- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-04-15
- Bylos Nr.
- e1-1368-1122/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė
- Kaltinamasis
- R. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Agnės Šneiderienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:
R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:
1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1997 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 272 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, paskiriant laisvės atėmimo 4 metams 3 mėnesiams bausmę su turto konfiskavimu. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. gegužės 6 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1997 m. vasario 7 d. nuosprendyje nurodytos veikos perkvalifikuotos iš BK 272 straipsnio 2 dalies į BK 180 straipsnio 1 dalį, iš BK 271 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį, pripažintas kaltu dėl minėtų nusikalstamų veikų ir paskirta laisvės atėmimo 2 metams 9 mėnesiams bausmė panaikinant turto konfiskavimą;
2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 3 dalį, paskiriant laisvės atėmimo 2 metams 6 mėnesiams bausmę su 1/5 turto konfiskavimu. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2003 m. sausio 23 d. nutartimi, vadovaujantis BK 54² straipsniu, paleistas lygtinai 1 metams 16 dienų;
3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. sausio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę laisvės atėmimo 1 metams 1 mėnesiui bausmę;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), paskiriant galutinę laisvės apribojimo 1 metams 2 mėnesiams bausmę, įpareigojant per visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Darbo biržoje ir nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu (bausmė atlikta),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. S. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent:
būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2021 m. vasario 4 d. 21.50 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, priėjęs prie Ž. B., stovėjusiojo prie savo automobilio „Hyundai“, laikydamas rankoje į Ž. B. nukreiptą peilį, priekaištavo pastarajam dėl dažnai veikiančios automobilio signalizacijos bei pasakė „padursiu“, o Ž. B. išsigandus ir įsėdus į automobilį „Hyundai“, jis peiliu kelis kartus dūrė į minėto automobilio langą, dėl ko Ž. B. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Šiais savo veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. vasario 5 d. apklaustas kaltinamasis R. S. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad narkotinių medžiagų nevartoja. Dėl priklausomybės nuo alkoholio jis buvo gydytas ligoninėje, paskutinį kartą prieš porą metų. Į ligoninę jis vykdavo pats, savo noru. Pradėdavęs gerti alkoholį, gerdavo savaitę ir daugiau. Jis gydėsi ligoninėse, (duomenys neskelbtini). Su pranešimu apie įtarimą jis susipažino, supranta, kuo yra įtariamas, paaiškino, jog neturėjo tikslo nieko sužeisti. 2020 m. vasario 4 d. jis buvo girtas, todėl visų vakaro aplinkybių nepamena. Būdamas namie, jis gėrė alkoholį. Jis išgėrė du litrus naminio vyno. Jis gėrė vienas. Jo mama buvo išėjusi pas kaimynę. Šiuo metu jis nepamena, kaip jis atsidūrė lauke. Pamena, kad kalbėjo su jam nepažįstamu vyriškiu, kuris stovėjo prie raudonos spalvos automobilio, barėsi su tuo vyriškiu. R. S. sakė, kad turi gerą automobilį, sakė, kad pasitaisytų signalizaciją, nes ji nuolat suveikinėja. Jis prisimena, kad barėsi, tačiau nepamena, kad rankoje turėtų peilį. Jis neprisimena ir tokių aplinkybių, kad žmogui įsėdus į automobilį, jis peiliu trenktų per automobilio langą. Jis neturėjo jokio tikslo sužaloti anksčiau paminėtą vyriškį. Nepamena, kaip iš lauko grįžo namo. Kai jis atsigulė miegoti, mama buvo namie. Tuo metu paskambino į duris. Atidaręs duris jis pamatė policijos pareigūnus, kurie paaiškino, kas atsitiko ir kodėl jis yra sulaikomas. Policijos pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į areštinę. Jis pats visų vakaro aplinkybių nepamena, bet jei nukentėjusysis taip sako, jis tiki, kad taip ir galėjo būti. Tačiau jis dar kartą nori pasakyti, kad jis neturėjo jokio tikslo sužeisti kitą žmogų. Jis labai gailisi dėl savo elgesio, nukentėjusiojo jis norėtų atsiprašyti, nenorėjo jo išgąsdinti. Patikino, kad taip pasielgė, nes buvo girtas (b. l. 38–40).
