- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- eI3-1336-331/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03818-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- P. S.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. S. (P. S.) skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. A51-87596/19(2.15.1.1-VMA) neatsižvelgė į pareiškėjo pasiūlymus urbanizuoti visą pasiūlymuose nurodytą žemės sklypą, numatyti didelio užstatymo tankio teritorijos reglamentus ir nustatyti komercinės paskirties funkcinę zoną visame 1,5834 ha žemės.
2. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – ir Inspekcija), kaip ikiteisminė institucija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2019 m. spalio 3 d. raštu Nr. 2D-12706 informavo pareiškėją, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo pasiūlymus, tinkamai atsakė Pareiškėjui 2019 m. rugsėjo 17 d. raštu, t. y. planavimo organizatorius tinkamai įvykdė privalomojo nurodymo reikalavimus.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakovės 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. A51-87596/19(2.15.1.1-VMA); panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2019 m. spalio 3 d. raštą Nr. 2D-12706; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, rengiant Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano sprendinius, visame 1,5834 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)., Vilnius, unikalus (duomenys neskelbtini) ir nustatyti paslaugų funkcinę zoną.
3.1. Paaiškina, kad nesutinka su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimu, nes pagal vis dar galiojantį Vilniaus miesto bendrąjį planą minėtas žemės sklypas patenka į rajono centrų ir kitas mišrias didelio užstatymo tankio teritorijas. Šiuo metu galiojantis Vilniaus miesto bendrasis planas buvo patvirtintas 2007 m. vasario 14 d., tuo tarpu Aukštųjų Panerių pramoninio rajono „C“ zonos detalusis planas, kuriuo minėtam žemės sklypui buvo nustatyta infrastruktūros paskirtis (pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą: paskirtis - kita, naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos), Vilniaus miesto Tarybos sprendimu buvo patvirtintas žymiai anksčiau, t. y. 1999 m. liepos 9 d. Tiesiog, po Vilniaus m. bendrojo plano patvirtinimo 2007 m. vasario 14 d., anksčiau priimtas detalusis planas nebuvo koreguojamas, kad atitiktų patvirtinto bendrojo plano sprendinius, tačiau tai nereiškia, kad tokios galimybės nėra.
3.2. Pažymi, kad minėtas žemės sklypas nepatenka nei į (duomenys neskelbtini),, nei į (duomenys neskelbtini), ribas, abi šios gatvės yra seniai pastatytos ir naudojamos, poreikio ir planų sklypo teritorijoje statyti naują ar platinti esamas gatves nėra, todėl sklypo dalies reglamento pakeitimas priskiriant šią sklypo dalį inžinerinės infrastruktūros koridorių zonai yra betikslis, todėl neteisėtas. Be to, minėto žemės sklypo nekerta jokie magistraliniai ir kiti keliai. Iš vienos pusės šalia sklypo praeina magistralinis kelias A1, o iš kitos pusės - (duomenys neskelbtini), tačiau nei vienas iš nurodytų kelių sklypo nekerta. Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis žemės sklypui nustatytos ryšių linijų apsaugos, elektros linijų apsaugos bei vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos, tačiau jokia kelių apsaugos zona sklypui nenustatyta ir neįregistruota.
3.3. Mano, kad pagal Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatas, kelio apsaugos zonas miestuose, kaimo gyvenamosiose vietovėse įstatymų nustatyta tvarka gali tikslinti Teritorijų planavimo įstatyme numatyti planavimo organizatoriai, turintys teisę tvirtinti teritorijų planavimo dokumentus (bendruosius, detaliuosius, specialiuosius planus). Analogiška nuostata yra įtvirtinta ginčo sprendime. Todėl teisės aktai nenumato imperatyvaus draudimo keisti juose numatytų kelių apsaugos zonų pločių, o priešingai, planavimo organizatoriams miestuose suteikia teisę juos tikslinti (keisti). Be to toks Administracijos sprendimas pažeidžia žemės sklypų savininkų lygiateisiškumo principą, nes esant vienodai situacijai - žemės sklypų patekimui į bendrajame plane užbrėžtas magistralinio kelio apsaugos zonas - vieni sklypai, nepaisant šios aplinkybės, yra priskiriami paslaugų funkcinei zonai, tuo tarpu kiti sklypai, remiantis ta pačia aplinkybe, priskiriami inžinerinės infrastruktūros koridorių zonai, taip pabloginant jų savininkų padėtį, nes toks sklypas praranda savo vertę.
