Kauno apygardos teismo nutartis

2018-05-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-408-245/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-23
Bylos Nr.
1A-408-245/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47842-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
G. K.
Advokatai
Singrida Samoškienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-408-245/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47842-2017-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pranešėjo ir pirmininko), Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio

sekretoriaujant Viktorijai Akelienei,dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,nuteistojo G. K. gynėjai advokatei Singridai Samoškienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams,pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (veika, padaryta 2017 m. lapkričio 18 d.) - laisvės atėmimu 9 mėnesiams,pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (veika, padaryta 2018 m. sausio 4 d.) - laisvės atėmimu 1 metams.

Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Ši sumažinta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su 2017 m. liepos 18 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir iki šiol neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant ir G. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laikotarpiai nuo 2017 m. liepos 11 d. iki 2017 m. liepos 13 d., nuo 2017 m. lapkričio 18 d., iki 2017 m. lapkričio 19 d. ir nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2018 m. vasario 26 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. K. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nuteistas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 16 d. apie 17.35 val., uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ filiale Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą - tyčia du kartus alkūne suduodamas farmakotechnikei D. Š. į kairę ranką ir tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, iš vaistinės patalpų pagrobė svetimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį bendros 41,79 eurų vertės turtą - 3 pakuotes „M. D. I.“ maisto papildų, pasikėsinęs iš viso pagrobti turto už 83,58 eurus, t.y. 6 pakuotes „M. D. I.“ maisto papildų, tačiau dėl nukentėjusiosios veiksmų trys pakuotės iš rankų iškrito ir liko vaistinėje.

Be to, jis nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, už tai, kad 2017 m. lapkričio 18 d. apie 3.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu savo šeimos narei - sugyventinei R. R. tyčia rankomis spaudė kaklą, šiais smurtiniais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Taip pat jis nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, už tai, kad 2018 m. sausio 4 d. apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu savo šeimos narei - sugyventinei R. R. tyčia rankomis sugriebęs už plaukų tampė juos, rankomis spaudė kaklą, šiais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.

Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo sušvelninti 2018 m. vasario 26 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu jam paskirtą 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistojo nuomone, jo veika iš BK 180 straipsnio 1 dalies galėtų būti perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 2 dalį, kadangi jis tenorėjo iš vaistinės pavogti keletą maisto papildų, tačiau buvo užkluptas vaistinės darbuotojos ir sprukdamas nuo jos, kai ši bandė jį sulaikyti, palietė darbuotojos ranką. Šias aplinkybes patvirtino ir pati vaistinės darbuotoja. Perkvalifikavus nuteistojo nusikalstamą veiką iš plėšimo į vagystę būtų galima jam skirti švelnesnę bausmę.

Skunde pabrėžiama, kad nuteistasis vaistinės darbuotojos atsiprašė, visiškai pripažino savo kaltę dėl visų nusikaltimų, tame tarpe ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, atlygino padarytą žalą vaistinei, anksčiau iki suėmimo dirbo, todėl yra pagrindas skirti jam švelnesnę bausmę.

Skunde nuteistasis dėl jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nurodo, kad abiem atvejais smurto panaudojimui sugyventinės atžvilgiu įtakos turėjo jų abiejų vartotas alkoholis ir provokuojantis nukentėjusiosios elgesys, ko pasėkoje nuteistasis nesuvaldė savo emocijų ir suėmė sugyventinei už gerklės. Tačiau dėl šių nusikalstamų veikų apeliantas prisipažino, nuoširdžiai gailisi, nori ir toliau tęsti darbą bei gyventi pilnavertį gyvenimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nukentėjusiosios provokuojamą elgesį (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas neneigia pagrobęs svetimą turtą, tačiau tvirtina, kad jį pasisavino vagystės, o ne plėšimo būdu, todėl mano, kad jo veika galėtų būti perkvalifikuota iš BK 180 str. 1 d. į BK 178 straipsnį, taip pat prašo skirti jam švelnesnę bausmę ir pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe provokuojamąjį nukentėjusiosios elgesį.Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus ir skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį, daro išvadą, kad apelianto prašymas dėl veikos perkvalifikavimo iš BK 180 straipsnio 1 dalies į 178 straipsnio 2 dalį yra nepagrįstas, jį tenkinti įstatyminio pagrindo nėra, nes nuteistojo veika tinkamai kvalifikuota kaip plėšimas.

