- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-09-05
- Bylos Nr.
- 1-952-543/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36370-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- M. Ž.
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-36370-19 medžiagą, kurioje
M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. vietos nedeklaravęs, faktinė gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vykdantis individualią veiklą, teistas:
2018 m. vasario 12 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 259 straipsnio 2 dalį - 3 mėnesiams viešųjų darbų, pritaikius BK 64 ¹ straipsnį, galutinė bausmė - 2 mėn. viešųjų darbų;
2018 m. birželio 27 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesiams viešųjų darbų, pritaikius BK 64 ¹ straipsnį, galutinė bausmė - 4 mėn. viešųjų darbų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. Ž. 2019 m. rugpjūčio 25 d. apie 00.10 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę D. K., vieną kartą galva sudavė nukentėjusiajai į kaktą, taip smurtaudamas nukentėjusiajai D. K. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis M. Ž., apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu visiškai prisipažino ir paaiškino, kad D. K. yra jo sugyventinė, gyvena jos motinai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu veda bendrą namų ūkį, augina bendrą dukrą D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 24 d. grįžo namo būdamas neblaivus. Tarp jo ir D. kilo konfliktas, jis sugyventinės atžvilgiu vartojo įvairius necenzūrinius žodžius. Po to, priėjęs prie D. galva vieną kartą sudavė jai į kaktą, pataikė į kaktos dešinę pusę. Išsigandusi D. pasiėmė savo mobilųjį telefoną ir norėjo kažkam skambinti, tačiau jis telefoną atėmė ir numetė ant žemės. D. išbėgus pas kaimyną, iš buto pasišalino. Supranta, kad taip elgdamasis su D. galėjo sukelti jai fizinį skausmą, dėl to labai gailisi. Kitą dieną grįžęs namo D. nupirko naują telefoną, jos atsiprašė dėl sužalojimo, ji atleido (b. l. 47-48).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti bei žemiau aptarti įrodymai.
Nukentėjusioji D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 25 d. apie 00.10 val., būnant namuose, (duomenys neskelbtini), sugyventinis M. Ž. pradėjo su ja konfliktuoti, sugyventinis įžeidinėjo ją, tada priėjęs arčiau, netikėtai iš savo galvos sudavė jai į kaktą, nors tuo metu ji laikė savo mažametę dukrytę. Išsigandusi paėmė savo telefoną ir norėjo skambinti į policiją, tačiau sugyventinis telefoną sudaužė. Po šio įvykio ji su vaiku nuėjo pas kaimyną, paprašė jo telefono paskambinti į policiją. Dėl suduoto smūgio patyrė fizinį skausmą, sužalojimų neliko. Nesikreipė dėl sveikatos masto nustatymo. Sugyventinis atsiprašė, susitaikė, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 1-2, 15-16).
Pranešime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole fiksuotos įvykio, kurio metu M. Ž. smurtavo prieš D. K., aplinkybės (b. l. 1-5).
Įvykio apžiūros protokole ir fotolentelėse užfiksuota įvykio vieta - butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 3, 8-12).
Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. Ž. tyčia smurtaudamas prieš šeimos narį – sugyventinę D. K. – sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek jo paties paaiškinimai, tiek nukentėjusiosios parodymai. Ši jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo veika pagal pavojingumą priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. M. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalto kaltinamasis būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Nors M. Ž. dirba (vykdo individualią veiklą) (b. l. 63), atsižvelgiama į tai, kad smurtauja prieš sugyventinę nebe pirmą kartą, už tai anksčiau yra teismo nuteistas (b. l. 60-2), taip pat buvo baustas administracine tvarka (b. l. 65-71). Tiek ankstesnis nusikaltimas, tiek ir dauguma administracinių nusižengimų padaryti kaltinamajam esant neblaiviam ir tai patvirtina, kad kaltinamasis turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Kaltinamasis sutiko, kad būtų nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat jis sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 79-82). Įvertinus visas bylos aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma laisvės apribojimo bausmė. Taip pat prokurorė prašė skirti nemokamus viešuosius darbus, tačiau teismo manymu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba, smurtauja prieš sugyventinę ne pirmą kartą, šį nusikaltimą ir ankstesnį nežymų sveikatos sutrikdymą jis padarė būdamas neblaivus, įvertinus galimybes taisomai veikti nuteistąjį (BK 67 straipsnio 6 dalis), jam skirtinas įpareigojimas per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - bausmės atlikimo metu per penkis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas šeimos nariui. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendė:
M. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 64¹ straipsniu paskirtą` bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, įpareigoti nuteistąjį M. Ž. bausmės atlikimo metu per penkis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas šeimos nariui.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti M. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rūšimi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.