Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Audronė Kartanienė Teisėjas Rinaldas Adamonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-189/11 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2. (S)

2011 m. sausio 25 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. P. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo L. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1d., ir nuteistas laisvės atėmimu 4 ( ketveriems ) metams ir 6 ( šešiems ) mėnesiams.

LR BK 63 str. 9 d., 65 str. 1 d. 2 p. „b“ papunkčio, 2 d. pagrindu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, t.y. prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį – laisvės atėmimą 27 ( dvidešimt septynioms ) dienoms, galutinė subendrinta bausmė L. P. paskirta laisvės atėmimas 4 ( ketveriems ) metams 6 ( šešiems ) mėnesiams ir 27 ( dvidešimt septynioms ) dienoms, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš L. P. priteista 4 561,96 Lt ( keturi tūkstančiai penki šimtai šešiasdešimt vienas litas ir 96 ct ) Valstybinei ligonių kasai valstybės turėtoms išlaidoms, skirtoms nukentėjusiojo gydymui, atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. P. nuteistas už tai, kad padarė sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2010 m. liepos 17 d., apie 16⁰⁰ val., dienos metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) mieste, prie Šventosios upės pakrantės, netoli (duomenys neskelbtini), kur jis su šeima poilsiavo, be jokios priežasties užsipuolė kompanijoje buvusį M. B., tariamai priekabiavusį prie jo žmonos R. P., ir tyčia vieną kartą peiliu pastarajam dūręs į šoną nuėjo. Tačiau netrukus grįžo vėl ir, ant žemės gulinčiam nukentėjusiajam M. B. du kartus su koja įspyrė į pilvo sritį bei pasilenkęs, tyčia dar vieną kartą peiliu pastarajam dūrė į kitą šoną, tuo padarydamas M. B. įdrėskimą kairiame žaste, durtinę-pjautinę nekiauryminę žaizdą krūtinės apatinėje dalyje ir durtinę-pjautinę kiauryminę žaizdą kairėje šoninėje pilvo srityje su gaubtinės žarnos sužalojimu, kuris komplikavosi į difuzinį pilvaplėvės uždegimą. Dėl durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos kairėje šoninėje pilvo srityje su gaubtinės žarnos sužalojimu, nukentėjusiajam M. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Teismo posėdyje nuteistasis L. P. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Nuteistojo L. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Ukmergės rajono apylinkės 2010 m. lapkričio 22 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir to pasėkoje netinkamai paskirtos bausmės ( LR BPK 328 str. 1, 2 p. ).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam L. P. bausmę bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad L. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra, ir paskyrė pastarajam laisvės atėmimo bausmę, kuri atitinka LR BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį bei ribas.

Iš nustatytų byloje aplinkybių matyti, jog L. P. turi šeimą, kurioje auga dvi mažametės dukros, yra bedarbis, žmonai mokama socialinė pašalpa ir išmoka vaikui, nuteistajam – nedarbo draudimo išmoka ( b. l. 105-106, 107 ). Tačiau, skundžiamu teismo nuosprendžiu L. P. yra nuteistas už sunkaus nusikaltimo asmens sveikatai padarymą, atkreipiant dėmesį į tai, kad ir praeityje, pastarasis taipogi buvo teistas už sunkaus nusikaltimo, susijusio su smurtu padarymą. Ir, nors šis teistumas išnykęs, tačiau minėta aplinkybė, visgi neigiamai charakterizuoja apelianto asmenybę, pažymint ir tai, kad naują nusikalstamą veiką, nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas be jokių abejonių turėjo įtakos jos padarymui ( b. l. 30 ). Todėl šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažino, kaip sunkinančią L. P. atsakomybę ( LR BK 60 str. 1 d. 9 p. ). Svarbu pažymėti ir tai, kad naują nusikalstamą veiką pastarasis padarė laukdamas teismo už kito nusikaltimo, t. y. už nusikaltimo nuosavybei padarymą, kas leidžia teigti, jog L. P. linkęs nusikalsti ir socialiai yra pavojingas.

Be to, priešingai nei mano apeliantas, pirmosios instancijos teismui, nebuvo pagrindo pripažinti L. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog šis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ar kad ją padėjo išaiškinti ( LR BK 59 str. 1 d. 2 p. ).

Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tuomet, kai asmuo tai daro savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, kaip kad nagrinėjamu atveju. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, L. P., duodamas parodymus apie jam inkriminuojamos veikos aplinkybes, nebuvo nuoseklus, parodymus keitė, siekdamas sumenkinti savo atsakomybės laipsnį, dėl įvykio kaltino patį nukentėjusįjį, o savo kaltę pripažino tik verčiamas byloje nustatytų objektyvių aplinkybių. Todėl toks, ikiteisminio tyrimo institucijų surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų nulemtas nuteistojo prisipažinimas, pagrįstai nebuvo pripažintas, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, juolab, kad iš bylos duomenų nematyti, jog nuteistasis neigiamai vertintų savo poelgį ar išgyventų dėl padarytų veiksmų.

Apelianto skundo argumentas, jog įvykiui kilti įtakos turėjo ir paties nukentėjusiojo M. B. provokuojantis elgesys, ką prašo pripažinti kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą LR BK 59 str. 1 d. 6 p., taipogi nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Reikia pažymėti, kad provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali pasireikšti įžeidimu, smurtu arba kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais tiek į patį kaltininką, tiek ir į jam artimus asmenis. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, priešingai nei skunde teigia nuteistasis, tokių aplinkybių nenustatyta. Priešingai, tai pats nuteistasis L. P. pakvietė nukentėjusįjį prisijungti prie kartu su juo poilsiavusios šeimos, kartu vartojo alkoholinius gėrimus, o apsvaigęs nuo alkoholio, nesugebėjo adekvačiai vertinti susiklosčiusios situacijos, kai M. B. išgelbėjo jo žmoną nuo gresiančio pavojaus, ištraukdamas ją iš upės srovės. Nuteistasis, mažamečių vaikų akivaizdoje, pats pradėjo agresyviai elgtis, smurtauti, pirmiausia, savo žmonos atžvilgiu, o vėliau, nevienkartiniu veiksmu, sunkiai sužalojo ir nukentėjusįjį.

Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės, be jokių abejonių, turėjo įtakos ne tik apeliantui parinktai bausmės rūšiai, bet ir jos dydžiui. Tačiau, nustatydamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į aukščiau paminėtas aplinkybes, bet ir į apelianto šeiminę padėtį, t. y. į tai, kad šeimoje auga du mažamečiai vaikai, kas lėmė, jog pastarajam ir buvo paskirta mažesnė bausmė, nei straipsnio sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą, numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. L. P. paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo.

Tačiau reikia pažymėti tai, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu teismo nuosprendžiu subendrindamas nuteistajam L. P. paskirtą bausmę su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to netinkamai paskyrė bausmę ( LR BPK 328 str. 1, 2 p. p. ).

LR BK 63 str. 5 d. įtvirtina nuostatą, kad : 1) kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis ir ( ar ) 2 ) kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius, teismas taiko bausmių apėmimą.

LR BK 63 str. 9 d. nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė ir kitą nusikalstamą veiką ar baudžiamąjį nusižengimą.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nuosprendį pakeisti:

LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d. pagrindu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, apėmimo būdu subendrinti su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir galutinę subendrintą bausmę L. P. nustatyti laisvės atėmimą 4 ( ketveriems ) metams ir 6 ( šešiems ) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį, apeliacinio skundo ribose, palikti nepakeistą.