Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-12-17 · Administracinė byla Nr. I-7497-342/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-17
Bylos Nr.
I-7497-342/2018
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01751-2018-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas
R. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-7497-342/2018Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01751-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 17 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušrelė Mažrimienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,

2018 m. gruodžio 6 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundu teismo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, (toliau – ir atsakovė) 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog laikotarpiu nuo 2015-03-01 iki 2016-02-02 buvo laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) areštinėje netinkamomis sąlygomis. Pažymi, kad teko 23 val. per parą būti perpildytoje kameroje, sąlygos tapo nepakenčiamos, nebuvo galimybės pajudėti, pasimankštinti, trūko oro, skaudėjo galvą, negalėjo išsimiegoti, kildavo konfliktai, tapo irzlus ir nervingas. Skundą grindžia Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, 44 straipsniu, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu, Kalėjimų departamento 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas atsiliepimu su skundu sutinka iš dalies, prašo pareiškėjo reikalavimams taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą; pripažinti pažeistą pareiškėjo teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas; pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo teisme gautas 2018-09-10, todėl daliai pareiškėjo reikalavimų taikytinas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas.

Pažymi, jog Klaipėdos AVPK areštinė, veikusi adresu Jūros g. 1, Klaipėda, atitiko visus tokios paskirties patalpoms keliamus reikalavimus bei veikė (iki 2015-12-27) pripažinta tinkama eksploatacijai. Teigia, kad iš tarnybiniame pranešime išdėstytų duomenų matyti, kad pareiškėjo laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje metu teisės aktais nustatytas minimalus plotas, turintis tekti vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui, galėjo neatitikti 6 paras ir 12.33 val. Mano, kad galimi neatitikimai yra labai nežymūs, neištisiniai bei pasireiškę labai trumpais laikotarpiais. Tokių nežymių ploto neatitikimų faktiškai neįmanoma pajusti. Galimo pažeidimo trukmė ir mastas leidžia jį vertinti kaip nežymų ir neintensyvų.

Atkreipia dėmesį, kad dėl ploto neatitikimų pareiškėjas nenurodo patyręs žalą fizinei ar psichinei sveikatai, to nepatvirtina ir bylos duomenys. Bylos nagrinėjimo metu teismui nustačius kameros ploto normos neatitikimus, pažymi, kad pažeidimai susidėjo iš atskirų ir trumpalaikių periodų, pareiškėjas dėl laikymo areštinėje sąlygų nei į Klaipėdos AVPK areštinės administraciją, nei į kitas institucijas nesikreipė. Cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2017-02-20 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017).

Teigia, kad reikia įvertinti tai, kad ne tik pareiškėjas, bet ir kiti kameroje buvę asmenys buvimo areštinėje metu buvo išvedami pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojami į teismą, išvedami pasivaikščioti, todėl toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nebuvo stabilus. Pažymi, kad tokios aplinkybės turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų išvykus, likusiems kameroje asmenims teko daugiau kameros bendro ploto.

Nurodo, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015-03-30 ir 2015-10-02 atliko Klaipėdos AVPK areštinės (Jūros g. 1, Klaipėda) patikrinimus. Akcentuoja, kad ginčo laikotarpiu areštinėje laikomų asmenų žodiniai ir rašytiniai pasiūlymai, prašymai, (pareiškimai), skundai ir laiškai buvo tvarkomi vadovaujantis Areštinių veiklos taisyklių IV skyriuje nustatyta tvarka. Teigia, kad duomenų, kad pareiškėjo buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje metu jis kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) būtų skundęsis atsakovo(-ės) atstovo administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl pažeidžiamų ar pažeistų teisių, atsakovo(-ės) atstovas neturi. Pažymi, kad būdamas Klaipėdos AVPK areštinėje pareiškėjas susirgęs nebuvo, į bendruomenės slaugytoją dėl sveikatos sutrikimų nesikreipė.

