Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Aydai Černiauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Indrema“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bendrovė taip pat nesutinka su NMA išvada, kad jos įstatų tikslai yra per platūs, verslo plane nėra pagrįsta, kaip jų bus siekiama. Pareiškėjos teigimu, jos pagrindinis tikslas nėra vien tik socialinė parama ar neatlygintinos paslaugos. Bendrovės pagrindinis tikslas yra teikti paslaugas ar prekes atlygintinai, siekiant didesnio pelno. Pajamos bus gaunamos iš baidarių nuomos ir keleivių vežimo. Konsultuojantis tiek su NMA konsultantais, tiek su nacionalinės socialinės integracijos instituto darbuotojais, buvo patvirtinta, kad suformuluoti įmonės įstatai yra teisingi ir neprieštarauja socialinio verslo koncepcijai. Pabrėžė, kad Bendrovė vykdo ir ateityje planuoja vykdyti keletą veiklų – teikti taksi paslaugas, vežti senolius, nuomoti baidares. Atsakovės išvada, jog tikslas yra labai platus, gali būti suvokiamas dviprasmiškai. Pasak pareiškėjos, pagal socialinio verslo koncepciją ji turi galimybę vykdyti ne vieną, bet keletą ūkinių veiklų. Pabrėžė, kad Bendrovės socialinio verslo modelis atitinka ne vieną socialinio verslo koncepcijos reikalavimą. Paaiškino, kad pagal verslo planą Bendrovės teikiamomis pavėžėjimo paslaugomis daugiausiai naudosis senyvo amžiaus kaimo gyventojai, bendruomenė „Gaurkiemis“, „Aklųjų ir silpnaregių draugija“. Įvardintų paslaugų reikalingumas ir jų nauda, pagrįstumas bei tikslinės grupės yra labai aiškiai nurodytos verslo plane.

Pareiškėja pabrėžė, jog dėl socialinio verslo prioriteto neatitikimo iš NMA vertintojų nebuvo gauta jokio paklausimo. Pažymėjo, kad teikdama paraišką nesinaudojo įmonių, kurios ruošia verslo planus, paslaugomis, paraišką ir verslo planą ruošė savo jėgomis, ne kartą telefonu konsultavosi su NMA darbuotojai. Atkreipė dėmesį, jog paraiška turėjo būti įvertinta per 3 mėnesius nuo paraiškų priėmimo pabaigos – 2016 m. gruodžio 16 d., tačiau pranešimas apie paraiškos atmetimą pateiktas tik 2017 m. birželio 9 d.

Taisyklių 45.5 papunktyje nurodyta, kad 15 atrankos balų suteikiama, jei projekte numatyta vykdyti socialinį verslą. Buvo nustatyta, kad pareiškėjos projektas neatitinka Socialinio verslo koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 4-207, (toliau – ir Socialinio verslo koncepcija) kadangi nesilaikoma pagrindinių socialinio verslo aspektų. Pažymėjo, kad pareiškėja Socialinio verslo koncepciją aiškina fragmentuotai, neatsižvelgdama į pamatines jos nuostatas bei principus. Paraiškos vertinimo metu, vertinant atrankos kriterijus, nustatyta, kad verslo plane pateikta informacija neįrodo, jog bus vykdomas socialinis verslas. Nurodyta, jog didesnė nei 50 proc. gauto pelno bus reinvestuojama į išsikelto socialinio tikslo siekimą. Labai plačiai aprašyta, kokia yra socialinių paslaugų teikimo situacija Tauragės rajone, aprašytas švietimo ministrės pranešimas, kokia situacija yra su mokinių pavežimu iki mokyklos kaimiškose vietovėse. Pareiškėja nurodo, kad planuoja prisidėti prie šių problemų sprendimo: senyvo amžiaus kaimo gyventojus nuveš ir palydės iki gydymo įstaigos, pamaldos namų bei parveš juos atgal namo. Baidares planuoja nuomoti mokiniams. Kaip skatinimo priemonę, šią paslaugą nemokamai suteiks pažangiems mokiniams. Mokykla turės galimybę paįvairinti neformalųjį ugdymą, įtraukiant į sąrašą irklavimo būrelį. Pareiškėja verslo plane teigia, kad taip išspręs nepažangumo ir lankomumo problemas mokinių tarpe. Tačiau, NMA teigimu, gerai besimokantys, pažangūs mokiniai nėra pažeidžiama, atskirta socialinė grupė, be to, pažangių mokinių skatinimas bei užklasinės veiklos organizavimas nėra socialinė problema.