Pažymėtina, kad remiantis teismų praktika, esminis plėšimo ir vagystės atribojimo kriterijus yra nusikaltimo padarymo būdas. Kaip vagystė kvalifikuojamas slaptas ar atviras, tačiau nesmurtinis (nevartojant nei fizinio, nei psichologinio smurto arba kitaip neatimant galimybės nukentėjusiajam priešintis) svetimo turto pagrobimas. Svetimo turto užvaldymas staigiu judesiu išplėšiant turtą iš nukentėjusiojo rankų ir jį užvaldant, paprastai kvalifikuojamas kaip vagystė, jei prieš tai nebuvo veiksmų, atitinkančių fizinio ar psichologinio smurto požymius. Tačiau jei prieš užvaldant turtą arba turto užvaldymo metu nukentėjusysis yra fiziškai ar psichologiškai veikiamas, tokia veika kvalifikuojama kaip plėšimas. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jį panaudoti naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios D. Š. parodymais nustatyta, kad G. K. 2017 m. rugsėjo 16 d. jai dirbant ,,(duomenys neskelbtini)" ji pamatė, kaip vienas įtartinas asmuo atvirai nuo lentynos į glėbį ėmė maisto papildus. Ji iš karto suprato, kad ruošiamasi pavogti maisto papildus, todėl pasakė: ,,Padėk į vietą, ką darai?". Po šių jos žodžių vyras ėjo link išėjimo durų, todėl ji priėjo prie vaistinės durų ir užstojo kelią. Tai pamatęs vyriškis sukdamasis alkūne sudavė jai į kairę ranką ir bandė ją nustumti nuo durų. Alkūne vėl sudavė jai į kairę ranką. Smūgių metu ji juto fizinį skausmą. Ji vyrui ranka trenkė per rankas, kad šis išmestų maisto papildus ir jam iš rankų trys buteliukai iškrito. Jos ranka buvo paraudusi, bet pas medikus nesikreipė, dirbti toliau galėjo. Apie įvykį ji tuoj pat pranešė policijai. Nors apeliantas neigia vartojęs fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, o teigia, tik užkliudęs jos ranką kai bandė pasprukti su prekėmis, kolegijos nuomone, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir spręsdamas padarytos veikos kvalifikavimo klausimą, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios parodymais apie padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs, todėl abejoti jų teisingumu ir jais netikėti nėra pagrindo. Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota kaip 2017 m. rugsėjo 16 d. 17.24 val. į vaistinę įeina G. K. 17.25 val. sparčiu žingsniu G. K. bando išeiti iš vaistinės, o tuo metu vaistinės darbuotoja užstoja išėjimą, bando uždaryti duris. G. K. muistosi, bando ištrūkti, nustumia vaistininkę, jam iškrenta kelios pakuotės, pabėga (1 t., b. l. 49). Pažymėtina, kad ir pats nuteistasis G. K. nuo pat pradžių neneigė iš vaistinės pagrobęs maisto papildus, pirmos instancijos teisme visiškai prisipažino dėl padarytų veikų, o apeliaciniame skunde ginčija padarytos veikos kvalifikaciją. Tokią nuteistojo poziciją teisėjų kolegija laiko gynybine taktika. Taigi nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatyta, kad G. K., panaudodamas fizinį smurtą - tyčia du kartus alkūne suduodamas nukentėjusiajai D. Š. į kairę ranką, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, iš vaistinės patalpų pagrobė svetimą turtą – 3 pakuotes „M. D. I.“ maisto papildų, kurių bendra vertė 41,79 eurai. Kolegijos įsitikinimu, apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad G. K., pavartodamas smurtą pagrobė svetimą turtą (t. y. nors G. K. buvo nukentėjusiosios sustabdytas ir dalis prekių išmuštos iš rankų, tačiau su kitomis prekėmis, pavartodamas smurtą, jis pabėgo), ir, nustatęs šią aplinkybę, apelianto veiksmus teisingai kvalifikavo kaip plėšimą. Pagrindo daryti priešingas išvadas, nei padarytos skundžiamame nuosprendyje, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Teisėjų kolegija taip pat vertina kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, jog byloje nustatytina papildoma lengvinanti aplinkybė, t. y. tai, kad nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), kadangi byloje nėra duomenų, jog provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiosios R. R. elgesys būtų egzistavęs ar turėjęs įtakos G. K. veiksmams ir būtų privertęs, skatinęs G. K. nusikalsti.

Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Pažymėtina, kad parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu G. K. paskyrė už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), 180 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis subendrintą ir pritaikius BK 64¹ straipsnį trečdaliu sumažintą 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, nustatė ne tik G. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis nusikaltimų padarymą pripažino, gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, juridiniam asmeniui atlygino padarytą žalą, bet ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas G. K. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Bausmės rūšies ir dydžio parinkimui buvo įvertintos ir kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės, tokios kaip baustumas administracine tvarka, tame tarpe ir už vagystes iš parduotuvių, ankstesni teistumai - praeityje teistas du kartus, paskutinį kartą už analogiškų veikų padarymą (BK 140 straipsnio 2 dal, t. y. smurto panaudojimą prieš sugyventinę R. R.), jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nesulaikė nuo pakartotinių nusikalstamų veikų darymo. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas įvertino tai, kad G. K. naujus nusikaltimus padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, t. y. turėdamas neišnykusį teistumą. Aukštesniojo teismo vetinimu ši aplinkybė rodo, kad G. K. yra recidyvistas, o tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (šią aplinkybę skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas turėjo pripažinti G. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas negali sunkinti G. K. padėties). Paminėti nuteistąjį charakterizuojantys duomenys rodo, kad G. K. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, akivaizdu, kad jis, nepaisant ankstesnio teistumo, nesistengia keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti. Nuteistojo G. K. nusikalstamas elgesys rodo jo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, jis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, reikiamų išvadų nepadarė. Atsižvelgiant į šias pirmosios instancijos teismo nustatytas ir bylos duomenimis pagrįstas aplinkybes dėl bausmės rūšies parinkimo apeliacinės instancijos teismas vertina, kad tokia išvada yra visiškai teisinga, bausmės rūšis (laisvės atėmimas) parinkta motyvuotai, ji yra teisinga ir leidžianti pasiekti BK numatytus bausmės tikslus. Teisėjų kolegijos nuomone, G. K. paskirta bausmė ir jos dydis yra adekvati padarytam nusikaltimui, paskirta bausmė yra švelnesnė nei bausmės vidurkis, taip pat atkreiptinas dėmesys, jog teismui pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas ji dar sumažinta trečdaliu, todėl pagrindo keisti parinktų bausmių rūšį ar skirti dar mažesnę laisvės atėmimo bausmės trukmę šiuo atveju nėra.

Pažymėtina ir tai, kad ginčijamu pirmos instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam G. K. paskirtą subendrintą bausmę teismas subendrino su neatlikta bausme, skirta 2017 m liepos 18 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, taikydamas nuteistajam palankesnį bausmių sudėjimo būdą, t. y. jas iš dalies sudėjo (BK 64 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į skundo esmę, t. y. prašymą sušvelninti nuteistajam G. K. paskirtą galutinę bausmę, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas tik išimtiniais atvejais, numatytais BK 62 straipsnyje ir 54 straipsnio 3 dalyje, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų.

BK 62 straipsnyje nurodyta sąlygų visuma, kuriai esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį bausmė gali būti švelninama, jeigu yra visos sąlygos, kurios apibūdina kaltininko elgesį padarius nusikalstamą veiką, tačiau šiuo atveju BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų kriterijų G. K. netenkina.

BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas laikytinas išimtiniu, t. y. minėto straipsnio taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padarytos nusikalstamos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad analizuojamu atveju nėra susiklosčiusi išskirtinė situacija, todėl minėto straipsnio nuostatos taip pat negali būti taikomos G. K. atžvilgiu.

Pažymėtina ir tai, kad ginčijamu nuosprendžiu nuteistajam G. K. paskirtą subendrintą už atskiras nusikalstamas veikas bausmę apylinkės teismas subendrino su bausme, skirta 2016-05-25 teismo nuosprendžiu ir 2016-10-25 teismo nutartimi, taikydamas nuteistajam palankesnį bausmių sudėjimo būdą, t. y. jas iš dalies sudėjo, pridėdamas tik dalį švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo ir bausmių bendrinimo pagrindų, numatytų BK 41, 54, 63 ir 64 straipsniuose nepažeidė, nuteistajam paskirta galutinė bausmė nėra per griežta, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio ir 56 straipsnio 1 dalies reikalavimus, teisingumo principo nepažeidžia, bausmė tinkamai individualizuotos, todėl keisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. vasario 26 d. nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanguolė ŠiugždinytėAlgerdas Urbšys