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. balandžio 2 d. papildomai apklaustas kaltinamasis R. S. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, supranta, kuo yra įtariamas. Visų įvykio aplinkybių jis neprisimena, tačiau sutinka su įtarime nurodytomis įvykio aplinkybėmis, kurias nurodė nukentėjusysis. Ką jis prisiminė – yra papasakojęs ankstesnės apklausos metu. Įvykio metu jis buvo girtas, todėl visų vakaro aplinkybių nepamena. Jis pamena, kad girtas išėjo į lauką, tačiau nepamena, kodėl. Jis barėsi su nepažįstamu vyriškiu, kuris stovėjo prie automobilio. Prisimena, kad barėsi, tačiau nepamena, kad rankoje turėtų peilį ar juo daužytų į stiklą, bet jei nukentėjusysis taip sako, jis nesiginčija su šia aplinkybe ir pripažįsta. Būdamas girtas jis gali būti agresyvus ir sužaloti kitą asmenį. Jis labai gailisi dėl savo elgesio, taip jis pasielgė, nes buvo girtas. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 45–46).
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. vasario 4-5 d. apklaustas nukentėjusysis Ž. B. parodė, kad 2021 m. vasario 4 d. apie 21.50 val. eidamas iš parduotuvės jis išgirdo, kad lauke prie daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), veikia jo automobilio ,,Hyundai“ signalizacija. Priėjęs prie automobilio jis atrakino keleivio pusės priekines duris ir norėdamas sėstis į automobilį iš už nugaros išgirdo vyrišką balsą. Atsisukęs pamatė, kad apie vieno metro atstumu nuo jo stovi kaimynas vardu R., laikydamas dešinėje rankoje peilį, apie 30 cm ilgio, panašų į virtuvinį, nukreiptą į Ž. B. Jam nieko nespėjus pasakyti, kaimynas pradėjo jam agresyviai priekaištauti dėl to, kad dažnai suveikia jo automobilio signalizacija. Pamatęs kaimyno rankoje peilį jis labai išsigando, todėl tiksliai kaimyno išsakytų žodžių atpasakoti negali, bet išgirdęs iš kaimyno žodį „padursiu“ dar labiau išsigando ir greitai sėdo į automobilį ir užsidarė. R. priėjęs prie automobilio kelis kartus su peiliu dūrė į langą ir dar kažką jam sakė, bet iš išgąsčio ir veikiančios signalizacijos jis nieko negirdėjo. Tada R. nuėjo prie laiptinės, adresu (duomenys neskelbtini), pažymėtos nuo 51 iki 65 buto. Tuo momentu iš laiptinės išėjo jam nepažįstamas vyras, jie parūkė ir R. užėjo į minėtą laiptinę. Įvykio vietoje be jų dviejų daugiau nieko nebuvo. R. yra apie 40 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, plikas, be barzdos, buvo apsirengęs tamsiu megztiniu, trumpikėmis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje pažymėtoje nuo 51 iki 65 buto, trečiame aukšte kairėje pusėje. R. išsakytus žodžius ir visų veiksmų seką jis suprato kaip realius grasinimus. Su R. visi aplinkui esantys kaminai nuolat konfliktuoja dėl jo gyvenimo būdo, nes R. nuolat vartoja alkoholį ir pas R. susirenka įtartinos kompanijos. Įvykio vietoje vaizdo kamerų nėra (b. l. 18–20).
Iš policijos įvykių registro išrašo (BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų) matyti, kad 2021 m. vasario 4 d. 22.17 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas Ž. B. pranešimas, kad prieš 20 min. jam nepažįstamas asmuo grasino peiliu. Asmuo gyvena gretimame name, pranešėjas gyvena (duomenys neskelbtini) (b. l. 96–98).