3.4. Teigia, kad ginčo sprendimo argumentai, kuriais buvo atsakyta į pareiškėjo pasiūlymus dėl rengiamo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių, t. y. kad pareiškėjui priklausančią dalį sklypo palikti priskirtą inžinerinės infrastruktūros koridorių zonai, prieštarauja teisės aktams ir nepagrįstai pablogina sklypo bendrasavininkų padėtį, tuo pažeisdami vieną iš TPĮ įtvirtintų teritorijų planavimo principų - sudaryti sąlygas privačioms investicijoms, kuriančioms socialinę ir ekonominę gerovę. Administracijos argumentai vertintini labiau kaip „pritempti“ prie esamos situacijos, siekiant išvengti sprendinių koreguojant rengiamą Bendrąjį planą.
3.5. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
4. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau - Teritorijų planavimo įstatymas) 2 straipsnio 26 dalyje įtvirtinta, jog teritorijų planavimas - tai pagal šio ir kitų įstatymų, taip pat jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus vykdomas procesas, kuriuo siekiama darnaus teritorijų vystymo ir kuris apima žemės naudojimo prioritetų, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, paveldosaugos ir kitų priemonių nustatymą, gyvenamųjų vietovių, gamybos, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros sistemų kūrimą, sąlygų gyventojų užimtumui reguliuoti ir veiklai plėtoti sudarymą, visuomenės ir privačių interesų suderinimą.
4.1. Pažymi, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 17 d. raštu, pasinaudojo įstatyme numatyta teise ir apskundė atsakymą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą nustatė, jog šiuo atveju Administracija įvykdė Inspekcijos privalomąjį nurodymą, t. y. panaikino 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštą Nr. A51-701163/18(2.15.1.1-MP3), kuriuo buvo pateiktas atsakymas į Pareiškėjo pasiūlymą, pakartotinai išnagrinėjo pasiūlymą ir atsakė 2019 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. A51-87596/19(2.15.1.1-VMA). Be kita ko, Inspekcija, išnagrinėjusi planavimo organizatoriaus atsakymą nustatė, kad atsakyme išsamiai ir motyvuotai paaiškintas pasiūlymo nepriimtinumas, atsakymas pagrįstas teisės aktų nuostatomis ir objektyviais duomenimis, tad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepažeidė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies, Nuostatų 6.4.2. papunkčio reikalavimų bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, taip pat tinkamai vykdė privalomąjį nurodymą. Taigi šiuo nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 17 d. atsakymo pagrįstumą bei motyvavimo pareigos įgyvendinimą patvirtina ir teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, tad laikytina, jog nėra pagrindo abejoti skundžiamo atsakymo teisėtumu ir pagrįstumu.
4.2. Teigia, kad informavo pareiškėją, jog šiuo metu galiojančio Bendrojo plano sprendiniai parengti masteliu 1:10000, todėl buvo tikslinami galiojančio Bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519, sprendiniai, kurie buvo parengti masteliu 1:25000. Nuo 2014 metų įsigaliojusiame Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtinus nuostatą, kad pastatų statyba galima pagal Bendrojo plano sprendinius, neparengus vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento (pvz. detaliojo plano), rengiant Bendrojo plano keitimą buvo numatytos detalesnės funkcinių zonų ribos bei reglamentai, kurie buvo nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo 11 straipsnio nustatytais architektūros kokybės kriterijais (urbanistinis integralumas, atitiktis darnaus vystymosi principui ir kt.) bei įvertinant teritorijoje vyraujantį užstatymo charakterį bei jo parametrus, taip pat kitų teisės aktų reikalavimus (pvz., Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343).