Pažymėjo, kad Bendrovės įstatuose įvardintas įmonės tikslas – padėti socialiai pažeistiems asmenims integruotis į visuomenę, teikiant paslaugas žmonėms, kurie yra socialiai pažeidžiami (neįgalūs, senyvo amžiaus ir kiti). Šiems tikslams, didesnė nei 50 proc. kasmetinio pelno dalis reinvestuojama į įmonės turtą, kuris skirtas socialinių problemų sprendimui. Be to, Bendrovė užsiima prekyba, paslaugomis ir kita įstatymų bei teisinių aktų nedraudžiama veikla. NMA nuomone, pareiškėjos projektas neatitinka Socialinio verslo koncepcijos, nes įstatuose įvardintas tikslas yra labai platus ir verslo plane nėra pagrįsta, kaip bus jo siekiama. Nėra nurodyta, koks yra socialinių paslaugų poreikis Gaurės seniūnijoje, kurioje bus įgyvendinamas projektas, nėra įvardinta konkreti tikslinė grupė, jos dydis, pasiekiamumas. Socialinei veiklai planuojama skirti 400–300 Eur per metus, tačiau nėra pateiktas reinvestavimo planas (kiek ir kam per metus bus suteiktų socialinių paslaugų, koks bus jų įkainis). Pareiškėja nurodo, jog į automobilį sumontuos platformą neįgaliesiems, tačiau verslo plane nenumato sąnaudų jos įrengimui. Nors skunde nurodo argumentus dėl platformos neįgaliesiems montavimo už asmenines lėšas, tačiau šių aplinkybių savo verslo plane nenurodė.

