Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus (Kėdainiai) prokuroro N. G. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-01127-25, kurioje

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2023 m. gruodžio 6 d., Marijampolės apylinkės teismo, Jurbarko rūmų teismo, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 40 MGL– 2000 eurų dydžio bauda. Bausmė neatlikta, remiantis byloje esančia 2025 m. sausio 30 d. antstolių pažyma, šiuo metu išieškota 799,25 eurai,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2025 m. sausio 9 d., apie 05.50 val., namuose esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia spyrė ne mažiau kaip 4 kartus į krūtinę savo šeimos narei- sutuoktinei O. S., sugriebęs už plaukų tempė ją į koridorių, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. S. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2025 m. sausio 8 d., kartu su O. namuose vartojo alkoholį, gėrė dviese alų, 6 laipsnių stiprumo. Alų gerti pradėjo apie 20.00 val. Vartojant alkoholį tarp jų jokių konfliktų dar nebuvo, tačiau kai dviese išgėrė apie 6 litrus alaus, tarp jo ir O. kilo žodinis konfliktas tai galėjo būti 2025 m. sausio 9 d., apie 05.50 val. Žodinio konflikto metu O. pradėjo kelti pavydo scenas, ėmė jam prikaišioti buvusią sutuoktinę, todėl žodinio konflikto metu jis galėjo įspirti O. keturis kartus į krūtinę ir tampyti ją už plaukų. Dėl girtumo jis visų įvykio aplinkybių neatsimena. Atsimena, kad po konflikto su O. jis išėjo iš namų, nenorėjo, kad toliau vyktų konfliktas (e. b. l. 79-82).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, visiškai įrodyta byloje surinktais rašytiniai įrodymais.

Nukentėjusioji O. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. S. yra jos sutuoktinis, susituokę jie gyvena virš 1 metų. Kadangi V. S. yra jos sutuoktinis, todėl parodymus ji duoti atsisako. 2025 m. sausio 9 d. kas vyko namuose tarp jos ir sutuoktinio V. ji dėl girtumo nieko neprisimena (e. b. l. 36-38). Iš byloje esančio neblaivumo nustatymo akto matyti, kad O. S. nustatytas 1,97 promilių girtumas.

Iš asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad po įvykio apžiūrint O. S., t. y. jos krūtinę, jokių sužalojimų nesimato. Apžiūrint galvą dešinėje pusėje ties pakaušiu matomi suvelti plaukai, paraudimas ir patinimas. Daugiau akivaizdžių sužalojimų nematoma (e. b. l. 51-56).

Iš specialisto išvados nustatyta, kad medicininėje dokumentacijoje nėra jokių duomenų apie sužalojimus ar galimai patirtą smurtą. O. S. atsisako nuo medicininės pagalbos (e. b. l. 60-61).

Iš pranešimo į BPC išrašo nustatyta, kad Kauno AVPK Kėdainių r. policijos komisariate policijos registruojamų įvykių registre (toliau PRĮR) gautas pranešimas ROIK Nr.: (duomenys neskelbtini). Pranešimo laikas - 2025-01-09 05:58 val. Pranešimo vieta – (duomenys neskelbtini). Pranešimo kategorija – A kategorija, nusikaltimai asmeniui. Pranešėjas – tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešimo aplinkybės – „Moteris susijaudinusi pasakė, kad ją trankė ir tampė už plaukų. Daugiau nieko nesako, nutraukė kelis kartus pokalbį“.

Liudytoja D. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Kauno AVPK Kėdainių r. PK RS tyrėja. 2025 m. sausio 9 d. dirbant kartu su Kauno AVPK Kėdainių r. PK E. G., apie 05:50 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), moteris pasakė, kad ją trankė ir tampė už plaukų. Nuvykus minėtu adresu namuose rasta neblaivi O. S., kuri paaiškino, kad tarp jos ir sutuoktinio V. S. kilo žodinis konfliktas, kurio metu kai ji gulėjo lovoje jai sutuoktinis spyrė ne mažiau kaip keturis kartus į krūtinę, o po to jis sugriebė jai už plaukų ir tempė iš lovos į koridorių. O. S. sakė, kad jai skaudėjo, ji jautė fizinį skausmą. Ji buvo susijaudinusi, verkė. Atvykę medikai O. S. apžiūrėjo, sužalojimų nenustatė. V. S. namuose nerastas, jis iki jiems atvykstant buvo pasišalinęs (e. b. l. 66-68).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas pareigūno BODY kameros įrašas, iš kurio matyti, kad atidarius CD laikmeną joje yra vienas failas su įrašu. Atidarius įrašą matoma kaip pareigūnė įeina pro atidarytas buto duris į butą. Butas netvarkingas, visur išmėtyti rūbai. Taip pat fiksuotas O. S. ir pareigūnės pokalbis.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tuo tarpu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus – kaltinamojo, nukentėjusiosios O. S., liudytojos D. J. parodymus, įvykio vietos apžiūros protokole, asmens apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, kitus rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog kaltinamasis V. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2025 m. sausio 9 d., apie 05.50 val., namuose esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia spyrė ne mažiau kaip 4 kartus į krūtinę savo šeimos narei- sutuoktinei O. S., sugriebęs už plaukų tempė ją į koridorių, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Byloje kaltinamojo V. S. paaiškinimais ir kitais aptartais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis tyčia spyrė ne mažiau kaip 4 kartus į krūtinę savo šeimos narei- sutuoktinei O. S., sugriebęs už plaukų tempė ją į koridorių. Visa tai rodo, kad asmuo suprato, jog elgiasi neteisėtai, ir taip norėjo elgtis, tai yra, veikė tiesiogine tyčia. Taigi, kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto naudojimo sukeliant fizinį skausmą savo šeimos nariui požymiai, todėl kaltinamosios veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis V. S. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausme ir kitais teismo baudžiamuoju įsakymu spręstinais klausimais sutinka (e. b. l. 117-120).

Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, tai yra, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamosios asmenybę, kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamoji padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad kaltinamasis praeityje teistas (e. b. l. 62-64), baustas administracine tvarka (e. b. l. 106-107), dirbantis (e. b. l. 59-61), duomenų apie priklausomybių ar psichinių ligų gydymą nėra (e. b. l. 116).

Nagrinėjamu atveju, teismas įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, V. S. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes bei atsižvelgęs į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžia, kad kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarytą skirtina laisvės apribojimo bausmė, nustatant didesnį nei minimalus šios bausmės rūšies dydį (BK 48 straipsnio 2 dalis). Laisvės apribojimo bausmė skirtina be intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kaltinamajai sutikus, gydytis priklausomybės ligas (alkoholizmą). Kartu su bausme kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią ji įpareigotina įvykdyti per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, vėliau – panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltų, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoj jos skirti įpareigojimus, įpareigojant V. S. per visą bausmės vykdymo laikotarpį: dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. S. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį: dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirtą bausmę, visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2023 m. birželio 6 d., Marijampolės apylinkės teismo, Jurbarko rūmų paskirta ir neatlikta bausme – 40 MGL (2000 eurų) dydžio bauda ir paskirtinę: 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant V. S. bausmės atlikimo laikotarpiu 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir 40 MGL – 2000 eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti V. S. įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, vėliau – panaikinti.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams Jonavoje prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.