4.3. Atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju, išnagrinėjus ginčo miesto teritoriją tikslesniu masteliu ir įvertinus esamą urbanistinę situaciją, teritorijoje dominuojančių funkcijų bei susisiekimo infrastruktūros kontekste (dominuoja pramonės ir sandėliavimo, infrastruktūros teritorijos), teritorijai (į kurią patenka dalis pareiškėjo žemės sklypo) buvo nustatyta paslaugų funkcinė zona - GAR-1-1, o dalis žemės sklypo nėra ir nebuvo naudojama konkrečiai, pavyzdžiui komercinei, veiklai vykdyti, ilgą laiką ginčo žemės sklypo dalis faktiškai naudojama kaip (duomenys neskelbtini). Paslaugų funkcinei zonai priskiriamos teritorijos, kuriose dominuoja prekybos, paslaugų objektai, administracinės paskirties pastatai, kiti negyvenamosios paskirties pastatai, kuriuose vykdoma ūkinė veikla nesusijusi su taršia gamyba. Rengiamo Bendrojo plano sprendiniai teritorijoje, į kurią patenka minėtas žemės sklypas, paslaugų funkcinei zonai nustatė tokius užstatymo rodiklius: didžiausias leistinas užstatymo aukštis - 25 m (6 aukštai), didžiausias užstatymo intensyvumas (UI) - 2,5, didžiausias užstatymo tankis (UT) - 80. Tuo tarpu sklypo dalis, kurią tarp (duomenys neskelbtini) ir esamo užstatymo skiria (duomenys neskelbtini), priskirta inžinerinės infrastruktūros koridorių zonai, o toks Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimas atitinka ir minėtu Detaliuoju planu Žemės sklypui nustatytą naudojimo būdą (infrastruktūros teritorijos).
4.4. Mano, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija tinkamai motyvavo skundžiamą 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo pasiūlymą dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo. Rengiamo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tad negali būti vertinamas ir nustatytų sprendinių teisingumas bei pagrįstumas. Šiuo nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija privalo vertinti visus visuomenės (viešuosius) interesus, atsižvelgti į želdynų poreikį bei kitus visuomenės (viešuosius) interesus.
4.5. Teigia, kad skunde nėra nurodomi jokie procedūriniai pažeidimai, kurie galėtų būti laikomi esminiais sprendžiant dėl ginčijamo rašto panaikinimo. Todėl, vien tai, jog pareiškėjas nesutinka su jam nepalankiu Administracijos sprendimu dėl Bendrojo plano keitimo, savaime negali suponuoti ginčijamo rašto neteisėtumo. Skundo turinys akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjui yra žinomi Administracijos atsisakymo atsižvelgti į pareiškėjo pasiūlymus argumentai ir konkrečios tokio sprendimo priėmimo priežastys.
4.6. Teismo posėdyje Administracijos atstovė prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
Šalies argumentai
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Paaiškino, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad pasiūlymai planavimo organizatoriui nėra privalomi, o svarbu tik išlaikyti procedūrą ir motyvuotai atsakyti pareiškėjui, t. y. teismų praktikoje išaiškinta, kad Inspekcija šioje stadijoje neturi pareigos tikrinti planavimo organizatoriaus atsisakymo atitikimo teisės aktų reikalavimams, o tik patikrina, ar atsisakymas buvo pakankamai motyvuotas. Pažymėjo, kad Inspekcija patikrino ar Vilniaus miesto savivaldybės administracija pakankamai motyvavo savo atsakymą, ar tinkamai įvykdė privalomąjį nurodymą ir ginčijame sprendime konstatavo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija įvykdė privalomąjį nurodymą ir motyvavo pasiūlymų atmetimą.
5.1. Pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą planavimo organizatorius neturėjo pareigos priimti pasiūlymų dėl Vilniaus miesto bendrojo plano keitimo sprendinių, bet turėjo pareigą motyvuotai atsakyti pareiškėjui. Įvertinusi minėtą 2019 m. rugsėjo 17 d. atsakymą, Inspekcija mano, kad šią pareigą Vilniaus miesto savivaldybės administracija įvykdė iš esmės nepažeisdama teisės aktų reikalavimų ir motyvavo savo nesutikimą su pateiktais pasiūlymais.
5.2. Atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) 37 straipsnio 2 dalimi pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (toliau – TPDRIS), jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Taip pat planavimo organizatoriaus atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Administracijos ir Inspekcijos ginčijamų sprendimų, kuriais neatsižvelgta į pareiškėjo pasiūlymus numatyti didelio užstatymo tankio teritorijos reglamentus ir nustatyti komercinės paskirties funkcinę zoną visame 1,5834 ha žemės sklype, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso dalis žemės sklypo, kadastrinis (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
7.1. Administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 30-991 „Dėl Vilniaus m. sav. teritorijos bendrojo plano keitimo pradžios“, pradėtas bendrojo plano (toliau - BP) keitimas. Pagal parengto Bendrojo plano sprendinius žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), patenka į paslaugų zoną GAR-1-1, o kita dalis nepatenka. Pareiškėjo nuomone, žemės sklypas faktiškai padalintas į dvi dalis, kur vienai daliai yra nustatyta paslaugų zona GAR-1-1, o kitai daliai nustatyta inžinerinės infrastruktūros koridorių zona.
7.2. Pareiškėjas susipažinęs su parengto teritorijų planavimo dokumento sprendiniais ir nesutikdamas su taikomu jo sklypui nustatytu reglamentu viešo svarstymo metu 2018 m. gegužės 21 d. pateikė pasiūlymą dėl Bendrojo plano sprendinių keitimo, kuriuo prašė numatyti didelio užstatymo tankio teritorijos reglamentus ir nustatyti komercinės paskirties funkcinę zoną visame 1,5834 ha žemės sklype. Siūlyme teigė, kad toks žemės sklypo padalinimas yra niekuo nepagrįstas, nes kaip matyti iš vis dar galiojančio Vilniaus miesto bendrojo plano, visas žemės sklypas patenka į rajonų centrų ir kitų mišrių didelio užstatymo tankio teritorijų zoną, todėl naujai rengiamame Bendrajame plane paslaugų zoną nustačius tik daliai žemės sklypo, o likusią priskyrus inžinerinės infrastruktūros koridorių zonai, yra neteisėta, nes bloginama žemės sklypo bendrasavininkų padėtis.
7.3. Tačiau Administracija neatsižvelgė į pareiškėjo pasiūlymus nustatyti komercinės paskirties funkcinę zoną visame 1,5834 ha žemės sklype ir ginčijamu 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimu informavo Pareiškėją.
7.6. Pareiškėjas, nesutikdamas su Administracijos 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimu, pateikė skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kuri 2019 m. spalio 3 d. raštu informavo Pareiškėją, kad Administracija pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo pasiūlymus, tinkamai atsakė Pareiškėjui 2019 m. rugsėjo 17 d. raštu, t. y. planavimo organizatorius tinkamai įvykdė privalomojo nurodymo reikalavimus.
8. Pareiškėjo teigimu, pagal galiojantį Vilniaus miesto bendrąjį planą minėtas žemės sklypas patenka į rajono centrų ir kitas mišrias didelio užstatymo tankio teritorijas. Šiuo metu galiojantis Vilniaus miesto bendrasis planas buvo patvirtintas 2007 m. vasario 14 d., tuo tarpu Aukštųjų Panerių pramoninio rajono „C“ zonos detalusis planas , kuriuo minėtam žemės sklypui buvo nustatyta infrastruktūros paskirtis (pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą: paskirtis - kita, naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos), Vilniaus miesto Tarybos sprendimu buvo patvirtintas žymiai anksčiau, t. y. 1999 m. liepos 9 d. Tiesiog, po Vilniaus m. bendrojo plano patvirtinimo 2007 m. vasario 14 d., anksčiau priimtas detalusis planas nebuvo koreguojamas, kad atitiktų patvirtinto bendrojo plano sprendinius, tačiau tai nereiškia, kad tokios galimybės nėra.
9. Administracija su pareiškėjo teiginiais nesutinka, argumentuodama, kad pagal Bendrojo plano sprendinius, neparengus vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento (pvz. detaliojo plano), rengiant Bendrojo plano keitimą buvo numatytos detalesnės funkcinių zonų ribos bei reglamentai, kurie buvo nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo 11 straipsnio nustatytais architektūros kokybės kriterijais (urbanistinis integralumas, atitiktis darnaus vystymosi principui ir kt.) bei įvertinant teritorijoje vyraujantį užstatymo charakterį bei jo parametrus, taip pat kitų teisės aktų reikalavimus (pvz., Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343). Pareiškėjo žemės sklypui buvo nustatyta paslaugų funkcinė zona - GAR-1-1, o dalis žemės sklypo nėra ir nebuvo naudojama konkrečiai, pavyzdžiui komercinei veiklai vykdyti, ilgą laiką ginčo žemės sklypo dalis faktiškai naudojama kaip (duomenys neskelbtini).
10. Administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 30-991 „Dėl Vilniaus m. sav. teritorijos bendrojo plano keitimo pradžios“, pradėtas bendrojo plano keitimas.