NMA teigimu, sistemiškai aiškinant ir taikant Socialinio verslo koncepcijos nuostatas, pažymėtina, jog subjektui, numatančiam vykdyti socialinį verslą ir pretenduojančiam į paramos gavimą, neužtenka teikiamoje paraiškoje ir / ar verslo plane vien tik deklaratyviai nurodyti, jog vykdant tam tikros rūšies socialinį verslą ketinama spręsti socialinę (-es) problemą (-as), tačiau būtina atskleisti socialinės (- ių) problemos (-ų) esmę, numatyti konkrečius tokios (-ių) problemos (~ų) sprendimo būdus ir priemones. Apibrėžiant numatomo vykdyti projekto išmatuojamą ir teigiamą socialinį poveikį, turėtų būti konkrečiai įvardijama, kokių socialinių rodiklių tikimasi pasiekti įgyvendinant projekto veiklas. Taip pat reikia pateikti numatomų atlikti veiksmų rezultatų vertinimą, išmatuojamų socialinės naudos rodiklių skaitinę išraišką ir pan. Pretendentai gauti paramą pagal šią priemonę yra netipiniai verslo subjektai, kurių pagrindinis veiklos tikslas yra pelno siekimas, tačiau speciali verslo subjektų grupė – socialinio verslo subjektai, kurių veiklos tikslas apima ne tik pelno, bet ir teigiamo, iš anksto nustatyto socialinio rezultato (-ų) siekimą. Socialinio verslo vykdymas kiekvienu konkrečiu atveju neturi apsiriboti vien tik formaliu aprašymu, jog atitinkamas ūkio subjektas ketina vykdyti verslą, turintį socialinio verslo požymių ir siekti socialinio verslo rezultatų. Socialinio verslo vykdymas turi būti orientuojamas į socialiai jautrias asmenų grupes, visuomenę, teigiamą poveikį aplinkai ir kt. Socialinio verslo rodikliai turi sudaryti vieningą ir darnią socialinio verslo koncepciją, kurios praktinis įgyvendinimas užtikrintų konkrečių socialinių tikslų pasiekimą bei socialinio verslo kūrimą. Pabrėžė, kad pareiškėja įstatuose, verslo plane bei Paraiškoje iš esmės tik nurodė, kad planuoja vykdyti socialinį verslą, tačiau nenumatė konkrečių priemonių, būdų, preliminariai apskaičiuotų rezultatų ir rodiklių, kurių bus siekiama vykdant projektą. Be to, pareiškėja įstatuose ar kituose dokumentuose neapibrėžė konkrečių gauto pelno reinvestavimo taisyklių ir procedūrų. Kadangi pareiškėjos projektas neatitinka socialinio verslo aspektų, nes socialinio tikslo įgyvendinimas ir pasiekiamumas nebuvo pagrįstas, ginčijamu sprendimu 15 atrankos balų projektui nesuteikta.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė prašė skundą tenkinti, remdamasi skunde išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl NMA 2017 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. BRK-2833 „Dėl paramos paraiškos atmetimo“, kuriuo atsakovė Bendrovės paraišką Nr. 19VP-KT-16-1-08432-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įvertino 61 balu ir dėl lėšų trūkumo neteikė vertinti dėl tinkamumo skirti paramą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. gruodžio 16 d. atsakovei pateikė paramos paraišką Nr. 19VP-KT-16-1-08432-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ (paraiškos) projektui „UAB „Indrema“ socialinio verslo įkūrimas“ (b. l. 40–58).

Pagal Administravimo taisyklių (nagrinėjamu atveju taikytina redakcija, galiojusi nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) 44 punktą visos pateiktos paramos paraiškos turi būti vertinamos pagal Įgyvendinimo taisyklėse nustatytas tinkamumo sąlygas ir reikalavimus bei atrankos kriterijus paramai gauti ir šie kriterijai vertinimo metu negali būti keičiami, išskyrus techninio pobūdžio pakeitimus. Administravimo taisyklių 45 punkte nustatyta, kad paraiškos atrankos kriterijai bei tinkamumas gauti paramą vertinami pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po NMA paklausimo (-ų). Jei šie duomenys skiriasi, vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis. Pagal Administravimo taisyklių 56 punktą paramos paraiškų preliminari atrankos pirmumo eilė sudaroma vadovaujantis paramos paraiškoje pateikta informacija. Preliminari paramos paraiškų pirmumo eilė gali keistis atsižvelgiant į paraiškų tinkamumo vertinimo rezultatus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos Paraiška preliminariai buvo surinkusi 81 atrankos balą, tačiau skundžiamu 2017 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. BRK-2833 NMA, atlikusi detalų vertinimą, Paraiškai skyrė 61 balą ir dėl lėšų trūkumo nusprendė neteikti jos vertinti dėl tinkamumo skirti paramą (b. l. 101–106).

Pagal Įgyvendinimo taisyklių (nagrinėjamu atveju taikytina redakcija, galiojusi nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) 44 punktą už atitiktį šiose taisyklėse nustatytiems projektų atrankos kriterijams skiriami balai. Kriterijai ir balai nustatyti Įgyvendinimo taisyklių 45 punkte. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pareiškėjai nebuvo skirti balai už Įgyvendinimo taisyklių 45.5 papunktyje nurodytą kriterijų „projekte numatyta vykdyti socialinį verslą (pagal Socialinio verslo koncepcijos nuostatas)“ bei 45.8 papunktyje nurodytą kriterijų „projektas atitinka Sumanios specializacijos strategijos prioritetinę (-es) kryptį (-is)“. Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, Bendrovė nesutinka tik su balų neskyrimu už Įgyvendinimo taisyklių 45.5 papunktyje nurodytą kriterijų, todėl teismas vertins ginčijamą sprendimą tik tuo aspektu, ar NMA pagrįstai neskyrė Paraiškai balų už nurodytą kriterijų.

Kaip minėta, pagal Įgyvendinimo taisyklių 45.5 papunktį projekte turi būti numatyta vykdyti socialinį verslą pagal Socialinio verslo koncepcijos nuostatas. Pagal Socialinio verslo koncepciją, jos tikslas – pateikti socialinio verslo bendruosius principus, nustatyti problemines sritis ir išskirti pagrindinius uždavinius, siekiant skatinti socialinio verslo plėtrą. Pagal minėtos koncepcijos 8 punktą

socialinis verslas – tai verslo modelis, pagal kurį, išnaudojant rinkos mechanizmą, pelno siekimas susiejamas su socialiniais tikslais ir prioritetais, remiamasi socialiai atsakingo verslo bei viešojo ir privataus sektorių partnerystės nuostatomis, taikomos socialinės inovacijos. Socialinis verslas apima tris pagrindinius aspektus: verslumo (nuolatinė ūkinė komercinė veikla), socialinį (socialinių tikslų siekimas) ir valdymo (ribotas pelno paskirstymas, skaidrus valdymas). Pagal Socialinio verslo koncepcijos 9 punktą socialinis verslas yra tiesiogiai susijęs su nuolatine ūkine komercine veikla: 1) teikiant paslaugas ir (arba) prekes, skirtas socialinėms reikmėms (būsto, sveikatos priežiūros, pagalbos pagyvenusiems asmenims ar neįgaliesiems, pažeidžiamų grupių socialinės įtraukties, vaikų priežiūros ir t. t.); 2) gaminant prekes arba teikiant paslaugas tokiu būdu, kad būtų siekiamas socialinio pobūdžio tikslas (socialinė ir profesinė integracija, suteikiant galimybę dirbti asmenims, kurie atsidūrė nepalankioje padėtyje dėl atskirtį ir atstūmimą lemiančios menkos kvalifikacijos ar socialinių arba profesinių problemų ir t. t.). Socialinio verslo koncepcijos 10 punkte nustatyta, kad socialinis verslas turi atitikti keturis pagrindinius kriterijus: 1) pagal savo įstatus ar kitą įstatymu nustatytą juridinio asmens steigimo dokumentą vykdoma nuolatine ekonomine veikla siekiama pagrindinio tikslo – išmatuojamo ir teigiamo socialinio poveikio; 2) gautas pelnas reinvestuojamas pagal iš anksto apibrėžtas pelno paskirstymo procedūras ir taisykles, kad būtų pasiekti pagrindiniai tikslai; 3) socialinis verslas yra valdomas atskaitingai ir skaidriai, įtraukiant į valdymą suinteresuotuosius subjektus ar jų teisėtus atstovus, kuriems daro poveikį vykdoma veikla; 4) socialinis verslas yra nepriklausomas nuo valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, viešojo sektoriaus organizacijų ir kitų organizacijų.