Pažymi, kad pareiškėjas, buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje metu, nebuvo laikomas antisanitarinėse, nežmoniškose ir žmogaus orumą žeminančiose sąlygose. Pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad jis būtų kankintas, būtų pablogintos jo buvimo areštinėje sąlygos, žeminama garbė ir orumas, nėra. Akcentuoja, jog tai tiesiogiai nėra susiję su pareigūnų dirbančių areštinėje veiksmais. Mano, jog būtina atsižvelgti į bylai svarbią aplinkybę, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi su skundu į teismą, nurodydamas, jog buvo pažeista jo subjektinė teisė būti laikomam areštinėje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,8 kv. m. kameros ploto, tokiu būdu, nurodė, kad būtent dėl tokio jo subjektinės teisės pažeidimo atsirado neigiami padariniai dėl kurių jis prašo priteisti neturtinę žalą. Nurodo, kad buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje metu, pareiškėjui mažiau kaip 3,8 kv. m. kameros ploto teko tik 2 paras, 7.10 val. ir tik dėl to padaryta jam žala. Daro išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia kaip nurodoma skunde ir tai pareiškėjui negalėjo sukelti nepakeliamų kančių ir sunkumų.

Nurodo, kad nors pareiškėjas skunde teigia, kad buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje metu jam trūko oro, skaudėjo galvą, negalėjo gerai išsimiegoti, tapo irzlus ir nervingas tačiau įrodymų, kad dėl paminėtų sutrikimų būtų kreipęsis į psichologą ar kitą specialistą, nepateikia. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus daugiau kaip 2 metams ir 2 mėnesiams nuo tada kai jis išvyko iš Klaipėdos AVPK areštinės. Daro išvadą, kad pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia kaip nurodyta skunde. Mano, kad reikalaujamas priteisti neturtinės žalos atlyginimas, pareiškėjo įvertintas 5 000 Eur už kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, nėra adekvatus, t. y. neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Teigia, kad atsižvelgiant į aktualią LVAT praktiką teisės pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurią jis galimai patyrė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje.

Dėl ieškinio senaties termino

Atsakovės atstovas prašo taikyti ieškinio senatį.

Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos, taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko, kai ginčo šalis to reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Pareiškėjo skundas surašytas 2018-09-07, todėl senaties terminas reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį iki 2015-09-07 yra pasibaigęs. Apibendrinus anksčiau išdėstytą, skundas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2015-03-01 iki 2015-09-07 priteisimo netenkintinas, suėjus ieškinio senaties terminui.

Dėl viešosios atsakomybės sąlygų

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija” reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas” reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą anksčiau minėtų viešosios atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (žr., pvz., LVAT 2013-11-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (žr., pvz., LVAT 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013-12-16 nutartį administracinėje byloje A662-2009/2013; 2013-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013 ir kt.).

Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, svarbu įvertinti ir nustatyti ar Klaipėdos AVPK (pareigūnų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės pažymių, taip pat tai, ar šie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Dėl minimalaus gyvenamojo ploto

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina iš netinkamų jo laikymo kamerose sąlygų, kai areštinės kamerose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98 ir kt.).

Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

EŽTT savo praktikoje taip pat yra ne kartą nurodęs, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo „žeminančios” Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali būti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2005-04-07 sprendimą byloje K. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53254/99; 2008-02-14 sprendimą byloje Dorokhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 66802/01; 2012-01-10 sprendimą byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją ir kt.).

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ministru. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vykdant suėmimą draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Minėto įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Nustatant vienam sulaikytajam asmeniui laikomam areštinės kameroje tenkančio minimalus ploto normatyvą būtina vadovautis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punktu, kuriame nustatyta, kad asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m., neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto į bendrą gyvenamąjį plotą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (žr., pvz., LVAT 2015-04-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-678-442/2015, 2015-07-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015, 2015-09-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2711-520/2015).

Pareiškėjas nurodo, jog buvo pažeista jo subjektinė teisė būti laikomam areštinėje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,8 kv. m. kameros ploto. Atsakovės atstovas mano, kad būtent dėl tokio pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo atsirado neigiami padariniai, dėl kurių jis prašo priteisti neturtinę žalą. Teismas, vadovaudamasis anksčiau aptartais teisės aktais, Konvencijos 3 straipsniu ir teismų praktika, konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju būtina įvertinti, ar nebuvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatyto dydžio minimalų gyvenamąjį plotą (šiuo atveju ne mažiau nei 5 kv. m., neįskaičiuojant sanitarinio mazgo).

Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės (skyriaus teisėmis) viršininko 2018-09-25 tarnybiniame pranešime Nr. 30-PR2-20236 nurodyti pareiškėjo buvimo areštinėje laikotarpiai, asmenų skaičius kameroje, areštinės kameros numeris, kvadratūra, sanitarinio mazgo kvadratūra, kameros plotas vienam asmeniui. Pareiškėjas neginčija anksčiau minėtų atsakovės atstovo pateiktų įrodymų. Teismas neturi pagrindo šiais duomenimis abejoti. Iš 2018-09-25 tarnybinio pranešimo nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2015-03-21 iki 2015-12-23 įvairiais laikotarpiais buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinės kamerose. Nagrinėjamos bylos atveju taikytina ieškinio senatis laikotarpiui nuo 2015-03-01 iki 2015-09-07, todėl teismas vertina laikotarpius nuo 2015-09-09 iki 2015-12-23.

Nustatyta, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas laikotarpiais nuo 2015-09-08 iki 2015-09-18 kameroje Nr. 22; nuo 2015-11-02 iki 2015-11-04 kameroje Nr. 13; nuo 2015-11-24 iki 2015-11-25 kameroje Nr. 14; nuo 2015-11-25 iki 2015-11-26 kameroje Nr. 32; nuo 2015-12-07 iki 2015-12-09 kameroje Nr. 35; nuo 2015-12-21 iki 2016-12-23 kameroje Nr. 35.

Teisė į minimalų plotą buvo pažeista laikotarpiais nuo 2015-11-02 20.11 val. iki 2015-11-04 10.39 val. (2 paros) (asmeniui tenkantis plotas buvo 2,69 kv. m., kameros Nr. 13, dydis - 6,58 kv. m., sanitarinio mazgo dydis – 1,2 kv. m., asmenų skaičius – 2); nuo 2015-11-24 19.02 val. iki 2015-11-25 11.44 val. (1 para) (asmeniui tenkantis plotas buvo 2,68 kv. m. kameros Nr. 14 dydis – 6,56 kv. m., sanitarinio mazgo dydis – 1,2 kv. m., asmenų skaičius – 2); nuo 2015-11-25 11.44 val. iki 2015-11-26 10.03 val. (1 para) (asmeniui tenkantis plotas buvo 4,73 kv. m. kameros Nr. 32 dydis – 20,14 kv. m., sanitarinio mazgo dydis – 1,2 kv. m., asmenų skaičius – 4); nuo 2015-12-07 18.19 val. iki 2015-12-09 11.18 val. (2 paros) (asmeniui tenkantis plotas buvo 4,97 kv. m. kameros Nr. 35 dydis – 16,13 kv. m., sanitarinio mazgo dydis – 1,2 kv. m., asmenų skaičius – 3), nuo 2015-12-21 19.44 val. iki 2015-12-23 9.49 val. (2 paros) (asmeniui tenkantis plotas buvo 4,97 kv. m. kameros Nr. 35 dydis – 16,13 kv. m., sanitarinio mazgo dydis – 1,2 kv. m., asmenų skaičius – 3). Apibendrinus darytina išvada, kad 2015 metais 8 paras pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į minimalų plotą. Teismas nevertina ploto ryte ir vakare atskirai, o vertina, kad jeigu tą dieną reikiamas plotas buvo bent kurią paros dalį nesuteiktas, reiškia pažeista pareiškėjo teisė į teisės akte nustatytą ploto normą, o tuo pačiu į tinkamas laikymo sąlygas.

Kitais pareiškėjo buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje laikotarpiais pareiškėjui teko 5,12 kv. m. ploto, taigi teisės aktų reikalavimai šiuo aspektu nebuvo pažeisti. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad dėl kamerų perpildymo sąlygos tapo nepakenčiamos, nebuvo galimybės pajudėti, pasimankštinti, trūko oro, skaudėjo galvą, negalėjo išsimiegoti, kildavo konfliktai, tapo irzlus ir nervingas, yra neatsiejamai susiję su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertintinos kaip šio pažeidimo dalis (žr., pvz., LVAT 2013-05-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013, 2015-02-11 LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015 ir kt.). Anksčiau nurodytų argumentų pagrindu teismas sprendžia, jog tam tikrais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis kameros plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl tais laikotarpiais pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista.