11. Taigi nagrinėjant šį ginčą turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) nuostatomis. TPĮ 3 straipsnyje yra įtvirtinti teritorijų planavimo tikslai: 1) sudaryti sąlygas darniai valstybės teritorijos raidai, nuosekliai erdvinės ir funkcinės integracijos politikai įgyvendinti, teritorijų sanglaudai, kompleksiškai spręsti socialinius, ekonominius, ekologinius uždavinius; 2) nustatyti gyvenamųjų vietovių, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros, kitų valstybei svarbių socialinės ekonominės veiklos sričių vystymo ir įgyvendinimo gaires, numatyti plėtrai reikalingas teritorijas; 3) sudaryti sąlygas racionaliam šalies gamtinių, žemės gelmių ir energijos išteklių naudojimui ir atkūrimui; 4) numatyti šalies gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio savitumo, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimą, tikslingą naudojimą ir pažinimą, ekologinei pusiausvyrai būtino gamtinio karkaso formavimą; 5) kurti sveiką, saugią, darnią gyvenamąją aplinką ir visavertes gyvenimo sąlygas gyvenamosiose vietovėse; 6) sudaryti sąlygas privačioms investicijoms, kuriančioms socialinę ir ekonominę gerovę, tinkamos kokybės gyvenimo sąlygas; 7) derinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų; 8) sudaryti sąlygas racionaliam žemės naudojimui ir žemės ūkio veiklai skatinti. Minėto Teritorijų planavimo įstatymo straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nustatant konkrečios teritorijos planavimo tikslus, būtina atsižvelgti į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos kraštovaizdį ir biologinę įvairovę, geografinę padėtį, geologines sąlygas, esamas urbanistines, inžinerines, susisiekimo, agrarines sistemas, žemės ir kito nekilnojamojo turto valdytojų, naudotojų ir trečiųjų asmenų interesus ir teises, architektūros, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, gamtos apsaugos, paveldosaugos reikalavimus, valstybės ir viešojo saugumo, gynybos ir kitus poreikius. Tuo tarpu Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detaliai reglamentuota, kas sudaro visuomenės (viešąjį) interesą planuojant teritorijas: 1) visuomenės gyvenimo kokybė, pagrįsta objektyviais visuomenės poreikiais ir ištekliais, nuosavybės teisių apsaugos prioritetu, investicijų skatinimu, nustatyta teritorijų planavimo, želdynų normomis, visuomenės sveikatos saugos reglamentais, kitais teisės aktuose nustatytais reikalavimais; 2) kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo, žemės ūkio naudmenų su derlinguoju dirvožemiu, miškų, žemės gelmių išteklių, kitų gamtos išteklių apsauga ir racionalus naudojimas, darnus kultūrinio kraštovaizdžio formavimas; 3) valstybės ir savivaldybių funkcijoms ar teritorijų funkcionavimui reikalinga socialinė ar inžinerinė infrastruktūra, šių teritorijų plėtojimas; 4) valstybei svarbūs projektai; 5) visuomenės informavimas ir jos dalyvavimas priimant sprendimus.
11.1. Pagal TPĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostatas, pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę, visuomenės pasiūlymų kopijas arba šių pasiūlymų kopijas kompiuterinėje laikmenoje ir kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu. Atsakymas gali būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Valstybinę priežiūrą atliekanti institucija per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui.
11.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) aiškindamas šių teisės normų turinį, ne kartą yra konstatavęs, kad minėtose normose aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A-143-201/2009; Nr. A-502-169/2012; Nr. A-442-2031/2014; Nr. A-711-525/2015).