Socialinio verslo kriterijų detalizavimas pateiktas Socialinio verslo koncepcijos priede, kuriame nustatyta, kad Socialinio verslo koncepcijos 10.1 papunktyje nustatytas kriterijus apibrėžia pagrindinį socialinį tikslą, kuris skiria socialinio verslo subjektus nuo tradicinių pelno siekiančių verslo subjektų. Socialinio tikslo gali būti siekiama bet kuriame socialinio verslo grandinės etape: surandant išteklių, įdarbinant darbuotojų, sukuriant produktą (paslaugą) bei vykdant rinkodarą, pasitelkus tikslinę auditoriją. Kadangi socialinį tikslą tiksliausiai galima indikuoti pagal tikslinę auditoriją, socialinis verslas pagal šį kriterijų turi atitikti bent vieną iš šių bruožų: 1) socialinis verslas yra orientuotas į asmenis, kurie yra atskirti nuo įvairių visuomenės gyvenimo sričių, yra jautresni socialiniams ir ekonominiams iššūkiams ir rizikoms bei turi mažiau išteklių su jais sėkmingai susidoroti (pavyzdžiui, neįgalieji, vienišos motinos ar tėvai, priešpensinio amžiaus žmonės, pensininkai, kvalifikacijos neturintys jauni asmenys, nedirbantys, nesimokantys, ir mokymuose nedalyvaujantys jauni asmenys, tautinių mažumų atstovai, pabėgėliai, prievartą patyrę asmenys ir kt.); 2) socialinis verslas yra orientuotas į visuomenę ir jo vykdoma veikla turi didesnį teigiamą poveikį aplinkai, palyginti su tradiciniu verslu, bei nauda (tiesiogiai vykdant veiklą arba nukreipiant veiklos rezultatus) yra teikiama vienoje ar keliose srityse, pavyzdžiui: pagrindinių ūkio šakų (pavyzdžiui, transporto, pramonės, energetikos, žemės ūkio, būsto, turizmo ir kt.) poveikio aplinkai mažinimas; efektyvesnis gamtos išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas; pasaulio klimato kaitos ir jos padarinių švelninimas; biologinės įvairovės apsauga, gyvūnų globa; kraštovaizdžio apsauga ir tvarkymas; Lietuvos kultūrinio savitumo išsaugojimas; visuomenės kūrybingumo skatinimas, kultūros paslaugų prieinamumo plėtojimas; ligų ir priklausomybių prevencija, pacientų telkimas ir jų teisių gynimas bei tarpusavio pagalbos stiprinimas; sveikatos apsauga, socialinis turizmas; žmogaus teisių ir lygių galimybių gynimas ir užtikrinimas; bendruomeninių organizacijų veikla, tenkinanti gyvenamosios vietovės bendruomenės viešuosius poreikius; pilietiškumo, patriotiškumo ugdymas, visuomenės švietimas ir informavimas valstybės gynybos klausimais; parama socialiniam verslui ir nevyriausybinėms organizacijoms; socialinės atskirties mažinimas ir integracijos į darbo rinką skatinimas.

Socialinio verslo koncepcijos 10.2 papunktyje nustatytas kriterijus apibrėžiamas taip, kad socialinis verslas pagal šį kriterijų turi atitikti bent vieną iš šių bruožų: vykdoma nuolatinė ekonominė veikla, siekiant pelno; sukuriama darbo vietų. Tai atskiria socialinį verslą nuo tradicinių nevyriausybinių organizacijų ar kitų socialinės ekonomikos veiklos formų, kai siekiama socialinio tikslo, bet nevykdoma nuolatinė ekonominė veikla, neįdarbinami darbuotojai (t. y. veikiama vien savanorystės pagrindu). Pagal šį kriterijų didžiąją dalį socialinio verslo pajamų turi sudaryti rinkos įplaukos (prekių ir (arba) paslaugų pardavimas) – gaunama daugiau nei 50 proc. pajamų iš ekonominės veiklos, neskaitant investicijų verslo plėtrai.

Nagrinėjamu atveju atsakovė, įvertinusi Paraišką pagal minėtus kriterijus, nustatė, kad Bendrovės pateikta informacija neįrodo, jog bus vykdomas socialinis verslas, t. y. pareiškėja nepagrindė socialinio tikslo įgyvendinimo ir pasiekiamumo, nes pažangių mokinių skatinimas bei užklasinės veiklos organizavimas nėra socialinė problema. Be to, pareiškėjos projektas neatitinka Socialinio verslo koncepcijos, nes įstatuose įvardintas tikslas yra labai platus ir verslo plane nėra pagrįsta, kaip bus jo siekiama, taip pat nėra nurodyta, koks yra socialinių paslaugų poreikis Gaurės seniūnijoje, kurioje bus įgyvendinamas projektas, nėra įvardinta konkreti tikslinė grupė, jos dydis, pasiekiamumas, nepateiktas reinvestavimo planas (kiek ir kam per metus bus suteiktų socialinių paslaugų, koks bus jų įkainis), nenumatytos sąnaudos automobilio įrengimui.