Iš Ž. B. 2021 m. vasario 4 d. protokolo–pareiškimo matyti, kad jis pranešė, jog 2021 m. vasario 4 d. apie 21.50 val. prie daugiabučio namo, lauke, adresu (duomenys neskelbtini), iš matymo pažįstamas vyras apie 40 metų amžiaus, laikydamas rankoje peilį, kuris buvo nukreiptas į jį (Ž. B.) grasino padurti. Šiuos grasinimus jis suprato kaip realius. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl grasinimų (b. l. 8–10).
Iš 2021 m. vasario 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra daugiabučio gyvenamojo namo kiemas ties laiptine, pažymėta nuo (duomenys neskelbtini) buto, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrima teritorija neaptverta, nesaugoma, nefilmuojama, į ją patenkama laisvai. Daugiabučio gyvenamojo namo langai nukreipti į vidinį kiemą. Gyvenamasis namas yra stačiakampio formos, patekimas į namą suskirstytas į 5 laiptines, į kurias patenkama per rakinamas duris. Prie laiptinių durų įrengtos dirbtinės šviesos. Vidiniame namo kieme prie namo įrengtas šaligatvis, jo dešinėje sustatytos įvairios transporto priemonės. Transporto priemonių dešinėje yra važiuojamoji kiemo dalis, už jos sustatytos įvairios transporto priemonės. Viso kiemo grindinys apsnigtas. Apžiūrimoje teritorijoje reikšmingų tyrimui nusikalstamos veikos pėdsakų – objektų nenustatyta, nieko nepaimta. Pridėtos fotonuotraukos (b. l. 11–15).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato antrojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2021 m. vasario 11 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. vasario 10 d. telefonu buvo bendrauta su Ž. B. dėl įvykio aplinkybių patikslinimo. Ž. B. patikslino, kad įvykio metu jo automobilis apgadintas nebuvo. Taip pat nurodė, kad nepažįsta vyriškio, išėjusio iš laiptinės ir bendravusio su R. Jis minėtą vyriškį matė pirmą katą (b. l. 24).
Iš 2021 m. balandžio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra „Body kamerų“ vaizdo įrašai, pavadinimais: 20210204_233054_006, 20210204_234045_007, 20210204_234545_008, 20210204_235044_009, 20210204_235543_010, 20210204_000042_011, 20210204_000541_012, 20210204_001040_013, 20210204_001539_014, 20210204_002038_015, 20210204_002537_016, 20210204_003036_017. Įrašuose užfiksuota data, laikas. Filmuojama automobilio viduje kaip pareigūnas bendrauja su nukentėjusiuoju asmeniu. Surašomas pareiškimas, atliekama apklausa. Įraše 20210204_235044_009 23.50 val. nukentėjęs vyriškis pasako, kad „stiklą bedė su peiliu, gali būti žymės“. Pareigūnas paaiškina, kad tai tik pareiškimas, tuoj apklausos metu papasakos ir bus viskas surašyta. Įraše 20210204_235543_010 pareigūnas pasiūlo nukentėjusiam vyriškiui viską chronologiškai papasakoti kas buvo. 23:57:09 val. nukentėjusysis pasako, kad išgirdęs vyrišką balsą jis atsisuko ir pamatė vyriškį, ir kad „nukreiptas peilis į mane“. 23:27:23 val. nukentėjusysis pasakė „padursiu, kažką padarysiu“, vėliau dar nukentėjusysis tikslino aplinkybes – „baksnojo peiliu į stiklą“. Įraše 20210204_000042_011 00.03 val. nukentėjusysis apibūdina peilį, kuriuo jam buvo grasinama. Peilis 20 cm. Įraše 20210204_002537_016 pareigūnas perskaito surašytus parodymus, vyras patvirtina, kad surašyta gerai (b. l. 26–27).
Iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio G. Č. 2021 m. vasario 5 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. vasario 4 d. apie 22.50 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu J. S., iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (OVS) budėtojo buvo gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), reikalinga papildoma pagalba sulaikant asmenį, kuris grasino peiliu. Atvykus minėtu adresu, ne už ilgo atvyko Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnas „V1006“, kuris davė nurodymą nueiti į butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir sulaikyti vyrą. Nuėjus minėtu adresu, buto duris atidarė vyras, kaip vėliau paaiškėjo – R. S., gimęs (duomenys neskelbtini). Vyrui buvo paaiškinta, kad jis yra suimamas už tai, kad grasino peiliu kaimynui. Vyras sulaikytas 23.30 val. Pristatytas į OVS 23.55 val. (b. l. 95).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad R. S. 2021 m. vasario 5 d. 00.04 val. nustatytas 2,03 promilių neblaivumas (b. l. 47).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad R. S. veiksmai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo sudėtį, jo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo įrodyta.
Pirmiau nurodyti kaltinamojo R. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo Ž. B. parodymai, byloje esantis Ž. B. protokolas–pareiškimas, policijos įvykių registro išrašas, vaizdo įrašo apžiūros protokolas, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, alkotesterio kvito rodmenys ir kita rašytinė bylos medžiaga.
Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog R. S. 2021 m. vasario 4 d. 21.50 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai nustatytas 2,03 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, priėjęs prie Ž. B. laikydamas rankoje į Ž. B. nukreiptą peilį, priekaištavo Ž. B. dėl dažnai veikiančios automobilio signalizacijos bei pasakė „padursiu“, o Ž. B. išsigandus ir įsėdus į automobilį „Hyundai“, jis peiliu kelis kartus dūrė į minėto automobilio langą, dėl ko Ž. B. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, todėl R. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 99–101). Nukentėjusysis Ž. B. taip pat informuotas apie galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, su tuo sutiko, civilinio ieškinio nepateikė (b. l. 25, 102–103).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. S., įvertina jo kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei stadiją – kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai ir gyvybei. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o sunkinančios jo atsakomybę aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9 p. ir 13 p.).
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius R. S. – nevedęs, nedirba (b. l. 50–53), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 54), teistas 4 kartus (b. l. 62–79), per pastaruosius 5 metus administracine tvarka baustas 14, taip pat ir už 7 nedidelius viešosios tvarkos pažeidimus (5 nusižengimus padarė neblaivus), buvimą neblaiviu viešojoje vietoje (dalis baudų nėra sumokėta) (b. l. 55–61), gydėsi VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre: nuo 2014 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. lapkričio 24 d., nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas; nuo 2014 m. gruodžio 8 d. iki 2014 m. gruodžio 11 d., nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, ūminė intoksikacija; nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. balandžio 16 d., nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, ūminė intoksikacija; nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d., nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru (b. l. 84); VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. kovo 20 d., diagnozė: impulsyvus tipas, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, ūminė intoksikacija, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (b. l. 81); į priklausomybės ligų centrą Vilniaus filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 82). Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2021 m. kovo 24 d. specialisto išvados Nr. 89TPK-69/2021 matyti, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad R. S. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 91).
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. S. už padarytą nesunkų nusikaltimą paskyrus BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio dydis nustatytinas didesnis nei BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 1 metus 6 mėnesius laisvės apribojimo, kartu paskiriant įpareigojimus ir draudimus, kurie padėtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui, t. y. įpareigoti būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nėra susiję su mokslu, darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, ir pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų – ir alkoholį (BK 48 str. 4 d. 4 p., 5 d. 4 p., 6 d.).
Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
R. S. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, todėl baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. paskiriant 1 metų laisvės apribojimo bausmę, su minėtais įpareigojimais ir draudimais.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas R. S. laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. vasario 4 d. 23.30 val. iki 2021 m. vasario 5 d. 10.35 val. (viena diena) išbūtas laikas (b. l. 29–30; 41), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 42) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais(b. l. 28) – paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, įpareigoti R. S. laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nėra susiję su mokslu, darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų – ir alkoholį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nėra susiję su mokslu, darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų – ir alkoholį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti R. S. vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną nuo 2021 m. vasario 4 d. 23.30 val. iki 2021 m. vasario 5 d. 10.35 val., ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Išaiškinti R. S., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Išaiškinti R. S., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).
Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.
Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.