12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas privačius interesus kelia aukščiau viešojo intereso. Teismas pažymi, kad galiojančio Bendrojo plano sprendiniai negalėjo būti taikomi konkrečiam sklypui tiesiogiai, t. y. Bendrojo plano sprendiniuose neparodyti ir nenagrinėjami atskiri sklypai, nefiksuojamos jų ribos. Pavienių sklypų žemės naudojimo režimai bei kiti teritorijų naudojimo ir užstatymo parametrai nustatomi žemesnio lygmens ar rūšies teritorijų planavimo dokumentais“, todėl galiojantis Bendrasis planas negalėjo pakeisti ir nepakeitė minėto sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini) paskirties ir naudojimo būdo. Šiam žemės sklypui yra įregistruotas susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų žemės naudojimo būdas. Be to, Administracija atsiliepime aiškiai pažymėjo, kad keičiamo Bendrojo plano sprendiniai parengti masteliu 1:10000, patikslinant galiojančio Bendrojo plano sprendinius, ir šiuo atveju, išnagrinėjus minėtą miesto teritoriją tikslesniu masteliu ir įvertinus esamą urbanistinę situaciją, teritorijoje dominuojančių funkcijų bei susisiekimo infrastruktūros kontekste (dominuoja pramonės ir sandėliavimo, infrastruktūros teritorijos), teritorijai (į kurią patenka dalis minėto žemės sklypo) buvo nustatyta paslaugų funkcinė zona - GAR-1-1. Šiai funkcinei zonai priskiriamos teritorijos, kuriose dominuoja prekybos, paslaugų objektai, administracinės paskirties pastatai, kiti negyvenamosios paskirties pastatai, kuriuose vykdoma ūkinė veikla nesusijusi su taršia gamyba. Paslaugų funkcinėje zonoje galimi šie žemės naudojimo būdai: komercinės paskirties objektų teritorijos (K); visuomeninės paskirties teritorijos (V); rekreacinės teritorijos (R); bendro naudojimo (B); susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių (12); atskirųjų želdynų teritorijos (E). Rengiamo BP sprendiniai teritorijoje, į kurią patenka minėtas žemės sklypas, paslaugų funkcinei zonai nustatė tokius užstatymo rodiklius: didžiausias leistinas užstatymo aukštis - 25 m (6 aukštai), didžiausias užstatymo intensyvumas (UI) - 2,5 didžiausias užstatymo tankis (UT) - 80. Tuo tarpu sklypo dalis, kurią tarp (duomenys neskelbtini), ir esamo užstatymo skiria (duomenys neskelbtini),, priskirta inžinerinės infrastruktūros koridorių zonai.
13. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad nagrinėjamą teritoriją kerta Valstybinės reikšmės keliai, vienas jų - Magistralinis kelias Al, kuriam yra nustatytos kelio apsaugos zonos. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343, 3.1.1 ir 6 punktuose įtvirtinta, kad magistralinio kelio apsaugos zonos plotis yra po 70 metrų nuo kelio briaunos į abi puses, o kelių apsaugos zonose draudžiama statyti gyvenamuosius namus ir visuomeninius pastatus, kurie nesusiję su transporto ir keleivių aptarnavimu; įrengti išorinę reklamą, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, kelio ženklus, bloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, tuo keldama pavojų eismo dalyviams; naudoti reklamą, imituojančią kelio ženklus; statyti paminklinius akcentus-simbolius, įrengti karjerus, vandens telkinius, sandėliuoti medžiagas be kelio ir žemės valdytojo ar jų savininko leidimo; vykdyti kitus darbus be kelio ir žemės valdytojo ar jų savininko leidimo. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 5 punkte numatoma, jog kelių apsaugos zonose leidžiama: statyti statinius ar įrenginius laikantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, atsižvelgiant į kelių plėtros perspektyvą ir saugaus eismo reikalavimus pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytą tvarką ir suderintus projektus; rudens, žiemos ir pavasario laikotarpiu statyti laikinus sniegą sulaikančius statinius. Taigi sklype (jo dalyse), patenkančiame į magistralinio kelio apsaugos zoną, statyba ribojama, ji galima tik su transporto ir keleivių aptarnavimo objektais (nepriklausomai ar sklypas pagal BP patektų į paslaugų ar į inžinerinės infrastruktūros koridorių funkcines zonas). Be to Bendrojo plano brėžinyje „Gatvių kategorijų schema“ nežymimos gatvės ten, kur yra valstybinės reikšmės, o Bendrojo plano pagrindiniame brėžinyje pažymėtos valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonos. Pagrindiniame brėžinyje nagrinėjamoje teritorijoje (teritorija prie valstybinės reikšmės magistralinio kelio Al transporto mazgo su (duomenys neskelbtini),) įtvirtinta valstybinės reikšmės magistralinio kelio su transporto mazgu 70 metrų apsaugos zona, kuri apima ir minėtą žemės sklypą. Be to, Administracija ginčo sprendime pažymėjo, kad gretimiems žemės sklypams, esantiems taip (duomenys neskelbtini),, kuriems nustatyta paslaugų funkcinė zonos - GAR-5-1 ir GAR-6- 1, magistralinio kelio apsaugos zonos reikalavimai netaikomi, nes šis (duomenys neskelbtini), ruožas nepatenka į valstybinės reikšmės kelių, kuriuos valdo ir naudoja, jais disponuoja Kelių direkcija, sąrašą, dėl to jiems Bendrajame plane galėjo būti nustatyta paslaugų funkcinė zona ir atitinkami reglamentai.