Kaip matyti iš Bendrovės verslo plano, bendrovė ketina užsiimti baidarių nuoma ir keleivių vežimo paslaugomis. Baidarių nuoma, pasak pareiškėjos, išspręs sveikatinimo priemonių trūkumą, o keleivių vežimas – užimtumo, bendruomeniškumo ir integracijos į visuomenę problemą. Pagrįsdama atitiktį socialinio verslo kriterijams pareiškėja nurodė, kad Bendrovės veiklos tikslai – socialinis verslas – padėtų socialiai pažeistiems asmenims integruotis į visuomenę, teikiant paslaugas žmonėms, kurie yra socialiai pažeidžiami (neįgalūs, senyvo amžiaus ir kt.). Šiems tikslams, didesnė nei 50 proc. kasmetinio pelno dalis reinvestuojama į įmonės turtą, kuris skirtas socialinėms problemoms spręsti. Į Bendrovės valdymą įtraukti trys suinteresuoti subjektai, kurie sudaro stebėtojų tarybą, t. y. Gaurės pilietinis bendruomenės centras „Gaurkiemis“, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių draugijos, Tauragės skyrius bei Gaurės pagrindinė mokykla. UAB „Indrema“ yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurio 100 proc. akcijų valdo I. M.. Ji yra vienasmenis valdymo organas. Aprašydama numatomą vykdyti nuolatinę ūkinę komercinę veiklą ir planuojamą taikyti verslo modelį, pareiškėja nurodė, kad gyventojams reikalinga dauguma paslaugų, nes jos prieinamos tik rajono centre gyventiems žmonėms. Aktuali yra transporto ir sveikatinimo bei laisvalaikio užimtumo paslauga. Bendrovės ekonominė veikla bus orientuota į labiausiai socialiai pažeidžiamus gyventojus – vietos jaunimą ir vyresnio amžiaus žmones. Jiems bus siūloma pavežėjimo iki norimų objektų paslauga ir baidarių nuomos paslauga. Šių paslaugų kaina priklausys nuo žmonių turimų finansinių gebėjimų. Dažniausiai ši paslauga bus teikiama už savikainą, priklausomai nuo situacijos, gal ir neatlygintinai. Bendrovės gautas pelnas bus reinvestuotas į socialinį verslą. Pirmiausia iš paramos bus įsigytas mikroautobusas, kuriame planuojama sumontuoti platformą, padedančią užvažiuoti keleiviams su vežimėliais. Savo projekto socialinę naudą pareiškėja aiškina tuo, kad UAB „Indrema“ veikla bus orientuota į asmenis, kurie yra atskirti nuo įvairių visuomenės gyvenimo sričių. Didelis dėmesys bus skiriamas paslaugos kokybei. Pagrindiniai klientai, kuriems bus teikiama pavežėjimo paslauga, bus senyvo amžiaus kaimo gyventojai, bendruomenė „Gaurkiemis. „Aklųjų ir silpnaregių draugija“. Nuosavu lengvuoju automobiliu ir mikroautobusu bus teikiamos taksi paslaugos vietiniams gyventojams. Jie bus nuvežami, palydimi iki gydymo įstaigos, pamaldos namų. Taksi teiks ne tik nuvežimo paslaugą, bet ir pagalbą išeinant iš namų į automobilį, daiktų nunešimą, įsodinimą ir palydą. Dažnai ieškoma, kas galėtų suteikti žmonių ar karsto parvežimo paslaugą. Bus išspręsta žmonių savarankiškumo ir nepriklausomybės nuo kitų žmonių, giminaičių problema. Kolektyvinių kelionių metu bus išspręsta kultūrinimosi ir bendruomeniškumo problemą. Tarp baidarių nuomotojų bus vietinės mokyklos mokiniai. Kaip skatinimo priemonę šią paslaugą nemokamai planuojama suteikti pažangiems, gerai lankantiems mokiniams, tokiu būdu išsprendžiant nepažangumo ir lankomumo problemą tarp mokinių. Mokykla turės galimybę paįvairinti neformalųjį ugdymą, įtraukdama į sąrašą irklavimo būrelį. Neatlygintinai baidarių nuomos su nuvežimu paslauga bus teikiama netoliese esantiems Viešvilės vaikų namams „Skalvija“. Gyventojams ir mokiniams bus suteikta aktyvaus laisvalaikio praleidimo galimybė, išspręsta sveikatingumo ir gyventojų užimtumo problema.