Dėl kitų pažeidimų

Areštinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-06-18 įsakymu Nr. 182, 274 punkte įtvirtinta, kad nuteistiesiems areštu skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Turi būti skiriamas reikiamas dėmesys klimato sąlygoms, kubinei oro talpai, reikiamam vietos plotui, apšvietimui, šildymui ir vėdinimui. Nuteistųjų nuolat naudojamos areštinės patalpos turi būti gerai sutvarkytos ir švarios.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai” bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai” (toliau – ir Higienos norma) nustato policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą. Higienos normose pateikiamos bendrosios nuostatos, numatančios, kad policijos areštinėje laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Higienos normose numatyta, kad policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai Areštinių kamerų ir karcerio dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. ; Higienos normos numato, kad policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Higienos normos punkte nurodyta, jog policijos areštinės kamerų ir karcerio pakankama oro temperatūra šiltuoju metų periodu turi būti – 18–28 °C.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinės viršininkui neteikė skundų dėl gyvenimo sąlygų areštinėje. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015-04-13, 2015-10-08 patikrinimo aktų), matyti, kad 2015-03-30 patikrinimas buvo atliktas pareiškėjo laikymo kameroje Nr. 35, 2015-10-02 patikrinimas buvo atliktas pareiškėjo laikymo kameroje Nr. 14. Patikrinimo aktuose konstatuota, jog areštinės patalpose yra įrengta mechaninė ir dirbtinė ventiliacija; oro temperatūra atitinka higienos normos reikalavimus; kamerose yra skaidraus stiklo langai; apšvietimo ir pastato vėdinimo sistemų pakeitimui reikalinga atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus. Natūrali ir dirbtinė apšvieta, oro judrumas (šiltuoju metų periodu) neatitiko higienos normos reikalavimų, nes natūralios ir dirbtinės apšvietos sistemoms, vėdinimo sistemai pakeisti turi būti atlikti pastato rekonstrukcijos darbus, todėl šios neatitiktys nebuvo vertintos kaip pažeidimai.

Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas) (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Tik įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrindu suformuluoti reikalavimai apsprendžia ginčo administracinėje byloje ribas (žr., pvz., 2012-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-115/2012; 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013). Nors atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013). Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjai tokiose bylose atleidžiami nuo pareigos detalizuoti kalinimo sąlygų apibūdinimą. Minėtų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas sveikatos ir higienos reikalavimų neatitinkančiomis, t.y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyręs jį iš kitų areštinėje laikomų asmenų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad anksčiau nurodytos aplinkybės dėl sveikatos ir higienos reikalavimų sąlygų nevertinamos kaip pakankamos neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Dėl priteistinos žalos dydžio

Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius pareiškėjo kalinimo sąlygas, apibendrinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė, atstovaujama Klaipėdos AVPK, pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, t. y. teisę būti laikomam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 5 kv. m. kameros ploto. Tai reiškia, jog aptariamu atveju ši viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ji ar jos darbuotojai privalėjo veikti. LVAT praktikoje suformuota taisyklė, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis patiria neturtinę žalą (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009, Nr. A756-122/2010, A502-913/2011, A444-343/2013 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr. pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02), todėl konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus yra pagrindas vertinti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

Teismo vertinimu, nurodytas kalinimo perpildytoje gyvenamojoje patalpoje laikotarpis bei pažeista minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto norma sukėlė pareiškėjui diskomfortą. Atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę – 8 paras, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį ir į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą), kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu. Konstatuotina, jog pareiškėjui nagrinėjamu atveju priteistina neturtinė žala pinigais.

Pareiškėjas prašo priteisti 5000,00 Eur neturtinės žalos, teigdamas, jog dėl aukščiau nurodytų, pareiškėjo teigimu, netinkamų laikymo areštinės kamerose sąlygų, jis patyrė nepatogumus.

