra nurodyta, bet nesukonkretinta, kokių konkrečių statinio ir/ar jo struktūrinių elementų statybai negalėtų būti panaudoti esami pamatai. Šios taikos sutarties sąlygos taip pat nėra pakankamai aiškios.
Apibendrinant nustatytina, kad taikos sutarties sąlygos neatitinka keliamų reikalavimų aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinti taikos sutarties sąlygas, o dėl nepakankamai aiškių taikos sutarties sąlygų yra didelė tikimybė, jog dėl sutarties vykdymo ateityje gali kilti nauji ginčai. Dėl šios priežasties teismas, įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad tokia taikos sutartis negali būti teismo tvirtinama. Taikos sutartį tvirtinti atsisakytina, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių nebuvo patvirtinta taikos sutartis, pareiškėjai gali pakartotinai kreiptis su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 582 straipsnio 7 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksais 290-291 straipsniais, 579 - 582 straipsniais,
nutaria:
Pareiškėjų S. O., V. P. ir I. P. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo atsisakyti tenkinti.
Išaiškinti pareiškėjams, kad teismo atsisakymas tenkinti prašymą nurodytu pagrindu nekliudo kreiptis su prašymu į teismą, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios tenkinti prašymą.
Nutartis neskundžiama.