14. Teismas, įvertinęs Administracijos 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimo, kuriuo buvo atmesti pareiškėjo pasiūlymai, turinį ir ginčijamo Inspekcijos 2019 m. spalio 3 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas, turinį, sprendžia, kad šiuose administraciniuose aktuose argumentų išdėstymas yra aiškus, suprantamas ir pakankamas, juose atsakyta į visus pareiškėjo pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento. Nenustatyta, kad vertinant pasiūlymus ar nagrinėjant skundą dėl pasiūlymų atmetimo, buvo padaryti kokie nors procedūriniai pažeidimai, kurie būtų pagrindas pripažinti neteisėtu ginčijamą atsakovo sprendimą. Taigi, atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teismas pažymi, kad Administracija, vertindama pareiškėjo pasiūlymus, nustatė visas šiai bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė bei, atsižvelgdama į galiojančio bendrojo plano sprendiniuose nustatytą paslaugų funkcinę zoną - GAR-1-1, kad dalis žemės sklypo nėra ir nebuvo naudojama konkrečiai, pavyzdžiui komercinei, veiklai vykdyti, o ilgą laiką ginčo žemės sklypo dalis faktiškai naudojama kaip (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu sklypo dalis, kurią tarp (duomenys neskelbtini), ir esamo užstatymo skiria (duomenys neskelbtini),, priskirta inžinerinės infrastruktūros koridorių zonai, o toks Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimas atitinka ir minėtu Detaliuoju planu Žemės sklypui nustatytą naudojimo būdą - infrastruktūros teritorijos. Todėl Administracija, rengdama naujus Bendrojo plano sprendinius ir siekdama teritorijų planavimo proceso tęstinumo, pagrįstai ginčo teritorijoje numatė dalyje žemės sklypo paslaugų funkcinę zoną – GAR-1-1, o kitoje žemės sklypo dalyje kelio apsaugos zoną. Be to, nustatant tam tikras funkcines zonas planavimo organizatorius privalo vertinti atitinkamą teritoriją kaip visumą, o ne atskirus joje esančius sklypus, o bendrojo plano sprendiniuose sklypai nėra formuojami, neperformuojami, nekeičiamos esamos, neprojektuojamos naujos sklypų ribos, vadinasi, sklypų formavimo klausimų bendrojo plano sprendiniai nesprendžia. Todėl skundžiamas Administracijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti.
15. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad teismas, nagrinėdamas Administracijos ir Inspekcijos ginčijamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą neturi teisės vertinti rengiamų bendrojo plano pakeitimų sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo (LVAT administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016). Pareiškėjo pateikti pasiūlymai, jų priėmimo ar atmetimo argumentai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (LVAT administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013).
16. Teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjos skundo argumentus nagrinėjamoje byloje, laiko, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su atsakymuose nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais, dėl kurių nėra atsižvelgiama į pareiškėjo pasiūlymą. Teismas įvertino skundžiamo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimo turinį, taip pat apimtį, kurie patvirtina atsakymo išsamumą. Pareiškėjas pateikė vieną pasiūlymą (prašė pakeisti Bendrojo plano sprendinius, t. y. nustatyti komercinės paskirties funkcinę zoną visame 1,5834 ha žemės sklype) į kurį gavo atsakymą (į pasiūlymą neatsižvelgiama), atsisakymo atsižvelgti į pasiūlymą faktinius motyvus (pareiškėjo sklypo dalies teritorijoje numatyta paslaugų funkcinė zona – GAR-1-1, o kitoje žemės sklypo dalyje kelio apsaugos zona) ir teisinius argumentus (Magistralinis kelias Al, kuriam yra nustatytos kelio apsaugos zonos, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343, 3.1.1 ir 6 punktuose įtvirtinta, kad magistralinio kelio apsaugos zonos plotis yra po 70 metrų nuo kelio briaunos į abi puses).
17. Pareiškėjo skundo turinys patvirtina, kad Pareiškėjas suprato pasiūlymo atmetimo argumentus, nesutinka ne dėl jų nebuvimo, o dėl jų turinio. Pareiškėjo teigimu, atsakovė nepateikė jokių duomenų apie Magistralinio kelio A1 zoną. Teismas atmeta šiuos argumentus, nes 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendime pasiūlymui dėl Magistralinio kelio skirta penkta pastraipa, kurioje nurodomi teisės aktai, kuriais vadovaujamasi, identifikuojama, kad nagrinėjamą teritoriją kerta Valstybinės reikšmės keliai, vienas jų - Magistralinis kelias Al, kuriam yra nustatytos kelio apsaugos zonos. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343, 3.1.1 ir 6 punktuose įtvirtinta, kad magistralinio kelio apsaugos zonos plotis yra po 70 metrų nuo kelio briaunos į abi puses. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 5 punkte numatoma, jog kelių apsaugos zonose leidžiama: statyti statinius ar įrenginius laikantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, atsižvelgiant į kelių plėtros perspektyvą ir saugaus eismo reikalavimus pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytą tvarką ir suderintus projektus; rudens, žiemos ir pavasario laikotarpiu statyti laikinus sniegą sulaikančius statinius. Rengiant keičiamo Bendrojo plano sprendinius, siekiama įgyvendinti Teritorijų planavimo įstatymo 50 straipsnio „Teritorijų planavimo proceso tęstinumas“ nuostatas, kad rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai privalo įvertinti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.
18. Atkreiptinas dėmesys, kad Administracija ginčijamame 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendime išsamiai ir aiškiai pažymėjo, kad keičiamo Bendrojo plano sprendiniuose numatomos paslaugų funkcinės zonos turinys iš esmės atitinka galiojančio Bendrojo plano sprendiniuose įvardytos funkcinės zonos turinį. Administracija neginčija aplinkybės, jog Bendrojo plano sprendiniai gali daryti įtaką atitinkamų subjektų nuosavybės ar kitų, su turto valdymu susijusių teisių apimčiai, tačiau pažymi, jog naujais Bendrojo plano sprendiniais pareiškėjo nuosavybės teisės nėra apribojamos, jos turimų teisių apimtis išlieka nepakitusi, ginčo žemės sklypas ir toliau gali būti naudojamas pagal tikslinę jo paskirtį, o aplinkybė, jog Pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą, jis yra tapęs privačia nuosavybe, nėra laikytina objektyvia priežastimi nesilaikyti teisės aktų nustatytų reikalavimų, neįvertinus kitų atitinkamo sprendimo priėmimui reikšmingų aplinkybių daryti išvadas dėl teiktų pasiūlymų (ne)tenkinimo.
19. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, daro išvadą, kad Administracija objektyviai, išsamiai bei detaliai įvertino Pareiškėjo pasiūlymą, jį išanalizavo, pateikė faktiškai ir teisiškai pakankamai išsamius argumentus, kodėl pasiūlymai atmetami, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris negali būti panaikintas skunde išdėstytais argumentais, Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
20. Inspekcija tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, nes ji kaip teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, pagrįstai vadovavosi suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje apibrėžtas Inspekcijos veiklos modelis nagrinėjant tokius ginčus, t. y. pareiga patikrinti atsakymo argumentavimą, nevertinant jo atitikimo teisės aktų reikalavimams (kaip minėta, toks vertinimas atliekamas kitoje teritorijų planavimo stadijoje). Teismo vertinimu, Inspekcija būtent ir laikėsi šios pareigos, t. y. patikrino ar Administracija pakankamai argumentavo savo sprendimą, pažymėtina, kad pakankamai argumentuotas ginčijamas sprendimas buvo pateiktas tik po Inspekcijos, kaip teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos pateikto privalomojo nurodymo. Todėl Inspekcija tinkamai vykdė savo funkcijas, įpareigojo Administraciją argumentuoti sprendimą ir tik po 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimo pateikimo konstatavo, kad Administracija įvykdė privalomąjį nurodymą, jį tinkamai argumentavo, atmesdama pareiškėjo pasiūlymus.
18. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau teismas dėl jų nepasisako, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo P. S. (P. S.) skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.