Tiek EŽTT, tiek nacionaliniai teismai laikosi pozicijos, jog pirminė atsakomybė už Konvencijos nuostatų efektyvų įgyvendinimą ir taikymą tenka nacionalinėms institucijoms, o pareiškimų į EŽTT sistema yra tik subsidiari nacionalinėms žmogaus teisių apsaugos sistemoms ir pirmiausiai yra vadovaujamasi vidaus teise (žr., pvz., EŽTT 2006-03-29 sprendimą Cocchiarella prieš Italiją, pareiškimo Nr. 64886/01; LVAT 2016-05-26 nutartį administracinėje byloje A-1193-662/2016). Taigi, EŽTT neformuoja jokių bendrų, išsamių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai, o pirminė žalos dydžio įvertinimo teisė yra paliekama nacionaliniams teismams (žr., pvz., 2004-10-19 sprendimą Dubjakova prieš Slovakiją; pareiškimo Nr. 67299/01). Nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad priteisdamas konkrečią neturtinę žalą teismas turi atsižvelgti į nacionalinėje teisėje įtvirtintus žalos nustatymo kriterijus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Administracinių teismų praktikoje (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009 ir kt.) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiama) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Taip pat neturtinės žalos dydį gali lemti ir specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią įvertinti ir materialiai kompensuoti yra ypatingai sunku, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną galima tik iš naujo sukurti. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu. Materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta, turinio, todėl pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr., Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimą).

LVAT praktikoje už kiekvieną kalinimo dieną, kurią buvo pažeista minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto norma, asmeniui priteisiama nuo 6,00 iki 9,00 Eur (žr., pvz., 2015-12-10 nutartis administracinėse bylose Nr. A-2199-662/2015 ir A-2183-662/2015; 2015-12-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015; 2015-12-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015; 2016-02-17 nutartį administracinėje byloje A-2314-822/2016). Tokiu atveju, remiantis Lietuvos teismų formuojama praktika, pareiškėjo patirta neturtinė žala galėtų būti įvertintina 48,00 Eur (8 x 6) (CK 6.250 straipsnis).

Be to, pažymėtina, jog LVAT praktikoje konstatuota, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu, t. y. pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post (po to) turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (iš anksčiau; prieš tai) (žr., pvz., LVAT 2008-10-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais svarbu atsižvelgti į šios žalos ypatumus. Kadangi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl sprendžiant dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, reikia aiškintis ir vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgti į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, vertybės, į kurias buvo kėsintasi, ir jų pažeidimo būdas, pareiškėjo laikymo netinkamomis sąlygomis laikotarpis, vienam asmeniui turinčios tekti minimalios ploto normos pažeidimo apimtis, pažeidimo tąsa, neigiamo poveikio pareiškėjo sveikatai mastas ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į bendruosius teisės principus, bei į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (tarp kitko, be kita ko) – teisingumo principo (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008).

Teismas, atsižvelgdamas į įstatymuose (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, CK 6.250 straipsnį) bei teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, taip pat byloje nustatytą pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, konstatuoja, jog pareiškėjo prašoma priteisti suma (5 000 Eur) yra neproporcinga (pernelyg didelė) kompensuoti tuos nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus, kuriuos pareiškėjas patyrė. Atkreiptinas dėmesys į bylai reikšmingas aplinkybes, o būtent į tai, kad pareiškėjo laikymas Klaipėdos AVPK areštinėje nebuvo vientisas, o susidėjo iš 5 atskirų epizodų; į tai, jog kitais nei pažeidimo laikotarpiais, pareiškėjui teko 5,12 kv. m. kameros ploto, o kai kuriais pažeidimo atvejais ploto skirtumas buvo nežymus (0,27 kv. m., 0,03 kv. m.); taip pat į tai, jog pareiškėjas skunde nenurodė jokių individualių aplinkybių, kaip neturtinė žala pasireiškė būtent jam, tik atkartojo šabloniškas frazes dėl neturtinės žalos elementų ir jos patyrimo, taip pat nepateikė duomenų, kad pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes; bei į tai, jog iš bylos duomenų nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo atsakovės atstovo elgesio pareiškėjo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Nurodytos aplinkybės mažina pažeidimo intensyvumą ir neigiamą poveikį pareiškėjui, o tuo pačiu turi įtakos kompensacijos, kuri priteistina kaip neturtinės žalos atlyginimas, dydžiui. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti 5 000 Eur suma nėra pagrindo, nes tokia suma yra akivaizdžiai neadekvati pareiškėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teismas, atsižvelgęs į teisės aktų nuostatas, teismų praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo, dėl kurio pareiškėjas jautė dvasinius, fizinius išgyvenimus, mastą, trukmę ir aplinkybę, kad pažeidimo intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, atsižvelgęs į tai, jog byloje nėra duomenų, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjo fizinė ar psichinė sveikata pablogėjo, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, jog skundas tenkintinas iš dalies, ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, pareiškėjui priteistina 50,00 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. B. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. B. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimą per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė