Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013 m. spalio 21 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-3068684-13 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Eismo įvykių tyrimo grupės tyrėja Neringa Jasinskaitė 2013 m. spalio 7 d. surašė M. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 30P-3018637-13 dėl to, kad jis 2013 m. birželio 21 d., 12.18 val., Minijos Gilijos g., Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiavusiam automobiliui Mazda, kuris atsitrenkė į galinę automobilio dalį. Po susidūrimo VW Golf atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį BMW, toliau VW Golf, važiuodamas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į priešais atvažiavusį automobilį Honda Accord. Eismo įvykio metu nukentėjo pats VW Golf vairuotojas bei buvo apgadinti keturi automobiliai. Šiais veiksmais M. P. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 106 punktų reikalavimus bei padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas G. B., išnagrinėjęs M. P. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2013 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 10N-3068684-13 (toliau – ir Nutarimas) pripažino, kad M. P. padarė protokole nurodytą veiką, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir skyrė 150 Lt baudą.

Pareiškėjo manymu, kad tiek jo automobiliui, tiek automobiliams „Mazda“ bei BMW padaryti sugadinimai patvirtina, kad autoįvykis kilo ne dėl jo kaltės, o dėl kito t.y. lengvąjį automobilį „Mazda“ vairavusio asmens kaltės, nes jis atsitrenkė į jo automobilio galinę dalį, kas patvirtina, kad manevrą jis jau buvau baigęs. Susidūrimas įvyko antroje eismo juostoje, todėl, jeigu kaip nurodyta administracinės teisės pažeidimo protokole ir nutarime, jis būtų tik persirikiavęs į kitą eismo juostą, tai susidūrimas būtų įvykęs ne antrosios eismo juostos viduryje. Taip pat iš fotonuotraukų akivaizdžiai matosi, kad lengvajam automobiliui yra sugadinta visa priekinė dalis, o jeigu jis būtų jam sutrukdęs persirikiuodamas, tai sugadinta būtų dešinioji automobilio „Mazda“ dalis. Būtent dėl automobilio „Mazda“ per didelio greičio, kas sąlygojo tokį stiprų smūgį, jis atsitrenkė ne tik į prieš jį stovėjusį automobilį BMW, bet ir buvo išmestas į priešingą eismo juostą, kur susidūrė su kitu automobiliu.

Mano, kad nutarimas pripažinti jį kaltu dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo yra nepagrįstas, priimtas neišsiaiškinus visų aplinkybių, nepaskyrus ekspertizės autoįvykio priežasčiai nustatyti ir todėl turi būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus byloje surinktus įrodymus buvo nustatyta, kad automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas M. P. keitė važiavimo kryptį, t.y. rikiavos iš pirmos eismo juostos į antrą. Automobilio MAZDA MX5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdymo žymės (eismo įvykio vietos schemoje) užfiksuotos antroje eismo juostoje. Byloje esančioje įvykio vietos nuotraukoje matyti, kad leistinas maksimalus važiavimo greitis 70 km/h.

Kelių eismo taisyklių 106 punkte nurodyta, kad „Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams“. Duoti kelią, tai - „reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti važiavimo kryptį arba greitį“.

Išnagrinėjus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą buvo padaryta išvada, kad M. P. neįvykdė Kelių eismo taisyklių 9, 106 punktų reikalavimų ir tai buvo pagrindinė priežastis kilti šiam eismo įvykiui, t.y. prieš persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir persirikiuodamas nedavė kelio automobiliui MAZDA MX5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiam gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, kuris atsitrenkė į automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį. Nuo smūgio automobilis VW GOLF, atsitrenkė į automobilį BMW 320, bei į automobilį HONDA ACCORD.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. P. palaikė savo skundo reikalavimus ir nurodė tokias pat eismo įvykio aplinkybes, kaip ir savo skunde. Paaiškino, kad persirikiuodamas jis rodė posūkio signalą, matė gale važiuojantį automobilį Mazda, jis buvo dar toli, maždaug iki 100 metrų. Jam užteko laiko persirikiuoti niekam netrukdant. Persirikiavęs jis pavažiavo dar apie 50-100 metrų ir tik tada pajuto smūgį į savo automobilio galą. Automobilis Mazda važiavo dideliu greičiu ir tai matosi iš nuotraukose užfiksuoto ilgo stabdymo kelio. Mano, kad automobilio „Mazda“ greitis buvo apie 90 km/h. Mano, jog dėl eismo įvykio yra kaltas „Mazda“ vairuotojas.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Remiantis ATPK 300 straipsnio 1 dalimi byla nagrinėta iš esmės, nes Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą.

Apklaustas liudytojas G. B. teismo posėdyje nurodė, kad jis yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas, jis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. P.. Liudytojas nurodė, kad eismo įvykis buvo Klaipėdoje, tačiau M. P. prašymu byla nagrinėjimui buvo persiųsta į Vilnių. Jis, išnagrinėjęs visus byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad M. P. pažeidė KET 9 ir 106 punktų reikalavimus ir tai buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti, t.y. jis prieš persirikiuodamas neįsitikino, kad daryti bus saugu, persirikiuodamas nedavė kelio ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui „Mazda“, kuris atsitrenkė į automobilio VW Golf galinę dalį, dėl ko VW Golf atsitrenkė į priešais sustojusį automobilį BMW, judėdamas toliau išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į priešpriešais važiuojantį automobilį Honda Accord. Mano, kad ekspertizės akto išvada neprieštarauja pareigūnų surinktiems įrodymams, dalyvių duotiems paaiškinimams ta prasme, kad ekspertai taip pat nustatė, kad M. P. veiksmai turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykiu. Kitas vairuotojas, jeigu buvo viršytas greitis, taip pat galimai yra kaltas dėl eismo įvykio, bet nagrinėjant bylą eksperto išvados nebuvo, todėl jam nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Bylos nagrinėjimo metu M. P. nurodė, kad keisdamas važiavimo kryptį jis matė atvažiuojantį automobilį, o KET numato, kad tas, kas keičia važiavimo kryptį, privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir tik tada daryti manevrą. Automobilio Mazda greičio jis nevertintų kaip eismo įvykio kilimo priežasties.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas V. S. paaiškino, kad protokole nurodytu laiku jam važiuojant automobiliu Mazda į darbą Klaipėdoje, Minijos gatve, antra eismo juosta maždaug 70 km/h greičiu, staiga prieš sankryžą VW Golf vairuotojas pradėjo sukti į kairę, t.y. rikiuotis iš pirmos eismo juostos į antrą. Jis jokio posūkio signalo nematė. Jis pradėjo stabdyti, bet nespėjo sustoti ir savo automobilio priekine dalimi atsitrenkė į galinę šoninę VW Golf dalį. Jam buvo sudaužytas galinis žibintas ir apgadintas bamperis. Po smūgio VW Golf išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė dar su vienu automobiliu. Liudytojo manymu, kaltas dėl eismo įvykio yra VW Golf vairuotojas, nes jis, kaip jam pasirodė, net nepasižiūrėjęs darė manevrą. Atvažiavus policijos pareigūnams jie norėjo išsiaiškinti įvykio aplinkybes, tačiau kaip pasirodė liudytojui ir pareigūnams, M. P. apsimetė, kad jam yra bloga ir išvažiavo į ligoninę. V. S. nurodė, kad jis greičio neviršijo, važiavo maždaug 70 km/h greičiu, kuris ten leistinas. 81 km/h greičiu nevažiavo, eksperto teiginių, kad važiavo ne mažesniu nei 81 km/h greičiu, komentuoti negali. Jam pastebėjus, kad VW Golf persirikiuoja, jis paspaudė stabdį ir laikė stabdžio pedalą iki susidūrimo. Stabdymo kelias buvo 20 metrų. Kai jis pamatė VW Golf, tai jis buvo gana arti ir kito pasirinkimo, kaip tik stabdyti, jis neturėjo. Važiuodamas jis laikėsi saugaus atstumo, bet VW Golf staiga įlindo prieš jį, todėl jam atsirado nenumatyta kliūtis. VW Golf sudarė avarinę situaciją. Liudytojo teigimu, jis matė - BMV automobilį, kuris rodė posūkį ir tikrai iki jo būtų ramiai sumažinęs greitį.

Apklaustas teismo posėdyje Lietuvos teismo ekspertizės centro Eismo įvykių ir transporto trasologijos ekspertas V. V. paaiškino, kad jis šioje byloje atliko ekspertizę bei surašė ekspertizės aktą Nr. 11-659 (14). Eksperto teigimu, techniniu požiūriu negalima nustatyti, kas konkrečiai yra kaltas dėl eismo įvykio, nes nepakanka objektyvių duomenų atkurti eismo įvykio eigai, kai vieni važiavo nieko nepažeisdami, o kažkuris vienas dėl savo blogų veiksmų sukėlė avariją. Buvo nagrinėjami objektyvūs duomenys – pėdsakai. Prie bylos pridėta filmuota medžiaga neturi vertės, kadangi buvo filmuota jau po eismo įvykio. Šiuo konkrečiu atveju buvo užfiksuotas automobilio Mazda pėdsakas, iš to pėdsako buvo nustatytas greitis ir šiuo atveju buvo nustatytas didesnis, negu leistinas greitis. Po to buvo aiškintasi, ar tas greičio viršijimas neturėjo priežastinio ryšio su kilusiu eismo įvykiu, t.y. jeigu Mazda vairuotojas būtų važiavęs leistinu greičiu, ar eismo įvykis būtų įvykęs. Kadangi automobilio Mazda susidūrimas su VW Golf praktiškai įvyko pėdsakų pabaigoje, tai automatiškai reiškia, kad, jeigu jis būtų važiavęs mažesniu greičiu, jis būtų truputėlį anksčiau sustojęs. Taigi, šiuo konkrečiu atveju, nors greičio viršijimas yra tik 11 km/h, pakanka, kad Mazda nebūtų atsitrenkusi. Po to buvo bandyta atsekti automobilio VW Golf judėjimo trajektoriją, t.y. nuo susidūrimo su paskutiniu automobiliu Honda. Kadangi po susidūrimo su automobiliu Honda automobilis VW Golf stovi 12 laipsnių kampu pasisukęs į kairę (susidūrimas su šiuo automobiliu buvo minimalus), tai reiškia, kad VW Golf tuo artimu kampu jau atvažiavo į Hondą. Automobilis BMV taip pat apgadintas nesmarkiai, todėl nuo to smūgio VW Golf negalėjo smarkiai pasisukti į kairę, todėl tikėtina, jog tuomet, kai automobilis Mazda atsitrenkė į VW Golf, VW Golf dar nebuvo baigęs rikiavimosi manevro į kairę pusę. Nors byloje yra parodymai, kad VW Golf jau buvo sustojęs, tačiau eksperto manymu, pagal gautus skaičiavimus, jis dar nebuvo persirikiavęs, t.y. tikėtina, kad jis dar truputėlį buvo pasisukęs kampu, būtent į kairę. Tokia padėtis leidžia daryti prielaidą, kad manevras dar nebuvo pabaigtas. Nenustačius konkretaus Mazda ir Golf‘o artėjimo, negalima spręsti, kurio vairuotojo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Jeigu greičio viršijimo nebūtų, tai tikėtina, kad VW Golf vairuotojo veiksmai būtų priežastis kilti eismo įvykiui, bet vis tiek ta situacija pakito, kai atsirado greičio viršijimas. Kada yra du vairuotojai, kurie elgiasi ne pagal taisykles, tai kategoriškai nustatyti, kad M. P. persirikiuodamas sudarė staigią, neišvengiamą kliūtį, negalima, todėl ir buvo padaryta išvada, kad negalima nustatyti, kokia buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Eksperto pozicija būtų tokia, kad šioje situacijoje yra tikėtina, kad buvo dar rikiavimosi manevras, nes VW Golf buvo dar tam tikru kampu pasisukęs. Esmė čia VW Golf manevras. Jeigu automobilis Mazda būtų važiavęs 70 km/h, jis būtų neatsitrenkęs į VW Golf, bet tuo pačiu, jeigu pradėjus VW Golf rikiuotis, Mazda buvo ne didesniu kaip 73,3 m atstumu, tai tuomet ir VW Golf vairuotojo veiksmai turėjo priežastinį ryšį su kilusiu autoįvykiu.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė advokatė Asta Skujytė teismo posėdyje prašė panaikinti skundžiamą nutarimą M. P. atžvilgiu, kadangi jis nėra kaltas dėl eismo įvykio. Ekspertizės aktu yra nustatyta, kad automobilio Mazda vairuotojas viršijo leistiną greitį, kas įtakojo eismo įvykio kilimą. Apklaustas teismo posėdyje liudytoju V. S. patvirtino, kad jis išmynė greičio pedalą iki galo ir jo neatleido iki pat susidūrimo su M. P. automobiliu. Todėl galima teigti, kad greitis buvo toks didelis, jog vairuotojui reikėjo imtis kraštutinių pastangų, norint sustabdyti automobilį. Pagal KET vairuotojas turi gatvėje pasirinkti tokį greitį, kad galėtų sustabdyti automobilį prieš bet kurią kliūtį. V. S. nurodė, kad jis matė automobilį BMW, kuris toje pačioje jo važiavimo juostoje rodė posūkį į kairę. Jis, pamatęs šią kliūtį, turėjo mažinti greitį, todėl M. P. manevras - rikiavimasis į antrą eismo juostą, neturėtų turėti įtakos apdairiam ir rūpestingam vairavimui ir tai tik dar kartą patvirtina, kad nebuvo pasirinktas saugus greitis, todėl buvo atsitrenkta į M. P. vairuotoją automobilį. Automobilio BMW kliudymas turėjo susilpninti smūgį, tačiau M. P. vairuojamą automobilį išmetė į priešpriešinę eismo juostą, kas dar labiau patvirtina, kad automobilio Mazda greitis buvo didelis. Šių aplinkybių visetas tik patvirtina, kad M. P. nėra kaltas dėl įvykusio eismo įvykio, todėl prašo skundžiamą nutarimą panaikinti.

Skundas atmestinas.

ATPK 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Pagal minimo straipsnio dispoziciją, asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 str. 2 d. numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pažeidęs minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą.

M. P. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. už tai, kad vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiavusiam automobiliui Mazda, kuris atsitrenkė į galinę automobilio VW Golf dalį. Po susidūrimo VW Golf atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį BMW, toliau VW Golf, važiuodamas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į priešais atvažiavusį automobilį Honda Accord, tuo apgadindamas keturis automobilius.

Nagrinėjant pareiškėjo skundą ir pateiktą medžiagą, siekiant pašalinti byloje esančius prieštaravimus bei visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti visas nagrinėjamo eismo įvykio kilimo aplinkybes, t. y. nagrinėjamo eismo įvykio kilimo mechanizmą ir tai, kurio vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu sąlygojo eismo įvykio kilimą, buvo paskirta ir atlikta autotechninė ekspertizė (b.l. 37-41). Iš 2014-06-05 ekspertizės akto Nr. 11-659 (14) išvadų matyti, jog nustatyti, kokia buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui, negalima. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Mazda MX 5“ vairuotojo V. S. veiksmai – važiuodamas ne mažesniu kaip 81 km/h greičiu, viršijo leistiną 70 km/h važiavimo greitį, dėl to prarado techninę galimybę sustoti iki automobilio „VW Golf“ ir taip išvengti eismo įvykio – techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „VW Golf“ vairuotojo M. P. veiksmai techniniu požiūriu taip pat turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, jeigu vairuotojui M. P. pradėjus rikiuotis į antrą eismo juostą, nuo jo antra eismo juosta važiavęs automobilis „Mazda MX5“ vairuotojui V. S. sudarė kliūtį ir privertė jį intensyviai stabdyti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. P. teigė, kad persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą, jis rodė posūkio signalą, matė gale važiuojantį iki 100 metrų atstumu automobilį Mazda, persirikiavęs pavažiavo dar apie 50-100 metrų ir tik tuomet pajuto smūgį į savo automobilio galą, todėl mano, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis yra viršytas automobilio Mazda greitis.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, jog M. P. teiginys, jog smūgį į savo automobilio galinę dalį jis pajuto jau persirikiavęs į antrą eismo juostą ir ja pavažiavęs, nepasitvirtino. Apklaustas teismo posėdyje liudytoju automobilio Mazda vairuotojas V. S. nurodė, kad jam važiuojant antra eismo juosta, jis pamatė, kaip staiga prieš sankryžą VW Golf vairuotojas pradėjo rikiuotis iš pirmos eismo juostos į antrą. Pamatęs netikėtai jo kelyje atsiradusią kliūtį, jis, siekdamas išvengti susidūrimo, staigiai pradėjo stabdyti, tačiau nespėjo sustoti ir savo automobilio priekine dalimi atsitrenkė į galinę šoninę VW Golf dalį. Duodamas paaiškinimus policijai automobilio „BMW 320“ vairuotojas J. P., kurio prisikviesti į teismo posėdį ir apklausti jį liudytoju nebuvo galimybės ir į kurį nuo smūgio atsitrenkė automobilis VW Golf, iš esmės patvirtino liudytojo V. S. parodymus bei nurodė, kad jis sustojo sankryžoje ir staiga išgirdo stabdymo garsą. Pasižiūrėjęs į veidrodėlį pamatė artėjantį automobilį Mazda ir besirikiuojantį iš pirmos eismo juostos į antrą automobilį VW GOLF. Automobilis „Mazda“ trenkėsi į VW Golf galinę dalį, nuo smūgio VW Golf trenkė į BMW galinę dalį. Po to VW Golf išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su automobiliu Honda. Apklaustas teismo posėdyje ekspertas V. V. patvirtino ekspertizės aktą ir papildomai paaiškino, kad nustatyti kas yra konkrečiai kaltas dėl eismo įvykio negalima, nes nepakanka objektyvių duomenų atkurti eismo įvykio eigai. Nors iš įvykio vietoje nustatytų automobilio Mazda stabdymo žymių galima daryti išvadą, jog automobilis Mazda viršijo leistiną 70 km/h greitį ir važiavo maždaug 81 km/h greičiu, tačiau įvertinus tai, kad po susidūrimo su automobiliu Honda automobilis VW Golf stovi 12 laipsnių kampu pasisukęs į kairę, o tai reiškia, kad VW Golf artimu kampu nestipriai jau įvažiavo į Hondą, o automobilis BMW taip pat apgadintas nesmarkiai, todėl tikėtina, kad tuo metu, kai automobilis Mazda atsitrenkė į automobilį VW Golf, šis dar nebuvo baigęs persirikiavimo manevro. Taigi, jeigu automobiliui VW Golf pradėjus rikiuotis iš pirmos eismo juostos į antrą, gale važiavęs automobilis Mazda buvo ne didesniu kaip 73,3 m. atstumu, tai tuomet, eksperto teigimu, VW Golf vairuotojo veiksmai turėjo priežastinį ryšį su kilusiu eismo įvykiu.

Teismas taip pat negali sutikti su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės teiginiu, kad V. S. vairuojamo automobilio Mazda greitis buvo daug didesnis nei 81 km/h, t.y. galėjo būti ir 90-100 km/h, kadangi M. P. vairuojamą automobilį VW Golf nuo smūgio „išmetė“ į priešpriešinę eismo juostą. Byloje esantys duomenys liudija, kad automobiliui BMW buvo padaryti nežymūs apgadinimai, automobiliui Honda, kuris važiavo priešpriešine eismo juosta, padaryti apgadinimai taip pat yra neženklūs. Byloje esantis autoavarijos vietos planas ir pateiktas vaizdo įrašas tvirtina, kad dvipusė gatvė, kurioje įvyko eismo įvykis, yra keturių eismo juostų. Automobilis Golf įvažiavo į automobilį Hondą, kuris važiavo pirma priešpriešine eismo juosta. Įvertinus padarytus neženklius automobiliams BMW ir Honda apgadinimus, taip pat tai, kad nuo sąlyčio su automobiliu BMW turėjo sumažėti smūgio jėga, neatmetama galimybė, jog automobilio VW Golf vairuotojas M. P. į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su pirmoje eismo juostoje važiuojančiu automobiliu Honda, įvažiavo pats, o ne buvo „išmestas“ nuo gauto į savo automobilio galinę dalį smūgio. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina pateiktas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad po susidūrimo eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai apskritai nesuprato, kaip M. P. atsirado priešpriešinėje eismo juostoje, kur susidūrė su pirma eismo juosta važiuojančiu automobiliu.

Teismas taip pat negali sutikti su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės teiginiu, kad pagal KET vairuotojas privalo pasirikti tokį greitį, kad galėtų sustabdyti automobilį prieš bet kurią jo kelyje atsiradusią kliūtį. KET 133 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Šiuo atveju teismas sutinka su eksperto teismo posėdyje išdėstytomis aplinkybėmis, kad iš anksto numatoma kliūtis nėra visa aplinka. Iš anksto numatoma kliūtis gali būti pėsčiųjų perėja, kadangi galima tikėtis, jog per ją eis pėstieji, taip pat iš anksto numatoma kliūtis galėtų būti sankryža su šalutiniu keliu, kadangi taipogi galima tikėtis, kad kažkas staiga išvažiuos iš šalutinio kelio ir pan. Tačiau, kai gatvėje vienas šalia kito važiuoja du automobiliai ir kažkuris iš jų, neįvertinęs atstumo, sumąsto persirikiuoti, tai tikrai negalima teigti, kad ši kliūtis yra iš anksto numatoma.

KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 106 punktas reikalauja, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Teismas, įvertinęs aptartus įrodymus, iš esmės patvirtinančius, kad automobilis Mazda į automobilį VW GOLF atsitrenkė pastarajam dar nebaigus persirikiavimo manevro, sprendžia, kad duotu atveju pagrindinė autoįvykio kilimo priežastis visgi buvo M. P. veiksmai, kadangi jis, persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą, neįsitikino, kad tai daryti saugu, neįvertinto atstumo iki jam iš paskos važiuojančio automobilio Mazda, sudarydamas pastarajam kliūtį ir priversdamas jį intensyviai stabdyti. Juo labiau, kad duodamas parodymus 2014-02-24 vykusiame teismo posėdyje (b.l. 31-32) jis nurodė, kad matė pro kairį veidrodėlį gale važiuojantį automobilį Mazda, kuris buvo maždaug 50 metrų atstumu nuo jo (vėliau aiškino, kad persirikiuojant atstumas iki Mazda automobilio buvo apie 50-100 metrų). Tuo tarpu eksperto teigimu, šioje situacijoje susidūrimo būtų galima išvengti tik tuo atveju, jeigu VW Golf pradėjus rikiuotis į kitą eismo juostą, automobilis Mazda būtų didesniu nei 73,3 m atstumu. Teismas, nuspręsdamas, kad pirminė eismo įvykio kilimo priežastis buvo M. P. manevro metu neįvertintas atstumas, atsižvelgia ir į tai, kad automobilis BMW, į kurį atsitrenkė VW Golf, buvo sustojęs sankryžoje ir norėjo daryti posūkio manevrą, todėl tai matydamas automobilio Mazda vairuotojas V. S., lėtino greitį ir būtų laiku sustojęs, tačiau netikėtai jo kelyje atsirado kliūtis, t.y. besirikiuojantis į jo eismo juostą automobilis VW Golf. Kaip jau buvo minėta, BMW vairuotojas J. P., duodamas paaiškinimus policijai, patvirtino, kad jam išgirdus stabdymo garsą, jis matė per veidrodėlį gale antra eismo juosta važiuojantį automobilį Mazda ir besirikiuojantį, o ne jau persirikiavusį, į antrą eismo juostą automobilį VW Golf.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad byla ištirta išsamiai, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2013 m. spalio 21 d. nutarimas Nr. 10N-3068684-13 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Nagrinėjant M. P. skundą buvo gauti duomenys (eksperto išvada), kad dėl 2013 m. birželio 21 d., 12.18 val., Minijos-Gilijos g., Klaipėdoje, autoįvykio galimai yra ir automobilio Mazda vairuotojo V. S. kaltė, kadangi jis viršijo leistiną 70 km/h greitį ir važiavo maždaug 81 km/h greičiu, todėl jo veiksmuose galimai yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 2 dalyje, sudėtis. Pastebėtina, kad nagrinėjamas įvykis buvo 2013-06-21, o ATPK 35 straipsnyje yra numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, darytina išvada, kad šiuo metu jau yra suėję V. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2013 m. spalio 21 d. nutarimą Nr. 10N-3068684-13 palikti nepakeistą ir M. P. skundo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą grąžinti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.