Teismas, įvertinęs Bendrovės verslo plane pateiktą informaciją bei Socialinio verslo kriterijų keliamus reikalavimus, sutinka su atsakovės pozicija, kad pareiškėja nepakankamai pagrindė savo planuojamos veiklos atitiktį Socialinės veiklos koncepcijos reikalavimams. Kaip teisingai nurodo NMA, paramos paraiškoje ar verslo plane neužtenka nurodyti, jog vykdant tam tikros rūšies socialinį verslą ketinama spręsti socialines problemas. Siekiant gauti paramą tokiu atveju būtina atskleisti ketinamų spręsti socialinių problemų esmę, numatyti konkrečius tokių problemų sprendimo būdus ir priemones. Taip pat turi būti konkrečiai įvardijama, kokių socialinių rodiklių tikimasi pasiekti įgyvendinant projekto veiklas, pateikiamas numatomų atlikti veiksmų rezultatų vertinimas, išmatuojamų socialinės naudos rodiklių skaitinė išraiška ir pan. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėja tik aprašė savo planuojamą veiklą, jos atitiktį socialinio verslo koncepcijai, tačiau toks aprašymas per daug formalus ir abstraktus, nedetalizuotas, verslo plane neįvardintos konkrečios priemonės, būdai, preliminariai apskaičiuoti rezultatų ir rodikliai, kurių bus siekiama vykdant Bendrovės veiklą.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Socialinio verslo koncepcijos 10 punkto reikalavimus gauto pelno reinvestavimas turi būti vykdomas pagal iš anksto apibrėžtas pelno paskirstymo procedūras ir taisykles, kurių pareiškėja Verslo plane nepateikė. Iš verslo plano taip pat nėra aiškiai įvardijama socialinių rodiklių, kurių bus tikimasi pasiekti įgyvendinant projekto veiklas, skaitinė išraiška, konkrečiais duomenimis nepagrįstas baidarių nuomos ir nepažangių mokinių skatinimo planas. Nors pareiškėja skunde teigia, kad paslaugas teiks visame Tauragės rajone, todėl konkrečių senyvo amžiaus gyventojų skaičiaus vien tik Gaurės seniūnijoje nėra tikslinga pateikti, tačiau Bendrovė verslo plane akcentavo būtent vietiniam Gaurės seniūnijos gyventojams planuojamas teikti socialines paslaugas.

Taigi, teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai neskyrė pareiškėjai 15 balų už Įgyvendinimo taisyklių 45.5 papunktyje nurodytą kriterijų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė tinkamai įvertino Bendrovės paraišką ir priėmė teisėtą ir pagristą sprendimą, kuriuo skyrė Paraiškai 61 balą, pagal kurį, atsižvelgiant į finansavimo dydį, parama neskiriama. Taigi teismas neturi pagrindo panaikinti skundžiamą NMA 2017 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. BRK-2833 „Dėl paramos paraiškos atmetimo“ ir atsakovę pareiškėjos Paraiškai skirti papildomus 15 balų, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Indrema“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.